Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-354/2007

2.4.6.3.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. balandžio 4 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. G. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

G. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 18 d. apie 13 val. prie parduotuvės, Pakruojo rajone, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, parodęs lenktinį peiliuką ir pasakydamas, kad papjaus, jeigu neduos pinigų, vertė nukentėjusįjį S. S. perduoti nukentėjusiajam V. Š. priklausančius 20 Lt. Nukentėjusysis S. , išsigandęs grasinimo, perdavė jam 20 Lt. Šiais veiksmais kaltinamasis G. B. padarė nukentėjusiajam V. Š. 20 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimą, pagrįsdamas nuosprendį nustatytais įrodymais, suformulavo klaidingas išvadas ir nepagrįstai kvalifikavo G. B. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dispozicija numato: ,,Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą...“. Šio straipsnio 2 dalies dispozicija numato kelis kvalifikuojamuosius požymius, tame tarpe ir plėšimą panaudojant peilį. BK 181 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta: ,,Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą...“.

Abiejų paminėtų straipsnių dispozicijos numato vieną tapatų turto užvaldymo būdą – grasinant panaudoti fizinį smurtą, tačiau turto užvaldymas, panaudojant fizinį smurtą arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, numatytas tik plėšimo straipsnio dispozicijoje.

Nuteistasis viso bylos proceso metu neigė prieš S. S. naudojęs fizinį smurtą, grasinęs papjauti ar rodęs peilį (b. l. 39-40; 45-46; 104), teigdamas, kad S. S. jam 20 Lt paskolino geranoriškai. Tokius G. B. parodymus kolegija vertina kaip gynybinę poziciją, siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį. G. B. parodymai iš esmės prieštarauja nukentėjusiojo S. S. vienodiems ir nuosekliems parodymams ikiteisminio tyrimo (b. l. 3; 10-11), apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 16-17) bei akistatos su nuteistuoju metu (b. l. 45-46), kuriuos S. S. kategoriškai ir aiškiai patvirtino ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (b. l. 104-105). Todėl kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo netikėti S. S. parodymais.

Išanalizavus byloje esančius duomenis, nustatyta, kad G. B. , pamatęs pas nukentėjusįjį S. S. pinigus, nusprendė pasiskolinti 20 Lt iš jo, tačiau S. S. atsisakius paskolinti, nuteistasis prievarta nusitempė S. S. už parduotuvės kampo, kur išsitraukęs peilį pagrasino papjauti S. S. , jei šis neduos jam pinigų. Tada išsigandęs S. S. padavė jam 20 Lt. Iš dalies tokias pat faktines įvykio aplinkybes skundžiamame nuosprendyje išdėstė pirmosios instancijos teismas, tačiau nepagrįstai nenurodė tos aplinkybės, kurią skunde įvardino apeliantas ir kuri buvo nurodyta kaltinamajame akte (b. l. 74-76) bei teisiamajame posėdyje patvirtinta nukentėjusiojo S. S. - kad G. B. prievarta, paėmęs už dešinės rankos, nusitempė S. S. už parduotuvės kampo.

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad G. B. pirmiausia siekdamas atimti galimybę priešintis, nukentėjusįjį S. S. nusitempė į mažiau aplinkinių matomą vietą, kur siekdamas savo nusikalstamo tikslo – pagrobti turtą – naudojo peilį ir grasino fiziškai susidoroti su nukentėjusiuoju. Konkrečiu atveju G. B. , reikalaudamas pinigų, nukentėjusiajam S. S. nenurodė jokių motyvų ir tikslų, ką paprastai nurodo kaltininkas turto prievartavimo atveju, o atimdamas galimybę priešintis ir grasindamas fiziniu smurtu neutralizavo S. S. apsisprendimą priešintis jo neteisėtam reikalavimui, t. y. neutralizavo nukentėjusįjį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti svetimą turtą.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad 2006 m. birželio 18 d. apie 13 val. G. B. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės, Pakruojo rajone, siekdamas pagrobti svetimą turtą, sugriebęs nukentėjusįjį S. S. už dešinės rankos, taip atimdamas galimybę priešintis, nusitempė jį už parduotuvės kampo ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, išsitraukęs peilį ir sakydamas ,,...ar duok ar papjausiu...“, pagrobė iš S. S. 20 Lt, priklausančių V. Š. , taip padarydamas nukentėjusiajam V. Š. 20 Lt turtinę žalą.

Remiantis išdėstytu, kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad G. B. nusikalstama veika turi būtų kvalifikuojama pagal BK 180 str. 2 d. kaip plėšimas panaudojant peilį. Todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir G. B. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. į BK 180 str. 2 d. (BPK 328 str. 1 p.).

Baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kolegija, skirdama bausmę G. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., atsižvelgia į tai, kad G. B. tyčinį sunkų nusikaltimą padarė išnykus teistumui, todėl yra laikomas neteistu (BK 97 str. 6 d.). Tačiau Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcija be laisvės atėmimo bausmės nenumato alternatyvių bausmių, o dėl padarytos nusikalstamos veikos sunkumo bei kitų aplinkybių taikyti G. B. atsakomybę lengvinančius institutus nėra teisinio pagrindo. Todėl G. B. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Spręsdama klausimą dėl bausmės dydžio, kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nustatytą vieną G. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad administracine tvarka G. B. nebaustas. Kolegija atkreipia dėmesį ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra į tai, kad plėšimo metu nebuvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusysis S. S. nesužalotas, pagrobtas nedidelės vertės turtas, kuris sudarė tik dalį pinigų, buvusių pas S. S. , į nukentėjusiojo V. Š. pareiškimą, jog jis atleido G. B. .

Įvertinusi visas šias aplinkybes, kolegija mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) G. B. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis ir mažesnę, nei apeliaciniu skundu prašo skirti prokuroras.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

nusprendžia:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nuosprendį pakeisti:

G. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. į BK 180 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. G. B. į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir suėmimą nuo 2006 m. birželio 23 d. iki 2006 m. birželio 25 d. ir nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2007 m. vasario 6 d.