Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Nuteistasis R. S. bausmę atlieka nuo 1997 m. kovo 19 d.

4. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad:

4.1. nuteistasis yra mandagus, taktiškas, jo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos gerai, tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs. R. S. palaiko socialinius ryšius su tėvais, sūnumi, iš ankstesnės santuokos bei žmona. Socialinius ryšius palaiko skambučių, laiškų bei pasimatymų metu. Šiuo metu žmona atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Apie artimuosius nuteistasis kalba su meile, artimųjų parama gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo nusikalstamumo.

4.2. iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, o bausmės atlikimo metu dirbo VĮ „M. a.“ (duomenys neskelbtini). Nuteistasis suvokia, darbą kaip privalumą ir žino darbo naudą. Bausmės atlikimo metu mokėsi Vilniaus pedagoginiame universitete Socialinės komunikacijos fakultete ir sėkmingai baigė 3 kursus, bet nutrūkus finansavimui studijos buvo sustabdytos.

4.3. bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis 12 kartų pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 6 kartus buvo baustas nuobaudomis. Paskutinį kartą baustas 2013 m. liepos 31 d. už fizinio smurto naudojimą prieš kitą nuteistąjį. 20 kartų paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse.

4.4. turto valdymo skyriaus duomenimis pataisos įstaiga nuteistojo R. S. vardu vykdomųjų dokumentų nėra gavusi. Bylos duomenimis, nuteistajam buvo priteistas civilinis ieškinys. Nuteistasis bausmės atlikimo metu padengė jam priteistus civilinius ieškinius. Šiuo metu finansiškai padeda artimiesiems.

4.5. per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis R. S. nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, 4 kartus paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Individualių konsultacijų metu buvo kalbėta apie kriminalinės subkultūros apraiškų mažinimo tema, aiškinta bausmių vykdymo kodekso, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių bei dienotvarkės reikalavimai.

4.6. bausmės atlikimo metu nuteistasis lankė bei sėkmingai baigė Meno terapijos programą, kuri buvo skirta savęs pažinimui, bendravimo įgūdžių lavinimui bei atsipalaidavimui psichoterapiniame procese; taip pat dalyvavo „Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo“ programos grupiniuose užsiėmimuose, buvo kalbėta apie savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietose prevenciją.

Motyvuojamoji dalis

4.7. atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta (33 balai) žema rizika (iš jų 5 balai statiniai). Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika yra sumažėjusi nuo 42 balų iki 33 balų. Po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodiką išryškėjo Kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys.

4.8. nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: gyvenimo sąlygos (nuteistasis turės galimybę grįžti gyventi į tėvams priklausantį būstą); kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas; socialiniai ryšių palaikymas su artimaisiais (reguliariai palaiko socialinius ryšius su artimaisiais); išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti (turės galimybę įsidarbinti); lėšų tvarkymas bei pajamos (padengęs civilinius ieškinius bei turi santaupų).

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, o Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovas prašė teikimą spręsti teismo nuožiūra.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

6. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

7. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal pataisos proceso metu surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Spręsdama šį klausimą, teisėjų kolegija įvertina visas reikšmingas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumą, nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, galimybę ir norą adaptuotis, resocializuotis ir pastangas laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį (20 metų), pateikė bausmę vykdančiai įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti įstaiga atliko nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Tačiau vien šių formalių pagrindų nepakanka pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

9. Iš R. S. asmens bylos nustatyta, kad jis didžiąją dalį bausmės atliko kalėjimo sąlygomis. Nuteistasis iki bausmės atlikimo įgijo vidurinį išsilavinimą bei atliko karinę tarnybą, važinėjo į Lenkiją, Vengriją, kur veždavo įvairias buitines prekes ir jomis prekiaudavo turguose. Vėliau su žmona įkūrė siuvimo įmonę ir pasiūtus rūbus pardavinėjo Lietuvoje bei Rusijos Respublikoje. Bausmės atlikimo metu, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, išreiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas. Dirbo nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2013 m. birželio mėn., tačiau buvo atleistas dėl kilusio konflikto su kitu nuteistuoju. 2016 m. rugsėjo mėn. buvo vėl priimtas dirbti VĮ „Mūsų amatai“ į Medienos ir gamybos cechą. Atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių išreiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ Medienos ir baldų gamybos ceche darbininku.

10. Nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, individualių konsultacijų metu su juo kalbėta kriminalinės subkultūros apraiškų mažinimo ir kitomis temomis. Jis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su artimaisiais. Nuteistasis glaudžiai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios puoselėja socialinę atsakomybę, stiprina bendruomenės vertybes ir suteikia socialinę paramą. Jis pastaruoju metu analizuodamas save ir savo elgesį vadovaujasi katalikų tikėjimo dogmomis, taip pat geba įvardinti ir savybes, kurias tikisi pakeisti. Nuteistojo emocinė būsena stabili, pozityvi, psichologinių ar emocinių sunkumų neišsako. Nuteistasis buvo 20 kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis R. S. stengiasi keisti savo elgesį teigiama kryptimi.

11. Vis dėlto, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Kaip minėta, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu jis atlieka pačią griežčiausią baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių ir už labai sunkius nusikaltimus – tris kvalifikuotus nužudymus. Nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje. Tokio pobūdžio nusikaltimai rodo ypatingai didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu R. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino tik iš dalies. Be to, nors aplinkybės dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio, sunkumo buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Informacija apie R. S. teisės pažeidimus yra kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam yra nustatyta žema – 33 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš kurių tik 5 balai yra statiniai (nekintantys) svertiniai taškai ir net 28 balai – dinaminiai (kintantys) svertiniai taškai. Taigi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Nors pripažintina, kad vien tik nustatytas rizikos nusikalsti balų skaičius nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau nuteistasis visais atvejais privalo daryti akivaizdžią ir įtikinančią pažangą, keisdamas savo netinkamą elgesį ir mąstymą, tačiau šiuo atveju tai nėra nustatyta.

14. Atkreiptinas dėmesys ir į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus kitus nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius rizikos veiksnius: gyvenimo stilių ir draugus, mąstymą ir elgesį. R. S. yra būdingas smurtinis elgesys. Bylos duomenimis yra įrodymų ir pats nuteistasis pripažįsta, kad asmeniui kilo sunkumų kontroliuojant savo emocinius ir fizinius impulsus, t. y. 2003 m. balandžio 24 d. bei 2013 m. liepos 31 d. nuteistajam skirtos nuobaudos už tai, kad panaudojo smurtą prieš kitus asmenis. Nors šios nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jos pateikia tam tikrą nuteistojo asmens charakteristiką. Šios nuobaudos yra susijusios su nuteistojo elgesiu konfliktinėse situacijose. Nužudymai, už kurių padarymą yra nuteistas R. S., taip pat buvo smurtinio elgesio konfliktinėse situacijose išraiška. Taigi, net ir praėjus nemažam laikui nuo nusikaltimų padarymo, nuteistasis vis dar buvo iš dalies linkęs spręsti konfliktus tokiu būdu. Be to, dėl paskirtų nuobaudų R. S. už padarytus pažeidimus neprisiėmė atsakomybės. Nustatyta, kad R. S. neigiamos nuostatos išryškėja, kai nėra patenkinami jo poreikiai. Taigi, toks R. S. elgesys bausmės atlikimo metu ir savo elgesio vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju bausmės tikslus būtų galima įgyvendinti paskirtą bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors egzistuoja ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, t. y. gyvenimo sąlygos, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti, civilinių ieškinių padengimas, tačiau šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir, kad jo asmenybė prarado pavojingumą. Be to, glaudžius santykius su artimaisiais R. S. palaikė ir iki įkalinimo, tačiau tai neapsaugojo jo nuo nusikalstamų veiksmų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, reikšmingai besikeičiantis teigiama linkme, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam R. S. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar tikrai neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. R. S. elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.