Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarimo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas K. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 20 d. dalyvaudamas ančių medžioklėje, vykusioje Vaitiškių kaime, Birštono savivaldybėje, medžiotojų klubo „Lokupis“ medžioklės plotų vienete, šaudė ir sumedžiojo antis arčiau kaip 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, be jų savininko sutikimo. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių XI skyriaus 74.11 punkto reikalavimus.

Institucijos 2009 m. spalio 12 d. nutarimu K. S. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 5 dalyje, paskirta 150 Lt bauda.

K. S. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad Institucija nei protokole, nei nutarime nenurodė pažeidimo padarymo laiko, pažeidimas nebuvo tinkamai užfiksuotas, neįrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė. Tvirtina, jog administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nes kartu su D. Č. antis šaudė ne gyvenamojoje teritorijoje ir ne arčiau kaip 200 metrų iki jų. Šaudoma buvo javų lauke, esančiame dešinėje kelio Nemajūnai – Siponys pusėje.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 25 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino – Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, sprendė, kad nėra įrodyta, jog K. S. pažeidė Medžioklės įstatymo ir Medžioklės taisyklių reikalavimus, todėl jo veiksmuose nėra teisės pažeidimo įvykio bei sudėties.

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Nurodo, jog teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo D. Č. parodymais, kadangi jis yra suinteresuotas padėti K. S. išvengti atsakomybės, be pagrindo nesivadovavo Institucijos liudytojų parodymais, be to, netinkamai vertino liudytojos O. Ž. teiginius – teismo posėdyje ji nurodė, jog šautuvai buvo rankose be dėklų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju administracinis kaltinimas K. S. suformuluotas už tai, jog šaudė antis arčiau nei 200 m nuo gyvenamųjų pastatų ir jiems priklausančių statinių ir kaip to pagrindimas nurodytas Medžioklės taisyklių 74.11 punktas (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) numatantis, jog draudžiama šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų šeimininkai tam neprieštarauja. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog medžiotojai šaudė antis arčiau nei per 200 metrų nuo sodybos. Pažymėtina, kad sodybos šeimininkai J. V. Ž. ir O. Ž. nurodė, jog matė tik asmenis, prie tvenkinio vaikštančius su šautuvais, tačiau negirdėjo jų šaudant (b. l. 71-72, 83). Šie liudytojai yra tiesiogiai stebėję situaciją asmenys, pareigūnų parodymai nagrinėjamuoju atveju yra grindžiami tik informacija, gauta iš sodybos šeimininkų. Tai, kad medžiotojai netoli sodybos vaikščiojo su ginklais, neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog jie ir šaudė būtent toje vietoje. Vaikščiojimas su į dėklą neįdėtu ginklu gali būti priežastis tirti, ar nebuvo pažeisti kiti Taisyklių punktai, tačiau pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.). Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006). Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą. Tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarimą K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.