Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Tyrimas mokykloje dėl jo veiksmų nebuvo atliekamas. Įvykis buvo ketvirtadienį, penktadienį jis neturėjo pamokų, šeštadienį susiskambino su direktore ir sutarė, kad jis nuo pirmadienio nebedirba. Jis savo noru išreiškė tokia poziciją, nemato savęs toje mokykloje, direktorė sutiko jį atleisti nuo pirmadienio, nereikalaudama išdirbti. Direktorė buvo informuota apie įvykį. Direktorė jį palaikė. Ne iš tos pusės, kad teisingai padarė, tiesiog iš žmogiškosios pusės palaikė. Palaikymas pasireiškė tuo, kad nematė reikalo ir būtinybės kažkaip jį bausti ar svarstyti mokyklos viduje, mokyklos priemonėmis, savo kaip direktorės galia ir valia. Pažymi, kad direktorė nepritarė jo atliktiems veiksmams ir nepalaikė. Išvedimo metu vaikas tiesiog kikeno, nes suprato, jog tai yra pramoga visai klasei. Ką vaikas veikė išvestas iš klasės, jis nežino, kadangi su juo nebuvo, jis uždarė klasės duris. Išėjęs iš darbo, kurį laiko nedirbo. Šiuo metu dirba. Išėjęs iš darbo kurį laiką buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, vėliau susirado darbą. Šiuo metu dirba muzikos mokyklos bibliotekoje ir Informacinių technologijų specialistu. Individuali veikla nebuvo susijusi su pedagogine veikla. Pedagoginio darbo stažas susidarė, nes buvo dar aukštoji mokykla, tai 1988 m. gal jis dirbo pedagoginiame institute lietuvių kalbos katedroje, dėstytoju (3 t., b. l. 20-24).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja S. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykis įvyko 2024 m. balandžio 25 d., tuo metu ji dirbo kūno kultūros mokytoja. Turėjo 9 klasės pamoką. Kai pasibaigė pamoka prie jos pribėgo penktokai, ji buvo šios klasės auklėtoja. Atbėgę penktokai buvo didelėmis, išsigandusiomis akimis ir pradėjo aiškinti, kad lietuvių kalbos mokytojas, pravardžiavo vaiką. Vieno vaiko tušinukas nukrito ant žemės, priėjo mokytojas stvėrė šį už rankos, pratempė per visą klasę ir išmetė iš klasės. Tai buvo pasakyta vaikų žodžiais. Vaikai buvo nusiminę, nenorėjo grįžti į pamoką. Ji su vaikais nuėjo pas mokytoją. Tuo metu ji su vaikais užėjo į klasę, prie stalo sėdėjo mokytojas, buvo įsiutęs. Ji su vaikais išėjo ir ėjo link administracijos. Ji nuėjo į administraciją, pasakė, kad ji turi rašyti laišką direktorei, administracijai ar direktoriaus pavaduotojai, taip pat parašyti vaiko mamai. Viską turi parašyti raštu, skambinti negalima. Ji viską parašė administracijai, jai buvo atsakyta, kad viską patikrins. Taip pat ji parašė tėvams, tačiau tėvai sužinojo anksčiau apie visą šitą situaciją, kadangi sūnus jau buvo papasakojęs. Tuomet ji po viso šio įvykio išėjo namo, pirmadienį ją atleido. Jai buvo pasakyta, kad tokie žmonės jiems nebereikalingi. Tai pasakė mokyklos direktorė M., pavardės nepamena. Vėliau visi mokyklos vaikai pradėjo rašyti laišką, kad ji būtų grąžinta, nes vaikai nenorėjo, jog ji išeitų. Ji „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo lapkričio 22 d. iki balandžio 29 d. Ji turi pranešimus, kuriuos rašė administracijai ir tėvams, gali juos pagarsinti: „laba diena, atsitiko tokia situacija, lietuvių kalbos mokytojas, pasak vaikų, juos pravardžiavo ir vieną berniuką, kai jis norėjo pakelti tušinuką nuo žemės, mokytojas sugriebė jį už rankos ir tempė grindimis ir, pasak visos klasės vaikų, tai jau ne pirmą kartą. Vaikai nenori eiti į jo pamokas, prašau kažkaip reaguoti į šią situaciją, su pagarba, klasės auklėtoja, 5 klasė“. Šis laiškas buvo adresuotas M., pastaruosius mėnesius jų mokykloje buvo kažkokia reforma, kai jis supranta, tai M. vykdė administratoriaus funkciją ir su juo reikėjo visus klausimus spręsti. Tai M. B.. Ką tiksliai buvo rašiusi tėvams, jau nebeturi, tačiau jai atrodo, kad tai yra iš puslapio, nes mokykla davė kiekvieno tėvų elektroninį paštą.

Pirmas laiškas, kurį rašė tėvams, kaip jai liepė administracija taip ir buvo surašytas. Su administracija prieš tai nebuvo konfliktų, viskas buvo gerai. Ji nuolat būdavo sporto salėje. Vėliau jai buvo sakę, kad direktorė yra toks žmogus, kad jeigu netinka žmogus, tiesiog pašalina. Jai pirmadienį ryte paskambino viena kolegė ir pranešė, kad ketina atleisti. Klasę, kurios auklėtoja buvo, galėtų apibūdinti taip, kad vaikai yra vaikai. Visi yra guvūs, judrūs ir šiek tiek išdykę. Be to, klasėje buvo 3-4 mergaitės ir 11-12 berniukų, tame tarpe ir jos vaikas. I. K. galėtų apibūdinti, kad vaikas kaip vaikas, kažkokių situacijų tarp jų nekilo, tėvų ji šio vaiko nekvietė, jeigu kildavo kažkokia situacija, jie aiškindavosi tarpusavyje. Ji negali pasakyti, kad I. K. konfliktuodavo su mokytojais, kadangi ji ypatingai nestebėjo. Ji nuolat būdavo sporto salėje ir visi tie vaikai nuolat būdavo pas ją nuo 5 iki 11 klasės. Tarp jos ir vaiko jokių konfliktų nebuvo, o su kitais mokytojais, jeigu kažkoks konfliktas kiltų, mokytojai jai pasakytų, o tada ji rašytų tėvams. Su A. V. ypatingai nekontaktuodavo. Pažymi, kad galimai tai buvo ne pirmas vaikų pranešimas apie netinkamą mokytojo elgesį. Jos sūnus ateidavo ir sakydavo „mama, pervesk, mane pas kitą lietuvių kalbos mokytoją, man nepatinka“. Vėliau atėjo dar vienas berniukas ir dar vienas, kurie prašėsi būti pervedami pas kitą lietuvių kalbos mokytoją. Vaikai sakė, kad šis mokytojas juos pravardžiuoja, aiškina apie politiką, apie tai, jog atvažiavom į Lietuvą, turim mokytis lietuvių kalbos. Po šio įvykio jos sūnus ypatingai nieko nepasakojo, nes tada kartu su visais vaikais po įvykio buvo atbėgęs, bet už mokyklos ribų šios situacijos neaptarinėjo. Ji nemanė, kad tai verta aptarinėti su vaiku, kadangi tai ne jos vaiko problemos. Jos vaikas matė šį įvykį. Jos vaikas yra Lietuvoje. Ji kaip mama nenori ir nesutinka, kad jos vaikas būtų apklausiamas, kadangi tai vaiką traumuotų. Tokiu atvejų reikia apklausinėti visus vaikus, kurie patvirtins požiūrį, elgesį mokytojo su vaikais. Ji pykčio A. V. nejaučia.

Tiksliai neprisimena kaip vaikai sakė, kad mokytojas juos įžeidinėja, tačiau žodžiai nebuvo malonūs. Po šio įvykio jai neteko matyti su I. K.. Ją atleido ir ji daugiau nebuvo susikurtusi su I. K.. Kai atėjo visi vaikai, I. K. skundėsi galvos skausmu ir skaudėjo ranką. Šis vaikas skundėsi iš karto po įvykio, kai visi vaikai buvo atėję. Paskui atvažiavo kažkoks vyras, ar tėvas, ar patėvis, ji to vyro nepažįsta ir kartu išvažiavo namo. Tokių identiškų situacijų anksčiau nebuvo. Ji buvo sakius administracijai, kad vaikai skundžiasi dėl mokytojo veiksmų, jai buvo pasakyta, kad viską patys išspręs. Ji šiuo metu neturi jokios prieigos, jokių įrodymų, kadangi kai tik pasirašė popierių apie atleidimą, iš karto buvo atjungta nuo sistemos ir nespėjo padaryti ekrano nuotraukų. Vaikai buvo pasakoję, kad A. V. skriaudė, pravardžiavo, kalbėjo apie politiką, klausė ko jie čia visi atvažiavo, privalot mokintis lietuvių kalbos. Dėl šio įvykio, patvirtina, kad visi vaikai, visa klasė buvo atėjusi pas ją, tai gali patvirtini ir 9 klasės mokiniai, kurie buvo jos pamokoje (3 t., b. l. 123-125).

Liudytoja M. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tiksliai datos neprisimena, tačiau tą dieną įvyko menamas galimai padarytas įvykis. Tą dieną buvo įprasta diena mokykloje, vyko pamokos, pamoks baigėsi, visi išsiskirstė, jokių incidentų nebuvo fiksuota, tiesiog eilinė diena. Kai jau vaikų nebebuvo mokykloje, kilo šurmulys. 5 klasės auklėtoja atėjo ir pasakė, kad per klaidą norėjo išsiųsti laišką vienai mamai, tačiau išsiuntė visų klasės tėvų adresais. Ji paklausė kas nutiko, tada auklėtoja pasakė, kad įvyko klasėje konfliktas su lietuvių kalbos mokytoju. Ji pasakė, kad nieko apie tai nėra girdėjusi. Todėl klasės auklėtoja papasakoja, kad buvo atbėgę vaikai ir vienas per kitą pradėjo pasakoti, kad klasėje stumdė, vyko chaosas. Ji paklausė auklėtojos ar buvo nuėjusi pas mokytoją, kad visas aplinkybes išsiaiškinti, ši atsakė, jog ne. Iš karto pradėjo rašyti tėvams. Gavosi taip, kad visi vaikai, kurie emocingai, sulėkė į klasę, pripasakojo kažkokių istorijų, auklėtoja automatiškai parašė laišką, kurį išsiuntė visiems klasės tėvams. Žinoma, ji kaip tuo metu buvusi direktorė, pasakė, kad reikia išsiaiškinti, kad iš tikrųjų įvyko. Jos nuėjo pas mokytoją ir tikrai nebuvo nieko ypatingo, įprasta pamoka. Visi mokykloje žinojo, kad su penktokais dirbti buvo labai sunku, nes pagarbos lietuvių kalbai nebuvo visiškai. Per pamokas visi mokytojai stengdavosi padėti, bet tikrai ignoravimai, necenzūrinių žodžių jau iš penktokų dažnai galima buvo girdėti, kad jiems nereikia lietuvių kalbos ir jie nesimokys. Tokiais atvejais tikrai būdavo variantų, kai kiekvienas mokytojas galėjo pasakyti mokiniui, kad šis turi apleisti klasę, išeiti, kartais atidaryti duris ir parodyti kelią. Ji mokytojo paklausė ar buvo kažkokie susistumdymai, vaiko tempimas per grindis, mokytojas patikino, kad tokių dalykų nebuvo. Pagal tvarką jai teko eiti pas psichologę, kurios kabinetas buvo priešais lietuvių kalbos kabinetą. Kabinetų pertvaros yra stiklinės, peršviečiamos. Ji paklausė psichologės, ką ši pastebėjo per lietuvių pamoką. Ji gavo atsakymą, kad nieko ypatingo, tiesiog vaikai tai atsistoja, tai išeina, padidinto garso nebuvo. Buvo tiesiog įprasta pamoka. Niekas neįtarė, kad kažkas galėjo įvykti, nes jeigu kažkas vyksta, tam pertvaros ir buvo paliktos permatomos, kad matytų ir galėtų padėti tiek vaikams, tiek mokytojams. Ypatingų įvykių nebuvo pastebėta, o psichologės darbas ir buvo stebėti aplinką. Tą dieną jau visi vaikai buvo išėję, todėl galvojo, kad kitą dieną susirinks vaikai ir paklaus kas tiksliai įvykio tą dieną. Be to, kitą dieną atėjo psichologė I. O., kadangi sužinojo, kuris vaikas galimai buvo nuskriaustas. Psichologė buvo sakiusi, kad įvykio dieną, kai išeidinėjo iš mokyklos, matė sėdintį berniuką prie išėjimo durų ir jo paklausė, ar viskas jam gerai, ar nereikia kokios pagalbos. Berniukas atsakė, kad ne, jam viskas gerai, laukia kada eis namo. Visi vaikai turėjo santykį su psichologe, išėjo ir ta diena baigėsi. Vaikui prieš išeinant namo, jo būseną buvo normali, linksmas. O kitą dieną, pradėjo skambinti žurnalistai. Pažymi, kad klasės auklėtoja buvo turėjusi ne vieną įspėjimą, pati savo noru parašė, kad išeina iš darbo tą pačią savaitę.

Įvykis, kuris įvyko 2024 m. balandžio 25 d. apie 14 val., sužinojo iš klasės auklėtojos S.. S. dirbo apie metus laiko, buvo kūno kultūros mokytoja. Mokykloje buvo viena penkta klase. Po šio įvykio S. atėjo tiesiai pas ją, buvo išsigandusi, nes išsiuntė visiems tėvams laišką, o tai yra asmens duomenų pažeidimas, kadangi yra įvardintas vaikas ir yra draudžiama duomenis apie vaiką siųsti ne vaiko tėvams ar atstovaujantiems asmenims. Pažymi, kad po šio įvykio buvo mokykloje atliktas tyrimas, kuris buvo uždokumentuotas. Nebuvo nustatyta pažeidimų. Tyrimo metu buvo apklaustas mokytojas, vaikai, liudytojai ir tada buvo padarytos išvados. Tyrimo metu jie tyrė mokytojo elgesį pamokoje ir kas įvyko toje pamokoje. Tai buvo stiprus kaltinimas, kad mokytojas mušė ir tampė vaiką po grindis, todėl ir buvo vidinis tyrimas. Išvada buvo pateikta tokia, kad buvo sukilusi emocija, o vaikai dažnai iš emocijų pripasakoja įvairių dalykų, todėl įvertinus visas aplinkybes ir buvo priimtas sprendimas, kad iš mokytojo pusės nebuvo nusižengimo. Kur dabar yra šie dokumentai ji negali pasakyti, kad įmonė bankrutavo ir visus dokumentus pasiėmė bankroto administratorius. Jai yra žinomas asmuo A. V.. Šis asmuo dirbo mokykloje lietuvių kalbos mokytoju. Pradžioje A. V. buvo nedarbingume, tai normalu, kadangi taip apkaltino, žmogus pasijautė blogai, o vėliau parašė prašymą, kad išeina savo noru iš darbo. Mokyklos psichologė buvo I. O., kuri dirbo iki paskutinės dienos. Ji neturi duomenų ar psichologė gyvena Lietuvoje. Ji yra pateikusi charakteristikas byloje. Pateikė A. V. kaip mokytojo charakteristiką ir pastarojo žmonos, kadangi kurį laiką dirbo. Žodis žodin negalės pakartoti kas parašyta, tačiau tiek A. V., tiek Ž. V. mokykloje buvo labai gerbiami, nes savo patirtimi ir atsidavimu, taip pat abu mylėdami lietuvių kalbą, dėjo labai daug pastangų į tiesioginį darbą, bet ir į bendruomenės kūrimą. I. K. yra aktyvus berniukas, jis mokėsi beveik 3 metus. 4 klasėje turėjo problemų su savo mokytoja. Niekaip negalėjo sutarti su klasės bendruomene ir buvo perkeltas pas kitą mokytoją. 4 klasėje su mokytoja sutarė, tada ir baigėsi problemos. Paskui perėjo į 5 klasę ir 5 klasėje tikrai su visa klase buvo labai daug problemų dėl elgesio. Prasidėjo tokios problemos kaip vėlavimas į pamokas, atsikalbinėjimas, bėgimas iš pamokų, nepagarba mokytojui, nepagarba ir klasės draugams. Ji nenori išskirti, kad būtent I. K. buvo probleminis, visi tokie buvo vaikai. Psichologo darbas buvo pastoviai dirbti su klase, būdavo užsiėmimai, asmeniniai pokalbiai. Jie kaip mokykla supranta, kad nuo 5 iki 8 klasės yra sunkiausias emociškai periodas. O įvertinus tai, kad buvo ukrainiečiai, kurie čia buvo ne savo noru ir kuriuos reikėjo mokyti lietuvių kalbos. Lietuvių kalbą mokinosi ne savo noru, kadangi jie ir Lietuvoje atsirado ne savo noru, o dėl šalyje vykusio karo. Ši mokykla yra privati ir finansavimą dalinai skiria savivaldybė, bet jie kaip mokykla daug investuoja į vaikų gerovę, kad šiems vaikams būtų lengvesnė adaptacija. Ji kaip direktorė, su mokytojais kalbėdavo, kad tik nespausti vaikų, suprasti kokioje situacijoje vaikai. Pradinėje mokykloje turėjo 2 psichologus, kurie dirbo su ukrainiečių vaikais, be to, turėjo ir socialinį pedagogą, kurio viena iš pareigybių buvo dirbti papildomai su vaikais. Taip pat glaudžiai bendradarbiavo su vaikų teisėmis. Mokykloje tikrai tos pagalbos buvo labai daug ukrainiečiams. Mokykloje nebuvo jokių leistinų drausminimo priemonių, yra tik neleistinos. Neleistina yra kelti ranką prieš vaiką, fizinis smurtas, psichologinis smurtas. Vaiką iš klasės pašalinti galima. Jeigu vaiko paprašius išeiti vaikas neklauso, būdavo, kad ir mokytojai išeina. Mokytojai visada žinojo, kad jeigu nesusitvarko, ir jeigu vaikas pats neišeina paprašytas iš klasės, tada mokytojas išeina į vaiko gerovės kabinetą. Tai buvo pagrindinėje mokykloje, kurioje buvo mentorė, su psichologai, socialinis pedagogas, ugdymo vadovas. Jeigu šie asmenys nepadėdavo, mokytojai visada galėdavo kreiptis į ją (direktorę). Tą dieną, A. V. į ją nesikreipė pagalbos. Kai psichologė apklausinėjo vaikus ir dirbo su jais, nei vienas klasėje nepatvirtina, kad vaikas buvo tempiamas, tada kai jie atlikinėjo tyrimą. Vienas vaikas sakė, kad mokytojas patraukė kėdę ir tada vaikas nukrito ant žemės. Tuo metu ji buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktorė.

Po įvykio ji asmeniškai nebendravo su vaiku I. K.. Taip pat su vaiko mama, artimaisiais giminaičiais neteko bendrauti. Kai vyko mokykloje tyrimas, ji bendravo su visais asmenimis. Taip pat tiesiogiai bendravo su A. V., bei su klasės auklėtoja S., su psichologe. Po šio įvykio su I. K., jo mama ar artimaisiais bendravo psichologė. Vaikas nesakė, kad lankėsi pas gydytojus ir kas jam atsitikę. Be to, vaikui nebuvo užduotas klausimas ar lankėsi pas gydytojus. Negali pasakyti ar pamoka po įvykio tęsėsi. Mokytoja S. pas ją atėjo pasibaigus pamokoms. A. V. yra ramaus būdo, didelės kantrybės mokytojas ir taip pat turi gerą humoro jausmą. Ji negalėtų išskirti nusiskundimus mokytoju A. V., nes kiekvieną dieną daugumai vaikų vieni mokytojai blogi, kiti geri, vieni per pamokas moko blogai, kitą dieną jau gerai moko. Jai nėra žinoma, kad mokytojas A. V. pamokų metu vartodavo keiksmažodžius. Nebuvo nusiskundimų pamokų metu mokytoju A. V.. Jai nėra žinomi A. V. kaltės pripažinimo aplinkybės. Pažymi, kad su psichologe po įvykio pirmą kartą bendravo tą pačią dieną. Taip pat kalbėjo su socialine darbuotoja, tačiau pastaroji dar nežinojo apie įvykį. Ji negalėjo kelti klausimo vaikui kodėl šis nesilaikė mokyklos nustatytos tvarkos ir nebuvo pas socialinę darbuotoją, nes vaiko nebuvo mokykloje. Kai buvo atliekamas tyrimas, vaiko nebuvo mokykloje. Pažymi, kad tyrimą dėl įvykio pradėjo kitą dieną. I. K. dar kurį laiką buvo mokinių sąrašuose. A. V. pažįsta nuo to laiko, kai šis įsidarbino. Mokykloje, A. V. išdirbo ne pilnus metus. Pati, ji šiuo metu yra bedarbė (3 t., b. l. 143-151).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 5 d. įtariamuoju apklaustas A. V. parodė, kad nuo 2023 m. gruodžio 5 d. pradėjo dirbti privačioje pagrindinio ugdymo mokykloje „Varnų sala“, lietuvių kalbos mokytoju. Jis vedė pamokas nuo penktos iki aštuntos klasių vaikams. Vedė ir 5a klasei lietuvių kalbos pamokas kurioje mokosi I. K.. 2024 m. balandžio 25 d. ar penktą ar šeštą jis vedė 5a klasei lietuvių kalbos pamoką, kurioje dalyvavo apie 8 vaikus ir tarp jų ir I. K.. Ir I. K. atėjęs į lietuvių kalbos pamoką, kurią veda jis ir eilinį kartą nebuvo pasiruošęs pamokai, t. y. neturėjo rašymo priemonės, nedirbo klasėje (nerašė, neskaitė) užsiėmė pašaliniais darbais bei vaikščiojo po klasę, mėtė daiktus ant grindų ir ropojo po grindis, garsiai kalbėjo bei šnekino kitus vaikus. Ir maždaug po 20 minučių po pamokos prasidėjimo jis I. K. paprašė išeiti iš klasės, tačiau I. K. atsisakė išeiti iš klasės. Tada jis dar 2-3 kartus I. K. paprašė, kad jis išeitų iš klasės, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Tada I. K. jo paklausė, kodėl jis turi išeiti iš klasės ir jis I. K. paaiškino, kodėl jis turi išeiti iš klasės t. y. iš jo vedamos lietuvių kalbos pamokos. Ir I. K. jam atsisakinėjo ir jis išėjo iš pamokos ieškoti psichologės, tačiau jis jos nerado ir po to jis dar nuėjo į socialinės pedagogės kabinetą, tačiau ir jos jis nerado ir tada jam neradus specialistų, maždaug po 1-2 min. grįžo į lietuvių kalbos kabinetą. Psichologės ir socialinės pedagogės kabinetai yra tame pačiame aukšte šalia jo kabineto. Ir jam grįžus į klasę ir vėl paprašė I. K. išeiti iš kabineto, o I. K. vėl jam atsisakė išeiti iš kabineto. Tada jis priėjo prie I. K., t. y. jis sėdėjo prie lango galiniame suole ir jam priėjus jis savo kairę ranka I. K. paėmė už dešinės rankos riešo ar už delno šiuo metu tiksliai neatsimena, I. K. tuo metu sėdėjo ir tada jis I. K. paėmęs už rankos jį pakėlė nuo kėdės pakeldamas jo ranką maždaug 45 laipsniais. Ir I. K. atsistojo ir jis dar vis laikė savo kaire ranka jo dešine ranką, kadangi jis norėjo jį I. K.)išvesti iš klasės. Ir po pirmo žingsnio I. K. nukrito ant grindų ir jis pradėjo juoktis, kaip jis mano smaginosi. Ir kadangi jis laikė jo ranką jis vėl ją pakėlė į viršų ir I. K. atsistojo ir tada jis jį ištempė iš klasės. Kai jis ištempė iš klasės ir paleido jo ranką, I. K. vėl griuvo ant grindų ir maždaug po 30-40 sekundžių jis atsistojo nuo grindų. Taip pat kiek šiuo metu jis atsimena kai jis jį ištempė iš klasės ir jis nugriuvo jis jam dar liepė keltis, tačiau jis iškarto nesikėlė. Ir kai I. K. atsistojo jis uždarė kabineto duris tęsti pamokos. O I. K. liko koridoriuje. Ir maždaug po 10-15 minučių pasibaigė jo dėstoma pamoka ir vaikai išėjo iš jo klasės. Daugiau nieko apie šį įvykį negali daugiau papasakoti, tik tai, kad jis niekam mokykloje apie tai nepasakojo, kadangi tai buvo ketvirtadienis ir jo paskutinės dėstomos pamokos, todėl jis iš karto išvyko po pamokų į namus, o penktadienį jis neturėjo pagal tvarkaraštį pamokų, todėl jam buvo laisvadienis. Ir jis tik penktadienį perskaitė mokyklos direktorės pavaduotojo Manto, kitų duomenų jis nežino, kad į mokyklą buvo atvykusi policiją ir trumpai aprašė apie šį incidentą, tačiau iš vaiko pasakojimo. Daugiau nieko šiuo metu neturi ką pridurti (2 t., b. l. 59-61).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 31 d. įtariamuoju apklaustas A. V. parodė, kad mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2023 m. gruodžio mėn. , tikslios datos šiuo metu neatsimena. Šioje mokykloje ukrainiečiams vaikams dėstė lietuvių kalbą. Mokytojo pareigas visada stengėsi atlikti kruopščiai ir atsakingai, vykdydamas darbines funkcijas vadovavosi savo pareiginiais nuostatais ir švietimą reguliuojančių norminių teisės aktų reikalavimais. Darbo mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu stengėsi palaikyti puikius santykius su savo mokiniais ir kolegomis bei mokyklos administracija. Tačiau dirbant mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ jam teko dėstyti ir tokiems mokiniams, su kuriais sutarti, dėl visiško nedarbo pamokose, nereagavimo į mokytojų prašymus ir pastabas, atsikalbinėjimo, triukšmavimo ir panašaus pobūdžio netinkamo elgesio, buvo itin sudėtinga. I. K. buvo vienas tokių mokinių, apie jį iš kitų mokytojų sužinojo tik pradėjęs dirbti šioje mokykloje. Jo žiniomis, dėl netinkamo elgesio pamokų metu ir dėl mokyklos taisyklių nepaisymo I. K. buvo skirta eilė pastabų, bandant spręsti šio mokinio elgesio problemas buvo kalbėta su mokyklos administracija, pokalbiams į mokyklą ne kartą buvo iškviesti I. K. tėvai, kiek jam yra žinoma. Buvo atvejų, kai I. K. dalyvavo pamokose kartu su savo motina, nes jokiais kitais būdais nebuvo galima užtikrinti pamokos tvarkos, kiek jam yra žinoma. Nagrinėjamas atvejis buvo ne išimtis - į jo vedamą pamoką I. K. kaip visada atvyko nepasiruošęs, pamokos metu bėgiojo po klasės patalpą, paprašytas atsisėsti į suolą, sėdėjo ant palangės, triukšmavo, garsiai kalbino kitus mokinius, tokiu būdu drumsdamas pamokos rimtį. Į visas jo pastabas ir prašymus nusiraminti I. K. reagavo impulsyviai – pradėjo spardyti klasėje stovėjusio išrinkto mokymosi stalo dalis. Supratęs, jog nebegali sukontroliuoti tokio I. K. elgesio, paprašė jo išeiti iš klasės ir nebetrukdytų kitiems mokiniams, tačiau į jo prašymus I. K. nereagavo. Po to jis išėjo iš klasės ir bandė surasti bei į pagalbą pasikviesti mokyklos psichologę arba socialinį pedagogą, tačiau nei vieno iš jų neradęs grįžo atgal į klasę, nes nenorėjo ilgam palikti mokinių be priežiūros. Jis tuo metu kiek šiuo metu atsimena, galėjo užtrukti apie 1 minutę. Jam grįžus į klasę I. K. ir toliau drumstė pamokos rimtį, todėl, nebežinodamas ko daugiau imtis, nusprendė pats išvesti I. K. iš klasės. Priėjęs prie I. K., kuris sėdėjo galiniame suole prie lango, arčiau praėjimo ir kiek šiuo metu atsimena jis sėdėjo klasėje prie suolo vienas. Po ko jis priėjęs prie jo suėmė savo kaire ranka jam už dešinės rankos, kiek šiuo metu prisimena, prie riešo ir ištraukęs iš po suolo ir ėmė jį vesti klasės durų link, tačiau I. K. nesilaikė ant kojų, griuvinėjo, gulėsi ant kiliminės dangos grindų. Nežino ar jis nugara lietėsi į grindis. Tokiu būdu išvedęs I. K. iš klasės paliko jį sėdintį mokyklos koridoriuje. Taip pat nori paminėti, kad kai jis ištempė iš klasės ir paleido jo ranką, I. K. vėl griuvo ant grindų ir maždaug po 30-40 sekundžių jis atsistojo nuo grindų. Nori pažymėti, jog tokiais savo veiksmais nesiekė sukelti skausmo I. K. ar sutrikdyti jo sveikatą, o tiesiog norėjo sutramdyti netinkamai besielgiantį mokinį ir sudaryti galimybę mokytis kitiems mokiniams. Tačiau suvokia, kad atlikdamas tokius veiksmus, leido kilti nustatytiems padariniams. Anksčiau pamokos metu jam ne kartą yra tekę išprašyti I. K. iš klasės dėl netinkamo elgesio, tačiau fiziškai jį išvedė iš klasės pirmąjį kartą. Nors minėtos aplinkybės nešalina jo atsakomybės ir jokiu būdu nereiškia, kad jis menkina savo veiksmus, tačiau jo, kad šios aplinkybės yra svarbios ir apibūdina jo veiksmų pavojingumą. Pats nėra jokiu būdu nusistatęs prieš ukrainiečius, priešingai – aktyviai prisideda prie paramos nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Į šią mokyklą atėjo dirbti direktorės prašymu – būtent padėti integruotis vaikams ukrainiečiams. Lietuvių mokinių klasėse pamokų apskritai neturėjo. Dėl savo veiksmų ir kilusių neigiamų pasekmių nuoširdžiai gailisi, stipriai išgyvena ir yra pasiryžęs daugiau niekada nenusikalsti. Mano, jog jo nuoširdų gailėjimąsi neabejotinai patvirtina ir jo bendradarbiavimas su teisėsaugos pareigūnais. Jam asmeniškai šis baudžiamasis procesas kainavo labai daug, nenorėdamas pakenkti mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ prestižui, savo iniciatyva šioje mokykloje nebedirba. Pirmą kartą gyvenime yra tokioje situacijoje, jaučia nuolatinį stresą, dėl ko sušlubavo sveikata. Dėl savo tokio neteisėto elgesio nuoširdžiai gailisi, suvokia, kad šiuo atveju jis pasirinko netinkamą kilusios konfliktinės situacijos sprendimo būdą. Sutinka su jam pateiktame pranešime apie įtarimą nurodytais teiginiais, jog jis, įtarime nurodytais veiksmais galėjo sukelti I. K. fizinį skausmą. Išreiškia norą susitaikyti su I. K., tačiau jo įstatyminė atstovė informavo, kad nepageidauja vaikas taikytis su juo (2 t., b. l. 69-71).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 14 d. mažametis nukentėjusysis I. K. apklaustas Vilniaus miesto apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis yra I. K.. Gimė (duomenys neskelbtini). Jam (duomenys neskelbtini) metų. Pažada viso pokalbio metu sakyti tik tiesą. Čia susirinkome pasikalbėti, kad įrodyti mokytojo kaltę. Mokytojas tampė už rankų, apvardžiavo. Tikslios datos nepamenu, bet tai vyko daug kartų. Daug kartų tampė už rankų. Tai buvo žiemos pabaigoje, pavasarį. Tai vyko daug sykių ir daug dienų tęsėsi. Tampė jį apvardžiavo, tampė jo kuprinę. Neatsimena mokytojo vardo, pavardės. Jis dėstė lietuvių kalbą. Tai vyko mokykloje, klasėje. Visa tai matė visa klasė. Tai buvo, kad jis nežinojo žodžių ir jam pasakinėjo. Mokytojas pasakė, kad jis „bukas“. Jis nėra „Bukas“. Buvo taip, kad jie sėdėjo galiniame suole. Už rankos jis jį sugriebė ir patraukė. Jis ėmė už dešinės rankos dalies (vaikas parodo). Tiesiog va taip ranką sugriebė ir patraukė (vaikas parodo). Rankoje jautė skausmą. Ranką skaudėjo tą visą dieną, nes jis taip jį už kaulo sugriebė (vaikas parodo). Kai jis taip sugriebė puse valandos paraudimas buvo. Paskui paraudimas praėjo. Jei jis paimtų va taip, tai šioje vietoje skauda (vaikas parodo). Jis jį apvardžiavo keiksmažodžiais. Jam nukrito nuo suolo tušinukas. Jis bekeldamas tą tušinuką atsitrenkė į palangę. Jis pamatė ir pasakė, kad va todėl jis toks „bukas“. Tiksliai nepamena, bet jis jį vadino „(necenzūriniai žodžiai)“, „(necenzūriniai žodžiai)“. Kai jis jį taip apvardžiavo, tampė, tai visi juokėsi. Jis tiesiog stovėjo, nes nieko nesuprato. Kartais būdavo taip, kad jis sugriebdavo ir tempdavo, bet jis tada nekrito. Tai buvo 2-3 kartus. Tai buvo 2-3 kartus, kai jis išmesdavo jo kuprinę iš klasės po to ir jį. Viena ranka jis atidarydavo duris, po to išmesdavo kuprinę, vėliau ir jį. Buvo taip, kad kartais kažkas nukrisdavo ir jie visi pradėdavo juoktis. Per pertrauką prie vieno priėjo, kuris piešė. Jis liepė atiduoti piešinį, neatidavus griebė piešinį ir išmetė tiesiog. Į proceso dalyvių klausimus užduotus per ikiteisminio tyrimo teisėją: dėl to įvykio buvo nuvažiavę pas medikus. Kreipėsi dėl nugaros, nes skaudėjo nugarą. Ten visur kilimai. Nuo jo suolo iki durų 5 metrai. Jį vilko per kilimus ir jam skaudėjo ir niežėjo. Jų klasėje yra kiliminė danga. Kai jį vilko per kilimą, lietėsi jo nugara. Tai buvo tą paskutinį kartą, kai jis kreipėsi. Jį tempė per kilimą. Jo nugara lietėsi kilimo. Mokytojas su kitais klasiokais panašiai elgiasi. Du berniukai sėdėdami piešė. Jis pradėjo šaukti, jie jam atsakinėjo, jis griebė piešinius ir išmetė ir jiems liepė išeiti ir nešdintis. Po paskutinio įvykio, kai buvo išmestas iš klasės, jis su klasiokais nuėjo pas klasės auklėtoją. Mokytojas pradėjo skųstis kokie jie blogi. Jis jo neatsiprašė. Po to įvykio jam skaudėjo visą nugarą. Kai krito susitrenkė pakaušį, kaklą skaudėjo. Skaudėjo ranką, nes už tos rankos buvo tempiamas. Kojos tabalavo ore, jomis bandė užsikabinti, jam skaudėjo galvą, skaudėjo nugarą, nes buvo velkamas. Kaklą ir galvą nuo to kritimo skaudėjo. Po šio įvykio bendravo su psichologu du kartus. Su kitais mokytojais mokykloje normalūs santykiai. Nebuvo jokių konfliktų. Dėl mokymosi teko gauti pastabų iš lietuvių kalbos mokytojo. Sakė, kad blogai mokosi, pas jį vieni dvejetai. Technologijų ir matematikos pamokose viskas normaliai. Jo tėvus vieną kartą kvietė į mokyklą. Neypatingai pamena dėl ko jo tėvus kvietė į mokyklą. Įvykio dieną, lietuvių kalbos pamokos metu, mokytojas sakė, kad jie vėluoja į pamoką, kad jie tokie ir anokie. Jie buvo valgykloje. Atėjo kompanija iš 2-3 vaikų, tai sakė, kad vėluojame. Pas juos mokykloje nėra skambučio, telefonų neturi, todėl mokytojai juos kviečia į pamokas kada reikia ateiti. Neatsimena ar tą dieną gavo kažkokių pastabų iš lietuvių kalbos mokytojo. Buvo pastaba, kad jis blogai žino lietuvių kalbą. Prieš tempdamas jį klasėje mokytojas sakė, kad lauk iš klasės. Jis paklausė ar galima priežastį sužinoti. Jis pasakė lauk ir viskas. Jis pakartojo 2-3 kartus ir sakė išeini, išeini, priėjo išmetė jį iš klasės. Kai mokytojas jį tempė iš klasės buvo kažkur vidurys pamokos. Jis vienu metu pasakė, kad išeitų iš klasės. Jis pasakė, kad išeitų iš klasės. Jis paklausė kodėl turėtų išeiti, tada jis (mokytojas) vėl pasakė išeiti iš klasės. 2-3 minutes tai sakė. Jam atrodo, kad per pamoką visą laiką mokytojas buvo klasėje. Kai mokytojas jį tempė, jis du kartus kartojo, kad paleistų jį, bet jis sakė tylėti, bandė išsisukti, sukiojosi, bet jis vis tiek jį tempė. Vaikai, kai jį tempė iš pradžių juokėsi iš tos situacijos, o po to du vaikai kurie atsakinėjo klasėje mokytojo paklausė, kodėl jis jį tempę. Jų klasėje yra dvi suolų eilės. Buvo trys, bet pašalino. Jie sėdėjo galiniame suole prie spintų. Jis sėdėjo su klasioku K. D.. Kai jį mokytojas išvedė iš klasės, jis tiesiog pasėdėjo prie klasės. Kai išvedė jį iš klasės 10-15 min. pasėdėjo. Po to nuėjo pas klasės auklėtoją. Ji pasakė, kad eičiau prie klasės ir laukčiau. Kai ėjo pas klasės auklėtoją sutiko tik valytoją/ Kai ėjo atgal, tai matė tik mokytoją, kuri dėstė pamoką. Auklėtojai papasakojo visą situaciją. Ji pasakė jam palaukti kol už 5 minučių pasibaigs pamoka ir ji nuves vaikus, tada ji ateis. Tada ji atėjo nusivedė jį į tuščią klasę, kur vyko jos pamoka. Auklėtojai papasakojo visą situaciją ir ji susisiekė su tėvais. Jo mama buvo išvykusi darbo reikalais. Jis buvo su močiute. Ji jį užregistravo pas gydytoją poliklinikoje. Su močiute nuėjo į polikliniką pas kažkokį pasitaikiusį gydytoją. Gydytoja pamatė, kad ant jo nugaros yra nubrozdinimas. Sakė pagulėti, pailsėti ir daugiau nieko nedarė. Davė išrašą. Apie kitus kartus jie sakė klasės auklėtojai. Ji kalbėjo su mokytoju. Mokytojas kitą pamoką būdavo normalus, bet vėliau vėl taip pat elgdavosi. Daugiau niekam nesakydavau. Tikslios priežasties neprisimenu, kodėl niekam nepasakodavom apie tai, kaip elgiasi mokytojas. Bijojome, kad dvejetą parašys. Tada, kai jį tempė, tai jie atėjo pas klasės auklėtoją ir pasakė,, kad daugiau pas jį į pamokas neis. Visa klasė boikotavo. Daugiau nieko nenoriu papasakoti (1 t., b. l. 45-48).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 25 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, liudytoja apklausta H. B. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo dukra J. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir anūku I. K. gim. (duomenys neskelbtini). Dukra su anūku Lietuvoje gyvena jau du metus, nuo karo Ukrainoje pradžios. Anūkas I. K. čia lanko privačią pagrindinio ugdymo mokyklą „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), ir mokosi penktoje klasėje. Šiuo metu jos dukra yra išvykusi į Ukrainą susitvarkyti savo asmeninių reikalų, o ji tuo metu kai jos nėra, prižiūri ir rūpinasi savo anūku I. K.. 2024 m. balandžio 25 d. apie 08.00 val. anūkas išėjo iš mokyklos o apie 15.00 val. anūką namo parvežė dukros draugas S. L.. Ji pastebėjo, kad anūkas kažkoks ne toks, skundžiasi sveikata, kad jam skauda galvą ir pykina. Tada ji pradėjo aiškintis kas įvyko ir jai I. K. pasakė, kad mokykloje, lietuvių kalbos pamokos metu, lietuvių kalbos mokytojas A. V. sugriebė I. K. už peties ir pargriovęs ant grindų ištempė iš klasės į koridorių. Temdamas mokytojas I. K. įžeidinėjo įvairiais žodžiais, kokiais jis nepasakė, todėl nurodyti negali. Krisdamas ant grindų I. K. susitrenkė galvą ir jam labai skaudėjo. Dėl kokių priežasčių mokytojas taip pasielgė I. K. jai nepasakė, todėl ir ji priežasties nurodyti negali. Daugiau apie įvykį I. K. jai nieko nepasakojo. Paminėjo tik tiek, kad visa tai įvyko visos klasės mokinių akivaizdoje. Kadangi I. K. svaigo galva ji jį nuvežė į Šeškinės polikliniką, kur jį apžiūrėjęs gydytojas diagnozavo galvos plaukuotosios dalies paviršiaus sužalojimus. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Daugiau dėl šio įvykio nieko konkretaus paaiškinti negali (1 t., b. l. 15).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 2 d. liudytoja apklausta Y. K. parodė, kad gyvena Lietuvoje nuo 2022 m. kovo mėn. Ji gyvena su sūnumi I. K., gim. (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą neseniai atvyko gyventi ir jos mama H. B.. Kol ji buvo išvykusi į Ukrainą, jos mama buvo atvykusi pagyventi pas juos į namus, prižiūrėti jos sūnaus. Jos sūnus lanko privačią pagrindinio ugdymo mokyklą „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), ir mokosi penktoje klasėje, mokosi šioje mokykloje antri metai. Nuo 2024 m. pradžios, gal vasario mėn. pasikeitė lietuvių kalbos mokytojas. Iki tol jokių didesnių konfliktų mokykloje tarp sūnaus ir vaikų bei pedagogų nebuvo. Buvo praeitais metais konfliktas su lietuvių kalbos mokytoju. Ten įvyko konfliktas su visa klase. Pasikeitus mokytojui, vaikas sakė, kad vaikai nenori mokytis lietuvių kalbos, todėl nerado ryšio su lietuvių kalbos mokytoju, tačiau rimtų nesutarimų nebuvo. Jos sūnus sakė, kad nenori lankyti lietuvių kalbos pamokų, bet nepaaiškino, kodėl, ji aiškino, kad svarbu mokytis, todėl sūnus lankė pamokas. Vėliau (po įvykio) sužinojo, kad mokytojas A. V. įžeidinėdavo jos sūnų ir kitus klasės vaikus ir anksčiau. 2024 m. balandžio 25 d. ji buvo išvykusi iš Lietuvos. Klasės auklėtoja S. S. 2024 m. balandžio 25 d. 13.56 val. į klasės tėvų pokalbių groopsą per programą „viber“ parašė, kad vaikai nesutaria su lietuvių klasės mokytoju. Ji parašė, „gerb. tėveliai, rašau apie situaciją, kuri susiklostė klasėje. Aš kaip klasės auklėtoja parašiau ir administracijai“. Ji peržiūrėjo kokį laišką ji parašė, laiškas buvo toks „sveiki, aš parašiau jums laišką, kaip reakciją į šiandieninę situaciją. M. (administratorius mokyklos), sveiki, atsitiko tokia situacija. Lietuvių kalbos mokytojas A. V., pagal vaikų žodžius, įžeidinėjo juos ir vieną berniuką, kai jis norėjo pakelti rašiklį nuo grindų, mokytojas sugriebė jį už rankos ir tempė grindimis.. Pagal visos klasės žodžius, tai ne pirmas toks atvejis. Vaikai nenori eiti į jo pamokas. Prašau kaip nors į šią situaciją reaguoti. Su pagarba 5 klasės auklėtoja“. Ji paskambino savo sūnui ir paklausė, kas nutiko. Sūnus pasakė, kad jis nežinojo pamokos temos, jam pasakė bendraklasis, mokytojas pasakė, „va tokius kvaišas, kaip tu, aš ir nenoriu mokyti, nes jūs nieko nežinote“. Mokytojas padarė pastabą sūnui, liepė išeiti iš klasės. Sūnus nenorėjo išeiti, paklausė, kodėl turi išeiti. Mokytojas dar kartą liepė išeiti iš klasės. Sūnus pasakė, kad jis nenorėjo išeiti, mokytojas paėmė sūnui už rankos ir tempė. Sūnus pasakė, kad jis nukrito nuo kėdės ir mokytojas už rankos tempė jį grindimis iš klasės, ir jėga iš išstūmė už durų. Tuo metu kiti vaikai nubėgo pas klasės auklėtoją. Dar tempiant vaiką iš klasės pavadino jį „(necenzūriniai žodžiai)“ ar „(necenzūriniai žodžiai)“. Žino, kad įvykis buvo per 5 pamoką. Kai ji kalbėjo su sūnumi, jis pasakė, kad įžeidimai ir apsivardžiavimai buvo išsakomi ir anksčiau, ne tik jį, bet ir kitus mokinius vadino žodžiais „(necenzūriniai žodžiai)“. Į jos klausimą, kodėl niekas nepasisakė, jis pasakė, kad bijojo, kad mokytojas parašys blogą pažymį. Sūnus kuomet su juo kalbėjo, buvo prie mokyklos. Pats jis iškart po įvykio neskambino, nes mokykloje per pamokas yra paimami telefonai. Ji paprašė savo pažįstamo S. L., gim. (duomenys neskelbtini), kad jis pasiimtų jos sūnų. S. L. priėjo prie mokyklos ir norėjo pakalbėti su lietuvių kalbos mokytoju ir mokyklos administracija. Jam pasakė, kad jau nieko nėra. Sūnus grįžo į namus ir pasakė, kad blogai jaučiasi. Jis pasakė, kad jam skauda galvos pakaušį, sūnus pasakė, kad susižeidė, kuomet mokytojas jį nustūmė nuo kėdės ir jis krito, jam buvo bloga. Jos mama, I. K. gim. (duomenys neskelbtini) močiutė, nuvežė sūnų į polikliniką, kur jį apžiūrėjo gydytojas. Sūnui tai ir psichologinė trauma. Jis kreipėsi į psichologą privačiai (konsultacijos vyksta per internetinį ryšį, psichologė dirba Ukrainoje) . Šiuo metu vaikas bendrauja su psichologu O. G., viber (duomenys neskelbtini) (ši psichologė sutinka duoti parodymus). Po įvykio su jai niekas iš mokyklos administracijos nesusisiekė, jokios psichologo pagalbos nesulaukė. Nuo 2024 m. balandžio 26 d. sūnus nelanko mokyklos, jis ten atsisako ten eiti, kadangi mokytojas psichologiškai ir fiziškai prieš jį smurtavo. Jis mokosi individualiai, dirba su korepetitoriais. Birželį bus jam egzaminai, jis egzaminus laikys Ukrainos mokykloje. 2024 m. balandžio 25 d. ji parašė skundą mokyklos administracijai (pridedama). Iki šiol su ją niekas iš mokyklos administracijos nėra susisiekęs (1 t., b. l. 55-57).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 15 d. liudytoju apklaustas S. L. parodė, kad pažįsta Y. K. ir jos sūnų I. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat jis dažnai būna pas juos. Jo santykiai su I. K. labai geri. Taip pat nori paminėti, kad jie maždaug 2 metus gyvena Lietuvoje. Taip pat jis žino, kad I. K. lanko privačią pagrindinio ugdymo mokyklą „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 25 d. apie 14.00 val. jam paskambino Y. K. ir pranešė, kad jis paimtų I. K. iš mokyklos, kadangi tarp I. K. ir lietuvių kalbos mokytojo įvyko žodinis konfliktas, daugiau ji tuo metu nedetalizavo. Jis sutiko paimti I. K. iš mokyklos. Taip pat nori paminėti, kad Y. K. mama H. B., negalėjo paimti I. K. iš mokyklos, kadangi ji nesenai atvykusi iš Ukrainos ir nelabai pažįsta Vilniaus. Jam nuvykus iki privačios pagrindinio ugdymo mokyklos „(duomenys neskelbtini)“, jo niekas į mokyklos teritorija neleido ir pasakė, kad šiuo metu nėra mokyklos direktorės ir kad su juo susisieks (jis paliko savo mobilaus ryšio telefoną), tačiau iki šios dienos su juo niekas nesusisiekė. Taip pat nori paminėti, kad kai atėjo prie jo I. K., jis (I. K.) jam pasakojo, kad būnant lietuvių kalbos pamokoje prie jo priėjo lietuvių kalbos mokytojas ir jis I. K. paėmė už apykaklės nugaros srityje, bei jį nuo kėdės numetė ant žemės. Ir kaip jam pasakojo I. K. jis kai nukrito ant žemės jis susimušė galvą pakaušio srityje. Po ko jam mokytojas paėmė už rankos, tačiau kurios tiksliai pasakyti negali, nes neklausė ir jį mokytojas paėmęs už rankos vilkdamas žemę ištempė I. K. iš klasės į koridorių. Taip pat I. K. jam pasakojo, kad kiti vaikai, kai jį (I. K.) ištempė iš klasės lietuvių kalbos mokytojas, nuėjo pas auklėtoją, tačiau jos kontaktų jis neturi, taip pat nežino jos pavardės, žino tik, kad S. ir viską vaikai jai papasakojo. Po ko klasės auklėtoja per mobiliąją aplikaciją „Viber“, kurioje yra suskurtas susirašinėjimų kambarys, kuriame klasės auklėtoja bendrauja su klasės mokinių tėvais, parašė apie susiklosčiusią situaciją, tačiau ką tiksliai jis nežino. Ir po ko Y. K. paskambino savo sūnui I. K. ir jis papasakojo jai visą situaciją ir po jų pabendravimo Y. K. paskambino jam, bei jo paprašė, kad jis paimtų I. K. iš mokyklos. Po ko I. K. parvežė į namus jo gyvenamuoju adresu ir perdavė močiutei. Tačiau jam I. K. sakė, kad jam skaudą galvą ir pykina. Tą patį jis pasakė ir močiutei. Kuri jį vakarop pristatė į „Šeškinės polikliniką“, ką sakė poliklinikoje jis nežino, nes jis su jais nebuvo. Tik po poliklinikos jam paskambino ir jo paprašė, kad jis padėtų nuvažiuoti į policiją, kur jie galėtų parašyti pareiškimą. Daugiau nieko neturi ką pridurti (1 t., b. l. 60-62).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 22 d. liudytoja apklausta S. S. parodė, kad nuo 2023 m. lapkričio 27 d., kiek šiuo metu atsimena, pradėjo dirbti privačioje pagrindinio ugdymo mokykloje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Ir beveik iš karto tapo 5a klasės vadove, kurioje mokinasi I. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir kiti vaikai. Taip pat šioje mokykloje dirba lietuvių kalbos mokytojas A. V., kuris buvo 5a klasės lietuvių kalbos mokytoju. 2024 m. balandžio 25 d. ji vedė 9 klasei kūno kultūros pamoką, kiek šiuo metu atsimena per 5 pamoką, pas jį į kūno kultūros salę atėjo 5a klasės visi mokiniai ir jai pasakė, kad vaikai nenori eiti į lietuvių kalbos pamoką ir ji jų paklausė kodėl, kas atsitiko ir jie pradėjo pasakoti, kad lietuvių pamokos metu, pas I. K., nukrito tušinukas ant grindų ir I. K. norėdamas paimti tušinuką susitrenkė galvą į palangę ir lietuvių kalbos mokytojas, A. V. jam pasakė, kad jis ir taip durnas, ir vaikai po to pradėjo jai pasakoti, kad A. V. priėjo prie I. K. ir savo ranką paėmė I. K. už rankos ir tempė grindimis I. K. iki kabineto durų po ko atidarė duris ir I. K. ištempė į koridorių ir pradėjo jį vadinti „(necenzūriniai žodžiai)“. Ir visi vaikai jai pradėjo sakyti, kad jie nenori eiti į lietuvių kalbos pamoką, kadangi lietuvių kalbos mokytojas A. V., visaip juos negražiai, necenzūriniais žodžiais vadina, taip pat teigė, kad jis dažnai kalba apie politiką ir pas Ukrainos piliečių vaikus klausią, kodėl jie nesimokina lietuvių kalbos ir kodėl jie čia atvyko. Ir kaip vaikai jai pasakojo, kad jis labai dažnai apie tai kalba. Taip pat nori paminėti, kad labai daug ir kitų klasės vaikų jai skundėsi šiuo mokytoju, kad jie nenori eiti pas jį į pamoką. Po 5a klasės vaikų pasakojimo ji nuėjo pas lietuvių kalbos mokytoją, A. V. ir jo paklausė, kas atsitiko ir kodėl tokia vaikų reakcija, o ji pamatė, kad jis apimtas emocijų jai pasakė, kad jie visi „debilai“. Ir tada ji iškarto iš savo asmeninio el. pašto parašė mokyklos administracijai į el. paštą: (duomenys neskelbtini) „laba diena M.! Atsitiko tokia situacija lietuvių kalbos mokytojas A. iš vaikų žodžių įžeidinėjo juos ir vieną berniuką, kada jis norėjo pakelti rašiklį nuo grindų, mokytojas jam sugriebė už rankos ir tempė jį grindimis! Visos klasės žodžiais, kad tai ne pirmas kartas! Vaikai nenori eiti į jo pamokas! Prašau jūsų kažkaip atreaguoti į šią situacija!“. Ir tuo metu kol ji rašė į mokyklos el. paštą laišką administracijai dėl susiklosčiusios situacijos, I. K. tuo metu paskambino savo mamai ir ją informavo, ir jai parašius el. paštu laišką į mokyklos administracija jai paskambino per „Viber“ I. K. mama ir ji pasakė, kad ji kreipsis į policiją ir į žiniasklaidą dėl šio įvykio. Ji jai atsakė, kad tai jos teisė. Ir taip pat nori paminėti, kad nuo 2024 m. balandžio 29 d. ji jau nebedirba, ją atleido iš darbo, kaip jai mokyklos direktorė pasakė, kad ją atleido dėl to, kad ji informavo apie šį įvykį tėvus. Daugiau nieko šiuo metu neturi ką pridurti. Tik tai, kai atėjo vaikai 2024 m. balandžio 25 d. jai pasakyti apie susiklosčiusią situaciją su lietuvių kalbos mokytoju, su jais buvo ir I. K. tačiau jis jai pasakojo tą ką ji paminėjo aukščiau savo apklausoje. Taip pat nori paminėti, kad jis jai nieko nesakė ar ji nematė ant jo kūno jokių sužalojimų, taip pat jis jai nieko neminėjo, kad jam kažką skauda (1 t., b. l. 65-67).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Reagavimo valdybos 2024 m. balandžio 25 d. tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. balandžio 25 d. apie 14.00 val. privačioje pagrindinio ugdymo mokykloje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pamokos metu, klasėje, lietuvių kalbos mokytojas A. V., dėl nežinomos priežasties sugriebė I. K. gim. 2012 m. spalio 7 d. už peties ir parvertė ant grindų po ko, nepaleisdamas ištempė jį iš klasės į koridorių įžeidinėdamas jį visokiais necenzūriniais žodžiais, taip sukeldamas I. K. gim. (duomenys neskelbtini) fizinį skausmą (1 t., b. l. 7).