Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutarties P. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė:

I.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2007 m. spalio 15 d. nutarimu paskyrė P. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 3 dalį 2500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.

2007 m. gruodžio 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. spalio 15 d. nutarimą pakeitė ir P. M. pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį paskyrė 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinis skundas pateiktas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti P. M. skundą dėl įpareigojimo išduoti laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams 2007 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi P. M. buvo paskirtas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį už atsisakymą pasitikrinti neblaivumą.

Apeliantas teigia, kad jis nebuvo neblaivus, paaiškina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartį jis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Iš LITEKO duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teisme byla pagal P. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutarties buvo išnagrinėta 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi bylą grąžinus tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 6 d. nutartimi skundo nepatenkino. Dėl šios nutarties P. M. pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris iki šiol nėra išnagrinėtas. Apeliantas nurodo, kad medžiagos dėl administracinio teisės pažeidimo rinkimo laikotarpiu (keletą mėnesių) jam buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti, tačiau jo 2008 m. vasario 8 d. prašymas išduoti laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę, kol bus galutinai išnagrinėta administracinė byla, nebuvo patenkintas. Byloje esantis P. M. 2008 m. vasario 8 d. prašymo nuorašas ir Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. vasario 29 d. raštas (b.l.11-12) tokio jo prašymo atmetimą patvirtina. Iš minėto institucijos rašto matyti, kad atsisakymas grįstas ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostata.

Konstatuotina, jog nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo pagrindinės nuostatos išdėstytos ATPK dvidešimt ketvirtajame skirsnyje. Jos yra taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja atskirų nuobaudų rūšių vykdymo proceso taisyklėms, nustatytoms šio kodekso dvidešimt penktajame – trisdešimt antrajame skirsniuose. ATPK dvidešimt ketvirtojo skirsnio 304 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra administracinių nuobaudų vykdymo taisyklė, kad, apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas. ATPK dvidešimt devintajame skirsnyje, kuriame nustatytas nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo procesas, nėra specialios normos, nustatančios kitokią šios nuobaudos vykdymo tvarką, todėl, taikant ATPK 304 straipsnio 2 dalį, nutarimas atimti specialiąją teisę, jį apskundus, turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas.

Pagal ATPK 295 straipsnį skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, todėl termino atimti specialiąją teisę skaičiavimas nutarimo apskundimo atveju taip pat turi būti sustabdomas iki skundo išnagrinėjimo. Išimtis iš šios taisyklės – vykdymo terminų skaičiavimas ATPK 330 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, t. y. kai šiame straipsnyje nurodyti asmenys padaro pažeidimus būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 76 ir 19 punktuose, kuriuose nustatyta, kad priėmus nutarimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, laikino leidimo vairuoti transporto priemones galiojimas pratęsiamas iki baigsis nutarimo byloje apskundimo terminas arba iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai teisė vairuoti transporto priemones atimama už transporto priemonių vairavimą vairuotojui esant neblaiviam arba apsvaigusiam. Tokie asmenys laikomi netekusiais specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė tokį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl laikinojo leidimo vairuoti transporto priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N11-74/2005, Nr. N3-1136/2005).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs ATPK 295 ir 330 straipsnių nuostatas, savo nutartyje asmenis, atsisakiusius neblaivumo patikrinimo, prilygino asmenims, kuriems nustatytas neblaivumo laipsnis, konstatuodamas, kad laikinas leidimas vairuoti transporto priemones tokiam asmeniui neišduotinas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai plečiamai aiškino administracinių nuobaudų vykdymo procesą reglamentuojančius teisės aktus.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką vairuotojai, vengę pasitikrinti neblaivumą, negali būti teisiškai prilyginami asmenims, vairavusiems transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų (žr. pvz. 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3–1943/2007). Pagal ATPK 330 straipsnio 1 dalį tik vairuotojai, kurie vairavo transporto priemones, būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekusiais specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos ir pagal Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 76 punktą jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl laikino leidimo naudotis atimta teise išdavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudžiama plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę nustatančias teisės normas ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau negu ją numatė įstatymų leidėjas (žr. pvz. 2004 m. spalio 19 d nutartis administracinėje byloje Nr. N7-1148-04, 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3- 1004/2006). Konstatuotina, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, plečiamai aiškinant imperatyvias įstatymo normas, ypač normas dėl nuobaudų skyrimo, būtų pažeistas vienas kertinių teisės principų – teisėtumo - kurio turinys atskleistas ATPK 7 straipsnyje (jame nurodyta, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo; tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus; žr. pvz. 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1881-07). Toks aiškinimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ne kartą pabrėžtą teisinio tikrumo principą (žr. pvz. 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai), bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino teisės aktus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartis naikintina. Kadangi ATPK nenumato administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui teisės įpareigoti instituciją atlikti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo P. M. paskyrimo nėra įsiteisėjęs, laikino leidimo vairuoti transporto priemonę išdavimo P. M. klausimas, vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 4 dalimi bei Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 19 punktu, perduotinas iš naujo išnagrinėti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nuta r i a:

P. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti, perduodant laikino leidimo vairuoti transporto priemonę išdavimo P. M. klausimą Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriui išnagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.