- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-26
- Bylos Nr.
- 1-81-572/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01016-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramunė Kuzmienė
- Kaltinamasis
- S. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, gynėjai advokatei Vilmai Petrauskienei, nukentėjusiajai ir atstovei pagal įstatymą J. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. R., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta prie Alytaus m. sav., teistas 2010-02-11 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d. - 1 m. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 6 dalyje ir 144 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis S. R. kaltinamas tuo, kad 2012 m rugsėjo 14 d., apie 16 val., Alytaus mieste, Putinų gatvėje, būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį Audi 80,valstybinio numerio ženklas NV A 060 pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 9 punkto reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, 133 punkto reikalavimus pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas neatsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteoro logines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto -numatytos kliūties; dėl ko partrenkė ta pačia kryptimi su dviračiu važiavusią dviratininkę S. S., dėl to įvyko' eismo įvykis, kurio metu dviratininkė S. S. nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais bei dauginiais krūtinės ląstos ir galūnių kaulų lūžimais, galvos smegenų sumušimo, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimo mirė įvykio vietoje, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.
Be to, jis 2012 m. rugsėjo 14 d., apie 16 val., Alytaus mieste, Putinų gatvėje, vairuodamas automobilį Audi 80, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), padaręs eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota dviratininkė S. S., ir pažeisdamas KET 231.4 punkto reikalavimus - jeigu eismo įvykio metu buvo sužeistas žmogus privalėjo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, nepranešė apie tai policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nelaukė, kol atvažiuos policija, nesiėmė priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai; privalėdamas rūpintis nukentėjusiąja bei turėdamas galimybę suteikti pirmąją pagalbą, dviratininkei S. S., nepagelbėjo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 straipsnyje.
Kaltinamasis S. R. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012-09-14 ryte kaimynai paprašė jų dieduką nuvežti į policiją. Jis su savo sugyventine K., apie 10 val., atvežė dieduką į policiją, po to parvežė atgal į kaimą. Prie policijos susitiko J. P., kuris pasisiūlė važiuoti kartu. Sugrįžus atgal į kaimą, diedukas nupirko butelį degtinės. Degtinę gėrė trise - senolis, jo sugyventinė ir P.. Jis degtinės nevartojo, išgėrė tik butelį alaus. Alų gėrė ilgą laiką, todėl nemano, kad tai galėjo turėti įtakos jo vairavimui. Apie 15-16 valandą išvažiavo namo. Kartu su juo važiavo sugyventinė K. ir kaimynas J. P.. Lauke buvo šviesu, oro sąlygos geros, švietė saulė. E. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o J. sėdėjo galinėje sėdynėje. Važiuodami bendravo. J. buvo pakankamai girtas. Važiavo maždaug 80-90 km/h greičiu. Įvažiavęs į miestą greitį primažino. Matomumas buvo geras. Priekyje jokių kliūčių nematė. Kai tik prasidėjo Alytaus miesto ribos, tai iš karto įvyko eismo įvykis, buvo smūgis į priekinį stiklą. Sustojo maždaug už 20-30 metrų nuo įvykio vietos. Išlipo, apžiūrėjo vietą, ant kelio nieko nematė. Pamatė, kad nuleistas priekinis ratas, išdaužtas žibintas ir įtrūkęs priekinis stiklas. Nesuprato į ką atsitrenkė. Toje vietoje krūmai yra užvirtę ant važiuojamosios dalies, todėl pagalvojo, kad kliudė kokią medžio šaką. Neįtarė, kad partrenkė žmogų, todėl atgal nėjo. Suprato, kad padarė eismo įvykį. Žinojo, kad tokiu atveju reikia pranešti policijai apie eismo įvykį. Nepranešė, nes išsigando. Automobilio neslėpė, jį nustūmė į aikštelę, nes buvo nuleistas ratas. Kartu su E. mikroautobusu grįžo namo. Namuose išgėrė du litrus alaus. Rugsėjo 15 dieną būdamas namuose vėl gėrė alų. Iki atvykstant policijos pareigūnams buvo išgėręs 8 proc. stiprumo alaus. Pareigūnai jį sulaikė rugsėjo 15 dieną apie 17 valandą. Jam buvo nustatytas 3,2 prom. girtumas. Kad partrenkė dviratininkę sužinojo tik policijoje iš tyrėjos. Jis važiavo tiesiai, o dviratininkė gal pasuko į kairę ir gal ją kliudė. Dėl įvykio labai gailisi. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Esa dirbęs mikroautobuso vairuotoju, vežiodavo keleivius. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nes ieškinys yra per didelis. Nežino kokio dydžio civilinį ieškinį galėtų atlyginti, nes nei turto, nei pajamų neturi. Anksčiau buvo teistas taip pat už avariją. Tuomet, jam važiuojant automobiliu BMW į perėją išėjo moteris ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio šoną.
Nukentėjusioji J. K. parodė, kad žuvusioji yra jos sesuo. Su seserimi bendravo labai artimai. Tarp jos ir sesers buvo 14 metų amžiaus skirtumas, todėl sesuo jai buvo kaip mama, visada rūpinosi ja, padėjo auginti vaikus. Sesuo jokių sveikatos problemų neturėjo. Ketvirtadienį vakare sesuo buvo pas ją namuose. Pirmadienį pradėjo ieškoti ir rado morge. Negali atleisti, kad iš jos atėmė seserį. Dėl sesers mirties patyrė didelį skausmą. Su seserimi matydavosi ir susiskambindavo kas antra diena. Turėjo išlaidų laidotuvėms, kapų priežiūrai. Patyrė dvasinius išgyvenimus, negali naktimis miegoti be vaistų. Pas gydytojus lankosi kas mėnesį. Anksčiau sveikatos problemų neturėjo, o dabar nuolatos geria vaistus, nes negali be jų miegoti. Prašo priteisti 60000 Lt neturtinę žalą. Draudimas išmokėjo 3333 Ltsusijusių su laidojimo išlaidomis, tačiau dar nėra apmokėjęs išlaidų paminklo pirkimui.
Liudytoja E. k. parodė, kad su sugyventiniu R. gyvena bendrabutyje. Bendrabučio kaimynai paprašė nuvežti jų dieduką apklausai į policiją. Po to grįžo atgal į kaimą. Ten kaimynas, diedukas, ji ir P. išgėrė butelį degtinės. R. degtinės negėrė. Jis išgėrė dvi stiklines alaus. Po to važiavo namo. Važiuojant namo įvyko nelaimė. Prieš įvykį priekyje važiuojančios dviratininkės nematė. Tik vėliau sužinojo, kad žuvo žmogus. Jai atrodė, kad sprogo padanga. Išlipę iš mašinos, ją nustūmė į aikštelę ir parvažiavo namo. Matė, kad buvo sudaužytas automobilio stiklas, buvo sprogusi automobilio padanga. Dviratininkės įvykio vietoje nesimatė ir jos neieškojo. Galvojo, kad dviratininkė nuvažiavo. Namuose su R. išgėrė vieną butelį alaus. Kitą dieną su R. išgėrė du butelius 2 litrų talpos alaus. Apie įvykį prisimena ne viską dėl girtumo. Tyrėjui pasakojo tiesą, tačiau ne viską prisimena ką pasakojo.
Liudytojos E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 3 p. Liudytoja E. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-09-14 apie 16.00 val. ji su sugyventiniu S. R., jai priklausančiu automobiliu Audi 80, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo iš Punios girininkijos į Alytų. Automobilį vairavo R.. Kartu su jais vyko ir J.. Visi buvo šiek tiek išgėrę, nes ką tik buvo trise išgėrę butelį degtinės. Netoli buvusios pieninės staiga į kelią iš šalutinio keliuko išvažiavo moteris su dviračiu. Automobilis važiavo 80-90 km/h greičiu. R. nespėjo sustabdyti automobilio ir partrenkė dviratininkę. Nuo smūgio išdužo automobilio stiklas, priekinis žibintas, prakiuro padanga. R. sustojo. Jie nusprendė patraukti automobilį į iš įvykio vietos. Prie partrenktos moters nėjo. Nustūmė automobilį iki UAB „Rivona“ ir ten paliko. Kas atsitiko su partrenkta dviratininke nežino. Po įvykio visi trys nusprendė pabėgti iš įvykio vietos, nes visi buvo neblaivūs. Galvojo, kad dviratininkę tik nustūmė, tikrai nemanė, jog ji galėjo žūti.(b.t.l.74-75,76-77). Perskaičius parodymus, liudytoja nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.
Liudytojas J. P. parodė, kad įvykio dieną S. R. prašė leisti į garažą pasiremontuoti automobilį. Vėliau suvežiojo dieduką ir pas tą dieduką išgerdinėjo. S. R. gėrė tik alų. Važiuojant namo, jis užmigo, miegojo ant automobilio galinės sėdynės. Dviratininkės nematė, trenksmo negirdėjo. Padėjo S. pastumti mašiną. Matė, kad buvo sugadintas priekinis dešinysis ratas. Kas atsitiko S. nesakė. Automobilį stūmė labai netoli, po to susipyko ir susistabdęs taksi grįžo į namus.
Liudytojo J. V. parodymai, duot ikiteisminio tyrimo metu perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. J. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. buvo iškviestas apklausai į Alytaus policijos komisariatą. Po apklausos jį namo šį kaimą parvežė vyras vyšninės spalvos automobiliu. Jį parvežusio vyro nepažįsta. Kad tas vyras jį parvežtų namo prašė anūkė. Kartu važiavo moteris ir dar vienas vyras. Namuose visus pavaišino degtine ir alumi. Visi, išskyrus vyrą, vairavusį mašiną, gėrė degtinę. Vairuotojas gėrė tik alų. Išgėrus jo atneštus gėrimus, visi sudėjo į automobilį ir išvažiavo, vairavo tas pats vyriškis. (b.t.1, l.80-81).
2012-09-14 Alytaus apskrities VPK vyr. postinio L. C. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2012-09-14 16.15 val. gautas Alytaus GMP stoties telefoninis pranešimas, jog Alytaus m. Putinų g. ties namu 82A, šalikelėje rastas nenustatytos asmenybės moters lavonas. (b.t.1, l.1).
2012-09-14 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio plane su fotonuotraukomis užfiksuota įvykio vieta, esanti Alytuje, ties Putinų g. 82 A pastatu, kur buvo rastas moteriškos lyties lavonas ir dviratis. (b.t.1, l.7-23).
2012-09-14 apžiūros protokolu su fotonuotraukomis užfiksuoti automobilio „Audi 80“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovėjusio nesaugomojoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Putinų g. 33, Alytuje, apgadinimai. (b.t.1, l. 26-30).
Iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilis „Audi 100“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registruotas E. K. vardu. (b.t.1, l.31).
Įtariamojo S. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad kaltinamasis S. R. parodė su autoįvykiu susijusias aplinkybes įvykio vietoje. (b.t.1, l.97-102).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 6641 patvirtina, kad praėjus parai laiko po autoįvykio kaltinamajam nustatytas 3,60 prom. girtumas. (b.t.1, l.118). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis gėrė ne tik po autoįvykio, bet ir prieš jį. Atsižvelgiant į S. R. nustatytą sunkaus girtumo laipsnį bei jo nurodytą išgertą alaus kiekį po autoįvykio, jo elgesį autoįvykio metu ir tuoj po jo bei liudytojos E. K. parodymus, jog iš įvykio vietos mašiną nusistūmė, nes buvo girti, teismas sprendžia, kad autoįvykio metu kaltinamojo girtumas žymiai viršijo leistiną normą ir laikomas, jog autoįvykį padarė būdamas neblaivus.
Iš 2012-09-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. M 374/12 (06) matyti, kad S. S. mirtis įvyko dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais bei dauginiais krūtinės ląstos ir galūnių kaulų lūžimais, galvos smegenų sumušimu, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu. Mirtis galėjo įvykti prieš 3-4 paras iki lavono apžiūros; S. S. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta; S. S. lavone rasta muštinės žaizdos viršugalvio užpakalinės dalies dešinėje pusėje ir dešinio momens srityje, kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kaukolės skliauto kaulų daugiaskeveldrinis lūžimas, kaukolės pamato kaulų skersinis lūžimas dešinės pusės vidurinės daubos - kairės pusės priekinės daubos srityje, kraujosruva po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių visame paviršiuje; dešinės pusės II, III, IV, V, VI, VII šonkaulių netiesioginiai lūžimai priekinės pažastinės linijos projekcijoje ir kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietoje, dešinės pusės II, III, IV, V, VI šonkaulių tiesioginiai lūžimai priestuburinėje srityje ir kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietoje, kairės pusės II, III, IV, V, VI šonkaulių tiesioginiai lūžimai mentinės linijos projekcijoje ir kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietoje; odos nubrozdinimai pilvo kairės pusės - juosmens kairės pusės srityje, kairėje šlaunyje ir kairiame kelyje, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje ir dešinėje blauzdoje, . dešinio žastikaulio skeveldrinis lūžimas viršutinio - vidurinio trečdalių riboje ir dešinio žastikaulio atokiojo galo skeveldrinis intrasąnarinis lūžimas bei kraujosruvos žasto raumenyse lūžių vietose, kairio blauzdikaulio lūžimas apatiniame trečdalyje, kairio šeivikaulio skeveldriniai lūžimai viršutiniame ir apatiniame trečdaliuose, kraujosruvos blauzdos raumenyse lūžių vietose bei kairės blauzdos trauminė apatinio trečdalio amputacija padaryta neužilgo iki mirties veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Neatmetama sužalojimų padarymo ga1imybė auto įvykio metu, smogiant judančio automobilio dalimis (kojų srities sužalojimai) bei, po smūgio judančio automobilio dalimis, krentat ant automobilio kėbulo ir atsitrenkiant į automobilio kėbulo detales (galvos, krūtinės ląstos ir rankų srities sužalojimai). (b.t.1, l.50-59).
Aukščiau aptarti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje ir juos teismas laiko įrodymais. Šie įrodymai visumoje patvirtina, kad kaltinamasis S. R., būdamas neblaivus vairuodamas minėtą automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo nukentėjusioji. KET 14 punkto reikalavimas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 9 punkto reikalavimai nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pagal KET 133 punkto reikalavimus vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, parinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis S. R. nevykdydamas minėtų KET reikalavimų vairavo automobilį būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Atsiradus kliūčiai kaltinamasis privalėjo sulėtinti greitį ar net visiškai automobilį sustabdyti, tačiau kaip patvirtina byloje esantys aptarti įrodymai automobilis nebuvo stabdomas. Dėl minėtų kaltinamojo padarytų KET pažeidimų įvyko eismo įvykis ir atsirado padariniai - žuvo žmogus ir šie KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių minėtų padarinių yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, kaltinamasis veikė neatsargiai. Kaltinamasis S. R. automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį.
Po autoįvykio, kaltinamasis S. R. po autoįvykio pasišalino, palikęs nukentėjusiąją S. S.. Nors teisiamajame posėdyje kaltinamasis neigė matęs, jog patrenkė dviratininkę, tačiau tokius jo parodymus paneigia liudytojos, kaltinamojo sugyventinės, E. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ši liudytoja teisiamajame posėdyje nurodė nemačiusi į ką atsitrenkė S. R. vairuojamas automobilis, tačiau perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu juos patvirtino.
Nelogiškas kaltinamojo paaiškinimas, jog jis įsivaizdavo atsitrenkęs į kelio stulpelį, nes viduryje važiuojamosios dalies kelio stulpelių nebūna. Kad kaltinamasis turėjo suprasti, jog partrenkė dviračiu važiavusį žmogų, patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, jog jis važiavo tiesiai, o „dviratininkė gal pasuko į kairę“. Anksčiau nustatyti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios gyvybei pavojų sukėlė kaltinamasis, todėl po autoįvykio jis turėjo pareigą rūpintis ja, tačiau prie nukentėjusiosios net nepriėjo, nepagelbėjo ir kitu būdu (iškviesdamas greitąją med. pagalbą), iš autoįvykio vietos pasišalino. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 144 str.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas už analogišką veiką, teistumas išnykęs, padarė dvi nusikaltimas veikas, kurių viena priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, o kitas – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis nesaistomas šeiminiais ryšiais, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. S. R. eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti transporto priemonės ( 5 kartai) bei vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones (2 kartais), administracinės nuobaudos galiojančios, baudos nesumokėtos. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad automobilio vairavimas susijęs yra su itin didele rizika, tad jį vairuojantis asmuo turi ne tik būti labai atidus ir apdairus, bet ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Kaltinamasis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pastoviai jas vairavo, praeityje netgi dirbo mikroautobuso vairuotoju. Kaltinamasis praeityje buvo padaręs analogišką nusikalstamą veiką, tik su lengvesnėmis pasekmėmis, ankstesnio autoįvykio metu taip pat buvo pasišalinęs iš autoįvykio vietos. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnio teistumo bei teismo ankstesnės paskirtos bausmės nepasimokė, priešingai, ir toliau vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo bei būdamas neblaivus ir šis nusikaltimas sukėlė sunkias, negrįžtamas pasekmes (žuvo žmogus). Šios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Nukentėjusioji J. K. pareiškė 60 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Automobilio savininkė, kaltinamojo sugyventinė E. K., savo kaip transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“ prašė bylą nagrinėti posėdyje nedalyvaujant atstovui, nurodė, jog S. R. pripažinus kaltu yra pasiruošęs ne ginčo tvarka išmokėti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo numatytose ribose.
Reikalaujamą 60 000 Lt neturtinės žalos dydį nukentėjusioji J. K. grindė tuo, kad žuvo jos sesuo, su kuria ją siejo glaudūs ryšiai. Dėl sesers mirties ji dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, visa šeima skaudžiai išgyveno šią nelaimę.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. (CK 6.250 str.2d.). Kaltinamasis neatsargiais nusikalstamais veiksmais mirtinai sužalojo S. S.. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo arba šio asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau jos prašomas priteisti 60 000 Lt neturtinės žalos dydis akivaizdžiai per didelis, nes nukentėjusioji turi savo šeimą, o su žuvusiąja ją sieja giminystės ryšiai (seserys). Atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principo taikymas neįmanomas, tačiau siekimas kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą fizinę bei dvasinę skriaudą yra privalus. Neturtinės žalos maksimumo bei minimumo įstatymai nenumato, tad nustatydamas josios dydį, teismas įpareigotas atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.
Nustatant žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma, kad kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalino palikęs nukentėjusiąja be pagalbos. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl kaltinamojo S. R. nusikalstamų veiksmų, jam naudojant transporto priemonę, t. y. didesnio pavojaus šaltinį, autoavarijoje žuvo nukentėjusiosios J. K. sesuo. Kaip minėta aukščiau kaltinamojo vairuoto automobilio, priklausančio E. K., atsakomybė buvo apdrausta privalomojo draudimo sutartimi, todėl šiai draudimo bendrovei pagal minėto įstatymo 3 str., 16 str. teko pareiga atlyginti ieškovėms padarytą žalą, neviršijančią Įstatymo 11 str. 1 d. nustatytų draudimo sumų. Už žalą, kuri šias sumas viršija, atsakingas pats kaltinamasis (CK 6.254 str. 2 d., Įstatymo 13 str. 2 d.). Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi principu, kad lemiamas kriterijus šiuo atveju yra nukentėjusiosios S. S. žūtis bei dėl to patirti nukentėjusiosios dvasiniai išgyvenimai bei sunkumai. Pripažintina, kad nukentėjusioji dėl S. S. žūties patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, didelį stresą, emocinę depresiją, sesers netektis sukėlė jai didelį dvasinį skausmą ir pergyvenimus. Nusikalstamos veikos pasekmės buvo labai sunkios ir negrįžtamos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į minėtas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę (padarytas neatsargus ir nesunkus tyčinis nusikaltimai), jo turtinę padėtį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą ir jas įvertindamas, bei siekiant nukentėjusiosios ir žalą padariusio kaltinamojo bei civilinio atsakovo interesų pusiausvyros, mano, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 60000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė, nes žuvusioji nebuvo nukentėjusiosios šeimos narys, jas siejo giminystės santykiai, be to, nukentėjusioji turi ir daugiau brolių bei seserų, kurie taip pat dėl sesers žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau civilinių ieškinių nepareiškė. Nukentėjusiajai J. K. priteistina 10 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos atlyginimas priteistinas iš civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas”, nes ji neviršija maksimalios sutartinės atsakomybės dėl neturtinės žalos ribos (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d.). Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis “Audi 80” valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugomas Alytaus apskrities VPK logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas E. K..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio dešinės pusės priekinio žibinto posūkio šukes, saugomos Alytaus apskrities VPK logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dviratis, saugomas Alytaus apskrities VPK logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajai J. K..
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti S. R. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Remiantis BK 66 str. įskaityti į paskirtos bausmės atlikimo laiką S. R. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-09-15 iki 2013-02-26.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose- atviroje kolonijoje.
Kardomąją priemonę – suėmimą - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas” (į. k. 110051834, J. B. g. 12, LT-03600 Vilnius) 10 000 Lt J. K. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį “Audi 80” valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus apskrities VPK logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. K..
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio dešinės pusės priekinio žibinto posūkio šukes, saugomas Alytaus apskrities VPK logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dviratį, saugomą Alytaus apskrities VPK logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. K..
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nuosprendį priėmusį teismą.