Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., pareiškėjo atstovei I. Abramavičiūtei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bei trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui R. Valatkai, trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei J. Kuzmienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo reikalavimus A. S. pagrindė tuo, kad nuo 2007-10-05 iki 2007-10-19 jis buvo tirtas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro konsultaciniame psichiatrijos ir psichoterapijos centre, kur jam buvo diagnozuotas transseksualumas (F64.00), konstatuojant, jog galima atlikti lyties keitimo operaciją. A. S. ligos istorijos išraše 2008-07-17 nurodoma, jog pareiškėjas lanko psichoterapeuto konsultacijas, vartoja hormonus, planuoja atlikti lyties keitimo operaciją. Pažymėtina tai, jog A. S. hormonų iki lyties keitimo operacijos atlikimo gydymo neskyrė joks pareiškėjo sveikatą prižiūrintis gydytojas, kadangi vyriškosios lyties asmeniui moteriški hormonai nėra skiriami, t.y. joks gydymas iki chirurginės operacijos atlikimo A. S. Lietuvoje nebuvo skiriamas, todėl A. S. hormonus naudojo pagal savo neprofesionalų pasirinkimą ir A. S. buvo paaiškinta, jog tokios operacijos Lietuvoje nėra legalizuotos, todėl nėra atliekamos.

A. S. pabrėžė, jog jis be jokios abejonės patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų Valstybės veiksmų, kadangi dėl minėtų veiksmų transseksualas patenka į tokią nenormalią padėtį, kurioje asmuo patiria pažeminimą, yra nesaugus. EŽTT pabrėžė, jog, jei valstybė numato tokią teisę keisti lytį asmeniui, esant atitinkamai diagnozei, tai valstybė negali atsisakyti pripažinti dėl tokio gydymo kylančių pasekmių. Tai, kad Lietuvoje nėra jokių teisės aktų, reglamentuojančių tokį gydymą, negali nulemti asmens šiandieninio pasirinkimo laisvės būti tuo, kuo jis jaučiasi esąs. Dar daugiau, dėl teisinio reglamentavimo nebuvimo, asmuo ne tik yra priverstas kreiptis į teismą dėl civilinės būklės aktų pakeitimo registravimo, tačiau nuo pat pareiškėjo gydymo pradžios nebuvo užtikrintas tinkamas ir adekvatus gydymas, pareiškėjas buvo priverstas ieškoti būdų užsienio valstybėse atlikti chirurginę operaciją, surasti finansinius šaltinius, po atliktos operacijos pareiškėjui ir vėl dėl teisinio reglamentavimo stokos, nebuvo užtikrinta teisė į tolesnį gydymą, kyla grėsmė dėl sveikatos galimų sutrikimų atsiradimo dėl nekvalifikuoto gydymo. Dar daugiau pareiškėjas daugiau kaip metus yra priverstas naudotis viešoje erdvėje tikrovės neatitinkančiais asmens dokumentais, ir praktiškai kiekviename žingsnyje atskleisti privataus pobūdžio ir asmeninio pobūdžio informaciją, patirti dvasinį skausmą, stresą ir pažeminimą.

Valstybė pabrėžė, kad A. S. netinkamai realizavo savo teises į lyties tapatumo gydymą arba netinkamai traktavo šių teisių realizavimą. Lietuvos Respublikoje yra gydomas į Tarptautinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (toliau – TLK-10) įtrauktas lyties tapatumo sutrikimas – transseksualumas. Pareiškėjas savo valia, be Lietuvos medikų tarpininkavimo, pasirinko tyrimus, gydymą, medikamentus ir konsultavimą užsienio valstybėje (Tailande) bei Lietuvoje (mokamus kraujo tyrimus Biomedicinos tyrimų centre, hormoninius preparatus ir pan.), taigi, savo valia apsisprendė pats apmokėti ir šias patirtas su lyties tapatumo sutrikimo gydymu (tylimais, konsultacijomis ir pan.) ir lyties keitimo operacijomis susijusias išlaidas. Nepasinaudojus Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų garantuojamomis nacionalinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, t.y. Sveikatos apsaugos ministro 2001-09-06 įsakymu Nr. 478, ar tinkamai nerealizavus savo teisių į šias paslaugas, pareiškėjo reikalavimas Valstybei padengti aptariamas jo užsienyje patirtas šios srities išlaidas vertintinas kaip nepagrįstas ir spekuliatyvus. Reikalavimas padengti su lyties tapatumo sutrikimo gydymu (tyrimais, konsultacijomis, medikamentais ir pan.) ir lyties keitimo operacijomis susijusias, užsienio valstybėje ir Lietuvoje patirtas išlaidas negali būti grindžiamas valstybės vengimu priimti CK 2.27 str. 2 dalyje nurodytą lyties keitimo sąlygas ir tvarką nustatantį įstatymą. Šio įstatymo reguliavimo dalyku neturėtų būti sveikatos priežiūros paslaugų atlygintinumas. Konstituciškai valstybei kyla pareiga piliečiams nemokamai suteikti (arba ta apimtimi atlyginti piliečio patirtas išlaidas) ne visas, o tik įstatymu nustatytas sveikatos priežiūros paslaugas ir tik įstatymu nustatytais atvejais ir apimtimi. Valstybės laiduojamą (nemokamą) ir savivaldybių remiamą sveikatos priežiūrą ir jos atlikimo tvarką reglamentuoja Sveikatos sistemos įstatymas (II skyrius) ir Sveikatos draudimo įstatymas. Pareiškėjo reikalavimuose nurodytoms sveikatos priežiūros paslaugoms nepatenkant į minėtųjų įstatymų reguliavimą, Valstybei nekyla pareiga padengti šių paslaugų teikimo išlaidas.

Valstybė paaiškino, kad negali būti atsakinga dėl pareiškėjo nurodomo visuomenės socialinio priešiškumo lyties tapatumo sutrikimu sergantiems žmonėms, t.y. dėl pareiškėjo santykių su kolegomis darbe, negalėjimu apsigyventi viešbučiuose, apsunkintų atsiskaitymų kreditine kortele ir kitų kasdieninių situacijų.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Valstybė paaiškino, kad be bendrųjų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų (aptartųjų aukščiau), CK 6.250 str. įtvirtinta papildoma neturtinės žalos atsiradimo sąlyga, t.y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pareiškėjo keliami reikalavimai dėl valstybės neteisėtų veiksmų nepatenka į įstatymuose nustatytus neturtinės žalos atlyginimo atvejus, t.y. pareiškėjo reikalavimai valstybei nekyla dėl viešojo administravimo srityje padarytų pažeidimų, kadangi įstatymų leidyba nepatenka į Viešojo administravimo įstatymo reguliavimo sritį, pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nesusiję su nusikaltimo padarymu, žala sveikatai, gyvybei ar pan., taigi, Valstybei negali kilti pareiga ją atlyginti.

Valstybė paaiškino, kad A. S. pateiktais rašytiniais įrodymais tinkamai nepagrindžia skundo reikalavimų. Pareiškėjo pateiktieji užsienio valstybėje (Tailande) išduoti dokumentai nėra legalizuoti nustatyta tvarka, todėl nėra vertintini kaip oficialūs. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, patvirtinančiu gydytojo J. A. atsisakymą jį konsultuoti, viešbučių atsisakymą jį apgyvendinti, neįmanomą išvykimą/parvykimą iš/į Lietuvą, Euro vaistinėje pirktų prekių paskirtį ir ryšį su lyties tapatumo sutrikimo gydymu. Nėra aišku, kaip su pareiškėjo reikalavimais susiję viešbutyje Tailande patirtos išlaidos interneto paslaugoms. Pateikta medicininė pažyma, išduota Tailande 2008-05-30, patvirtina vėliau nei pažymos išdavimo datą atliktą operaciją (2008-08-21).

Valstybė pabrėžė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės sudaro prielaidas manyti, jog žalos (ypatingai neturtinės) atsiradimą sąlygojo jo paties nepakankamas rūpestingumas. Pats lyties pakeitimo medicininiu būdu faktas savaime nesukelia jokių pasekmių ir pareigų tretiesiems asmenims (įskaitant ir valstybę). Tik įteisinus lyties pakeitimą (atitinkamai įregistravus civilinės būklės aktus) atsiranda būtinųjų aplinkybių visuma, leidžiančių laikyti asmenį pakeitusiu lytį. Pareiškėjui neišreiškus valios užbaigti lyties pakeitimo įteisinimo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka, negali Valstybei ar kitiems asmenims atsirasti su pareiškėjo neveikimu susijusios pasekmės ir atsakomybė. Nepakankamą pareiškėjo rūpestingumą rodo nepasinaudojimas esamomis lyties keitimo įteisinimo teisminiu keliu procedūromis, nepasinaudojimas (netinkamas pasinaudojimas) Lietuvoje teikiamomis transseksualumo gydymo paslaugomis.

Teisingumo ministerija pabrėžė, kad, sprendžiant neturtinės žalos klausimą šioje byloje, būtina atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Be to, spręstinas klausimas, ar, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Teismo posėdžio metu Administracijos atstovė prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Byloje yra kilęs ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui A. S. atlyginimo, kurios atsiradimą A. S. kildina iš Valstybės neveikimo, t.y. Lietuvos valstybei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, numatytų CK 2.27 str., kuris nustato asmens teisę pasikeisti lytį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, veikimo ar neveikimo privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pareiškėjas A. S. reikalavimus dėl žalos atlyginimo pareiškė būtent Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir tai yra pareiškėjo A. S. teisė. Atlikus sisteminę teisės normų, reglamentuojančių konkretaus Lietuvos valstybės atstovo įtraukimą į bylą tokio pobūdžio žalos atlyginimo bylose, atsižvelgiant į susiformavusią EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad tinkamas atsakovas šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o ne Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Seimo, ar sveikatos priežiūros įstaigos, t.y. teismas daro išvadą, kad pareiškėjas A. S. jam padarytą žalą kildina iš Lietuvos valstybės veiksmų, atsiradusią Lietuvos valstybei nesugebėjus priimti reikalingų teisės aktų ir priemonių, susijusių su lyties pakeitimu Lietuvos valstybėje, ką nustatė CK 2.27 straipsnis, o Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, turi įgaliojimus bei pagal savo kompetenciją gali ir privalo atstovauti Lietuvos valstybę byloje, kiek tai susiję su lyties pakeitimu ir iš to kilusiais reikalavimais atlyginti žalą.

Teismas nustatė, kad A. S. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro konsultaciniame psichiatrijos ir psichoterapijos centre buvo diagnozuotas transseksualumas (TLK-10 kodas F64.00), konstatuojant, jog A. S. galima atlikti lyties keitimo operaciją. A. S. ligos istorijos išraše 2008-07-17 nurodoma, jog A. S. lanko psichoterapeuto konsultacijas, vartoja hormonus, planuoja atlikti lyties keitimo operaciją. Teismas nustatė, kad A. S. hormonų iki lyties keitimo operacijos atlikimo neskyrė joks Lietuvoje dirbantis A. S. sveikatą prižiūrintis gydytojas, kadangi vyriškosios lyties asmeniui moteriški hormonai nėra skiriami, t.y. joks gydymas iki chirurginės operacijos A. S. atlikimo, Lietuvos gydytojų nebuvo skiriamas, todėl A. S. hormonus naudojo pagal savo neprofesionalų pasirinkimą. A. S., medikams konstatavus, jog jam galima atlikti lyties keitimo operaciją, susirado tiek gydymo įstaigą, tiek finansinius išteklius atlikti šiai chirurginei operacijai užsienyje. 2008-08-21 Tailande A. S. buvo atlikta lyties pakeitimo operacija – iš vyriškosios į moteriškąją. Po lyties pakeitimo operacijos atlikimo A. S. dėl tolesnio gydymo Lietuvoje kreipėsi į Lietuvos medikus, tačiau dėl tai reglamentuojančių teisės normų nebuvimo, reikiamas gydymas A. S. nebuvo suteiktas. Kadangi A. S. lyties pakeitimo operacija (iš vyriškosios į moteriškąją) jau yra atlikta, tolesnis gydymas šiam asmeniui yra gyvybiškai svarbus ir privalėjo būti suteiktas, tačiau A. S. neturi galimybės toliau gydytis Lietuvoje dėl teisinės bazės stokos.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

CK 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.246 str. - 6.249 str. numato tam tikras sąlygas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti, t.y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos, kaltė, atsiradusi žala.

CK 6.249 str. 1 d. žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šią CK normą, būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas. Pagal CK 6.271 str. 4 d. neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ( 1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234) 39 str. nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka.

CK 2.27 str. 1 d. nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu, o minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-09-06 įsakymu Nr. 478 „Dėl pacientų siuntimo konsultuotis (išsitirti) ir/ar gydytis Europos sąjungos ir kitose šalyse tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 1 punkte nustatyta, kad konsultavimas, ištyrimas, gydymas Europos sąjungos ir kitose šalyse Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis gali būti organizuojamas apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, kuriems teiktos konsultacijos ir taikyti visi Lietuvoje galimi tyrimo ir gydymo metodai nedavė teigiamų rezultatų, o Europos sąjungos ir kitose šalyse būtų galima suteikti konsultacijas bei pritaikyti naujus tyrimo ir/ar gydymo metodus.

Teismas nustatė, kad A. S. nurodytą bei prašomą atlyginti turtinę žalą sudaro: 26638,62 Lt už lyties pakeitimo operaciją, 2566 Lt kelionės skrydžio lėktuvu į/iš Tailando išlaidos, 224 Lt už kraujo tyrimus Biomedicinos tyrimų centre, 166,81 Lt hormoninių preparatų (vaistų) pirkimo išlaidos, viso 31243,32 Lt.

Išsamiai bei visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad lyties tapatumo sutrikimas – transseksualumas yra įtrauktas į TLK-10 (kodas F64.00) ir yra gydomas Lietuvos Respublikoje

Teismas daro išvadą, kad A. S. netinkamai realizavo savo teises į transseksualumo gydymą, t.y. netinkamai traktavo šių teisių realizavimą. A. S. nepasinaudojo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų garantuojamomis nacionalinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, t.y. Sveikatos apsaugos ministro 2001-09-06 įsakymu Nr. 478, kuris numato konsultavimo, ištyrimo bei gydymo galimybes užsienyje, nesant objektyvių galimybių gydyti asmenį Lietuvoje, t.y. A. S. su prašymu gydyti transseksualumą užsienyje į Lietuvos institucijas nesikreipė.

Teismas daro išvadą, kad A. S. savo valia, be Lietuvos medikų tarpininkavimo, pasirinko tyrimus, gydymą, medikamentus ir konsultavimą užsienio valstybėje (Tailande) bei Lietuvoje (mokamus kraujo tyrimus Biomedicinos tyrimų centre, hormoninius preparatus), savo valia apsispręsdamas pats apmokėti ir šias su lyties tapatumo sutrikimo gydymu (tyrimais, konsultacijomis ir panašiai) bei lyties keitimo operacija susijusias išlaidas.

Teismas daro išvadą, kad A. S. reikalavimas padengti su lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) gydymu (tyrimais, konsultacijomis, medikamentais) ir lyties keitimo operacija susijusias, užsienio valstybėje ir Lietuvoje patirtas išlaidas negali būti grindžiamas Lietuvos valstybės vengimu priimti CK 2.27 str. 2 dalyje nurodytus lyties keitimo sąlygas ir tvarką nustatančius įstatymus, o minėtų įstatymų reguliavimo dalyku neturėtų būti sveikatos priežiūros paslaugų atlygintinumas.

Teismas daro išvadą, kad Lietuvos valstybėje sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas biudžeto lėšomis yra aiškiai reglamentuotas ir nėra 100 procentų atlyginamas, t.y., remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 str., įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Konstituciškai valstybei kyla pareiga piliečiams nemokamai suteikti (arba ta apimtimi atlyginti piliečio patirtas išlaidas) ne visas, o tik įstatymu nustatytas sveikatos priežiūros paslaugas ir tik įstatymu nustatytais atvejais ir apimtimi. Valstybės laiduojamą (nemokamą) ir savivaldybių remiamą sveikatos priežiūrą ir jos atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas.

Teismas daro išvadą, kad A. S., reikalaudamas atlyginti turtinę žalą, susijusią su lyties pakeitimo operacija, remiasi tik prielaidomis ir samprotavimais, kad, esant Lyties pakeitimo įstatymui Lietuvoje, valstybė privalėtų atlyginti jo išlaidas, patirtas, atlikus lyties pakeitimo operaciją. A. S. reikalavimuose nurodytoms sveikatos priežiūros paslaugoms, t.y. išlaidoms, susijusioms su lyties tapatumo sutrikimo gydymu (tyrimais, konsultacijomis, medikamentais) ir lyties keitimo operacija, nepatenkant į minėtųjų įstatymų reguliavimą, Valstybei nekyla pareiga padengti minėtų A. S. patirtų išlaidų.

Teismas konstatuoja, kad, siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos, kaltė, atsiradusi žala. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsižvelgus į nurodytas nuostatas, konstatuotina, kad valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas daro išvadą, kad 2007-06-11 sprendime byloje „L“ prieš Lietuvą EŽTT įpareigojo Lietuvos valstybę per nustatytą laiko tarpą priimti specialų įstatymą, reglamentuojantį Lyties pakeitimo tvarką, tačiau Lietuvos valstybė EŽTT nurodyto specialaus įstatymo nepriėmė, t.y. neįvykdė EŽTT nustatyto bendrojo pobūdžio įpareigojimo, todėl teismas daro išvadą, kad Lietuvos valstybė yra kalta, kad neįvykdė nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), o tokie Lietuvos valstybės veiksmai yra neteisėti.

Teismas daro išvadą, kad A. S. buvo diagnozuotas transseksualumas, kad dėl šios ligos jis gydėsi ir jam buvo atlikta lyties pakeitimo operacijas, kad A. S. patyrė 31243,32 Lt išlaidų, susijusių su atlikta lyties pakeitimo operacija, tačiau teismas konstatuoja, kad minėtos A. S. patirtos išlaidas nėra traktuojamos kaip atsiradusi žala deliktinės civilinės atsakomybės prasme.

Teismas daro išvadą, kad neteisėtais veiksmais yra pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie tiesiogiai įtakoja asmenų teises, laisves ir interesus, t.y. šie veiksmai turi tiesiogiai paveikti asmenų teises, laisves ir interesus. Reikalavimas neteisėtais veiksmais tiesiogiai įtakoti asmenų teises, laisves ir interesus, suponuoja išvadą, kad atsakomybei dėl žalos padarymo pagal CK 6.271 str. atsirasti yra būtina, jog egzistuotų tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų valstybės veiksmų ir atsiradusios žalos.

Išsamiai bei visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, vykdant įsipareigojimus bei įpareigojimus, susijusius su lyties pakeitimo galimybe Lietuvoje, ir atsiradusių A. S. išlaidų, susijusių su atlikta lyties pakeitimo operacija, nėra, kadangi teismo nustatytas neteisėtas Valstybės neveikimas lyties pakeitimo srityje nesąlygojo A. S. nurodytų patirtų išlaidų, be to, Valstybės neteisėtas neveikimas nėra besąlygiška pareiga atlyginti A. S. jo patirtas išlaidas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo A. S. skundas atsakovui Valstybei dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kad Valstybės veiksmuose nėra nustatyta visų civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą sąlygų, numatytų CK, t.y. Valstybės veiksmuose nėra priežastinio ryšio tarp veiksmų ir žalos bei nėra atsiradusios žalos, todėl A. S. skundas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Taigi, pagal CK nuostatas neturtinės žalos atlyginimui be kitų deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų (CK 6.271 str., 6.245 - 6.248 str.), yra būtina dar viena sąlyga, kad neturtinės žalos atlyginimą numatytų specialus įstatymas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 str. nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 3 d. nurodyta, kad „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ir individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 yra nurodęs, jog neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais, ar skausmais ir dažnai susijusi žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai, kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai.

EŽTT 2002 metų byloje (Christine Goodwin prieš Jungtinę Karalystę) yra pabrėžęs, kad, jei valstybė numato tokią teisę keisti lytį asmeniui, esant atitinkamai diagnozei, tai valstybė negali atsisakyti pripažinti dėl tokio gydymo kylančių pasekmių.

EŽTT 2007-06-11 sprendime byloje „L“ prieš Lietuvą konstatavo Konvencijos 8 str. pažeidimą pareiškėjo „L“ atžvilgiu dėl to, jog Lietuvos valstybė neįvykdė savo pozityvios pareigos – valstybė nesugebėjo priimti reikalingų teisės aktų ir priemonių, kurias ji buvo numačiusi, pareiškėjo žmogiškajam orumui apsaugoti ir užkirsti kelią kišimuisi į jo privatų gyvenimą, kad Lietuvoje, nesant priimto Lyties keitimo įstatymo, nėra prieinamos medicininės lyties pakeitimo paslaugos, nėra suteikta asmeniui tokios chirurginės operacijos finansavimo galimybė bei galimybė pakeisti jų civilinės būklės aktų įrašus su tolesnėmis pasekmėmis.

Teismas daro išvadą, kad byloje „L“ prieš Lietuvą EŽTT įpareigojo Lietuvos valstybę įvykdyti bendrojo pobūdžio priemonę, siekiant užkirsti kelią panašiems pažeidimams ateityje, t.y. įpareigojo Lietuvos valstybę per nustatytą laiko tarpą priimti specialų įstatymą, reglamentuojantį Lyties pakeitimo tvarką, tačiau Lietuvos valstybė EŽTT nurodyto specialaus įstatymo nepriėmė, t.y. neįvykdė EŽTT nustatyto bendrojo pobūdžio įpareigojimo, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo A. S. atžvilgiu šioje byloje yra konstatuotinas jo teisių pažeidimas pagal Konvencijos 8 str. nuostatą, dėl ko Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti A. S. patirtą neturtinę žalą.

Valstybė CK 2.27 str., įsigaliojusiame nuo 2003-07-01, yra įteisinusi lyties pakeitimo galimybę Lietuvoje, tačiau tai, kad Lietuvoje nėra priimta jokių kitų teisės aktų, reglamentuojančių tokį gydymą, negali nulemti A. S. šiandieninio pasirinkimo laisvės būti tuo, kuo jis jaučiasi esąs. Dėl minėto teisinio reglamentavimo nebuvimo, A. S. ne tik buvo priverstas kreiptis į bendros kompetencijos teismą dėl civilinės būklės aktų pakeitimo registravimo, tačiau nuo pat A. S. gydymo pradžios nebuvo užtikrintas tinkamas ir adekvatus gydymas, A. S. buvo priverstas ieškoti būdų užsienio valstybėse atlikti chirurginę operaciją, po atliktos operacijos A. S. dėl minėto teisinio reglamentavimo stokos, nebuvo užtikrinta teisė į tolesnį gydymą Lietuvoje, kilo grėsmė dėl sveikatos galimų sutrikimų atsiradimo, esant nekvalifikuotam gydymui. A. S. buvo priverstas naudotis tikrovės neatitinkančiais asmens dokumentais bei atskleisti privataus gyvenimo subtilybes, patirti dvasinį skausmą, stresą, jo pažeminimą dalyje visuomenės, kurį sukėlė Valstybės veiksmai, tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, patvirtintų CK 2.27 str., bei nevykdant konkrečių EŽTT reikalavimų, kiek tai susiję su lyties pakeitimo procedūromis Lietuvoje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, objektyviai bei visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, atlikus išsamią teisės normų, reglamentuojančių valstybės padarytos žalos atlyginimą, analizę, teismas daro išvadą, kad ginčo atveju, diagnozavus A. S. transseksualumą bei nustačius galimybę keisti lytį, A. S. patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų Valstybės veiksmų, t.y. dėl Valstybės neveikimo, deramai nesiekiant užtikrinti tinkamo lyties pakeitimo galimybės Lietuvoje įgyvendinimo, kadangi konfliktas tarp socialinės realybės ir teisės sukelia priežastis, dėl kurių transseksualas (A. S.) pateko į tokią nepageidaujamą padėtį, kurioje A. S. patyrė pažeminimą, išgyvenimus, buvo pažeidžiamas, nesaugus.

Atsižvelgdamas į A. S. patirtų išgyvenimų, sunkumų bei kitų nepatogumų pobūdį, į atsirandantį Valstybės pozityvų požiūrį bei vykdomus veiksmus, siekiant tinkamos lyties pakeitimo galimybės bei su tuo susijusių pasekmių įgyvendinimo Lietuvoje, vertinant sunkią finansinę Lietuvos valstybės padėtį bei finansinę Lietuvos valstybės padėtį Europos Sąjungos valstybių kontekste, teismas, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, daro išvadą, kad A. S. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas dalyje, vietoj A. S. prašomų priteisti 100000 Lt., priteisiant 30000 Lt..

Vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 5 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo A. S. skundą tenkinti dalinai.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, A. S. naudai 30000 (trisdešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje pareiškėjo A. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.