- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- AS-742-602/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01962-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- P. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus gydytojų neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. pareiškėjui nebuvo skirtas reikalingas gydymas (duomenys neskelbtini) gydymui, nepaskirti ir neišduoti vaistai.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjo P. P. skundą atsisakė priimti.
Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje, 17–21 straipsniuose ir 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto reguliavimo matyti, jog administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kaip tai yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.
Teismas nurodė, kad paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus reguliuoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Aptaręs šio įstatymo 13 straipsnio, 24 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies nuostatas bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad klausimas dėl žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, nes sveikatos priežiūros paslaugų teikimas negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, o ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Teismas akcentavo, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismingumo taip pat laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą siejo su netinkamai suteiktomis (nesuteiktomis) sveikatos priežiūros paslaugomis (dėl gydymo neskyrimo). Pažymėjo, kad pareiškėjas reiškė argumentus dėl, jo nuomone, netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų bei gydytojo veiksmų neskiriant jam gydymo. Šių aplinkybių vertinimas priklauso ne administracinių, o bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai, kadangi teisinius santykius, atsiradusius dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reguliuoja ne viešosios teisės normos, o civilinio teisinio pobūdžio sveikatos apsaugos įstatymų normos.
Įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjo skundas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Pareiškėjui buvo išaiškintina, kad dėl netinkamo gydymo paslaugų teikimo jis pirmiausia turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (adresu: Vilniaus g. 33, LT-01506 Vilnius). Gavus minėtos institucijos sprendimą ir su juo nesutinkant, pareiškėjui buvo pasiūlyta teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
III.
Pareiškėjas P. P. atskirajame skunde, kurį patikslino, prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d nutartį panaikinti ir priimti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad analogiška byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neteisėtų Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus veiksmų buvo išnagrinėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2214-662/2020 ir priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pareiškėjui, atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo tvirtinimu, nors nagrinėjamu atveju yra tokio pobūdžio skundas, kaip išnagrinėtoje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas nesilaikydamas vienodos teismų praktikos atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro skyrius yra Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje, todėl už jo veiklą atsakingas Pravieniškių PN-AK. Be to, atsakovo atstovo pareigūnai yra valstybės tarnautojai, atsakovas – Lietuvos valstybė, o pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, valstybė privalo padarytą asmeniui žalą dėl neteisėtų veiksmų atlyginti, nepriklausomai nuo kaltės (kas šią žalą padarė).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo P. P. skundą, padarius išvadą, kad jis nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsniuose. Aiškindamas ABTĮ 5, 23, 24, 33 ir 39 straipsnių nuostatas, kurios yra analogiškos naujos redakcijos to paties įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsnių nuostatoms, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1035-858/2017, 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-677-438/2019, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).
Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, nustatančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019, 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-520/2020, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).
Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnį, ginčus, kylančius iš privatinės teisės reguliuojamų santykių, taip pat ir žalos atlyginimo, priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Taigi, pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėtina, kad Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-56/2015, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-110/2013 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-16-520/2019, 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-754-1062/2017 ir 2016 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016 buvo konstatuota, jog ginčai, kilę dėl žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ir jų kokybe, atlyginimo, yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reguliuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.
Nustatyta, kad pareiškėjas ginčija Pravieniškių PN-AK Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus gydytojų (pareigūnų) veiksmus, nesuteikus jam, pareiškėjo nuomone, būtino gydymo (neskyrus vaistų). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimu ir negali būti laikomas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Faktų, susijusių su Pravieniškių PN-AK administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, pareiškėjas skunde nenurodė.
Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad analogiška byla, tik kitas atsakovo atstovas, buvo išnagrinėta ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-2214-662/2020 priėmė pareiškėjui palankų sprendimą. Teisėjų kolegija nustatė, kad administracinėje byloje Nr. A-224-662/2021 buvo nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galbūt neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, pareiškėjui neužtikrinus tęstinio medikamentinio gydymo (neaprūpinus vaistais) atlyginimo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 28 d. sprendimu, nenustatę, kad P. P. nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. gydymui būtų buvę skirti vaistai „(duomenys neskelbtini)“, konstatavo, kad nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, ir pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisė 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis teismas nustatė, kad pareiškėjas turėjo sveikatos problemų, dėl jų pareiškėjui buvo skirti vaistai, tačiau jis jų dėl Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų negavo. Teisėjų kolegijos nuomone, delsimas paskirtus vaistus išduoti, pareiškėjo teisių ribojimas ir sukelti nepatogumai esant pataisos namuose, sudarė prielaidas patirti nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai.
Taigi, pareiškėjo nurodytoje ir išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, pareiškėjui neužtikrinus gydytojų paskirto gydymo ir neišdavus paskirtų vaistų. Tačiau nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta anksčiau, pareiškėjas ginčija valdžios institucijų veiksmus nesuteikus (neskyrus), pareiškėjo nuomone, jam būtino gydymo. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad administracinėje byloje Nr. A-2214-662/2020 buvo nagrinėjamas ginčas analogiškas šioje byloje nagrinėjamam ginčui, kadangi šios bylos ginčas yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimu, o ne su paskirtų medikamentų (vaistų) neišdavimu.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio, reguliuojančio kreipimąsi į teismą, 1 dalyje įtvirtinta, kad pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.
Kaip jau minėta, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje pagrįstai bei teisėtai nusprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte apibrėžiamą teismingų administraciniams teismams ginčų sritį ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl skundą priimti atsisakė ir pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Šią nutartį pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. P. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.