Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-30 · Civilinė byla Nr. B2-2317-657/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-30
Bylos Nr.
B2-2317-657/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00701-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr.B2-2317-657/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00701-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 113.2.; 126.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Gemavila“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 punkto pagrindu kreipėsi į teismą, prašydama atsakovei UAB „Gemavila“ iškelti bankroto bylą (b.l. 4-7). Nurodė, kad atsakovė valstybės biudžetui laiku nesumokėjo (duomenys neskelbtini) Lt privalomųjų mokėjimų, kurie turėjo būti sumokėti iki 2013-05-01. Ieškovė Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atsakovę įspėjo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu atsakovė nustatytu terminu mokesčių nesumokės. 2013-07-12 atsakovės įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro (duomenys neskelbtini) Lt. Kadangi bendrovė savo mokestinio įsiskolinimo pilnai nepadengė, pagal VĮ Registrų centras pateiktus finansinius duomenis jos pradelsti įsipareigojimai yra didesni kaip pusė turto vertės, 2012 m. dirbo nuostolingai, todėl ieškovė mano, kad atsakovė UAB „Gemavila“ yra nemoki.

Pareiškimas paduotas, laikantis kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo tvarkos ir sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 ir 6 straipsniuose.

Atsiliepimas

Atsakovė su pareiškimu nesutiko (b.l. 60-62). Atsiliepime nurodė, kad ieškovė atsakovės nemokumą įvertino formaliai. Nesutinka, kad bendrovė nemoka ieškovei skolos ir nustatytų eilinių privalomųjų mokesčių, nes per laikotarpį nuo 2013-05-31 iki 2013-07-12 atsakovė sumokėjo 91097,38 Lt įsiskolinimo, o nuo 2013 m. vasario mėnesio atsakovė sumokėjo visus jai priskaičiuotus einamuosius mokesčius. Atsakovės teigimu, šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė gali ir siekia atsiskaityti su ieškove. Nors ekonominės krizės laikotarpiu įmonė turėjo didelių finansinių sunkumų, tačiau vis dėlto išsilaikė rinkoje ir veiklą tęsia. Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, 2013 metų I pusmetį įmonės pardavimai išaugo 59,8 proc. Didžiąją dalį UAB „Gemavila“ įsiskolinimų sudaro skola ieškovei. Ieškovės pareiškimas yra nepagrįstas, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, bankroto procedūros esmei bei paskirčiai, pažeidžia įmonės kreditorių bei savininkų interesus.

Bankroto bylą iškelti atsisakytina.

Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Tai, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ne proceso šalys, o teismas turi įrodinėjimo pareigą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas turi būti aktyvus, tačiau tai neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo, pašalinant iš rinkos nemokius subjektus, siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą. Sprendžiant dėl tikslingumo kelti bankroto bylą, teismas siekia išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013). Įmonių bankroto instituto tikslas ir paskirtis yra apsaugoti finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių interesus, o taip pat ir turinčios finansinių sunkumų įmonės interesus, išsaugoti darbo rinkos dalyvį. Todėl sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą yra labai svarbu tinkamai nustatyti įmonės mokumą, jos galimybes vykdyti veiklą bei pagerinti savo finansinę padėtį. ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto byla iškeliama jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki ir vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2207/2013). Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas.

Teismas 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovės vadovą pateikti duomenis, reikalingus klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti išnagrinėjimui, t.y. debitorių ir kreditorių sąrašus, duomenis apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, duomenis apie įmonės vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, įmonės registracijos pažymėjimą, įstatus (b.l. 51). Be to, teismas, vykdydamas pareigą bankroto bylose aktyviai veikti ex officio ir siekdamas įvertinti realią UAB „Gemavila“ finansinę padėtį, surinko duomenis apie įmonės finansinę būklę iš valstybės institucijų (b.l. 104).

UAB „Gemavila“ direktorius teismui pateikė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių nustatyta, kad balansinė įmonės turto vertė 2012 metų gruodžio 31 d. siekė 1091532,00 Lt, kurį sudarė ilgalaikis turtas 368475,00 Lt sumai: nematerialusis turtas – 1,00 Lt, materialusis turtas – 368474,00 Lt, tame tarpe: pastatai ir statiniai – 26994,00 Lt, mašinos ir įrengimai – 9780,00 Lt, kita įranga – 11010,00 Lt, nebaigta statyba – 139826,00 Lt, kitas materialusis turtas –180864,00 Lt, ir trumpalaikis turtas už 723057,00 Lt: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 455024,00 Lt, iš jų: atsargos 405024,00 Lt, žaliavos ir komplektavimo gaminiai – 399313,00 Lt, pirktos prekės, skirtos perpardavimui, – 5711,00 Lt, išankstiniai apmokėjimai – 50000,00 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 264086,00 Lt (pirkėjų įsiskolinimas) ir piniginės lėšos – 3947,00 Lt. Tuo tarpu 2012 metų balanso duomenimis UAB „Gemavila“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 959336,00 Lt sumą, susidedančią iš per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų (b.l. 79-80). 2012 metų gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad 2012 metais įmonė patyrė 98050,00 Lt nuostolį (b.l. 81).

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t.y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo mėn. 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2172/2013). 2013 m. balanso duomenimis nustatyta, kad balansinė įmonės turto vertė 2013 metų birželio 30 d. siekė 1142704,00 Lt. Šį turtą sudarė ilgalaikis turtas 355630,00 Lt sumai: nematerialusis turtas (programinė įranga) – 1,00 Lt, materialusis turtas – 355629,00 Lt, susidedantis iš: pastatai ir statiniai – 25032,00 Lt, mašinos ir įrengimai – 2457,00 Lt, kita įranga – 8489,00 Lt, nebaigta statyba – 139827,00 Lt, kitas materialusis turtas –179824,00 Lt, ir trumpalaikis turtas už 787074,00 Lt: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 399160,00 Lt, iš jų: atsargos 349160,00 Lt, žaliavos ir komplektavimo gaminiai – 343449,00 Lt, pirktos prekės, skirtos perpardavimui, – 5711,00 Lt, išankstiniai apmokėjimai – 50000,00 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 387914,00 Lt. Tuo tarpu iš šio balanso duomenų matyti, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė – 974506,00 Lt sumą, susidedančią iš per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų (b.l. 82-83). 2013 metų birželio 30 d. Pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad 2013 m. įmonė dirbo pelningai ir šių metų birželio 30 d. turėjo 36002,00 Lt pelną (b.l. 84).

Iš teismui pateikto kreditorių sąrašo nustatyta, kad bendra pradelstų įmonės įsipareigojimų suma 2013 metų birželio 30 d. sudaro 445066,18 Lt (b.l. 91-92). Įvertinus tai, kad balansinė įmonės turto vertė 2013 metų birželio 30 d. siekė 1 142 704,00 Lt, darytina išvada, kad naujausių finansinių dokumentų duomenimis pradelsti UAB „Gemavila“ įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad įsiskolinimas ieškovei sudaro didžiąją dalį UAB „Gemavila“ įsiskolinimų kreditoriams (b.l. 91-92). Ieškovė nurodė, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai 2013-05-31 sudarė (duomenys neskelbtini) Lt, tačiau 2013-07-12 likusi nesumokėta atsakovės mokestinio įsiskolinimo suma - (duomenys neskelbtini) Lt (b.l. 4-5). Pažymėtina, kad 2012-04-25 bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikusi prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį, tačiau 2012-05-24 ieškovė priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-2803 mokestinės nepriemokos neišdėstyti (b.l. 5). Be to, byloje pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovė Valstybinei mokesčių inspekcijai yra sumokėjusi 70503,00 Lt privalomųjų GPM ir PVM mokesčių už 2013 m. vasario – gegužės mėn. laikotarpį (b.l. 93-100). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis 2013-09-23 atsakovės pradelstas įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 8600,00 Lt sumą (b.l. 104).

VĮ Registrų centras duomenimis UAB „Gemavila“ nuosavybės teise priklauso pastatas – Stalių dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 73000,00 Lt vidutinės rinkos vertės bei 2 pastatai – Sandėliai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros 43700,00 Lt vidutinės rinkos vertės (b.l. 31-38). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 30). Iš įmonės vadovo pateikto Ilgalaikio turto žiniaraščio matyti, kad atsakovė be pastatų turi ir kito ilgalaikio turto – prietaisų, mašinų ir įrengimų, baldų, kompiuterinės technikos bei kitokio materialaus turto (b.l. 85-87).

Direktoriaus pateiktame Skolininkų žiniaraštyje nurodyta, kad debitoriniai įsiskolinimai įmonei sudaro 436439,48 Lt sumą. Vertinant bendrovės turtinę būklę, ypač svarbu išanalizuoti ir ištirti įmonės gautinas sumas, t.y. ar šios sumos gali būti laikomos realiu atsakovo turtu, ar yra realių galimybių išieškoti nurodytas sumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2186/2013). Iš debitorių sąrašo matyti, kad 271086,42 Lt sumos mokėjimo terminas dar nesuėjęs, todėl yra pagrindas spręsti, kad ši suma laikytina realiu atsakovės turtu.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis UAB „Gemavila“ turi 18 asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu (b.l. 104). Iš atsakovės teismui pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė turi 53752,69 Lt įsiskolinimą darbuotojams, 29382,25 Lt šios sumos sudaro įsiskolinimas, kuris yra pradelstas sumokėti iki 30 dienų. Tačiau teismas pažymi, kad nesugebėjimas atsiskaityti su darbuotojais turi būti vertinamas įmonės nemokumo analizės kontekste (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1663/2012). Pažymėtina, kad darbuotojai dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo į teismą nesikreipė.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad kiti UAB „Gemavila“ kreditoriai į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo į teismą nesikreipė. Teisminių ginčų dėl įsiskolinimų iš atsakovės priteisimo nėra (b.l. 105-106).

Ieškovė reikalavimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo grindžia ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – atsakovės nemokumu.

Įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-199/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2151/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2172/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2207/2013).

Iš teismui pateiktų naujausių finansinių dokumentų spręstina, kad UAB „Gemavila“ nėra nemoki (pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės), nėra duomenų, kad įmonė būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, kad negali atsiskaityti su jais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, priešingai, bylos duomenys rodo, kad, nors ir turėdama finansinių sunkumų, įmonė siekia rasti būdų atsiskaityti su kreditoriais. Nors įsiskolinimo suma ieškovei yra didelė, tačiau UAB „Gemavila“ jau sumokėjo dalį buvusio įsiskolinimo ieškovei, jai moka einamuosius privalomuosius mokesčius, be to, pažymėtina, kad atsakovė bandė tartis su ieškove dėl įsiskolinimo sumos mokėjimo išdėstymo dalimis. Pastarosios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė siekia pilnai atsiskaityti su ieškove bei turi tikslą išlikti moki ir dalyvauti rinkoje. Atsakovė turi nekilnojamojo turto, atsargų, gamybos prietaisų ir kito materialaus turto. 2013 m. UAB „Gemavila“ dirba pelningai. Atsakovė – veikianti įmonė, todėl bankroto bylos iškėlimas atsakovei prieštarautų bankroto instituto tikslui – iš rinkos šalinti tik akivaizdžiai nemokius subjektus. Esant tokiai aplinkybių visumai, teismo nuomone, net ir konstatavus atsakovę turint finansinių sunkumų, tačiau nenustačius akivaizdžių nemokumo požymių (ĮBĮ 2 str. 8 d.), įvertinus atsakovės pastangas atsiskaityti su kreditoriais bei tai, kad kiti atsakovės kreditoriai nereikalauja atsakovei iškelti bankroto bylą, prioritetas teiktinas reabilitaciniam tikslui, todėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu atsakovei UAB „Gemavila“ iškelti bankroto bylą atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsnio 1 ir 13 dalimis, teismas,

nutaria:

Atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Gemavila“ (juridinio asmens kodas 185667612, registracijos adresas: Vištyčio g. 38, Kybartai, Vilkaviškio raj.).

Nutarčiai įsiteisėjus, informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai specialiame interneto tinklalapyje.

Nutartis per dešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Žibutė Budžienė