Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. bei dėl Kalėjimų departamento 2017 m. balandžio 14 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 20 000 Eur.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I1-7308-320/2020 ir joje 2020 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą. 2020 m. gruodžio 18 d. gautas pareiškėjo apeliacinis skundas. Minėtoje administracinėje byloje išnagrinėtas beveik analogiškas pareiškėjo skundas, susijęs su pareiškėjo galimai patirta Pravieniškių PN-AK neturtine žala laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d., tariamai jį laikant netinkamomis sąlygomis. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai administracinėje byloje Nr. I1-7308-320/2020 įvertinę į bylą pateiktus atsakovės atstovo Pravieniškių PN-AK duomenis, t. y. kokiose kamerų tipo gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo gyvenamosiose patalpose kur buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m ploto norma.

Pažymėtina, kad iš Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. teismo sprendimo nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų administracinėje byloje Nr. I1-7308-320/2020 pateiktos Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. pažymos Nr. 2V(1)-528 duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d., dėl savo saugumo ar problemų įkalinimo įstaigoje į kriminalinės žvalgybos pareigūnus nesikreipė. Be to, nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų grėsęs pavojus sveikatai ar kiti nuteistieji norėtų su juo susidoroti. Todėl pareiškėjo argumentas dėl galimo sveikatos sutrikdymo, sumušimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas ar laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d., pareiškėjo kameros tipo gyvenamosiose patalpose dėl prastos ventiliacijos trūko oro. Visgi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai įvertinę atsakovės atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo abejoti, jog kamerų tipo gyvenamos patalpos vėdinamos mechanine sistema. Atitinkamai pačio pareiškėjo argumentai dėl ventiliacijos buvo bendrinio pobūdžio, neindividualizuoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, bylos dalis pagal pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2017 rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. nutrauktina, kadangi šis pareiškėjo ginčijamas laikotarpis dėl tų pačių pareiškėjo nurodytų aplinkybių buvo nagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose administracinėje byloje Nr. I1-7308-320/2020

Kita skundo dalis atmestina.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. Atsižvelgus į tai, kad bylos dalis dėl dalies skundo reikalavimų nutraukta (dėl laikotarpio nuo 2017 rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d.), todėl teismas toliau pasisakys būtent dėl pareiškėjo skundžiamo laikotarpio nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d.

Atsakovei atstovaujantis Kalėjimų departamentas atsiliepime teigia, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie galimai jo pažeistų teisių apskundimo tvarką, todėl prašė pareiškėjo reikalavimams atlyginti žalą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, t. y. taikyti ieškinio senaties terminą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. (b. l. 6-8). Teismas pažymi, kad nėra pagrindo taikyti senaties terminą už pareiškėjo skundžiamą laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d., nes pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo buvo išsiųstas 2020 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 2), t. y. nepraėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų, tad pareiškėjas nepraleido CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodyto 3 metų senaties termino skundui už minėtą laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl pareiškėjo perkėlimo į PN-AK

Nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) 69 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 4 dalis).

Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos apraše, patvirtintame Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-208 (ginčo laikotarpiu galiojusi Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. V-208 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nurodyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo arba Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu dėl nuteistojo perkėlimo (esant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88¹ straipsnio 4 dalies pagrindui).

Nagrinėjamu atveju, Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. NN-55 nutarta nuteistąjį M. Š. perkelti iš Kybartų pataisos namų į Pravieniškių PN-AK tęsti bausmės atlikimą (b. l. 102).

Pažymėtina, jog vadovaujantis BVK 183 straipsnio nuostatomis, šis Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Kalėjimų departamento direktorius turi teisę nuteistąjį perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą, kuria nagrinėjamu atveju ir pasinaudojo. Pabrėžiama, kad pareiškėjas Nutarimo neskundė, jis yra galiojantis, teisėtas ir nepanaikintas, šioje byloje taip pat nėra ginčijami jokie administraciniai aktai, kurių pagrindu pareiškėjas perkeltas į Pravieniškių PN-AK. Taigi, teismas nenustatė neteisėtų Kalėjimo departamento veiksmų, susijusių su pareiškėjo perkėlimu iš Kybartų pataisos namų į Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. buvo sumuštas. Teigia, kad jeigu nebūtų buvęs perkeltas į Pravieniškių PN-AK būtų išvengęs sveikatos sutrikdymų.

Teismas pažymi, jog nenustačius neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo ir valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl perkėlimo netenkintinas.

Dėl gyvenamųjų patalpų ploto

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Pravieniškių PN-AK kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo laikomas, vienam žmogui teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2. punktas, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK 2020 m. sausio 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikė duomenis, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo laikomas kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurios plotas siekė 15,46 m². Gyvenama patalpa buvo pritaikyta 3 asmenims, todėl 1 asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 5,15 m². Atsakovė pažymėjo, kad sanitarinio mazgo plotas sudarė 1,73 m², tačiau teisės aktai nenumato, jog sanitarinio mazgo plotas yra skaičiuojamas kartu su gyvenamosios patalpos plotu.

Įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m ploto norma.

Dėl higienos normų reikalavimų

Pareiškėjas skundžiasi dėl pažeidžiamų higienos normų Pataisos namuose, patalpose buvo grybelis, pelėsis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015)

37 punktas numato, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 punkto nuostatomis, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Tai reiškia, kad įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas, turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Nuteistiesiems sudaromos sąlygos palaikyti švarą ir tvarką jose.

Įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos buitinių pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka. Pagal 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyrių pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 3 dalyje nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievole administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose, sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iškabinti nuteistųjų budėjimo grafikai. Budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.

Atsakovė atstovas pabrėžia, kad jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsis ar drėgmė. Todėl pareiškėjo teiginiai kad kamerų tipo gyvenamosiose patalpose pažeidžiami higienos normos reikalavimai atmestini kaip neįrodyti.

Atsakovės atstovas 2020 m. sausio 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pagal nuteistųjų prašymus NVSC atliko patikrinimą. Patikrinimo akte nurodyta, jog buvo pašalinti nustatyti pažeidimai. Be to, patalpoje, kurioje gyveno pareiškėjas, t. y. 11 būrio 1 patalpoje, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas nebuvo kreipęsis raštiškai į Pravieniškių PN-AK administraciją, dėl jam galimai netinkamų sąlygų. Todėl teismas daro išvada, jog gyvenamosios patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo skundas yra dėl neturtinės žalos atlyginimo, o CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovai atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo M. Š. skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, atsiradusios dėl pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., atlyginimą.

Likusią pareiškėjo M. Š. skundo dalį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.