- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-538-312/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12643-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- N. B.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Edmundas Luotė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu N. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir N. B. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas. Priteista iš N. B. 571,68 euro (penki šimtai septyniasdešimt vienas euras ir 68 centai) turtinės žalos atlyginimo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. N. B. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y. jis 2020 m. sausio 17 d., apie 19.25 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, iš asmeninių paskatų – keršydamas už ankstesnio ir pasibaigusio konflikto metu suduotus smūgius, stovinčiam R. V. tyčia peiliu vieną kartą dūrė į šoną, padarydamas kiauryminę pilvo sienos žaizdą kairėje pašonkaulinėje pilvo srityje su tarpšonkaulinio tarpo, XI šonkaulio ir pilvaplėpės pažeidimu bei prikraujavimu į pilvo ertmę, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu,
Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. B. ir jo gynėjas prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę tikslu nustatyti, ar dėl ilgamečio intensyvaus alkoholio vartojimo apeliantui nėra atsiradę psichikos sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis gali būti pripažintas nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu ir dėl kurių jam būtina dalyvauti elgesį keičiančiose programose. Pakeisti paskirtą 1 metų 7 mėnesių realią laisvės atėmimo bausmę ir paskirti 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams ir įpareigojant apeliantą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesį keičiančiose programose: Minesotos programoje bei Lietuvos anoniminių alkoholikų draugijos organizuojamoje grupėje.
3. Skunde nurodoma, jog nuteistasis yra ligonis, asmuo, priklausomas nuo alkoholio. Alkoholį jis vartoja jau daugiau nei 40 metų ir priskirtinas prie II-III stadijos alkoholikų (žr.: https://lt.iliveok.com/health/alkoholizmas 78582il5956.html), kuriems būdinga tai, kad alkoholis intensyviai vartojamas ne mažiau kaip 5 metus ir jį vartojančiam asmeniui jau yra atsiradę ne tik somatinių sveikatos sutrikimų (šiuo atveju apeliantui yra atsiradusios tokios lėtinės ligos kaip: širdies nepakankamumas, hipertenzinė širdies liga, mišri hiperlipidemija, obstrukcinė plaučių liga, galvos skausmo sindromai), bet ir psichinių sveikatos sutrikimų. Dėl lėtinių ligų apeliantas nuolat gydosi ambulatoriškai. Tuo tarpu dėl psichikos sutrikimų, susijusių su alkoholio vartojimu, apeliantas nėra tirtas, nors po antro nusikaltimo epizodo jau ir pats ima suprasti, kad jam yra atsiradę psichikos sutrikimų, priklausomybė nuo alkoholio. Pagal tai, kiek laiko ir kokiu intensyvumu apeliantas naudoja alkoholį, tikėtina, kad jis serga II ar net III stadijos alkoholizmu. Remiantis nuorodomis į medicininę literatūrą, II alkoholizmo stadijos psichiniai sutrikimai dar gydomi, tačiau pasiekus III alkoholizmo stadija, psichikos sutrikimai jau yra negrįžtami, todėl kyla asmens pakaltinamumo klausimas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad alkoholio vartojimas pažeidžia centrinės nervų sistemos normalią veiklą, dėl to žmogus nebekontroliuoja savo veiksmų, tampa agresyvus, negalvoja apie pasekmes, tampa nepagrįstai drąsus.
4. Skunde pažymima, jog nei priimant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį, nei skundžiamą 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį, nuteistojo psichikos sutrikimo dėl alkoholio vartojimo lygis tiriamas nebuvo ir nebuvo nustatinėjama, ar apeliantas dėl alkoholio įtakoje atsiradusių jo psichikos sutrikimų nusikalstamų veikų darymo metu buvo pakaltinamas. Psichikos sutrikimai dėl alkoholio vartojimo yra įtraukti į tarptautinius ligų klasifikatorius (TLK-10).
5. BK 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmus. Nepakaltinamumo formulė susideda iš dviejų kriterijų- medicininio ir juridinio. Norint pripažinti asmenį nepakaltinamu turi būti abu kriterijai. BK 17 straipsnio l dalis labai plačiai apibrėžia medicininį nepakaltinamumo kriterijų - nusikaltęs asmuo turi turėti psichikos sutrikimą. Kaip minėta aukščiau, iki šiol apeliantui nebuvo nustatytas psichikos sutrikimas, tačiau iki nusikaltimų padarymo ir nuteisimo, jis net ir nebuvo tiriamas dėl psichikos sutrikimų, susijusių su alkoholio vartojimu, nors iš padarytų 2 nusikalstamų veikų yra akivaizdu, kad apeliantas yra priklausomas nuo alkoholio. Paprastas fiziologinis girtumas Lietuvos baudžiamojoje teisėje nėra laikomas pagrindu laikyti asmenį nepakaltinamu. Šiuo atveju, pripažįstant apeliantą kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, fiziologinis girtumas buvo pripažintas jo sunkinančia aplinkybe.
6. Skunde teigiama, jog tuo atveju, jeigu fiziologinis girtumas atsirado dėl psichikos sutrikimo, sukelto dėl ilgalaikio ir intensyvaus alkoholio vartojimo, tokio fiziologinio girtumo atsiradimas neturėtų būti pripažįstamas sąmoninga ir kryptinga veika ir girtumas, remiantis protingumo principu, neturėtų būti vertinamas kaip sunkinanti aplinkybė, visų pirma, dėl juridinio kriterijaus. Daugelis psichinių susirgimų, įvairiai pasireikšdami, sukelia psichinius sutrikimus - nuo lengvų, nepažeidžiančių asmens suvokimo ir laisvos valios, iki sunkių, pašalinančių baudžiamąją atsakomybę. Todėl pagrindiniu kriterijumi, nustatančiu psichinio susirgimo laipsnį, lemiantį asmens nepakaltinamumą, yra juridinis kriterijus. Juridinis kriterijus reiškia, kad asmuo negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo visuomenei, valdyti jų. Juridinį kriterijų sudaro intelektualinis požymis - galimybė suvokti savo veiksmų pavojingumą ir priešingumą teisei, ir valinis požymis - galimybė valdyti savo veiksmus. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmuo išsaugo gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, dažnai supranta jų neteisėtumą, tačiau praranda galimybę susilaikyti nuo savo veiksmų - negali jų valdyti. Tais atvejais juridiniame nepakaltinamumo kriterijuje dominuoja valinis požymis. Esant skirtingiems susirgimams gali būti įvairūs skirtingų juridinio kriterijaus sudėčių deriniai, kurių įtakoje asmuo gali būti pripažįstamas pakaltinamu, nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu.
7. Visais atvejais būtina nepakaltinamumo sąlyga - tai medicininio ir juridinio kriterijaus sutapimas, todėl taikant juridinį kriterijų, svarbu pakankamas medicininių duomenų turėjimas, kurių šiuo konkrečiu atveju pakankamai nėra.
8. Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Riboto pakaltinamumo atveju, vadovaujantis BK 18 straipsnio 3 dalimi, asmuo, padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.
9. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas jau daug metų (daugiau kaip 40) intensyviai vartoja alkoholį ir dėl to per metų laikotarpį jau antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, būtina ištirti, ar dėl ilgamečio alkoholio vartojimo apeliantui nėra atsiradę psichikos sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis gali būti pripažintas nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu, ir ar nėra pagrindo jam taikyti priverstinių medicininių priemonių ar bausmę švelninti.
10. Skunde pažymima, jog apeliantas pirmą kartą buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (už automobilio vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija kraujyje viršija 1,5 promilės) ir 227 straipsnio 2 dalį. Taigi, priimant šį nuosprendį, buvo akivaizdu, kad apelianto liga (alkoholizmas) yra įsisenėjusi ir be specialios, elgesį keičiančios programos, vargu ar jis pajėgs susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. Atkreipia dėmesį, kad gynyba kaip baudžiamojo poveikio priemonę siūlė apeliantui skirti būtent įpareigojimą, susijusį su elgesio korekcija, kaip pavyzdį nurodydama Minesotos programą. Tiesa, pats N. B. apie pasirengimą dalyvauti elgesį keičiančioje programoje aiškiai nepasisakė, nes, akivaizdu, kad savo problemų, susijusių su alkoholiu, tuo metu jis tinkamai ir nesuvokė. Šiuo metu, kai padarytas sunkesnis ir pavojingesnis nusikaltimas - sunkus kūno sužalojimas, apeliantui išsiblaivius ir kylant realios laisvės atėmimo bausmės grėsmei, jau ir pačiam nuteistajam akivaizdu, kad jo asmenybės degradacija dėl alkoholio vartojimo yra pasiekusi akivaizdžiai nepageidaujamą ne tik visuomenei, aplinkiniams, bet ir jam pačiam, ribą, todėl dalyvavimas elgesį keičiančiose programose yra būtinas. Tokia nuteistajam tinkama programa yra 28 dienų Minesotos programa, organizuojama Vilniaus priklausomybės ligų centro (Vilties g. 3, Vilnius), į kurią apeliantas siekia patekti jau dabar, iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje pradžios. Be to, N. B. yra būtina dalyvauti ir anoniminių alkoholikų, siekiančių atsikratyti alkoholio vartojimo, susitikimuose, grupėse. Deja, dėl iki šiol įkalinimo įstaigose egzistuojančio režimo ribojimų, dėl vis dar išliekančių jose neformalių nuteistųjų santykių, veiksmingos anoniminių alkoholikų, siekiančių atsikratyti priklausomybės, grupės, mažai tikėtinos. Bausmės pataisomoji funkcija šiuo atveju galėtų būti įgyvendinta veiksmingiau, taikant apeliantui bausmės vykdymo atidėjimą 3 metams, įpareigojant jį dalyvauti elgesį keičiančiose programose, įskaitant Lietuvos anoniminių alkoholikų draugijos organizuojamoje grupėje.
11. Skunde nurodoma, jog, išskyrus polinkį vartoti alkoholį ir dėl to sukeltus psichikos sutrikimus, apelianto asmenybė yra charakterizuotina teigiamai. Jis susitaikė su nukentėjusiuoju, gailisi dėl padarytų nusikaltimų, ilgą laiką dirbo ir turi didelį darbo stažą, šiuo metu yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Be to, nuteistajam yra nustatyta visa eilė lėtinių ligų, dėl kurių jis yra nuolat gydomas ambulatoriškai ir laisvės atėmimo sąlygomis yra galimas jų paūmėjimas.
12. Taigi, atsižvelgiant į apelianto dabartinę socialinę padėtį, į tai, kad po paskutinio inkriminuojamo epizodo jis suprato savo priklausomybę nuo alkoholio ir būtinybę gydytis bei dalyvauti elgesį keičiančiose programose, į tai, kad nuo 2020 m. sausio 17 d. jis nėra padaręs jokių kitų nusikaltimų, į tai, kad turi didelį darbo stažą ir dabar intensyviai ieško darbo, N. B. 1 metų ir 7 mėsių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir bausmės vykdymo atidėjimas, įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančiose programose, labiau atitiktų Lietuvos Respublikos ir tarptautinėje baudžiamojoje teisėje įtvirtintiems teisingumo ir bausmės ekonomijos principams, nei pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis prašė sumažinti paskirtą bausmę, jo gynėjas prašė skundą tenkinti, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir neskirti N. B. laisvės atėmimo bausmės, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
15. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia pakaltinamumo klausimą, prašant paskirti N. B. teismo psichiatrinę ekspertizę bei paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašant ją švelninti arba atidėti jos vykdymą.
Dėl teismo psichiatrinės ekspertizės N. B. skyrimo
16. Skunde nurodoma, jog nuteistasis yra ligonis, asmuo, priklausomas nuo alkoholio, kurį vartoja jau daugiau nei 40 metų ir yra priskirtinas prie II-III stadijos alkoholikų, kuriam yra atsiradę ne tik somatinių sveikatos sutrikimų (širdies nepakankamumas, hipertenzinė širdies liga, mišri hiperlipidemija, obstrukcinė plaučių liga, galvos skausmo sindromai), bet ir psichinių sveikatos sutrikimų, dėl ko prašoma paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos skyriui buvo pateikta užduotis atlikti objektų tyrimą ir nustatyti, ar N. B. tikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (t. 1, b. l. 189-190). Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-169/2020 (t. 1, b. l. 191), ištyrus VšĮ Vilniaus r. centrinės poliklinikos pateiktą ambulatorinę N. B. sveikatos istoriją, pateikta išvada, jog skirti N. B. teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga. Ši išvada grindžiama tuo, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. B. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Iš Specialisto išvados motyvuojamosios dalies matyti, kad tyrimą atlikusiai specialistei buvo žinomi duomenys apie tai, kad N. B. yra diagnozuotas lėtinis alkoholizmas, o nuo 2005 metų – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, tačiau šie duomenys neturėjo pagrindo teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo būtinumui. Teisminio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo spręstas klausimas dėl apeliaciniame skunde prašomos skirti teismo psichiatrinės ekspertizės, tačiau įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, prašymas nebuvo patenkintas.
Dėl N. B. paskirtos bausmės
17. Pagal BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
18. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo priėmimui niekas negali turėti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
19. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam N. B. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas. Atsižvelgė į kaltininko asmenybę – teistas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė nepraėjus nei dviem mėnesiams po paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio, nusikalstama veika padaryta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pažeidęs jam skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Visos šios aptartos aplinkybės leido apylinkės teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, pavojingas visuomenei asmuo ir, jo neizoliavus nuo visuomenės ir neskyrus realaus laisvės atėmimo, bausmės tikslų pasiekti nebus įmanoma, todėl pagrįstai skyrė vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas įvykio aplinkybes, kaltininko ankstesnį elgesį, pavartojus alkoholio, neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į tai, kad nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi, ir skyrė jam mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę.
20. Apylinkės teismas taip pat įvertino tai, jog N. B. kaltę pripažino, todėl byla buvo nagrinėjama, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bei pagrįstai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Be to, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, pagrįstai ir nepažeidžiant BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti ar sumažinti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo, teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.
21. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytos nusikalstamos veikos, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. B. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga ir atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra sąlygų skirti nuteistajam švelnesnę bausmę, negu nustatyta įstatyme. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Sprendžiant klausimą dėl to, ar paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, turi būti įvertinami bylos duomenys, apibūdinantys tiek kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė nei išimtinių, nei kitų aplinkybių, kurių visuma sudarytų pagrindą N. B. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistojo N. B. asmenybę apibūdinantys duomenys - po paskutinio inkriminuojamo epizodo jis suprato savo priklausomybę nuo alkoholio, nuo 2020 m. sausio 17 d. jis nėra padaręs jokių kitų nusikaltimų, turi didelį darbo stažą ir dabar intensyviai ieško darbo, nėra išskirtinai teigiami, o duomenys, apibūdinantys nusikalstamą veiką - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nukentėjusiajam peiliu dūrė į gyvybiškai svarbų organą - šoną, rodo itin didelį jos pavojingumą.
23. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis nori gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir byloje esančių duomenų visumą, ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas švelninti N. B. paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai neleidžia teismui manyti, kad apeliantui paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę savo rūšimi bausmę ar sumažinus laisvės atėmimo bausmės trukmę, kadangi, kaip minėta, nuteistasis iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, toliau pažeidinėja įstatymus, vartoja alkoholį. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir jį nubausti už padarytą nusikalstamą veiką.
Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo
24. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame BK 75 straipsnio 1 dalyje (2017-09-28 įstatymas Nr. XIII-653, galiojęs nuo 2017-10-06 iki 2020-07-01) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo gi atveju N. B. buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto reglamentavimo, BK 75 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą už sunkaus nusikaltimo padarymą. Tokios galimybės nenumato ir nauja šio BK straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 red.). Taip pat pabrėžtina, kad įstatymas, numatęs bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybę ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, neteko galios 2017 m. spalio 5 d. (2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653 red.). Tokiu būdu, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas N. B. atžvilgiu nėra pagrindo.
25. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo N. B. ir jo gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinį skundą atmesti.