Panevėžio apygardos teismo sprendimas

atsakovei M. M., trečiajam asmeniui BUAB“Aukštaitijos montažas“

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovei M. M., trečiajam asmeniui BUAB „Aukštaitijos montažas“ dėl skolos priteisimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nežinant jos gyvenamosios , darbo vietų, esant duomenų, jog ji išvykusi iš Lietuvos, procesiniai dokumentais ir teismo šaukimas jai įteikti viešo paskelbimo būdu.

Tretysis asmuo BUAB „Aukštaitijos montažas“ prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas 2006-03-01 su UAB „Aukštaitijos montažas“ sudarė overdrafto sutartį Nr. 06-012580-0J , kuri vėliau buvo keista , kuria suteikė 47100 € kreditą. Kredito grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas UAB „Aukštaitijos montažas“ turtas –lėšos, o atsakovė 2006-03-01 su banku pasirašė laidavimo sutartį Nr.06-012570-LA1, kuri vėliau buvo pildyta, keista , kuria ji laidavo, jog kredito gavėjas įvykdys visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Laiduoto ir skolininko atsakomybė nustatyta solidari( sutarties 3 p.) 2013-03-14 Panevėžio apygardos teisme UAB „Aukštaitijos montažas“ iškelta bankroto byla. Bankas kreipėsi į atsakovę 2012-04-13 raštu reikalaudamas sumokėti 43901,29 € sumą. Teismas 2013-10-28 nutartimi patvirtino 52424,19 € kreditorinį banko reikalavimą į BUAB „Aukštaitijos montažas“ .Skola bankui nesumokėta. 2016-04-14 BUAB „Aukštaitijos montažas“ išregistruota iš juridinių asmenų registro teismo 2016-03-09 sprendimu pasibaigus jos veiklai dėl bankroto. Ieškovo paaiškinimu nustatyta, jog jam negrąžinti nė dalis patvirtintos kaip reikalavimas sumos.

Įstatymas reglamentuoja, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6. 81 str.). UAB „Aukštaitijos montažas“ prievolės neįvykdė, tretysis asmuo nebeegzistuoja, todėl atsakovė skolą privalo grąžinti kaip solidari skolininkė (CK 6. 38, 6. 76, 6.80,6.81,6. 873, 6.874 str.). Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 str. 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi, laidavimas atsiranda sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str.1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 str. 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (CK 1.66 str. 1 dalis, 6.30 str. 1 dalis). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 str., 6.6 str.1 dalis). Nors CK 6.81 str. 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 str.1 dalis). Nagrinėjamoje byloje skolininkui iškelta bankroto byla. Įmonių bankroto įstatymas( toliau tekste-ĮBĮ) tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai kreditoriaus reikalavimo į bankrutuojantį skolininką patenkinimas yra užtikrintas trečiojo asmens laidavimu, neaptaria kreditoriaus ir laiduotojo teisių ir pareigų apimties, jų dalyvavimo bankroto byloje ir kitų su tuo susijusių klausimų. Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (ĮBĮ 16 straipsnis), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo šalutinę prievolę. Priteistinos ir prašomos 5 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos. Kaip žinia, palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės. Jos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jų, kaip civilinės atsakomybės netesybų forma, mokėjimas kildintinas iš paties laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai papildomai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Tokia pati taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai laiduotojo pareiga vykdyti savo asmeninę prievolę kyla dėl to, kad suėjus prievolės įvykdymo terminui dėl bankroto bylos iškėlimo skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (ĮBĮ 16 straipsnis). Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tokia laiduotojo prievolė sumokėti procesines palūkanas yra grindžiama jo, kaip laiduotojo, asmeninės prievolės pažeidimu. Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojas įgyja naują pareigą – pareigą sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo. Ieškinį visiškai patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dydis neviršija nustatyto minimalaus dydžio, todėl jos nepriteisiamos (CPK 79, 88, 92, 93 str.). Ieškovas procesinius dokumentus teikė tik elektroninėmis priemonėmis, todėl turėjo būti mokama 75 proc. už atitinkama procesinį dokumentą mokėtinos sumos. Ieškovas sumokėjo 1003 € žyminio mokesčio. Ši suma atitinka mokėtinos sumos dydžiui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269-270 straipsniais teismas nusprendžia:ieškinį patenkinti visiškai.Priteisti iš M. M. a.k(duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, kodas 112029651, naudai 52424,19 (penkiasdešimt du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 19 ct), 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2016-02-29 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1003 € sumokėto žyminio mokesčio.Sprendimą atsakovei įteikti ir viešojo paskelbimo būdu.Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą. Teisėjas Eigirdas Činka