Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-309-209/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-06
Bylos Nr.
1S-309-209/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-309-209/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kisieliaus, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 59-117 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas galutine subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi panaikintas A. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi, ir A. K. grąžintas į pataisos namus atlikti neatliktą vienerių metų šešių mėnesių ir keturiolikos dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymo pradžia - 2017 m. gegužės 23 d., bausmės vykdymo pabaiga - 2018 m. gruodžio 7 d. 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2018 m. gegužės 23 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. birželio 14 d. - 5 mėnesiai ir 23 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 59-117 nutarė netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 7 dalies 1 punktą.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis jį skundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 27 d. nutartimi nuteistojo A. K. skundo dėl Komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 59-117, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo netenkino. Teismas konstatavo, kad negalima pagrįstai manyti, jog nuteistasis A. K. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ir skundo papildymu nuteistasis A. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad jam yra likę atlikti šiek tiek daugiau nei tris mėnesius jam skirtos bausmės. Teigia, kad pasikeitė, yra pasiruošęs gyventi normalų gyvenimą, kad būdamas įkalinimo įstaigoje dirba, yra gavęs paskatinimą už gerą darbą, lanko psichologijos užsiėmimus, baigė profesinę mokyklą, įgijo batsiuvio specialybę, sukūrė šeimą, išėjęs gaus darbą duonos kepykloje, galės padėti savo šeimai. Sutinka, kad lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikomos pačios griežčiausios priemonės.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, ir kurie buvo nukreipti atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali praėjus vieneriems metams nuo teismo nutarties dėl pasiuntimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios, kai jie yra faktiškai atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis A. K. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2017 m. birželio 12 d., po to, kai pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas buvo čia sugrąžintas tęsti neatliktos bausmės, paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis jau yra atlikęs daugiau nei du trečdalius jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, nuo 2018 m. balandžio 27 d. pradėjo lankyti kassavaitinius psichokorekcinius „Bendravimo grupės“ užsiėmimus, nuo 2018 m. birželio 11 d. pradėjo dalyvavimą psichoedukacinėje „Agresijos ir auto agresijos valdymo“ programoje. Be to, pakartotinai mokosi batsiuvio specialybės, dirba, palaiko ryšius su mama ir žmona. Taip pat nuteistojo A. K. asmens byloje yra ir kitų nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų.

Nors nuteistasis A. K. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnio 1 dalyje bei 7 dalies 1 punkte, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A. K. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nes A. K. anksčiau teistas vienuolika kartų, daugiausia už analogiško pobūdžio nusikaltimus, tai yra vagystes ir plėšimus. Nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, dėl ko buvo grąžintas atgal į pataisos namus atlikti jam skirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Iš to seka, kad A. K. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, parodyto pasitikinėjimo neįvertino, savo elgesio ir gyvenimo būdo nekeitė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių nuteistojo nuoširdumu. Be to, A. K. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, atlikus jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei - 91 balas iš 168 galimų. Taip pat, kaip matyti iš ankstesnių vertinimų, A. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika ne tik ne mažėja, bet ir didėja – nuo 68 balų 2016 m. gegužės 4 d. ji padidėjo iki 91 balo, kas rodo, jog nėra jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis šiuo metu galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Taip pat nors A. K. šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, baustas nebuvo, tačiau tai tik rodo, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo įstaigoje bausmę atliekantis asmuo. Nuteistasis apeliaciniam teismui pateikė duomenis, kad jis pataisos namuose buvo vieną kartą skatintas už gerą darbą, tačiau, kaip matyti iš Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymo „Dėl nuteistųjų paskatinimo“, padėką už gerą elgesį, sąžiningą darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose A. K. gavo 2018 m. rugpjūčio 1 d., tai yra jau po to, kai Komisija nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir kai teismas nuteistojo skundą dėl Komisijos priimto nutarimo atmetė. Pažymėtina, kad šis gautas paskatinimas rodo nuteistojo pastangas įrodyti, jog jis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama, kad būtų galima konstatuoti, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos A. K. sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Be to, nuteistasis A. K. pataisos namuose nelanko AA užsiėmimų, nepripažįsta žalingo alkoholio vartojimo, nors alkoholio vartojimo įprotis glaudžiai siejasi su jo nusikalstama veikla (daugumą nusikaltimų jis padarė būdamas neblaivus, tame tarpe ir smurtinius (plėšimas), yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygą nevartoti alkoholio) bei didina pakartotinio nusikalstamumo riziką ateityje. Ši aplinkybė vis gi rodo, kad nuteistasis A. K. nededa visų pastangų keisti savo ankstesnį elgesį, įpročius ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką.

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad ankstesni nuteistojo teistumai įrodo, jog bausmės tikslų pasiekiama A. K. izoliavus nuo visuomenės. Pataisos namų įstaigoje taikomos prevencinės priemonės daro teigiamą įtaką nuteistajam, būtent šios priemonės, izoliavus nuteistąjį, užkerta jam jau įprastą gyvenimo būdą – nusikalstamumą. Taikyti lygtinį paleidimą A. K. netikslinga, nes šios priemonės taikymas jam prieštarautų bausmės paskirčiai.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje faktinės aplinkybės, reikšmingos lygtinio paleidimo taikymui, buvo įvertintos tinkamai, teismo išvados dėl lygtinio paleidimo netaikymo motyvuotos ir pagrįstos. Nuteistojo skunde ir jo papildyme nurodyti argumentai apylinkės teismo padarytų išvadų teisingumo nepaneigia. Procesinių pažeidimų tikrinant Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą padaryta nebuvo. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka tam, kad galima būtų padaryti išvadą, jog A. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Arūnas KisieliusStasys LemežisUgnius Trumpulis