Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-09-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-382-606/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-15
Bylos Nr.
AN2-382-606/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00657-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-382-606/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00657-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento laikinai einančios Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos pareigas Renatos Kleponienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimo, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatytą teisės pažeidimą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirta 2000 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nubausta už padarytą nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje, už tai, kad statytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. A., 2017 m. gegužės 17 d. saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) nacionaliniame parke, savavališkai, t. y. pažeisdama esminius statinio projekto sprendinius, rekonstruoja neypatingąjį pastatą, kavinę-valgyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), t. y. rekonstruojamame statinyje įrengiamos poilsio paskirties patalpos, numatomos formuoti atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais (pirmo aukšto pastato dalis tarp ašių 1-4 ir G-K), neturint naujo statybą leidžiančio dokumento dėl esminių statinio projekto sprendinių, apibūdinančių statinio dalies paskirtį, pakeitimo. Statomos poilsio paskirčiai pritaikytos patalpos, numatomos formuoti atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais (mansardos patalpų dalis tarp ašių 1-6 ir A-F), neturint naujo statybą leidžiančio dokumento dėl esminių statinio projekto sprendinių, apibūdinančių statinio dalies paskirtį, pakeitimo, todėl pažeistas esminis statinio projekto sprendinys – statinio dalies paskirtis. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 9 skirsnio 48 punktą.

Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento laikinai einanti Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos pareigas R. Kleponienė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalta, padarinius administracinį nusižengimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje, ir paskirti 7000 Eur dydžio baudą.

Apeliantės nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta nepagrįstai maža bauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje, padarymą. Šiuo atveju juridiniam asmeniui paskirta bauda yra neefektyvi, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymi, kad šiuo atveju, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl teismas neturėjo pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui skirti mažesnę nei įstatymo numatyta minimali bauda. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neįvertino aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas yra juridinis asmuo, kuriam, pagal teismų praktiką, yra keliami padidintos atsakomybės ir rūpestingumo reikalavimai. Sąžiningumas taip pat suprantamas kaip bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise, o sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, kuriam keliami padidintos atsakomybės ir rūpestingumo reikalavimai, veikė nerūpestingai ir neteisėtai – vykdė savavališką statybą saugomoje vietoje.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. Ž. mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimas paliktinas galioti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos už nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje, padarymą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta nepagrįstai maža bauda, motyvuojant tuo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, bei iš esmės tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, kuriam keliami padidintos atsakomybės ir rūpestingumo reikalavimai, veikė nerūpestingai ir neteisėtai – vykdė savavališką statybą saugomoje vietoje.

Pažymėtina, kad šiuo atveju juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn bei skundžiamu nutarimu nubaustas už tai, kad padarė administracinį nusižengimą, už kurio padarymą numatyta atsakomybė Statybos įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje, t. y. vykdė savavališką statybą saugomoje vietoje. Kartu akcentuotina, kad už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama jau daug didesnė bauda – nuo septynių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų. Tačiau būtent ANK 34 straipsnio 5 dalyje ir numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog nenustatyta juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apylinkės teismas nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės atstovas A. A. teismo posėdyje pripažino teisės pažeidimą ir dėl to gailėjosi, pripažino šią aplinkybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad šiuo atveju juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas A. A., ne tik pripažino teisės pažeidimą ir dėl to gailėjosi, tačiau apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog duomenų, kad bendrovė anksčiau būtų bausta administracine tvarka, nėra. Nuo tada, kai buvo nustatytas pažeidimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi visų veiksmų dėl to, kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, rūpinosi, kad statybos būtų tinkamai įteisintos, kad būtų gauti visi reikalingi dokumentai. Šios aplinkybės neneigiamos ir apeliaciniame skunde. Ir tai parodo, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors ir padarė pažeidimą, tačiau nėra piktybinis pažeidėjas, suprato savo neteisėtų veiksmų pasekmes bei padarė teigiamas išvadas ir yra linkęs pasitaisyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neigiamai charakterizuojančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ji po padaryto nusižengimo, už kurį buvo nubausta skundžiamu nutarimu, teigiamų išvadų dėl savo poelgio nepadarė, nėra, todėl yra pagrindo manyti, jog ateityje UAB „(duomenys neskelbtini)“ analogiškų nusižengimų nedarys, o administracinės nuobaudos paskirtis, be kita ko, yra ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus ir mažesnę baudą, nei numatyta minimali už padarytą pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje, bauda, paskirta nuobauda nuobaudos tikslams bei teisingumo principui neprieštaraus.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuobaudos dydžio skyrimo, bylos aplinkybes bei byloje pateiktus duomenis įvertino teisingai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimas nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento laikinai einančios Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos pareigas Renatos Kleponienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė