- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- eI-6224-473/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00855-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant, pareiškėjo atstovui Laimonui Jakui, atsakovės atstovei Agnei Žiedelytei-Gudei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Giedriui Gaulei, Ievai Prapiestytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. S. kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–3), kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016-01-28 įsakymą Nr. P-109 „Dėl kpt. I. S. (I. S.) atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“; 2) grąžinti kpt. I. S. į profesinę karo tarnybą; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) už priverstinę pravaikštą tarnybinį atlyginimą, maistpinigius ir butpinigius už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką; 4) priteisti iš Ministerijos neturtinę žalą, kurią sudaro 20 000 Eur suma. Skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad visos krašto apsaugos ministro 2016-01-12 įsakyme Nr. P-29 „Dėl kpt. I. S. (I. S.) kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ nurodytos aplinkybės buvo žinomos nuo 2014 metų ir jos netrugdė Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Departamentas) leisti pareiškėjui turėti leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija. Lietuvos Respublikos Konstitucija leidžia azartinius lošimus, kariams nėra draudžiama jų žaisti kazino ar lošimo namuose. Departamento pareigūnai nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėjas dirbo antrą darbą. Asmens ryšiai ir tyrimas poligrafu neįrodytas. Kol neįsiteisėjo Ministerijos 2016-01-12 įsakymas Nr. P-29, krašto apsaugos ministras neturėjo pagrindo atleisti pareiškėją iš pareigų ir išleisti jį į atsargą. Jei pareiškėjas pripažįstamas nepatikimu, nėra pagrindo jį skirti į parengtąjį aktyvųjį rezervą, kadangi rezervo kariai dalyvauja pratybose, gali būti pakviesti į tarnybą vykdyti užduotis. Ministerijos formuojama pozicija yra ta, kad visi kariai privalo turėti leidimą dirbti su slapta informacija, o tai reiškia, kad krašto apsaugos ministro 2016-01-28 įsakymo Nr. P-109 preambulė ir krašto apsaugos ministro 2016-01-12 įsakymo Nr. P-29 turinys prieštarauja 2016-01-28 įsakymo Nr. P-109 3–5 punktams. Ministerija teigia, kad nėra pareigų, kurias pareiškėjas galėtų eiti neturėdamas leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Krašto apsaugos ministras net nesiaiškino, ar nėra pareiškėjo išsilavinimą, karinį laipsnį, patirtį atitinkančių vyr. leitenanto, kapitono ar majoro pareigų, kurioms nereikėtų leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Ministerija prie įsakymo nepridėjo pareigybių sąrašų, įrodančių, kad tikrai Lietuvoje nėra tarnybos vietų pareiškėjui.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 27–31). Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad teisė išduoti asmeniui leidimą dirbti ir susipažinti su informacija, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį yra valstybės teisė, o ne pareiga. Sprendimą nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą lėmė tai, kad tikrinimo metu buvo nustatytos tokios pareiškėjo asmeninės savybės kaip neatsakingumas, lengvabūdiškumas ir silpnavališkumas dėl kurių kyla grėsmė patikėtos informacijos saugumui. Neatsakingumas pasireiškė tyčiniu, sąmoningu ir daugkartiniu įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidinėjimu, t. y. pats pareiškėjas per pokalbį su Departamento pareigūnų prisipažino, kad sąmoningai, suprasdamas, kad tai daryti draudžiama, į darbo vietą I klasės saugumo zonoje nuolat nešdavosi asmeninį mobilųjį telefoną, taip pažeisdamas darbo su įslaptinta informacija reikalavimus ir tai darė ne vieną kartą (daugiau kaip 20 kartų). Lengvabūdiškumas ir silpnavališkumas pasireiškė polinkiu lošti azartinius žaidimus, t. y. pasak pareiškėjo jis kazino yra pralošęs apie 40 000 Lt, 2011–2012 metais apie 5 kartus ėmė kreditus iš greitųjų bendrovių ir pinigus leido azartiniams lošimams, taip pat skolinosi iš mamos. Siekdamas grąžinti dėl lošimų susidariusias skolas, pažeidė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau – KASOKTĮ) nustatytus apribojimus, draudžiančius profesinės karo tarnybos kariams dirbti kitą darbą ir neoficialiai dirbo pagalbinius darbus statybose, montavo kondicionierius. Pareiškėjas prisipažino, kad statymus lošimams internetu darydavo naudodamas tarnybinį kompiuterį. Esant nurodytoms aplinkybėms, Ministerija, kaip paslapčių subjektas, atsakingas už įslaptintos informacijos apsaugą, turėjo pagrindo suabejoti pareiškėjo patikimumu, todėl sprendimas nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą ir neišduoti jam leidimo dirbti su įslaptinta informacija su žyma „Slaptai“ yra proporcingas turimai informacijai apie pareiškėjo gyvenimo faktus bei jo asmenines savybes. Pareiškėjas Ministerijos 2016-01-28 įsakymą Nr. P-109 iš esmės grindžia tuo, kad nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju, reikėjo išsiaiškinti ar nėra laisvų tarnybos pozicijų Lietuvoje. Pareiškėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos dieną pareigybių, kurioms nebūtų nustatytas reikalavimas gauti atitinkamą leidimą dirbti su įslaptinta informacija nebuvo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad kol neįsiteisėjo krašto ministro 2016-01-12 įsakymas Nr. P-29 ministras neturėjo pagrindo atleisti iš pareigų ir išleisti į atsargą. Kaip kad reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, šis įsakymas buvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nustatyta jo apskundimo tvarka, įsakymas pasirašytas bei užregistruotas, o kadangi jame nebuvo nurodytas vėlesnis įsigaliojimo terminas bei atsižvelgiant į tai, kad individualiam administraciniam aktui nėra taikoma viešo paskelbimo procedūra, šis įsakymas įsigaliojo jo pasirašymo dieną. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad skundžiamu įsakymu jam buvo pavedama užduotis atlikti tarnybą parengtame aktyviajame rezerve, tačiau ginčijamu įsakymu pareiškėjas paskirtas atlikti tarnybą ne aktyviajame rezerve, o rezerve, ją atliekant Lietuvos kariuomenės parengtojo rezervo kariniuose vienetuose. Pareiškėjas yra karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis, t. y. karo prievolininkas, todėl nors ir atleistam iš profesinės karo tarnybos, pareiškėjui pareigos, kaip karo prievolininkui, išliko. Pareiškėjas reikalauja 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau visiškai nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio. KASOKTĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi, o šiame specialiame įstatyme nėra numatytas neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėto atleidimo iš profesinės karo tarnybos, todėl net ir pripažinus, kad pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos buvo atleistas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, priteisti neturtinės žalos atlyginimą teisinio pagrindo nėra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 68–74). Atsiliepime ir teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nurodė, kad Departamentui atlikus pareiškėjo kandidatūros tikrinimą siekiant nustatyti, ar jam gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, buvo nustatyta, kad asmuo neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – VTPĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos (tikrinimo metu surinkti faktai turi nekelti abejonių dėl asmens patikimumo), nes pareiškėjo kandidatūros tikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte, t. y. nustatytos asmens savybės: neatsakingumas, pasireiškęs tyčiniu, sąmoningu ir daugkartiniu įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidinėjimu, lengvabūdiškumas ir silpnavališkumas, pasireiškęs polinkiu lošti azartinius žaidimus, aplaidus požiūris į kario statusą ir kario tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pasireiškęs nelegaliu darbu siekiant gauti papildomų pajamų, asmens ryšiai ir tyrimo poligrafu neigiama išvada, sudaro pakankamą pagrindą laikyti tikrinamąjį nepatikimu. Pareiškėjo teiginys, kad azartiniai lošimai nėra draudžiami Lietuvos Respublikos teisės aktais, nesietinas su tikrinamojo asmens patikimumo vertinimu. Pareiškėjo pažeidžiamumą lemia ir pagrindą abejoti jo patikimumu, sudaro ne lošimo faktai, o pačio asmens stiprus poreikis lošti, kuris kasdieniame gyvenime sukelia neigiamas pasekmes tiek finansines, tiek socialines. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2009-07-14 pateikė prašymą Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kad būtų apribotas jo patekimas į lošimo organizavimo vietas ir jam būtų neleidžiama lošti penkerius metus, nes lošimas trukdo šeimyniniam gyvenimui, tokiu būdu pripažindamas, kad iš esmės nebegali pats kontroliuoti savo apsilankymų lošimų organizavimo vietose. Pokalbių su Departamento pareigūnu metu, pareiškėjas prisipažino, kad lošti pradėjo 2006–2007 metais. Iš pradžių dalyvaudavo lažybose, o nuo 2007 metų pradėjo lankytis kazino. Pareiškėjas neįstengė atsisakyti įpročio lošti net po to, kai parašė prašymą apriboti jo patekimą į lošimo organizavimo vietas ir neleisti jam lošti: pasak pareiškėjo, jis apie 40 kartų rašė vienkartinius prašymus ir tokiu būdu patekdavo į kazino. Be to, 2010–2011 metais pareiškėjas aktyviai vykdė pirkimo ir balanso papildymo operacijas, viso atliko apie 600 operacijų lažybų bendrovės „Orakulas“ internetinėje paskyroje, „Tony Bet“ internetinėje paskyroje atliko 870 atskirų statymų, kurių suma 9 860,61 Eur, prisipažino daręs statymus, naudodamas tarnybinį kompiuterį. Pareiškėjas nurodė, kad 2011–2012 metų laikotarpiu apie 5 kartus ėmė kreditus iš greitųjų kreditų bendrovių, skolinosi pinigus iš motinos ir juos leido azartiniams lošimams. Siekdamas pašalinti dėl lošimų kilusius neigiamus padarinius – grąžinti skolas – pareiškėjas pažeidė KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalyje nustatytus apribojimus kariams ir 2011 metais dirbo pagalbinius darbus statybose, o 2012–2013 metais įmonėje montavo kondicionierius. Pokalbių su Departamento pareigūnų metu pareiškėjas prisipažino, kad sąmoningai, suprasdamas, kad tai daryti griežtai draudžiama, į savo darbo vietą I klasės saugumo zonoje nuolat nešdavosi asmeninį mobilųjį telefoną. Pareiškėjo darbo vieta buvo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, I klasės saugumo zonoje, kuriai keliami aukščiausi saugumo reikalavimai, nes čia saugoma ir administruojama jautriausia valstybės paslaptį sudaranti informacija, kurios praradimas ar neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybinei galiai, padaryti žalos valstybės interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei, šioje zonoje įslaptinta informacija prieinama tiesiogiai. Patikrinimo metu nustatyti glaudūs pareiškėjo socialiniai bei giminystės ryšiai su Nepriklausimų valstybių sandraugos valstybių piliečiais ar su šiomis šalimis susijusiais asmenimis (pokalbio su Departamento pareigūnu tikrinamasis įvardijo bent 26 asmenis). Artimą pareiškėjo aplinką sudaro Rusijos Federacijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai, ar iš šių šalių kilę asmenys, kai kurie iš jų tarnavę Sovietų Sąjungos jėgos struktūrose, pareiškėjas naudojasi rusiškais socialiniais tinklais, palaikė ryšius su asmeniu, kuris įtarimas bendradarbiavęs su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ir įvykdęs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119 straipsnio 2 dalyje (Šnipinėjimas). Pareiškėjo tikrinimo 2015-10-14 poligrafu metu buvo pateikti klausimai: 1) Ar Jūs įtrauktas į šnipinėjimą prieš Lietuvos Respubliką?; 2) Ar Jūs gavote atlygį už įslaptintos informacijos atskleidimą?; 3) Ar Jūs slepiate ryšius su užsienio šalių piliečiais nuo Antrojo departamento?; 4) Ar Jūs, tarnaudamas LK, vartojote narkotines medžiagas? Atsakant į visus šiuos klausimus, buvo nustatytos reikšmingos specifinės fiziologinės reakcijos, didžiausios reakcijos buvo nustatytos į 2-ąjį ir 4-ąjį klausimus. Tyrimo poligrafu galutinė išvada – neigiama. Atsisakydamas papildomo patikrinimo poligrafu, pareiškėjas nebendradarbiavo su kandidatūros patikrinimą atliekančia institucija ir nesistengė pašalinti kilusių abejonių dėl jo patikimumo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Patikrinimo metu buvo nustatyti faktai, parodantys pareiškėjo tęstinį neatsakingumą: per pokalbį su departamento pareigūnų teigė, kad būdamas 16–17 metų amžiaus Ukrainoje 2–3 kartus bandė rūkyti marihuanos, o pildydamas klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, šių faktų nenurodė, nes nėra tikras, kad ten buvo narkotinė medžiaga; 2002–2004 metais studijuodamas Lietuvos karo akademijoje 7 kartus buvo baustas už drausmės pažeidimus; 2004-07-28 baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 1 dalį įspėjimu už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje; 2005-11-02 vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti du žmones. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį (Kelių transporto saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas), kuris 2006-03-07 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas. Tačiau pildydamas klausimyną, pareiškėjas šio fakto nenurodė, pasiteisindamas tuo, kad nežinojo, koks procesas vyko ir nesusiejo minėtos situacijos su ikiteisminiu tyrimu; tikėtina, kad maždaug 2012–2013 metais pareiškėjas neatvyko į tarnybą dėl to, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus. Nors pareiškėjas per pokalbį su Departamento pareigūnu tvirtino, kad nebuvo girtas, tačiau tą rytą jį matęs tiesioginis viršininkas paliudijo, kad jam pareiškėjas neatrodė blaivus, todėl viršininkas pats nutarė stoti į tarnybą vietoje pareiškėjo ir už tai pareiškėjas atsilygino nupirkdamas butelį brendžio. Per pokalbį su Departamento pareigūnų, pareiškėjas nurodė, kad būdamas neblaivus du kartus buvo įsivėlęs į muštynes, iš kurių išskirtinos muštynės, vykusios tarp jo ir karių. Visos aplinkybės, kuriomis vadovaudamasis Departamentas siūlė nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą, atsirado laikotarpiu, kai pareiškėjas turėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Pareiškėjo teiginys, kad krašto apsaugos ministras neturėjo pagrindo atleisti pareiškėją ir išleisti jį į atsargą kol neįsiteisėjo Ministerijos 2016-01-12 sprendimas Nr. P-29, niekuo nepagrįstas. Nurodytas įsakymas, kaip individualus teisės aktas, įsigaliojo jo pasirašymo dieną, nes jame nėra nustatyta jo įsigaliojimo data. Įsakymas atleisti pareiškėją iš karininko pareigų ir nutraukti su juo profesinės karo tarnybos sutartį buvo priimtas remiantis faktu – sprendimu neišduoti pastarajam leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Pareiškėjo teiginys, kad šiandien krašto apsaugos sistemoje dirba pakankamai daug karininkų neturėdami leidimo dirbti su įslaptinta informacija, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nes nepateikta tai patvirtinančių faktų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl krašto apsaugos ministro 2016-01-28 įsakymo Nr. P-109 „Dėl kpt. I. S. (I. S.) atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą karo rezerve“ teisėtumo ir pagrįstumo, bei pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą.
Krašto apsaugos ministras 2016-01-12 įsakymu Nr. Nr. P-29 „Dėl kpt. I. S. (I. S.) kandidatūros tikrinimo nutraukimo“, be kita ko, įsakė Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Departamentui) nutraukti Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijų grupės Oro operacijų paramos eskadrilės Operacijų valdymo grandies Operacijų valdymo skyriaus oro operacijų planavimo karininko kpt. I. S., pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ kandidatūros tikrinimą; nusprendė neišduoti kpt. I. S. leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Priimdamas šį įsakymą krašto apsaugos ministras vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – VTPĮ) 17 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgė į tai, kad kpt. I. S. neatitinka sąlygos, nurodytos VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nes jo kandidatūros tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte – nustatytos tokios asmens savybės kaip neatsakingumas, pasireiškęs tyčiniu, sąmoningu ir daugkartiniu įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidinėjimu, lengvabūdiškumas, pasireiškęs polinkiu lošti azartinius žaidimus, aplaidus požiūris į kario statusą ir kario tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pasireiškęs nelegaliu darbu siekiant gauti papildomų pajamų, be to, asmens ryšiai ir tyrimo poligrafu gautas rezultatas sudaro pagrindą laikyti tikrinamąjį nepatikimu. Minėtą įsakymą krašto apsaugos ministras priėmė atsižvelgdamas ir į Departamento 2015-12-01 pažymoje Nr. S-010-4220RN “Dėl kpt. I. S. (I. S.) patikrinimo“ išdėstytus faktus ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos specialiosios ekspertų komisijos personalo patikimumo klausimams nagrinėti (toliau – Ekspertų komisija) 2015-12-23 posėdžio protokolo Nr. SPEK-5 išvadą. Su šiuo įsakymu pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2016-01-28 (t. I, b. l. 6, 35).
Krašto apsaugos ministras 2016-01-28 įsakymu Nr. P-109 „Dėl kpt. I. S. (I. S.) atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą karo rezerve“, be kita ko, atleido 2016-02-15 I. S. iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Oro operacijų grupės Oro operacijų paramos eskadrilės Operacijų valdymo grandies Operacijų valdymo skyriaus oro operacijų karininko pareigų; nuo 2016-02-17 nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su I. S. ir išleido jį į atsargą; skyrė I. S. po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją Lietuvos kariuomenės parengtojo rezervo kariniuose daliniuose. Krašto apsaugos ministras, priimdamas ginčijamą įsakymą, rėmėsi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 10 punktu (Departamentas motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų į kurias galima perkelti) ir Krašto apsaugos ministro 2016-01-12 įsakymu Nr. P-29 „Dėl kpt. I. S. (I. S.) kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ (t. I, b. l. 5, 36).
Departamentas 2015-12-01 raštu Nr. S-010-4220 „Dėl kpt. I. S. (I. S.) patikrinimo“ kreipėsi į Ekspertų komisiją su I. S. patikrinimo išvada ir siūlymu nutraukti I. S. kandidatūros tikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ išdavimo (t. I, b. l. 75–80).
Ekspertų komisijos posėdžio, vykusio 2015-12-16 metu, buvo svarstoma I. S., pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, patikrinimo išvada ir su tuo susiję siūlymai. Posėdžio metu nutarta pritarti Departamento siūlymui nutraukti kpt. I. S. kandidatūros tikrinimą dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (t. I, b. l. 32, 33).
Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) Personalo departamentas 2016-03-15 raštu Nr. 6IS-125, informavo Ministerijos Teisės departamentą, kad krašto apsaugos ministro 2016-01-28 įsakymo Nr. P-109 „Dėl kpt. I. S. (I. S.) atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą karo rezerve“ išleidimo dieną, krašto apsaugos sistemoje nebuvo laivų profesinės karo tarnybos karininko laipsnį atitinkančių pareigybių, kurias užimantiems (pretenduojantiems užimti) karininkams nebūtų nustatytas reikalavimas gauti atitinkamą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (t. I, b. l. 34).
Išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus patvirtina, kad 2001-07-14 pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad tyčia išdaužė taksofono būdelės stiklą; 2004-07-22 amfiteatre gėrė alkoholinius gėrimus, 2007-05-15 padarė eismo įvykį (t. I, b. l. 82, 83).
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra 2006-03-07 nutarimu atleido pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 40-1-697-05 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius Baudžiamojo kodekso numatytais pagrindais (t. I, b. l. 84, 85).
Kpt. D. P. 2015-06-01 paaiškinime Departamentui nurodė, kad maždaug 2009 metais anksti ryte jam paskambino I. S., jis pranešė, kad negali atsirakinti savo namų durų ir patekti į namus bei prašė paskolinti uniformą, kad galėtų eiti į tarnybą. Pas D. P. I. S. atvyko taksi, jo blaivumas sukėlė įtarimus. D. P. uniformos neskolino ir nutarė vietoj I. S. stoti į tarnybą, apie tai pranešė S. P., kuris organizavo įsakymo dėl tarnybos vykdymo pakeitimą. I. S. už šią paslaugą atsilygino buteliu brendžio (t. I, b. l. 86).
Kpt. I. S. 2015-06-03 paaiškinimuose Departamento pareigūnui į 4 klausimą „Ar esate kur nors dirbęs iki tarnybos KAS?“ atsakė, kad 1999 metais vasaros atostogų metu apie mėnesį dirbo įmonėje „Rėkyva“. Daugiau, kiek pamena, nedirbo. Klausimyne nenurodė, kad yra dirbęs įmonėje „Rėkyva“, nes, galbūt, ne taip suprato klausimą. Nežino kur yra jo socialinio draudimo pažymėjimas. Į 10 klausimą „Ar Jūs ir Jūsų sutuoktinė turite/esate turėję finansinių įsipareigojimų bankams, lizingo ar greitųjų kreditų bendrovėms, fiziniams ir kitiems juridiniams asmenims?“ atsakė, kad šiuo metu jokių finansinių įsipareigojimų bankams, lizingo ar greitųjų kreditų bendrovėms, fiziniams ar kitiems juridiniams asmenims neturi. Maždaug 2010–2011 metais buvo paėmęs vartojamąją 5 000 Lt paskolą SEB banke. Šia paskolą buvo paėmęs 2 ar 3 metams, tiksliai neprisimena, nes jam trūko pinigų automobiliui įsigyti. Taip pat, iš „SMScredit“ 2011 ar 2012 metais buvo paėmęs 1 500 Lt greitąjį kreditą, kuris buvo skirtas skoloms, atsiradusioms dėl azartinių lošimų padengti. Greituosius kreditus, kiek prisimena, yra ėmęs ne daugiau kaip 5 kartus. Virš 2 000 Lt greitąjį kreditą yra ėmęs iš „General Financing“, minėtus pinigus panaudojo azartiniams lošimams, konkrečiai darė statymus lažybų bendrovėse. Į 11 klausimą „Ar tarnaudamas KAS užsiiminėjote kokia nors komercine, ūkine, individualia, pedagogine ar kita veikla (neoficialia), už kurią gavote kokių nors pajamų?“ atsakė, kad neoficialiai, maždaug 2012–2013 metais yra montavęs kondicionierius. Iki šio darbo 2011 metais yra neoficialiai dirbęs pagalbinius darbus statybose. Neoficialiai dirbo tam, kad grąžinti skolas, atsiradusias dėl azartinių lošimų. Į 26 klausimą „Ar buvote patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“ Ar Jūsų atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas?“ atsakė, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktas nebuvo, 2005 metų lapkričio mėnesį padarė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo du asmenys. Nepamena, kokie konkrečiai procesiniai veiksmai buvo atliekami. Iš tyrėjos sužinojo nukentėjusiųjų asmenų duomenis. Susitikęs su minėtais asmenimis susitaikė, sumokėjo jų prašomas sumas. Teisiniuose dalykuose nesusigaudo, todėl nežino koks vyko procesas, žino tik tiek, kad susitaikė ir viskas buvo nutraukta. Klausimyne šio fakto nenurodė, kadangi tos situacijos nesusiejo su ikiteisminiu tyrimu, nieko nuslėpti nenorėjo. Į klausimą „Išvardinkite savo gimines, gyvenančius užsienio valstybėje. Kuo minėti asmenys užsiima/ankstesnė jų veikla?“ atsakė, kad jo tėvas A. S. gyvena Donecko srityje, Slovianskij r., Raigorodok gyvenvietėje. Anksčiau jo tėvas tarnavo sovietinėje armijoje. Lietuvoje tėvas tarnavo Šiauliuose šturmanu, vėliau išvyko į Ukrainą, kur buvo instruktoriumi karinėje mokykloje. Tėvas turi Ukrainos pilietybę. Brolis A. S. gyvena toje pačioje gyvenvietėje kaip ir tėvas. Brolis į Ukrainą išvyko baigęs vidurinę mokyklą. Brolis turi Ukrainos pilietybę ir šiuo metu jis yra Slovianskij r. miškų urėdijos direktorius. Brolio žmona nedirba. Brolis turi tris dukteris. Taip pat Ukrainoje, toje pačioje gyvenvietėje Raigorodok gyvena du tėvo broliai: V. S. prieš kelis metus dirbo miškų ūkyje kartu su pareiškėjo broliu, ir A. S., kiek pareiškėjui žinoma bedarbis. Ar V. S. žmona dirba pasakyti negali. V. S. turi sūnų Dmitrij, kuris dirba miškų ūkyje ir dukrą Anią. Kur V. S. dukra dirba pasakyti negali. Dmitrij žmona namuose prižiūri vaikus. Aleksej našlys, turintis sūnų Sergej (pareiškėjui nežinoma, kad jis kur oficialiai dirbtų) ir dukrą Mariną (pareiškėjas nežino kuo ji užsiima). Kuo užsiima Sergejaus žmona ir Marinos vyras pareiškėjas nežino. Mamos sesuo L. B. gyvena Petrozavodske, Rusijos Federacijoje. L. B. dirba vaistinėje, jos vyras šiuo metu pensijoje, tarnavo Rusijos Federacijos kariuomenėje, prie lėktuvų techniku. Tetos dukros Alesia (dirba gydytoja civilinėje ligoninėje Murmanske) ir Anastasija gyvena Sankt Peterburge, dirba prekių vadybininke civilinėje įmonėje. Baltarusijoje gyvena žmonos senelė, kurios nei vardo nei pavardės nežino. Taip pat, Baltarusijoje gyvena uošvienės dvi seserys: Ala (užsiima rūbų prekyba) ir Tania (kuo užsiima nežino). Alos vyras Jura, bei sūnus Jura taip pat užsiima rūbų prekyba. Ar šiuo metu Tania ištekėjusi pasakyti negali, ji turi sūnų. Ukrainoje gyvena žmonos tėvas. Šiuo metu žmonos tėvas, kuris anksčiau tarnavo sovietinėje armijoje, paskutinė tarnybos vieta buvo Zokniuose, gyvena netoli Kijevo. Ukrainoje gyvena žmonos tėvo sesuo Liudmila, kuri niekur nedirba. Liudmila turi dukrą. Liudos dukros vyras V. T. ir Liudos dukra prieš du metus tarnavo saugume.
UAB „Olympic Casino Group Baltija“ 2015-03-13 raštu Nr. OC-150313-1 „Dėl duomenų ir vaizdo įrašo pateikimo“ informavo Departamentą, kad pareiškėjas nuo 2009-03-10 iki 2009-07-14 jų įstaigoje lankėsi 31 kartą (t. I, b. l. 115, 116).
Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-03-16 raštu Nr. 2-41 „Dėl informacijos suteikimo“ informavo Departamentą, kad I. S. 2009-07-14 buvo pateikęs prašymą dėl savanoriško savęs apribojimo nuo azartinių lošimų (t. I, b. l. 109).
UAB „Lošimų strateginė grupė“ 2015-04-15 raštu „Dėl 2015-04-14 Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie krašto apsaugos ministerijos paklausimo dėl informacijos suteikimo Nr. Isd-534“ informavo Departamentą, kad I. S. su jų vadovaujama bendrove 2010-06-02 sudarė lažybų sutartį, pagal kurią jam buvo suteikta lažybų paskira internetinėje svetainėje. I. S. 2010-08-04 – 2011-01-05 laikotarpiu, jam suteiktoje internetinėje lažybų paskyroje atliko 870 atskirus statymus dėl sporto lažybų įvykių, kurių visų bendra suma lygi 9 860,61 Eur (t. I, b. l. 117).
UAB „VSGA“ valdanti lošimo namus „Casino Tornado“ 2015-04-16 raštu Nr. S-28 „Dėl informacijos suteikimo“ informavo Departamentą, kad I. S. nuo 2012-01-14 iki 2012-07-14 „Casino Tornado“ lankėsi 18 kartų (t. I, b. l. 113, 114).
UAB „Orakulas“ 2015-04-17 raštu Nr. 2213 „Dėl informacijos suteikimo, informavo Departamentą, kad I. S. yra UAB „Orakulas“ klientas bei pateikė išklotinę apie pareiškėjo pinigų įnešimus 2010-10-10 –2011-06-01 laikotarpiu.
UAB „VSGA“ 2015-11-09 raštu Nr. S-71 „Dėl informacijos suteikimo“ informavo Departamentą, kad laikotarpyje nuo paskutinio UAB „VSGA“ 2015-04-16 iki šios dienos I. S. lankėsi vieną kartą UAB „VSGA“ valdomuose lošimo namuose (t. I, b. l. 112).
Pagal VTPĮ 2 straipsnio 14 dalį personalo patikimumas apima nustatytas asmenų, kurie pretenduoja gauti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimus, kandidatūrų tikrinimo procedūras, leidžiančios priimti sprendimą, ar asmeniui galima patikėti įslaptintą informaciją. Pagal VTPĮ 15 straipsnio 1 dalį pretendentai, atrinkti pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, į šias pareigas gali būti skiriami prieš tai patikrinus jų kandidatūras ir gavus išvadą, kad asmuo atitinka šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. VTPĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas, jeigu, be kita ko: tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei (4 punktas); tikrinimo metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei (5 punktas). Pagal VTPĮ 16 straipsnio 2 dalį leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, inter alia tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (20 punktas). Pagal VTPĮ 17 straipsnio 1 dalį pagrindinis asmens kandidatūros tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei; kandidatūros tikrinamos paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens teikimu. Pagal VTPĮ 17 straipsnio 2 dalį asmuo, pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, atsakingam asmeniui pateikia užpildytą nustatyto pavyzdžio klausimyną, rašytinį sutikimą būti tikrinamam; šis asmuo taip pat pateikia išsamią autobiografiją, jei pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ arba „Slaptai“; kandidatūros patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar nėra šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų; prieš priimdamos sprendimą, kandidatūrą tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų ir prireikus, jei šis asmuo sutinka, patikrinti poligrafu. Pagal VTPĮ 17 straipsnio 3 dalies 1 punktą asmenų, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, dirbančių arba pretenduojančių dirbti krašto apsaugos sistemoje kandidatūras tikrina Departamentas ir Valstybės saugumo departamentas. Pagal VTPĮ 17 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai kandidatūrą patikrino Departamentas ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu nutraukiamas; apie šį sprendimą informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatūra buvo tikrinama. Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina. Pagal VTPĮ 17 straipsnio 13 dalį kandidatūros tikrinimą atliekančios institucijos turi teisę gauti informaciją apie tikrinamą asmenį iš visų valstybės, savivaldybės institucijų, bankų ir kitų juridinių asmenų.
Pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą karys gali būti atleistas iš profesinės karo tarnybos, kai karys neteko pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš karo tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti. Pagal krašto apsaugos ministro 2013-06-21 įsakymu Nr. V-549 patvirtinto Teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija suteikimo ir panaikinimo organizavimo krašto apsaugos sistemoje aprašo 10.1 punktą profesinės karo tarnybos karininkų, Karo akademijos antro ir aukštesnių kursų kariūnų pareigybėms turi būti nustatytas reikalavimas turėti ne žemesnio lygio kaip „Slaptai“ leidimą. Šio punkto nuostatos netaikomos krašto apsaugos sistemos orkestruose, Ordinariate, Šaulių sąjungoje tarnaujančių karininkų pareigybėms, į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą įrašytiems kariams, taip pat karo medicinos gydytojų pareigybėms, kurių funkcijoms vykdyti nėra būtina dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį VTPĮ nustatytą teisinį reguliavimą daro išvadą, kad pareiškėjo kandidatūrą turėjo patikrinti Departamentas, kuris turėjo teisę gauti informaciją apie pareiškėją iš kitų valstybės institucijų, o pareiškėjui sutikus, galėjo jį patikrinti poligrafu. Taip pat konstatuotina, kad tikrinimo metu nustačius, jog surinkti faktai kelia abejonių dėl pareiškėjo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei (VPTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 1 punktas), kad per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (VPTĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas), pareiškėjas negalėjo būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, o krašto apsaugos ministras privalėjo priimti sprendimą nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą.
Nustatyta, kad krašto apsaugos ministras priimdamas 2016-01-12 įsakymą Nr. P-29 „Dėl kpt. I. S. (I. S.) kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ vadovavosi, be kita ko Departamento 2015-12-01 pažymoje Nr. S-010-4220RN “Dėl kpt. I. S. (I. S.) patikrinimo“ išdėstytais faktais ir Ekspertų komisijos 2015-12-23 posėdžio protokolo Nr. SPEK-5 išvada. Departamentas 2015-12-01 pažymoje Nr. S-010-4220 padarė išvadą, kad atlikus I. S. kandidatūros patikrinimą buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte (neatitinka 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos: „tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei“) ir 20 punkto (nustatytos asmens savybės: neatsakingumas, pasireiškęs tyčiniu, sąmoningu ir daugkartiniu įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidinėjimu, lengvabūdiškumas ir silpnavališkumas, pasireiškęs polinkiu lošti azartinius žaidimus, aplaidus požiūris į kario statusą ir kario tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pasireiškęs nelegaliu darbu siekiant gauti papildomų pajamų); asmens ryšiai ir tyrimo poligrafu gautas rezultatas sudaro pagrindą laikyti tikrinamąjį nepatikimu; Departamentas pasiūlė Ekspertų komisijai nutraukti I. S. kandidatūros tikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ išdavimo. Šiai Departamento pažymoje išdėstytai pozicijai 2015-12-23 vykusio posėdžio metu vienbalsiai pritarė Ekspertų komisija (b. l. 19–20).Taip pat, atsakovas Departamentas, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjui gali būti suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, surinko pakankamai patikimos informacijos apie pareiškėją, surinktą informaciją išanalizavo ir tinkamai įvertino. Teismas patikrinęs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, Departamento ir Ekspertų komisijos argumentus, kuriais remiantis buvo pasiūlyta krašto apsaugos ministrui nutraukti pareiškėjo kandidatūros patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimo, konstatuoja, kad tiek Departamentas, tiek Ekspertų komisija, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad tikrinimo metu surinkti faktai kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei (VPTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 1 punktas), kad pareiškėjas pasižymi tokiomis savybėmis kaip neatsakingumas ir lengvabūdiškumas ir silpnavališkumas, o dėl šių savybių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (VPTĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėjas 2015-06-03 Paaiškinimuose Departamento pareigūnui pats nurodė, kad dirbo antrą darbą. Pareiškėjo ryšiai, tyrimas poligrafu ir azartiniai lošimai nebuvo vieninteliai kriterijai, sukėlę abejones pareiškėjo patikimumu ar lojalumu Lietuvos valstybei. Kaip minėta, Departamentas surinko pakankamai patikimų įrodymų, tame tarpe ir paties pareiškėjo paaiškinimų, leidžiančių daryti išvadas apie pareiškėjo patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas krašto apsaugos ministro 2016-01-12 įsakymo Nr. P-29 „Dėl kpt. I. S. (I. S.) kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ neskundė.
Pažymėtina, kad asmens teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nėra jo konstitucinė teisė. Tai speciali teisė, tam tikram asmeniui valstybės suteikta dėl to, kad jam skiriama ypatinga, valstybinės reikšmės misija. Kadangi tai ypatinga teisė, valstybė, esant būtinybei, gali ją apriboti. Valstybei kyla pareiga garantuoti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos slaptumo apsaugą, taip pat užtikrinti, kad nebūtų savavališkai, neteisėtai kėsinamasi sužinoti ar paskleisti tokią informaciją, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalos asmens teisėms ir laisvėms bei teisėtiems interesams. Asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama Asmenims, siekiantiems eiti ar einantiems pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, keliama specialioji sąlyga yra ypatingas ir nė kiek neabejotinas patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei; įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, inter alia nustatydamas asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo bei lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus ir tokių asmenų patikrinimo procedūras; įstatymų leidėjas gali numatyti tokias įslaptintos informacijos apsaugos priemones, kurios leistų iš anksto užkirsti kelią grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir kartu – grėsmėms valstybės interesams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-05-15, 2011-07-07 nutarimai).
Minėta, kad krašto apsaugos ministro 2013-06-21 įsakymu Nr. V-549 patvirtinto Teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija suteikimo ir panaikinimo organizavimo krašto apsaugos sistemoje aprašo 10.1 punkte nustatyta, kad profesinės karo tarnybos karininkų, Karo akademijos antro ir aukštesnių kursų kariūnų pareigybėms turi būti nustatytas reikalavimas turėti ne žemesnio lygio kaip „Slaptai“ leidimą, o pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 10 punktą karys gali būti atleistas iš profesinės karo tarnybos, kai karys neteko pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš karo tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimą kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti.
Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Ministerijos Personalo departamentas 2016-03-15 raštu Nr. 6IS-125 informavo Ministerijos Teisės departamentą, kad krašto apsaugos ministro 2016-01-28 įsakymo Nr. P-109 „Dėl kpt. I. S. (I. S.) atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą karo rezerve“ išleidimo dieną krašto apsaugos sistemoje nebuvo laivų profesinės karo tarnybos karininko laipsnį atitinkančių pareigybių, kurias užimantiems (pretenduojantiems užimti) karininkams nebūtų nustatytas reikalavimas gauti atitinkamą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Taigi, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą įpareigojantį nustatyti profesinės karo tarnybos karininkams reikalavimą turėti ne žemesnio lygio kaip „Slaptai“ leidimą dirbti ar susipažinti su informacija, bei tai, kad krašto apsaugos ministro 2016-01-28 įsakymo Nr. P-109 priėmimo metu nebuvo laivų profesinės karo tarnybos karininko laipsnį atitinkančių pareigybių, kurias užimantiems (pretenduojantiems užimti) karininkams nebūtų nustatytas reikalavimas gauti atitinkamą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, akivaizdu, kad krašto apsaugos ministras neturėjo galimybės pasiūlyti pareiškėjui pareigų, kurioms nereikėtų leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Kaip minėta, pagal KASOKTĮ 2 straipsnio 1 punktą aktyviojo rezervo karinis vienetas – krašto apsaugos savanorių pajėgų ar kitas karinis vienetas, sudarytas iš karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių; aktyviojo rezervo karys – pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigojęs karo prievolininkas, atliekantis nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete (2 punktas); parengtojo rezervo karinis vienetas – karinis vienetas, sudarytas iš parengtajame kariuomenės personalo rezerve esančių karo prievolininkų, išskyrus karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius (23 punktas); parengtojo rezervo karys – pagrindinį karinį parengtumą įgijęs karo prievolininkas, paskirtas atlikti nenuolatinę karo tarnybą į parengtojo rezervo karinį vienetą (24 punktas). Krašto apsaugos ministras 2016-01-28 įsakymu Nr. P-109, be kita ko, skyrė I. S. po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją Lietuvos kariuomenės parengtojo rezervo kariniuose vienetuose. Pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį parengtojo rezervo kario atliekamos tarnybos rezerve trukmė – nuo paskyrimo į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete iki atleidimo iš pareigų dienos; į parengtojo rezervo karinius vienetus paskirti karo prievolininkai dalyvauja to vieneto pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 30 dienų per penkerius metus ir vykdo KASOKTĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas užduotis. KASOKTĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremalių situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja, tam tikroms gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims ekstremalios situacijos židinyje atlikti; nepaprastosios padėties atveju, kai Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl nepaprastosios padėties įvedimo nurodoma, kad nepaprastosios padėties metu pasitelkiama Lietuvos kariuomenė (2 punktas). Apibendrinant ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skyrimas atlikti tarnybą rezerve, ją atliekant Lietuvos kariuomenės parengtojo rezervo kariniuose daliniuose, negali būti prilyginamas profesinei karo tarnybai, kuri yra nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose. Pareiškėjui paskirtam atlikti tarnybą rezerve netaikomas reikalavimas gauti atitinkamą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl krašto apsaugos ministras 2016-01-28 įsakymu Nr. P-109 teisėtai ir pagrįstai skyrė pareiškėją atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją Lietuvos kariuomenės parengtojo rezervo kariniuose vienetuose.
Pareiškėjo teigimu, kol neįsiteisėjo Ministerijos 2016-01-12 įsakymas Nr. P-29, krašto apsaugos ministras neturėjo pagrindo atleisti pareiškėją iš pareigų ir išleisti jį į atsargą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas, VTPĮ, KASOKTĮ nenustato individualaus administracinio akto įsiteisėjimo terminų. Teismas pasisako, kad nagrinėjamu atveju VTPĮ 16 straipsnio 9 dalis nustato sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo, asmens patikimumo pažymėjimo neišdavimo, Valstybės saugumo departamento motyvuoto prieštaravimo, kad asmeniui būtų išduotas toks leidimas, taip pat kandidatūrą tikrinančių institucijų sprendimo nutraukti kandidatūros tikrinimą, nustačius šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, paslapčių subjekto vadovo sprendimo uždrausti dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija apskundimo termino, todėl šis pareiškėjo teiginys nepagrįstas.
Atsižvelgęs į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir faktines aplinkybes, tai, kad skundžiamas aktas priimtas tinkamai taikant materialinės teisės normas, laikantis jo priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamą krašto apsaugos ministro 2016-01-28 įsakymą Nr. P-109 (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti krašto apsaugos ministro 2016-01-28 įsakymą Nr. P-109, netenkinami ir išvestiniai iš šio reikalavimai grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą, bei priteisti iš Ministerijos už priverstinę pravaikštą tarnybinį atlyginimą, maistpinigius ir butpinigius už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas pasisako, kad reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.). Atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.245–6.250 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad krašto apsaugos ministras teisėtai ir pagrįstai 2016-01-28 įsakymu Nr. P-109 atleido pareiškėją iš pareigų, nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį ir skyrė jį atlikti tarnybą rezerve, todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų Ministerijos atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų veiksmų. Taigi, pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas kaip nepagrįstas.
Remdamasis išdėstytu, teismas atmeta pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalis, 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.