Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-133/12

Teisėjas Giedrius Endriukaitis (Proceso Nr. 1-20-1-00468-2009-3)

2012 m. sausio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Lazauskui, nuteistajam E. V., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiojo J. P. atstovei advokatei Eglei Mockienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nuteistas 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., E. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Nukentėjusiosios E. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš E. V. 16547,20 Lt (šešiolika tūkstančių penki šimtai keturiasdešimt septyni litai 20 ct) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo E. B. naudai.

Nukentėjusiosios E. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš E. V. 69000 Lt (šešiasdešimt devyni tūkstančiai litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo E. P. naudai.

Nukentėjusiojo M. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš E. V. 69000 Lt (šešiasdešimt devyni tūkstančiai litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo M. P. naudai.

Pavesta E. B., kaip nepilnamečių E. P. ir M. P. globėjai, nepilnamečiams vaikams priteistą neturtinės žalos atlyginimą tvarkyti uzufrukto teise.

Nukentėjusiojo J. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš E. V. 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo J. P. naudai.

Civiliniams ieškovams E. P., M. P. ir J. P. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civilinių ieškovų E. B., E. P., M. P. ir J. P. civilinis ieškinys civiliniam atsakovui UADB „Seesam Lietuva“ dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Priteista iš E. V. 5653,36 Lt (penki tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt trys litai 36 ct) į valstybės biudžetą nukentėjusiesiems suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. už tai, kad 2009 m. gegužės 17 d. apie 4.30 val. Kaune, K.Donelaičio g. vairuodamas automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo A.Mickevičiaus g. link Gedimino g. ties namu Nr. 24 pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 14, 19, 133 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, vairavo neblaivus (kraujyje rasta 1,37 promilės etilo alkoholio), nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir dešine automobilio puse trenkėsi į medį, ko pasėkoje žuvo keleivė I. P., o keleiviams Vladui S. L. padarė kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, R. J. – kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 nurodyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, kad apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys, kad apkaltinamasis nuosprendi negali būti pagrįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, o visos nepašalintos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, o kaltinamajam turi būti sudaryta galimybė gintis nuo kaltinimų. Gynėjo nuomone, nuosprendis priimtas šių nuostatų nesilaikant.

BPK 208 str. nurodyta, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą kuriam reikalingos specialios žinios. Bylos aplinkybės aiškiai įrodo, kad tokia ekspertizė buvo būtina objektyviam tiesos nustatymui, o atsisakymu ją skirti aiškiai buvo suvaržytos BPK 10 str. 2 d. numatytos kaltinamojo teisės.

Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiųjų E. B., R. J. ir liudytojo S. Z. parodymais, specialisto Dainiaus Tumėno paaiškinimais, bei faktu, kad E. V. vairavo neblaivus, atmesdamas visus kaltinimui prieštaraujančius duomenis, kaip neginčijamai paneigtus būtent šiais įrodymais.

Gynėjo nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo nuostata laikytina visiškai nepagrįsta. E. V. teisme parodė kad automobilį tikrai vairavo būdamas išgėręs nedidelį kiekį alkoholio. Kauno gatvių nežino, todėl priekyje važiavo taksi automobilis, turėjęs parodyti kelią iš miesto. Greitis buvo apie 60-70 km/h. Priekyje keleivio vietoje važiavusi I. P. saugos diržo nebuvo prisisegusi, gale sėdėjusiems V.S. L. ir R. J. ji iš butelio pilstė tekilą, klūpodama ant sėdynės ir visaip „kvailiojo", kol neišlaikiusi pusiausvyros, ar slystelėjus kojai užgriuvo jam ant rankų, išmušdama iš jų vairą, dėl ko automobilis ir tapo nevaldomas. Atstūmęs I. P. jis dar bandė automobilį suvaldyti, tačiau nespėjo ir šis atsitrenkė į medį.

Šiuos E. V. parodymus, apklaustas pirmosios instancijos teisme, patvirtino nukentėjusysis V.S. L., nurodęs tas pačias įvykio aplinkybes ir eismo įvykio kilimo priežastis.

Tik objektyvius duomenis apie transporto priemonės greitį, kaip ir apie kitas eismo įvykio aplinkybes, galėjo duoti tik ekspertinis tyrimas, kurį tiek prokuroras, tiek pirmosios instancijos teismas nutarė esant nereikalingu.

Pirmosios instancijos teismas ir šią R. J. parodymų dalį - „Iš pradžių I. P. sėdėjo normaliai, vėliau ji pilstė gėrimus ir pakabino kaltinamojo grandinėlę ant veidrodėlio. I. P., atsisukusi į ją ir V.S. L. įpylė jiems gėrimų, rankoje ji laikė tekilos butelį" įvertino ne kaip bent jau dalinai patvirtinančią E. V. ir V.S. L. parodymus bei sukeliančią abejones dėl E. V. kaltės, o atvirkščiai - kaip kategoriškai E. V. ir V.S. L. parodymus paneigiančią. R. J. šią aplinkybę nei patvirtino, nei ją paneigė -skundžiamame nuosprendyje iš viso nenurodyti kokie nors jos parodymai, šią aplinkybę kaip nors komentuojantys. Kodėl pirmosios instancijos teismas tai, apie ką minėta nukentėjusioji iš viso nekalbėjo, įvertino, kaip parodymus, nenurodyta.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų E. B. ir R. J. parodymus, kaip visiškai paneigiančius tai, ką teisme kalbėjo E. V. ir V.S. L., kaip kategoriškai ir neginčijamai patvirtinančius E. V. kaltę, įvertino nepagrįstai. Nei vienos nepašalintų abejonių šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neaiškino kaltinamojo naudai, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad kaltinimui prieštaraujantys duomenys buvo paneigti kitais byloje surinktais įrodymais.

Gynėjo nuomone, S. Z. minimas automobilio BMW manevras jokiais kitais duomenimis nepatvirtinamas, pirmosios instancijos teismo manymu, sąmoningas lenkimas pavojingai vairuojant, ar prasidėjęs nebevaldomo automobilio judėjimas (slydimas), be atitinkamo ekspertinio tyrimo negali būti vertinamas.

Vienintelė priežastis, dėl ko automobilis tapo nevaldomas, yra nurodyta E. V. ir ji šioje situacijoje vertintina, kaip pakankamai logiška, o nesant jokio ekspertinio šio eismo įvykio ir su juo susijusių aplinkybių tyrimo, niekuo nepaneigta.

S. Z. parodymai buvo perskaityti vien BPK 276 str. 4 d. pagrindu, t.y. tik byloje esančių įrodymų patikrinimo tikslu, tačiau faktiškai jais remtasi, kaip savarankišku įrodymu, tuo pažeidžiant BPK 301 str. l d. nuostatą ir Senato nutarimo nuostatą, kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. S. Z. teisiamojo posėdžio metu apklaustas nebuvo, nei teismas, nei proceso dalyviai klausimų jam užduoti galimybės neturėjo. Todėl negalima laikyti, kad šie parodymai, kaip įrodymas, buvo tinkamai išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kaip kaltės įrodymą pirmosios instancijos teismas įvertino ir specialisto D.Tumėno teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus, kuriuose šis specialistas esą nurodęs, kad „susidūrimo metu I. P. turėjo sėdėti liemeniu pasisukusi į dešinę pusę, taigi būtų logiška manyti, kad ji žiūrėjo į priekį, kadangi smūgis buvo šoninis". Specialisto paaiškinimas, kaip kaltę patvirtinantis įrodymas, išdėstytas skundžiamame nuosprendyje, abejonių nepašalino, o tik padidino jų kiekį.

Kauno apygardos teisme buvo gautas nukentėjusiųjų atstovės atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, nukentėjusiojo atstovę, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

E. V. parodė, kad 2009-05-16 su I. P., R. J. bei V. S. L. buvo Kauno klube „Exit“. Jame prabuvo apie 3 val., paskui nutarė važiuoti namo į Vilnių. I. P. paaiškinęs, jis yra išgėręs alaus ir negali vairuoti bei pasiūlė jai važiuoti į viešbutį pernakvoti. I. P. reikalavo važiuoti namo, todėl jie išvažiavo. Kad vežtų į Vilnių, prašė I. P. ir R. J.. Kai išėjo iš klubo, lijo lietus, kelio danga buvo šiek tiek šlapia. Jis vairavo automobilį, I. P. sėdėjo priekyje keleivio vietoje, V.S. L. sėdėjo už jo, o R. J. sėdėjo už I. P.. Prieš važiuojant jis gėrė nedaug, bet gėrė. Atrodo, važiavęs antra eismo juosta. Kaune mažai būna ir miestą nelabai pažįsta, todėl priekyje važiavo taksi automobilis, kuris lydėjo juos iki išvažiavimo iš Kauno. Šiek tiek atsilikęs nuo jo, bandė prisivyti ir padidino greitį. Greitis nebuvo didelis, maždaug apie 60-70 km/h. Iš klubo dar išsinešė butelį tekilos, kurią I. P. automobilyje pilstė R. J. bei V.S. L.. Ji buvo atsisukusi į automobilio galą ir pilstė gėrimus. Jis tekilos negėrė. I. P. diržo prisisegusi nebuvo. Kai išvažiavo nuo klubo, jie visi kvailiojo, todėl sakęs, kad taip nesielgtų, nes priešingu atveju jie visi turės eiti namo pėsčiomis. Pilstydama gėrimus I. P. tiesiog užkrito ant jo ir išmušė jam iš rankų vairą. I. P. sėdmenimis užkrito ant jo gal būt dėl to, kad neišlaikė pusiausvyros ar gal būt jos koja slystelėjo. I. P. užkrito ant jo dešinės rankos, vairą jis laikęs abiem rankom. I. P. užkritusi gulėjo ant jo, jis ją atstūmė nuo savęs. Kai nustūmė I. P. nuo savęs, nematė kokioje padėtyje ji atsidūrė. Nustūmė ją ant keleivio sėdynės, tai mano, kad ji turėjo vėl atsidurti ant keleivio sėdynės. Automobilis pradėjo slysti. Galiniai automobilio ratai yra varomi, jis staigiai pasuko vairą į kairę, priešingą slydimui pusę, nestabdė. Kai bandė ištiesinti slystantį automobilį, jis apsisuko ir tiesiai, keleivio durimis, trenkėsi į medį. Paskui prisimena tik tai, kad S. Z. ištraukė jį iš automobilio ir atvažiavo greitoji. I. P., kai važiavo iš klubo namo, jam nesakiusi „ką tu darai, kam taip greitai važiuoji“. Pripažįsta pažeidęs tas kelių eismo taisykles, kurios draudžia važiuoti išgėrus alkoholio. Greičio didelio tikrai nebuvo. Girtumas įtakos eismo įvykiui neturėjo, mano, kad įtakos tam turėjo šlapia kelio danga.

Nukentėjusysis V. S. L. parodė, kad kalinamasis yra jo draugas, o I. P. bei R. J. iki tos dienos nepažinojo. 2009-05-16 vakare jam paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad yra dvi merginos, todėl galima važiuoti pasilinksminti į naktinį klubą. Jau važiuodami į klubą pradėjo gerti. Nuvažiavo į klubą, ten taip pat gėrė. Jis su R. J. šoko kitoje šokių salėje, todėl nematęs, kad kaltinamasis klube gertų. Kelias valandas pabuvę klube, nusprendė važiuoti atgal į Vilnių, kadangi merginos pasakė, kad joms reikia grįžti namo. Kaltinamasis pasiūlė likti nakvoti Kaune, viešbutyje, tačiau jos prašė, kad važiuotų atgal į Vilnių. Apie 4 val. 30 min. atsisėdo į automobilį ir išvažiavo į Vilnių. Kai sėdo važiuoti į Vilnių, lietus lašnojo. Greičio didelio nebuvo. Į automobilį iš klubo pasiėmę butelį tekilos. Važiavo paskui taksi automobilį, kuris jiems rodė kelią iki išvažiavimo į Vilnių. Jis vėl atsisėdo į automobilio galą už E. V., o I. P. atsisėdo į priekį į keleivio vietą, R. J. atsisėdo už I. P. į automobilio galą. Važiuojant nuo klubo pradėjo pilstyti gėrimus, kaltinamasis negėrė. Pavažiavus apie du kilometrus nuo klubo įvyko autoįvykis. I. P. buvo atsisukusi daugiau į jį ir pylė jam į puodelį tekilą. Staiga I. P. kažkaip nuslydo ir užkrito ant kaltinamojo, o mašina pradėjo slysti. Negalintis pasakyti dėl ko ji užkrito ant kaltinamojo. Ji automobilyje mosikavosi, jie visi linksminosi. I. P. pastoviai tai atsiguldavo ant kaltinamojo, tai jį pabučiuodavo. Kai I. P. užkrito ant kaltinamojo, jis bandė ją nustumti nuo savęs. Viskas įvyko labai greitai. Įvykio metu jam buvo sužalota kaukolė ir kojos. Civilinio ieškinio nereiškia ir pretenzijų kaltinamajam neturi.

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka perskaitytų nukentėjusiosios R. J. parodymų, duotų 2010 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu, matyti, jog nukentėjusioji parodė kaltinamojo iki šio įvykio nepažinojusi. 2009-05-16 jai paskambino I. P. ir jos susitarė susitikti, nes ši buvo neseniai grįžusi iš Anglijos. Ji išėjusi į kiemą, kieme I. P. jos laukė su E. V.. Jie pasiūlė važiuoti į Kaune esantį naktinį klubą. Pakeliui į Kauną paėmę Valdą S. L. ir visi keturiese išvažiavę. Kaune prie jų prisijungė S. Z. su žmona. Su I. P. taip ir neturėjo progos pabendrauti, nes ji buvo su kaltinamuoju, o ji šokusi su V. S. L.. Pasilinksminę nutarė važiuoti į Vilnių, nes iš ryto turėjusi vykti į susitikimą, o I. P. reikėjo grįžti namo pas vaikus. Kaltinamasis siūlė likti nakvoti Kaune, tačiau jos nusprendė važiuoti į Vilnių. Kelio danga tą vakarą buvo drėgna, nes buvo paliję. Mačiusi, kad priekyje važiuoja taksi. Klube visi šiek tiek išgėrė, taip pat gėrusi ir automobilyje. Iš pradžių I. P. sėdėjo normaliai, vėliau ji pilstė gėrimus ir pakabino kaltinamojo grandinėlę ant veidrodėlio. I. P. atsisukusi į ją ir V.S. L. įpylė jiems gėrimų, rankoje ji laikė tekilos butelį. Kaip ji sėdėjo paskui, nemačiusi. Kad kaltinamasis yra neblaivus, ji nepastebėjusi, nemačiusi, kad kaltinamasis gertų alkoholinius gėrimus. Ji su V. S. L. klube šoko kitoje šokių salėje, todėl kaltinamojo su I. P. klube beveik nematė. Automobilyje kaltinamasis negėrė. Nežino kokiu greičiu važiavo kaltinamasis, nepajutusi, kad kaltinamasis būtų padidinęs greitį. Ji neprisimenanti, kad iš ligoninės būtų skambinusi E. B. ir sakiusi, kad kaltinamasis greitai važiavo, o I. P. sakė jam „ką tu darai“, tačiau gali būti, kad taip pasakiusi. Paskui prisimena tik tai, kad automobilis pradėjo slysti. Ji pabudusi tik tada, kai gelbėtojai pjovė automobilio stogą. Jai buvo prispausta koja, sutraiškyta dalis blauzdos raumenų (t. II, b. l. 51).

Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka perskaitė nukentėjusiosios E. B. parodymus, duotus 2010 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu, kuriais nustatyta, jog 2009-05-16 I. P. jai pasakė, kad su draugais nori nuvykti į klubą, nes ji iš namų beveik niekur neišeidavo. Į kokį klubą ji vyko nežinojusi. Apie tai, kad I. P. negyva, ryte jai pranešė R. J. mamos draugė. Santykiai tarp J. P. ir I. P. jai atrodo buvo normalūs, jie gyveno pas juos, paskui išvyko į užsienį. I. P. į Angliją buvo išvykusi prieš pusantrų metų iki autoįvykio, o J. P. buvo išvykęs prieš tris metus. Dėl įvykusios nelaimės R. J. jai paskambino iš ligoninės, ji paklaususi kaip įvyko autoįvykis ir R. J. pasakė, kad kaltinamasis labai greitai važiavo, o I. P. jam sakė „ką tu darai“.. Ji globoja I. P. vaikus ir tam, kad galėtų juos išlaikyti, nori, kad kaltinamasis atlygintų žalą, be to, I. P. netektis yra labai skausminga. Kaltinamasis atsiprašė, tačiau materialinės paramos neteikė, kaltinamasis sakė, kad labai gailisi.

Kaip matyti iš šių duomenų, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad pats nuteistasis E. V. savo parodymais patvirtino, kad jis vartojo alkoholiniu gėrimus bei važiavo viršydamas mieste leidžiamą greitį ir nors savo kaltę neigė, teigdamas, kad įvykį įtakojo šlapia kelio danga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent automobilio vairavimas neblaiviam ir saugaus bei leistino miesto ribose greičio viršijimas buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. E. V. neblaivumo faktą, nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų sunkumą bei pobūdį, I. P. mirties, kitų nukentėjusiųjų sužalojimo priežastis patvirtino rašytiniai bylos įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai atsižvelgė ir įvertino Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą ir fotolenteles prie jo, kurie patvirtina eismo įvykio vietą Kaune, K.Donelaičio g., ties namu Nr. 24. Kelio danga – asfaltas, danga drėgna, važiuojamoji dalis – tiesus, horizontalus kelio ruožas. Automobilis BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu link A.Mickevičiaus gatvės, užvažiavęs ant šaligatvio ir dešine automobilio puse atsitrenkęs į medį. Užfiksuota šoninio slydimo žymės 26,7 m. ilgio.

Lavono parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad žuvusi eismo įvykio metu moteris – I. P..

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai apgadinimai bei techninė būklė po eismo įvykio.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M-533/09(02) patvirtina, kad I. P. mirė nuo kūno sumušimo (automobilinės traumos), pasireiškusio muštine žaizda dešiniame antakyje, odos nubrozdinimais galvoje, klubuose, abiejose kojose, kairėje plaštakoje, krūtinkaulio, dubens kaulų, šonkaulių lūžimais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, kepenų, blužnies, šlapimo pūslės plyšimais, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į dešinės krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo gautis autoavarijos metu susižalojant automobilio salono viduje kontaktuojant su ten esančiomis detalėmis bei dalimis po automobilio susidūrimo su kliūtimi neužilgo prieš mirtį. I. P. kraujyje rasta 0,65 promilės etilo alkoholio.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje specialistas Dainius Tumėnas taip pat parodė, kad jis apie I. P. padėtį iki automobilio susidūrimo su medžiu, nieko negalintis pasakyti. Smūgio metu I. P. kontaktavo su automobilio detalėmis priekine kūno dalimi, tačiau būtent smūgio metu. Jis negali pasakyti, ar I. P. buvo atsiklaupusi ant sėdynės ir nugara nusisukusi į priekinį automobilio stiklą, kadangi per kelias sekundes ji galėjo atsisėsti į savo vietą. I. P. galvoje buvo žaizda, tai yra žaizda buvo dešinėje galvos pusėje. Smūgis į medį buvo šoninis, todėl smūgio metu I. P. negalėjo klūpėti atsisukusi krūtine į sėdynės atlošą. Konstatuoti, kad smūgio metu I. P. sėdėjo normalioje padėtyje negalintis. Gal būt I. P. ir sėdėjo normalioje padėtyje, tačiau jos krūtinkaulis vis tiek turėjo būti pasisukęs į dešinę pusę, kad atitiktų konstatuotus sužalojimus. Smūgio metu viršutinė I. P. kūno dalis turėjo būti pasisukusi į dešinę pusę, tai galima spręsti pagal jai konstatuotus sužalojimus. Sužalojimas galvoje I. P. buvo padarytas kontaktuojant su automobilio rėmo dalimi, o krūtinė ir dubuo su automobilio durelėmis. Susidūrimo metu I. P. turėjo sėdėti liemeniu pasisukusi į dešinę pusę, būtų logiška manyti, kad ji žiūrėjo į priekį, kadangi smūgis buvo šoninis. I. P. padėties iki automobilio susidūrimo su medžiu nustatyti yra neįmanoma.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G-2382/09(02) patvirtina, kad V. S. L. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, kraujosruvos po abiejų akių obuolių junginėmis, odos nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje, abiejose blauzdose, dešinio kaktikaulio bei dešinės akiduobės viršutinės sienelės (priekinės kaukolės duobės) lūžiai, pakraujavimas po voratinkliniu dangalu, dešinės kaktinės, kairės smilkininės skilčių sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti 2009-05-17 autoįvykio metu, V.S. L. susižalojant į automašinos viduje esančius kietus bukus daiktus bei salono dalis. Sužalojimas dėl dešinės kaklinės, kairės smilkininės skilčių sumušimo, dešinės akiduobės viršutinės sienelės (priekinės kaukolės duobės) lūžio atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G-2451/09(02) patvirtina, kad R. J. konstatuota muštinė žaizda kairio momens srityje, dešinės blauzdos sumušimas su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti 2009-05-17 autoįvykio metu R. J. susižalojant į automobilio viduje esančius kietus bukus daiktus bei salono dalis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas

Specialisto išvada Nr. T-A 1361/09(02) pagrįstai nustatyta, kad E. V. kraujyje rasta 1,37 promilės alkoholio.

Nuteistojo gynėjas savo apeliaciniame skunde teigė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje ir neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, o visos nepašalintos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai bei tinkamai užtikrinama teisė į gynybą.

Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo išvadas, nuosprendyje pilnai išdėstė motyvus ir aplinkybes, kuriomis vadovaujantis vertina ir remiasi vienų, o atmeta kitų proceso dalyvių parodymus ir apeliacinės instancijos teismas su šiais motyvais pilnai sutinka. O tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo atsisakyta skirti kompleksinę ekspertizę, yra tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo prerogatyva spręsti gynėjo prašomos ekspertizės reikalingumą. Šiuo atveju akivaizdu, kad esant kitų įrodymų vistui minėta ekspertizė nebuvo reikalinga, o tokio kaltinamojo ar jo gynėjo prašymo motyvuotas netenkinimas jokia apimtimi negali būti vertinamas, kaip kaltinamojo procesinių teisių suvaržymas.

Nuteistojo gynėjas savo apeliaciniame skunde savaip interpretuoja R. J., E. V., S. Z., specialisto paaiškinimus. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks parodymų interpretavimas yra deklaratyvaus pobūdžio, siekiant sumenkinti proceso dalyvių parodymus ir juos vertinti kaip abejotinus ir neobjektyvius.

Tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojo S. Z., tiek specialisto parodymų, tiek rašytinių įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, kad E. V., vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles dėl ko žuvo žmogus, dar dviem asmenims buvo sutrikdyta sveikata. Tokia jo veikai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 6 d. pagrįstai Pirmosios instancijos teismui teisingai taikius baudžiamąjį įstatymą, nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs E. V. kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d., nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str., nuteistajam paskyrė bausmę adekvačią padarytai nusikalstamai veikai ir ji nėra aiškiai per griežta. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. V. padarė neatsargų nusikaltimą, atsižvelgė į jį charakterizuojančias aplinkybes, įvertino jo šeiminę padėtį ir nustatė mažesnį bausmės dydį, nei numatytos sankcijos vidurkis. Civilinis ieškinys priteistas pagrįstai.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados, jog E. V. padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 14, 19, 133 punktų pažeidimai - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, vairavo neblaivus (kraujyje rasta 1,37 promilės etilo alkoholio), nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir dešine automobilio puse trenkėsi į medį, ko pasėkoje 1 keleivė žuvo, o du keleiviai buvo sužeisti, t.y. sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti, ko pasėkoje pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 281 str. 6 d.

Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė nesukelia abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-30 nuosprendis paliekamas nepakeistas. Nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos priteistinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. V. gynėjo Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-30 nuosprendžio atmesti.

Priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1141,36 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt vieną litą 36 ct) į valstybės biudžetą nukentėjusiesiems suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.