Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, P-146-46-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-03-25
Bylos Nr.: P-146-46-11
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas: V. K., S. K., M. K.
Atsakovas: Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
Suinteresuotas asmuo: D.

Kategorijos

80.4pavadinimo nepavyko patikrinti
80.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. P146–46/2011 Procesinio sprendimo kategorija 80.4, 80.11 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K., S. K. ir M. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-1202/2010 pagal pareiškėjų V. K., S. K. ir M. K. skundą atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Žagienis“, D. K., S. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėjai V. K., S. K. ir M. K. skundu (t. I, b.l. 2–3), kurį patikslino (t. I, b.l. 6–7, t. II, b.l. 54–55, 79–80), kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti Panevėžio apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Panevėžio AVA) ir Panevėžio miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) grąžinti A. Ž. žemę 1,4355 ha natūra Spaustuvės g., Panevėžyje, buvusioje jos vietoje, mirusios K. K. vardu.

Nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 2 d. mirė pareiškėjų ir suinteresuoto asmens D. K. mama K. K., kuri įstatymo nustatytu laiku kreipėsi su prašymu, kad jai būtų atkurta nuosavybės teisė į 2,07 ha žemės sklypą, esantį Spaustuvės g., Panevėžyje, ir iki 1940 metų nuosavybės teise priklausiusį jos tėvui A. Ž.. Panevėžio miesto valdybos 1994 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 350v nuosavybės teisės atkurtos į 0,1511 ha žemės sklypą, o Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 96954-1395 nuosavybės teisės atkurtos grąžinant žemę natūra į 0,4834 ha. Viso nuosavybės teisė K. K. atkurta į 0,6345 ha žemės sklypą, liko neatkurta nuosavybė į 1,4355 ha. Mirus K. K., V. K. 2004 m. lapkričio 19 d. kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teises K. K. po mirties. Nurodė, jog žemę grąžinti natūra yra visos galimybės, nes, kur yra grąžintina žemė, yra dalis visiškai laisvos žemės ir dalis yra užimta laikinaisiais statiniais – metaliniais garažais. Nors dar 2004 m. lapkričio 19 d. kreipėsi prašydami atkurti nuosavybės teises į A. Ž. žemę Spaustuvės g., Panevėžyje, natūra mirusios K. K. vardu, tačiau sulaukė tik formalaus biurokratinio atsirašinėjimo ir bylos vilkinimo. Administracija nevykdo savo funkcijų, netgi skatina nusikalstamą neveiklumą ir Lietuvos Respublikos įstatymų nesilaikymą. Teigė, kad reikalavimas įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Žagienis“ (toliau – ir Bendrija) atsiranda iš Administracijos funkcijų nevykdymo ir kontrolės nebuvimo bei įstatymų nesilaikymo. Žemės sklypas Bendrijai suteiktas laikinam naudojimui. Be to, metaliniai garažai yra laikinas statinys pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį. Laikinas statinys skirtas naudotis 3 metus, tuo tarpu garažai stovi laikinai nuo 1975 metų. Administracija ne kartą neatliko statybos priežiūros funkcijos šiuo konkrečiu atveju pradedant nuo 1995 metų. Bendrija, kaip statybos ir eksploatacijos bendrija, turi turėti statybos techninius reglamentus, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisykles, standartus, techninius liudijimus, metodinius nurodymus, rekomendacijas – normatyvinius statybos techninius dokumentus, tačiau jų nėra, nevykdoma pati garažų eksploatacija: garažai aplinkui apaugę didžiule žole, tarp garažų ir aplinkui juos auga krūmai, taip pat nėra lietaus vandens surinkimo kanalizacijos, taip teršiama gamta. Teigė, jog Bendrija, kaip juridinis asmuo, nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio l dalies 4 punktą, pažymėjo, jog Bendrija įstatuose nurodė melagingą adresą, adresas privataus sklypo, kuriame buvo užregistruota Bendrija, neturint tam jokio leidimo ar teisės. Bendrijos adresas nepatikslintas nei iš Bendrijos, nei iš Administracijos pusės. Taip pat Bendrija privalo pateikti duomenis juridinių asmenų registrui, tačiau iš pateikto išrašo matyti, kad nuo 2003 metų duomenys neatnaujinti, kas pagal CK 2.70 straipsnius reikalavimus reikštų Bendrijos likvidavimą. Remdamasis Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 618, nuostatomis, pažymėjo, jog metalo konstrukcijų garažų gyvavimo trukmė yra 50 metų, o asfaltbetonio automobilių kelių dangos tik 20 metų, todėl Administracijos nurodomas nuomos terminas iki šimto metų vertintinas kaip prasilenkiantis su protingumo principu. Be to, Administracija teismui nepateikė žemės nuomos ar panaudos sutarties. Pateikta mokesčių mokėtojo kortelė nėra sutartis, kaip tai apibrėžia CK. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nurodė, jog nustatyta, kad valstybės išperkamai žemei priskiriama žemė, jei ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose yra užimta statiniams eksploatuoti, tačiau įstatymas labai konkrečiai nusako, kokių statinių eksploatacijai reikalingi šie žemės sklypai. Jeigu būtų norima į įstatymo nuostatą įtraukti ir laikinuosius statinius, jie būtų konkrečiai įvardinti kaip laikinieji. Padarė išvadą, kad pagal minėtą įstatymą laikiniems pastatams, metaliniams garažams, laikinai suteiktas žemės sklypas yra laisvas.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio AVA atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 18–19, t. II, b.l. 12–13, 86–87) prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, kai kurių dokumentų, kuriais remiantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, parengimas priklauso kitų institucijų, o ne sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimančios institucijos kompetencijai. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m.rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka), 111 punktą į miestuose turėtą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąją tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra turėtoje vietoje sprendimus priimančios institucijos turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 3 mėnesius nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo. Sprendimai priimami, remiantis Administracijos pateiktais grąžintinos žemės sklypo planais. K. K. Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 96954-1395 atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 0,4834 ha žemės sklypą, esantį Panevėžyje, Spaustuvės g. 6 D. Iš Administracijos kitų nustatyta tvarka patvirtintų grąžintinų žemės sklypų planų (duomenų) nebuvo gauta, todėl apskrities viršininkas negalėjo priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra.

Atsakovas Administracija atsiliepimais į skundą (t. II, b.l. 37–38, 93–94) nurodė, kad su skundo reikalavimu nesutinka.

Nurodė, kad pareiškėjai nori grąžinti žemę Bendrijos valdomoje žemėje, kuri Bendrijos eksploatuojama ir naudojama nuo 1975 metų Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu. Teritorija naudojama Bendrijos reikmėms, už ją mokamas žemės nuomos mokestis. Teigė, jog aplinkybė, kad žemė suteikta laikinai naudotis, neturi reikšmės, sprendžiant, ar ji laisva ar ne, nes pagal CK nuostatas (6.479 str.) tiek nuomos, tiek panaudos sutarties terminas gali būti nustatomas iki vieno šimto metų. Pabrėžė, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nenustato, kokiems konkrečiai statiniams (laikiniems ar ne) eksploatuoti turi būti reikalingas žemės sklypas, kad jis negalėtų būti grąžinamas natūra. Bendrijos naudojamas sklypas negali būti pripažįstamas laisvu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimais į skundą (t. II, b.l. 17, 84) su skundu sutiko.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu (t. II, b.l. 116–121) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nustatė, kad buvęs žemės savininkas A. Ž. valdė nuosavybės teise 2,07 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio miesto Spaustuvės gatvėje. Prašymą atkurti nuosavybės teises į A. Ž. žemę natūra 1991 m. spalio 22 d. pateikė K. K., kuri mirė 2004 m. rugsėjo 2 d. K. K. sūnūs V. K., S. K. bei dukros A. K., mirusios 2006 m. rugpjūčio 9 d., teisių perėmėjas M. K., kaip atitinkantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio sąlygas, gali pretenduoti į minėto žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimą. Nuosavybės teisės į dalį A. Ž. nuosavybės teise valdytos žemės K. K. atkurtos Panevėžio miesto valdybos 1994 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 350v, grąžinant nuosavybės teisę į naudojamą 1511 m2 žemės sklypą, esantį Panevėžyje, Spaustuvės g. 6c. K. K. 1999 m. sausio 25 d. Panevėžio AVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl informacijos apie likusios negrąžintinos žemės gražinimą ar kompensavimo už ją tvarkos suteikimo. Panevėžio AVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius 1999 m. vasario 22 d. K. K. pateikė raštą Nr. 01-253, kuriame nurodė atlyginimo už negrąžintą žemę būdus. 1999 m. gegužės 7 d. K. K. Panevėžio AVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jai yra sugrąžintas 0,1511 ha sklypas už tėvo A. Ž. turėtą 2,07 ha žemės sklypą Spaustuvės g., Panevėžyje, bei prašė už likusią nesugrąžintą žemę sumokėti kompensaciją pinigais. Panevėžio AVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius 1999 m. gegužės 12 d. pateikė K. K. raštą Nr. 01-602, kuriame nurodė, kad A. Ž. turėta žemė priskirta miesto teritorijai iki 1991 m. rugpjūčio 1 d., todėl kompensacijos pinigais įstatymas nenumato, bei pasiūlė pasirinkti vieną ar kelis atlyginimo būdus iš likusių galimų. K. K. 2002 m. gruodžio 31 d. Panevėžio AVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą grąžinti A. Ž. turėtą žemę, esančią Spaustuvės g. laikinų garažų plote. Daugiau prašymų pakeisti valią dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo būdo nepateikta. Panevėžio AVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. birželio 2 d. parengė išvadą grąžinti natūra 0,4834 ha žemės sklypą, esantį Spaustuvės g. 6d, Panevėžyje. Išvadoje taip pat buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusį 1,4355 ha žemės sklypą bus atkurtos, pasirinkus atlyginimo būdą. Panevėžio apskrities viršininkas 2004 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 96954-1395, kurio 1 punktu K. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 0,4834 ha žemės sklypą, esantį Spaustuvės g. 6d, Panevėžyje. Viso K. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,6345 ha žemės. Sprendimo 7 punktu nustatyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį 1,4355 ha žemės bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą. Tokia sprendimo nuostata išspręstas iš dalies ir likusios žemės dalies, tai yra 1,4355 ha, nuosavybės teisės atkūrimo klausimas, atsisakant atkurti nuosavybės teises į ją natūra, numatant galimybę ateityje atkurti nuosavybės teises į ją kitu K. K. pasirinktu būdu (analogiškai apskrities viršininko sprendime įtvirtintas nuostatas vertino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-10-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-648-2004). Pabrėžė, jog dėl ginčo žemės dalies atkūrimo natūra galimybės yra priimtas galiojantis Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. 96954-1395. Remiantis Atkūrimo įstatymo 19 straipsniu, Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 96954-1395 dalis dėl atsisakymo atkurti nuosavybės teises į 1,4355 ha žemės natūra, galėjo būti apskųstas teismui per 30 dienų nuo šio sprendimo įteikimo K. K. dienos. K. K. jo neskundė, neskundė ir jos įgaliotinė D. K.. Pabrėžė, jog toks sprendimas galioja ir turi būti vykdomas. Konstatavo, kad, galiojant Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. birželio 11 d. sprendimui Nr. 96954-1395, jo nepanaikinus ar nepakeitus įstatymo nustatyta tvarka, atsakovas Panevėžio AVA neturėjo pagrindo pakartotinai spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į likusią žemės dalį Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 131–135), kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir skundą patenkinti. Apeliacinį skundą grindė tokiais argumentais:

1. Teigė, jog Bendrija ginčo žemės sklypą naudoja neteisėtai, nepateiktas nei vienas dokumentas, teisės aktas ar nuoroda į įstatymą, patvirtinantys teisėtą žemės sklypo naudojimą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Administracijos atstovė patvirtino, kad teritorijai nėra parengto ir patvirtinto detaliojo plano.

2. Bendrijos registracija juridinių asmenų registre yra niekinė.

3. Panevėžio apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimui nebuvo pateikti visi dokumentai. Atsižvelgė į Atkūrimo tvarkos 106 punktą, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nurodė, jog ginčo teritorijai nėra parengto detaliojo plano, todėl nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos K. K., kaip tai buvo nurodyta prašyme.

4. Teismas neįvertino Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 96954 - 1395 teisėtumo, to, kad jis prieštarauja CK 1.6 straipsniui. Pažymėjo, jog tokio sprendimo 7 punktas yra niekinis, nes buvo remtasi neteisėtais veiksmais paruoštais dokumentais.

5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad Bendrijos registracijos veiksmai prasidėjo kaip tik tuo metu, kai K. K. pradėjo domėtis nuosavybės teisių atkūrimu. Be to, Panevėžio AVA klaidino mokyklos nelankiusią ir išsilavinimo neturėjusią K. K..

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 140) prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Atsakovas Panevėžio AVA atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 141–142) prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagrindo nėra.

Nustatė, jog pareiškėjai siekia, kad mirusiosios K. K. vardu būtų atkurtos nuosavybės teisės į 1,4355 ha žemės natūra Spaustuvės g. Panevėžyje. K. K. 2002m. gruodžio 31d. Panevėžio AVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui išreiškė valią grąžinti žemę buvusioje vietoje. Panevėžio apskrities viršininkas 2004m. birželio 11d. sprendimu Nr. 96954-1395, iš dalies tenkindamas mirusiosios K. K. valią, atkūrė nuosavybės teises į žemę, natūra grąžinant 0,4834 ha žemės. Šio sprendimo 7-uoju punktu taip pat nusprendė, jog nuosavybės teisės į likusią žemę, t.y. 1,4355 ha, bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą.

Įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Panevėžio apskrities viršininkas 2004m. birželio 11d. sprendimo Nr. 96954-1395 septintuoju punktu yra nusprendęs neatkurti nuosavybės teisių K. K. natūra į 1,4355 ha žemės, esančios Spaustuvės g. Panevėžyje, ir kartu įsipareigojo atkurti nuosavybės teises į šią žemę kitais pretendento pasirinktais būdais. Pažymėjo, jog kadangi šis atsakovo sprendimas, t.y. sprendimas kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises į 1,4355 ha žemės natūra, nei administracine, nei teismine tvarka nėra pakeistas ar nuginčytas, šis sprendimas turi būti vykdomas. Esant galiojančiam Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. birželio 11d. sprendimui Nr. 96954-1395, kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises į 1,4355 ha žemės natūra, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus pakartotinai spręsti šį klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą.

Teismas taip pat akcentavo, jog kadangi nagrinėjamoje byloje nėra iškeltas ginčas dėl atsakovo 2004 m. birželio 11d. sprendimo Nr. 96954-1395, kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises į 1,4355 ha žemės natūra, pareiškėjų argumentai, susiję su ginčo žemėje esančiai statiniais bei juos eksploatuojančia metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi, todėl plačiau jų nenagrinėjo.

VI.

2010 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjai V. K., S. K. ir M. K. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K., S. K., M. K. skundą atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Žagienis“, D. K., S. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Šalies argumentai

Prašyme proceso atnaujinimo pagrindais nurodo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktus. Nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu pareiškėjai pateikia kitokį faktinių aplinkybių aiškinimą. Be kita ko pažymi, kad paveldėjimo teisių bylos nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai, todėl Panevėžio apygardos administracinis teismas nepagrįstai nusprendė, kad jie nėra jų mirusios motinos K. K. teisės atkurti nuosavybę paveldėtojai. Teigia, kad nuosavybės atkūrimo teisė yra tik turtinė teisė, todėl po K. K. mirties visą jos turtą pagal testamentą paveldėjusi D. K. gali pretenduoti tik į tą turtą, kurį jų motina valdė mirties dieną, bet ne tą turtą, kuris atsirado po jos mirties, t. y. į nuosavybės atkūrimo teisę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

VII.

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje (t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje) nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1202/2010 buvo priimta ir įsiteisėjo 2010 m. birželio 28 d., pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas 2010 m. rugsėjo 8 d., t. y. nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino.

Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktuose numatytais pagrindais.

Pastebėtina, kad nors pareiškėjai formuluodami prašymo reikalavimą remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punktu, tačiau nenurodo jokių argumentų, dėl kurių procesas šioje administracinėje byloje galėtų būti atnaujintas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punktą (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertinimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas), todėl prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjai taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad buvo padarytas materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šiuo pagrindu siekiant atnaujinti procesą būtina nustatyti akivaizdų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr. 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-153/2009, 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-119/2009).

Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu, pateikia kitokį faktinių bei teisinių aplinkybių aiškinimą ir teigia, kad teismas nepagrįstai aiškino jų teisę atkurti nuosavybės teises mirusiosios K. K. vardu į 1,4355 ha žemės natūra Spaustuvės g. Panevėžyje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai, nurodydami ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, iš esmės nesutinka su teismo išvadomis, kurias padarė apeliacinės instancijos administracinis teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir išanalizavęs teisės normas, reguliuojančias nuosavybės teisių atkūrimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo nagrinėti bylą iš esmės. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjai nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Todėl pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų V. K., S. K. ir M. K. prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K., S. K. ir M. K. skundą atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Žagienis“, D. K., S. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. K., S. K. ir M. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K., S. K. ir M. K. skundą atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Žagienis“, D. K., S. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius