- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-22
- Bylos Nr.
- N-575-1001-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutarties S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kontrolės skyriaus inspektorius 2005 m. rugsėjo 16 d. S. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 172 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad 2005-09-16, apie 9.30 val., Seinų gatvėje Nr. 4, Vilniuje, patikrinus S. M. vairuojamą transporto priemonę Ford Transit v/n (duomenys neskelbiami), nustatyta, jog S. M. , neturėdamas sutarties dėl iš anksto sudarytos keleivių grupės vežimo, keleivius, išlipusius iš transporto priemonės Ford Transit, v/n (duomenys neskelbiami), persodino į automobilį Ford Transit, v/n (duomenys neskelbiami), kuriuo ketino vežti į Visaginą. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, jog iš vairuotojo S. M. pateikto keleivių vežimo lapo Nr.66972 ir keleivių A. K. , G. K. ir V. Š. paaiškinimų nustatyta, kad šių keleivių nėra keleivių vežimo lape, keleivių grupės vežimo sąraše. Protokole nurodyta, kad šiais veiksmais S. M. pažeidė Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kontrolės skyriaus inspektoriaus 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarimu S. M. pagal ATPK 172 str. l d. paskirta 750 Lt bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. M. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kontrolės skyriaus inspektoriaus 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarimą. Skunde nurodė, kad Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. įtvirtinta norma-definicija. Ji, pareiškėjo įsitikinimu, nenumato konkrečios teisei priešingos veikos sudėties, todėl asmuo negali būti kaltinamas pažeidęs jos reikalavimus. S. M. paaiškino, jog I. G. individualioje įmonėje „Varigos“ dirba pagal darbo sutartį, savarankiška ūkine-komercine veikla nesiverčia, todėl negali būti ATPK 172 str. l d. numatyto pažeidimo subjektu. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog keleivių vežimo lape Nr.66972 buvo įrašytos visų keleivių pavardės. Aplinkybė, jog keleivių asmens duomenys klaidingi, S. M. nuomone, nereikšminga. Teisminio nagrinėjimo metu S. M. paaiškino, jog išankstinio keleivių vežimo sutartis sudaryta su vežėjų asociacija TSMVA. Užpildytą keleivių vežimo lapą, pareiškėjo tvirtinimu, jam įteikė įmonės direktorius.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos atstovas prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad S. M. vežti asmenys negali būti laikomi iš anksto suformuota keleivių grupe, kadangi jie neturėjo bendro kelionės tikslo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 13 d. nutartimi nutarė palikti Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kontrolės skyriaus inspektoriaus 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, kuriuo S. M. pagal ATPK 172 str. l d. skirta administracinė nuobauda - 750 Lt bauda, nepakeistą ir skundo nepatenkinti. Teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. reikalavimų pažeidimo (t. y. jog jis, neturėdamas iš anksto sudarytos sutarties, dėl iš anksto sudarytos keleivių vežimo grupės, keleivius išlipusius iš transporto priemonės Ford Tranzit, v/n (duomenys neskelbiami), persodino į transporto priemonę Ford Tranzit, v/n (duomenys neskelbiami)ir norėjo juos vežti Visagino kryptimi) įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, keleivių vežimo lapu ir liudytojų V. Š. bei N. G. parodymais. Liudytojas N. G. patvirtino, kad patikrinus vairuotojo turimą keleivių vežimo lapą jame nurodytos pavardės neatitiko faktinių keleivių pavardžių, o liudytoja V. Š. patvirtino, kad vairuotojo nepažinojo, jis jos pavardės neklausė ir į jokį sąrašą neįrašė. Todėl teismas konstatavo, kad S. M. nepagrįstai teigia, kad visų keleivių pavardės buvo įrašytos keleivių vežimo lape. Teismas padarė išvadą, kad S. M. rengėsi vežti keleivius, ne tik neturėdamas iš anksto sudarytos keleivių vežimo sutarties, bet ir mikroautobuse buvusių (faktinės) keleivių pavardės neatitiko pavardžių, nurodytų keleivių vežimo lape. Taigi šiais savo veiksmais S. M. pažeidė komercinės veiklos transporto srityje nustatytą tvarką. Pagal ATPK 172 str. l d., komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Teismas taip pat konstatavo, kad S. M. vengia administracinės atsakomybės, todėl jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-02-13 nutartį ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apelianto nuomone, teismas bylos aplinkybes ištyrė neobjektyviai ir nevisapusiškai. Paaiškina, kad Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. pateikiama sąvoka – definicija, kas tai yra „užsakomieji reisai“. Teigia, kad normos-definicijos, kuri nenustato atitinkamos veiklos vykdymo tvarkos, negalima pažeisti, o Keleivių vežimo tvarka iki šiol nėra patvirtinta. Šiuo klausimu analogiškai yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-04-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. 1032-2003. Be to, teismas rėmėsi netinkama Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. redakcija, t.y. ta, kuri įsigaliojo po pažeidimo padarymo. Apelianto nuomone, jis taip pat negali būti ATPK 172 str. l d. numatyto teisės pažeidimo subjektu. Paaiškina, kad ATPK 172 str. yra įtvirtintas ATPK 12 skirsnyje, kuris nustato administracinius teisės pažeidimus prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje. Todėl šio teisės pažeidimo subjektu yra tik asmuo, užsiimantis ūkine-komercine veikla bei siekiantis pelno. Apeliantas pažymi, kad jis neužsiima ūkine-komercine veikla, o yra samdomas vairuotojas. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2002-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr.1220-02). Be to, apelianto teigimu, tai, kad pavardės keleivių vežimo lape neatitiko keleivių realių pavardžių, neužtraukia jam atsakomybės pagal ATPK 172 str. Paaiškina, kad jis nesudarinėjo ir nepasirašė jokių keleivių vežimo lapų, o tik vykdė darbo sutartyje nurodytas funkcijas - vežė keleivius darbdavio nurodytu maršrutu.
Valstybinė kelių transporto inspekcija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeista, o S. M. skundą atmesti. Paaiškina, kad S. M. vežė užsakomuoju reisu asmenis, nepriklausančius iš anksto sudarytai keleivių grupei, tuo pažeisdamas Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. ir Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.10. p. reikalavimus. Veždamas keleivius užsakomuoju reisu jis nesilaikė nustatytos tvarkos ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 172 str. 1 d. Dėl pavienių keleivių vežimų užsakomaisiais reisais ne vieną kartą yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (2002 m. rugpjūčio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr.1074-02 ir 2003 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 900-03). Institucijos nuomone, apeliantas yra tinkamas ATPK 172 str. l d. numatyto teisės pažeidimo subjektas, kaip tiesioginis ūkinės komercinės veiklos vykdytojas. Šiame straipsnyje nėra nuorodos, kad už pažeidimą atsako tik įmonių vadovai ar kiti specialūs subjektai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo prieitos išvados yra pagrįstos ir motyvuotos, teismo sprendimas yra teisėtas.
Keleivių vežimas yra viena iš ūkinės komercinės veiklos rūšių. Byloje nekyla abejonių, kad veždamas keleivius S. M. vykdė būtent ūkinę komercinę veiklą, kadangi keleiviai buvo vežami už sutartą atlygį (b.l. 15-17). Tokios veiklos organizavimo ir vykdymo tvarką apibrėžia Kelių transporto kodekso 18 straipsnis „Keleivių vežimas“. Jame numatyta, kad keleiviai gali būti vežami reguliariais reisais, užsakomaisiais reisais, specialiaisiais reisais, vietinio (miesto) susisiekimo maršrutu, vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutu, maršrutiniais taksi, tolimojo susisiekimo maršrutais, tarptautinio susisiekimo maršrutu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pateikiamu teisės aiškinimu, kad Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. yra įtvirtinta norma – definicija. Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje ne tik pateikiama „užsakomojo reiso“ sąvoka, bet ir nurodomos pagrindinės sąlygos, būtinos tokios ūkinės komercinės veiklos (keleivių vežimo užsakomaisiais reisais) vykdymui.
Byloje nustatyta, kad apelianto vykdytas keleivių vežimas neatitiko užsakomajam reisui nustatytų reikalavimų, kadangi surinkti keleiviai nesudarė iš anksto suformuotos grupės, be to, pareiškėjas neturėjo ir Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. numatytų reikiamų dokumentų keleiviams vežti užsakomuoju reisu. Tokia aplinkybė įrodyta liudytojų V. Š. bei N. G. parodymais ir rašytiniais bylos įrodymais (teisės pažeidimo protokolu, keleivių vežimo lapu, rašytiniais keleivių A. K. , G. K. ir V. Š. paaiškinimais). S. M. vykdytas keleivių vežimas, neatitiko ir kitokio keleivių vežimo būdo, numatyto Kelių transporto kodekso 18 straipsnyje. Todėl apelianto veiksmai yra teisingai kvalifikuoti kaip ūkinės komercinės veiklos tvarkos pažeidimas ir administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 str. jis yra patrauktas pagrįstai.
Apeliantas yra kaltinamas betarpiškai atlikęs ATPK 172 str. dispozicijoje numatytą veiką, todėl jis yra tinkamas šio teisės pažeidimo subjektas. Minėtoje teisės normoje nėra nuorodos, kad už šį pažeidimą atsako tik įmonės vadovas ar kitas specialus subjektas.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad šioje byloje būtų nukrypstama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodyta netinkama Kelių transporto kodekso 18 str. 4 d. redakcija teisingam bylos išsprendimui įtakos neturi.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ją ar panaikinti apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartį ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kontrolės skyriaus inspektoriaus 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.