- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- 2-876-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00606-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- Ritai J
Procesinio dokumento kategorijos: 44.2.1; 44.2.2; 44.2.3; 44.2.4.1; 44.5.2.17; 44.8; 116.1
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2014 m. liepos 4 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,KDS statyba“ ieškinį atsakovei Ritai J. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės administratorius ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. J. M. 246 934,20 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartimi UAB ,,KDS statyba“ iškėlė bankroto bylą ir įpareigojo UAB „KDS statyba“ valdymo organus per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną. Nutartis įsiteisėjo 2011 m. spalio 3 d. Atsakovė, kaip buvusi „KDS statyba“ vadovė, paskirtajam bankroto administratoriui 2012-01-09 perdavė tik dalį įmonės turto. Administratorius nustatė, kad jam buvo perduotas ne visas įmonės turtas, nurodytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną – 2011-10-03 sudarytame bendrovės balanse, neperduoto (trūkstamo) turto vertė sudaro: ilgalaikio turto (24 pozicijos) – 5 643,45 Lt (turto likutinė vertė), atsargų (683 pozicijos) – 241 290,75 Lt (atsargų įsigijimo vertė), iš viso administratoriui nebuvo perduota įmonės turto už bendrą 246 934,20 Lt sumą. Atsakovė iki iškeliant UAB „KDS statyba“ bankroto bylą ėjo bendrovės vadovės (generalinės direktorės) pareigas, todėl iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo buvo atsakinga už įmonės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, turėjo įstatyminę prievolę veikti išskirtinai įmonės interesais, rūpintis įmonės turtu, apsaugoti jį ir taip organizuoti įmonės veiklą, kad turtas būtų apsaugotas nuo iššvaistymo, pasisavinimo, žuvimo. Atsakovė, pasirašydama UAB „KDS statyba“ bankroto bylos iškėlimo dieną – 2011-10-03 sudarytą įmonės balansą, patvirtino, kad nurodytą dieną įmonėje buvo balanse nurodytas ilgalaikis turtas ir atsargos. Kadangi administratorius nustatė, kad atsakovė perdavė turto mažiau, nei apskaityta įmonės buhalteriniuose dokumentuose, dėl ko buvo konstatuotas bendrovės ilgalaikio turto ir atsargų trūkumas už 246 934,20 Lt, todėl ieškovė, remdamasi LR CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, prašo žalą, kurią sudaro neperduoto turto balansinė vertė, priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašo jį atmesti. Nurodo, jog ji įmonės administracijos vadove tapo įmonei sunkiu metu, kai buvo vykdomas įmonės restruktūrizavimas. Remiantis viešo registro duomenimis, restruktūrizavimo sąlygos buvo patvirtintos 2008-05-30, o ji administracijos vadove tapo 2009-05-11. Atsakovė teigia, kad vadovaudama įmonei neperėmė jokių atsargų ir/ar ilgalaikio turto iš ankstesnio administracijos vadovo R. B. ar bet kokio kito asmens, jai joks įmonės turtas nebuvo perduotas, todėl ji negalėjo ir neturėjo pareigos rūpintis neperduotu įmonės turtu, apsaugoti jį nuo išvaistymo, pasisavinimo, žuvimo, taip pat jo negalėjo perduoti bankroto administratoriui. Atsakovė nurodo, kad ieškovės pateiktame dokumente, kuriame nurodytos 24 nerasto turto pozicijos, visas šis turtas, išskyrus pirmąją poziciją, buvo įsigytas tuo metu, kai atsakovė ne tik kad nevadovavo įmonei, bet ir joje nedirbo. Ilgalaikis turtas buvo įsigytas 1991–2008 rugpjūtį, kuomet įmonei vadovavo kiti asmenys. Todėl pagrindas reikalauti iš jos žalos atlyginimą atsirastų tik tuo atveju, jei ieškovė pateiktų neginčijamų įrodymų, kad šis turtas buvo jai perduotas ankstesnių vadovų. Taip pat nurodo, kad atsakovė ir keli darbuotojai suvirinimo aparatą SUPERMIG 480, (likutinė vertė 4 200,36 Lt) likus kelioms dienoms iki turto perdavimo matė įmonės sandėlyje, tačiau turto perdavimo metu buvo nustatyta, kad jis yra dingęs, galimai pavogtas. Atsakovė pasiūlė bankroto administratoriaus atstovams kreiptis į policiją, kad šie ištirtų vagystę ir nustatytų kaltus asmenis, tačiau jie to nepadarė. Pati atsakovė to padaryti nebegalėjo, kadangi nebebuvo ieškovo direktorė ir neturėjo įgalinimų veikti įmonės vardu. Nurodo, kad balansas nėra tikslus ir teisingas, kadangi jame nepilnai nurodytos nurašytos medžiagos (atsargos), kurios buvo panaudotos statybiniuose objektuose. Įmonė pirkdavo statybinių medžiagų tik tiek, kiek jų panaudodavo, t. y. kiek jų reikėjo statant konkrečius statybinius objektus. Taigi finansinėje atskaitomybėje neišminusuotos nurašytos atsargos, kurių faktiškai nebuvo ir kurios dėl to nebuvo perduotos bankroto administratoriui. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2011-10-03 atsargų likučių perdavimo dokumentą administratoriui tam tikrų atsargų buvo perduota daugiau, nei turėjo būti pagal balansą, pvz., buvo perduoti 3 vnt. monitorių Samsung, (1 monitoriaus rinkos vertė 542,37 Lt), kai pagal balansą jų turėjo būti tik 1 vnt., todėl padaryta žala turi būti mažinama tokių balanse neapskaitytų atsargų verte.
Šalies argumentai
Ieškovė dubliku nesutinka su atsiliepimo į ieškinį argumentais ir prašo ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad argumentas, jog atsakovė, vadovaudama įmonei, neperėmė jokio turto iš ankstesnio administracijos vadovo ir todėl ji negalėjo ir neturėjo pareigos rūpintis neperduotu įmonės turtu, prieštarauja 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (2008-04-30, 2010-11-07 redakcijos) reikalavimams, kurie numato, kad įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, ir nustato jos atlikimo tvarką. Todėl atsakovei 2009-05-11 tapus įmonės vadove dar 2009 metų IV ketvirtyje turėjo būti atlikta turto inventorizacija, kita inventorizacija privalėjo būti atlikta 2010 metų IV ketvirtį. Atsakovė 2011-10-03 pasirašė UAB „KDS statyba“ balansą, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė faktiškai patvirtino esant balanse nurodytą turtą. Jeigu atsakovė balansą tvirtino neturėdama faktinių turto ir įsipareigojimų apskaitos duomenų patvirtinimo, tokiu atveju ji pažeidė pareigą inventorizuoti turtą. Todėl atsakovės teiginiai, jog neperduotas turtas, nors ir esantis buhalterinėje apskaitoje, yra ne jos rūpestis, patvirtina, kad ji nevykdė įstatyminės prievolės veikti išskirtinai įmonės interesais, rūpintis bendrovės turtu, apsaugoti jį nuo iššvaistymo, pasisavinimo, žuvimo. Kilus ginčui dėl to, koks turtas realiai buvo perduotas, pareiga įrodyti tenka tam asmeniui, kuris turėjo organizuoti turto perdavimą, todėl atsakovei pripažįstant, kad suvirinimo aparatas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, tai patvirtina, jog atsakovė nevykdė įstatyminės prievolės veikti išskirtinai įmonės interesais ir rūpintis bendrovės turtu. Atsakovė tik gavusi ieškinį dėl žalos atlyginimo, ėmė kelti klausimą dėl galimai netinkamai sudaryto balanso, nors perduodama turtą to neteigė. Kita vertus, atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentus sudarinėjo būtent dėl bankroto iškėlimo, todėl akivaizdu, jog ji turėjo suprasti, kad pagal LR bankroto įstatymo 10 str. 7 p., įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą.
Atsiliepimas
Atsakovė tripliku palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir prašo ieškinį atmesti. Nesutinka su dubliko argumentais, kad sudarant balansą bankroto iškėlimo dieną atsakovė privalėjo organizuoti inventorizaciją, kadangi tokios pareigos neturėjo. Įmonės 2011 finansiniai metai baigėsi 2011-12-31 dieną, todėl inventorizacija privalėjo būti atlikta pagal šios dienos būklę. Teismui pateiktas balansas, sudarytas 2011-10-03, nelaikytinas metinės finansinės atskaitomybės dalimi, todėl jį sudarant ir patvirtinant nebuvo privalu atlikti inventorizaciją. Atsakovė teigia, kad ankstesnis vadovas jai neperdavė inventorizuoto turto, todėl ji negalėjo ir neturėjo pareigos rūpintis neperduotu įmonės turtu, apsaugoti jį nuo išvaistymo, pasisavinimo, žuvimo. Atsakovė nesutinka su dublike padaryta ieškovės išvada, kad atsakovė pripažįsta suvirinimo aparato neperdavimo faktą. Turto perdavimo metu, t. y. 2012-01-09 ji nebuvo įmonės vadovė, todėl ji objektyviai nuo 2011-10-03, kai įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2011-07-22 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „KDS statyba“ ir buvo paskirtas bankroto administratorius, ji nebegalėjo užtikrinti turto apsaugos. Įmonės darbuotojai taip pat buvo atleisti, todėl įmonės viso turto apsauga turėjo rūpintis bankroto administratorius. Taip pat nurodo, kad balansas buvo ruošiamas skubotai, įmonės darbuotojai nebuvo suinteresuoti jį paruošti taip tiksliai, kaip tai būdavo pasibaigus finansiniams metams, inventorizacija 2011-10-03 dienai taip pat nebuvo atlikta. Todėl svarbu nustatyti, ar įsigytos įmonės statybinės medžiagos galėjo būti panaudotos statybos objektuose, bet nebuvo nurašytos.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė prašo ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad yra įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Jos neteisėti veiksmai – tai, kad ji, kaip įmonės vadovė, netinkamai rūpinosi turto apsauga ir jo neperdavė administratoriui, žala – tai neperduoto turto buhalterinė vertė, tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, o kaltė preziumuojama ir atsakovės nėra paneigta. Kadangi kreditorių reikalavimai, pardavus perduotą turtą, nebus patenkinti, todėl atsakovei taikytina subsidiarinė atsakomybė. Nors atsakovė tvirtina, kad turto neperėmė iš ankstesnio vadovo, tačiau ginčo turtas buvo apskaitytas, vadinasi jis buvo perimtas. Be to, būtent dėl pačios atsakovės aplaidumo nebuvo daromos inventorizacijos, o už tinkamą apskaitos organizavimą yra atsakinga būtent atsakovė. Atsakovės paaiškinimai apie pas kitus asmenis esantį turtą ir kad atsargos buvo panaudotos statybose, tik nenurašytos, nepagrįsti jokiais įrodymais. Administratorius negalėjo turto perimti anksčiau, nes atsakovė nuolat sirgo, o atsakovė neįrodė, kad suvirinimo aparatas dingo šiuo laikotarpiu. Nesutinka, kad atsargų vertė turėtų būti sumažinta atsižvelgiant į tai, kad parduodant kitas administratoriaus perimtas atsargas buvo gauta tik 5 % jų apskaitytos vertės, nes parduotas visiškai kitas turtas.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad neginčija žalos fakto, neteisėtų veiksmų, nesutinka tik su žalos dydžiu. Nurodo, kad atsargos įsigytos seniai 1994–1998 m, todėl statybinės medžiagos faktiškai paseno ir nebegali būti naudojamos. Todėl žalos dydis negali būti grindžiamas buhalterine verte ir turėtų būti remiamasi paskaičiavimais, atsižvelgiant į parduoto turto vertę, kuri tėra 5 % buhalterinėje apskaitoje nurodytos vertės. Iš ilgalaikio turto turėtų būti išminusuota suvirinimo aparato vertė, nes už jo dingimą atsakingas administratorius. Atsakovė žalą pripažįsta 13 850 Lt sumai, tačiau ji dar mažintina, kadangi atsakovei turtas nebuvo perduotas, atsargos buvo sandėliuojamos kitos įmonės teritorijoje, pats administratorius nesiėmė priemonių apsaugoti turtą, atsakovei sergant jo neinventorizavo, taip pat turi būti atsižvelgta į atsakovės turtinę padėtį, nes ji neturi jokio turto, jos atlyginimas 400–600 Lt, be to, ji šiuo metu iškeldinama iš buto. Sutiktų, kad iš atsakovės būtų priteista 2 770 Lt per metus laiko.
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „KDS statyba“ ir paskyrė administratorių (t. 1, b. l. 9–11). Nutartis įsiteisėjo 2011 m. spalio 3 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį nepakeistą (t. 1, b. l. 11–14). Atsakovė, kaip įmonės generalinė direktorė, pasirašė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną sudarytą 2011 m. spalio 3 d. balansą (t. b. l. 15–17), likučių sąrašą (t. 1, b. l. 18–39) ir nusidėvėjimo pagal sąskaitas duomenis (t. 1, b. l. 40–47). Perduodant turtą bankroto administratoriui, 2012 m. sausio 9 d. buvo surašyti priėmimo–perdavimo aktai (t. 1, b. l. 48–59). Administratorius, sugretinęs įmonėje apskaityto ir perduoto turto duomenis, nustatė, kad jam nebuvo perduotas turtas, nurodytas sąrašuose (t. 1, b. l. 60–76), kurį sudaro 24 ilgalaikio turto pozicijos, kurio likutinė vertė 5 643,45 Lt ir atsargų 683 pozicijos, kurių įsigijimo vertė – 241 290,75 Lt, iš viso už bendrą 246 934,20 Lt sumą. Atsakovė neginčija aplinkybių, kad ji buvo įmonės generalinė direktorė, taip pat neginčija nurodytų aplinkybių dėl perduoto ir neperduoto turto, todėl jos pripažintinos nustatytomis.
Akcinių bendrovių vadovų civilinę atsakomybę reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 7 dalis, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Apie tai ne kartą pasisakyta kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3–335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3–130/2011; kt.).
Neteisėti veiksmai įstatyme apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CPK 6.246 straipsnio 1 dalis). Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė, iškėlus ieškovės bendrovei bankroto bylą, neperdavė paskirtam bendrovės administratoriui dalies įmonės turto. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai. LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Todėl kai administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai (šiuo atveju bendrovės vadovė). Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo (šiuo atveju įmonės vadovės) kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), jis turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą dėl prarasto turto. Kaip jau nurodyta, UAB „KDS statyba“ generalinė direktorė – atsakovė yra sudariusi ir pasirašiusi nutarties iškeli bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, t. y. 2011 m. spalio 3 d. balansą, kuris patvirtina, kad įmonė tuo metu turėjo turėti savo žinioje balanse apskaitytą turtą, tačiau atsakovė administratoriui perdavė tik šio turto dalį, o ne visą balanse apskaitytą turtą. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo įrodyti, kad balanse įrašytas turtas, kuris administratoriui nebuvo perduotas, yra neprarastas, tinkamai panaudotas ir pan., t. y. dėl šio turto nebuvimo jos kaltės nėra, tačiau atsakovė nepateikė jos kaltę paneigiančių įrodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė teigė, kad ji neatsako už prarastą turtą, kadangi jai pradėjus vykdyti direktorės pareigas šis turtas nebuvo jai perduotas ankstesnio vadovo, jos manymu, ji galėtų atsakyti tik už turtą, kuris buvo įgytas jos vadovavimo laikotarpiu. Tačiau atsakovė, vykdydama bendrovės vadovo pareigas, remiantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi, privalėjo savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, o pagal 12 dalies 1–2 punktus, ji buvo atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą. Vykdydama šiuos reikalavimus, atsakovė privalėjo domėtis įmonės, kuriai ji imasi vadovauti, turtine ir finansine padėtimi, reikalauti atlyginti nuostolius, jei turtas buvo prarastas anksčiau, tačiau tokių įrodymų nepateikė, todėl nepagrįstai ginasi nurodytu turto neperdavimo jai faktu. Atsakovės, kaip bendrovės vadovės, teisinė padėtis suponuoja jai keliamus itin griežtus reikalavimus, užtikrinant ir organizuojant bendrovės veiklą. Be to, LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 3 punkte numatyta, kad įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o 5 punkte numatyta, kad įmonės vadovas gali pavesti atlikti inventorizaciją ir dėl kitų priežasčių. Šių taisyklių 9 punktas numato, kad įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą. Šio teisės akto reikalavimai pagrindžia, kad atsakovė, kaip bendrovės vadovė, negali gintis jos nurodytu atsikirtimo argumentu, kad ji nėra perėmusi turto iš ankstesnio vadovo. Pažymėtina, kad atsakovei vadovaujant įmonei turto inventorizacijos nebuvo atliekamos, ką pripažino ir liudytojas buvęs įmonės vyr. buhalteris V. K., ir tai patvirtina aplaidų atsakovės, kaip įmonės vadovės, pareigų vykdymą. Tai, kad administratoriui buvo perduota daugiau monitorių Samsung, nei jų turėjo būti pagal balansą, taip pat tik patvirtina, kad atsakovė nesiėmė priemonių užtikrinti tinkamą buhalterinę apskaitą, todėl šio turto perteklius, nors ir nebuvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą, pripažintinas įmonės turtu ir žalos dydžio negalima mažinti perteklinio turto verte, kaip reikalauja atsakovė.
Atsakovė neginčijo, kad administratoriui nebuvo perduotas visas balanse nurodytas turtas, t. y. iš esmės neneigė, kad neįvykdė įstatyme numatytos pareigos ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, neneigė šiais veiksmais padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp jos neteisėtų veiksmų ir žalos, tik nesutiko su nustatytu žalos dydžiu. Administratorius žalos dydį grindė balanse nurodyta turto verte: ilgalaikio turto – pagal turto likutinę vertę (5 643,45 Lt), o atsargų – pagal įsigijimo vertę (241 290,75 Lt). Atsakovės teigimu, iš ilgalaikio turto vertės turėtų būti atimta suvirinimo aparato SUPERMIG 480 likutinė vertė – 4 200,36 Lt vertė, kadangi jis buvo prarastas, kai ji jau nebedirbo generaline direktore, o administratorius tuo metu nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama turto apsauga, ir jam nustačius galimą jo pagrobimo faktą nesikreipė dėl kaltininkų išaiškinimo. Atsakovė teigia, kad suvirinimo aparatas dingo laikotarpiu nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (2011-10-03) iki faktinio turto perdavimo (2012-01-09), todėl už tai yra atsakingas pats administratorius. Tačiau suvirinimo aparatas administratoriui nustatyta tvarka nebuvo perduotas, todėl negalima teigti, kad jis už tai turėtų būti atsakingas. Kol turtas neperduotas administratoriui, jis neturi duomenų, kad toks turtas yra, todėl negali užtikrinti ir jo apsaugos. Atsakovė taip pat neįrodė, kad turto perdavimas nurodytu laikotarpiu negalėjo įvykti būtent dėl administratoriaus kaltės. Kadangi ĮBĮ būtent atsakovei, kaip bendrovės vadovei, numatė pareigą perduoti turtą administratoriui, o nutartimi iškelti bankroto bylą buvo nustatytas 7 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, todėl, atsakovė savalaikiai neįvykdžiusi šios pareigos ne dėl administratoriaus kaltės, yra atsakinga už tai, kad turtas nustatytu terminu nebuvo perduotas ir dėl to jis galimai buvo prarastas. Be to, negalima pripažinti įrodyta aplinkybę, jog suvirinimo aparatas dingo būtent atsakovės nurodytu laikotarpiu (nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki turto perdavimo). Atsakovės prašymu apklaustas liudytojas R. S. patvirtino, kad šiuo laikotarpiu dar iki turto perdavimo tik buvo nustatytas suvirinimo aparato dingimo faktas, tačiau duomenų, kada jis realiai buvo prarastas, byloje nėra pateikta. Kol turtas administratoriui nebuvo perduotas, jis neturėjo galimybės ir kreiptis dėl jo dingimo. Todėl negalima teigti, kad atsakovė, neperdavusi administratoriui ilgalaikio turto – suvirinimo aparato, dėl jos nurodytų aplinkybių nėra atsakinga už jo praradimą.
Atmestinas ir atsakovės atsikirtimo argumentas, kad dalis balanse nurodyto turto yra pas trečiuosius asmenis, t. y. su ieškovės bendrove susijusioje įmonėje AB „Kauno dujotiekio statyba“. Atsakovė šį argumentą grindžia AB „Kauno dujotiekio statyba“ raštu (t. 2, b. l. 49), kuriame nurodyta, kad buvusi UAB „KDS statyba“ direktorė kreipėsi į AB „Kauno dujotiekio statyba“ dėl nerastų UAB „KDS statyba“ atsargų, kurios galimai galėtų būti AB „Kauno dujotiekio statyba“ žinioje (apie 3 000 Lt sumą). Tačiau šis raštas nepatvirtina ieškovės turto buvimo AB „Kauno dujotiekio statyba“, nes juo patvirtintas tik buvusios direktorės kreipimosi į šią bendrovę faktas. AB „Kauno dujotiekio statyba“ rašte buvo nurodyta, kad apie tai informavo ieškovės įmonės administratorių ir nurodyta, kad iki mėnesio pabaigos bus išsiaiškinta ir duotas atsakymas. Tačiau atsakovė vėliau nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad buvo nustatytas ir patvirtintas ieškovės turto buvimas AB „Kauno dujotiekio statyba“.
Atsakovės atsikirtimo argumentai, jog balansas buvo sudarytas netiksliai, nes jame atspindėtos atsargos, kurios faktiškai buvo panaudotos statyboje, tačiau nenurašytos, taip pat pripažintini nepagrįstais. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Todėl pagal savo teisinę padėtį atsakovas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto išsaugojimą, kadangi įstatymas būtent bendrovės vadovui numato pareigą rūpintis tinkamu įmonės buhalterinės apskaitos vedimu, buhalterinių dokumentų ir turto išsaugojimu. Atsakovė, būdama įmonės vadove, privalėjo buhalterinę apskaitą organizuoti tinkamai ir iš darbuotojų reikalauti, kad medžiagų panaudojimas būtų tinkamai įformintas. Byloje apklausti liudytojai R. K. – vyr. buhalteris ir R. S. – darbų vadovas patvirtino, kad darbų vadovai medžiagas iš sandėlio gaudavo pagal užsakymus, kuriuos pasirašydavo direktorė, o jas panaudojus statyboje buvo surašomi medžiagų nurašymo aktai, kuriuos taip pat turėdavo pasirašyti direktorė. Todėl buvusi vadovė turėjo galimybę kontroliuoti medžiagų panaudojimą ir iš užsakiusių medžiagas darbų vadovų reikalauti atsiskaityti už jų panaudojimą, pateikiant nurašymo aktus. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu prašė suteikti jai laiko surinkti įrodymus, ir tokia galimybė jai buvo suteikta ne vieną kartą (t. 1, b. l. 124–126, 129–130,148–152, t. 2, 71–99), įrodymų apie balanse fiksuotas atsargas, kurios atsakovės tvirtinimu turėjo būti nurašytos, nepateikė.
Tarp šalių nėra ginčo, kad atsargos balanse nurodytos jų įsigijimo verte, kadangi, kaip patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas vyr. buhalteris R. K., nusidėvėjimas joms neskaičiuojamas, jis skaičiuojamas tik ilgalaikiam turtui. Atsakovės teigimu, kadangi atsargos įgytos seniai 1998–2010 m.(t. 1, b. l. 156–175, t. 2, b. l. 4–19), todėl dabartinė jų vertė yra kur kas mažesnė, nei jų įsigijimo vertė. Tai patvirtina ir atsakovės pateikta UAB „Audito sprendimai“ 2014-06-05 specialisto ataskaita „Dėl atsargų apskaitos reglamentavimo“ (t. 2, b. l. 134–140), kurioje nurodyta, kad atsargos apskaitoje įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę jos įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, ta, kuri iš jų mažesnė, todėl pirmiausiai reikėtų neperduotas (nerastas) atsargas įvertinti, ar jos iš viso būtų tinkamos pardavimui ir, atsižvelgiant į tai, kad jos įsigytos labai seniai, tai yra 1998–2010 metais jas atitinkamai nuvertinti. Todėl atsakovė, ginčydama žalos dydį dėl jos neperduotų atsargų vertės, mano esant galimu remtis byloje nustatytu faktu, kad administratorius tas atsargas, kurias atsakovė realiai buvo perdavusi, pardavė už vertę, faktiškai atitinkančią vos 5,74 % (235 432,54 Lt apskaitytas turtas parduotas už 13 500 Lt) jų įsigijimo vertės (t. 2, b. l. 21–35, 50–65). Tačiau administratorius pardavė kitas konkrečias ir tam tikros konkrečios būklės jam perduotas atsargas, kurios negali būti tapatinamos su tomis atsargomis, kurios jam nebuvo perduotos. Todėl atsakovės nurodytas argumentas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu neperduotų atsargų vertei nustatyti, tačiau į tai gali būti atsižvelgta nustatant žalos dydį. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovė negali tiksliai įrodyti nuostolių dydį dėl atsakovės neperduotų atsargų praradimo, kadangi šių atsargų nėra ir nėra galimybės nustatyti jų rinkos vertę. Bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinus ir šalims pasiūlius pateikti papildomus įrodymus žalos dydžiui pagrįsti, t. y. pateikti specialių žinių turinčių asmenų atliktą atsargų, kurios nebuvo perduotos administratoriui, rinkos vertės nustatymą, atsižvelgiant į atsargų įsigijimo laiką, paaiškėjo, kad toks turto vertinimas, nesant vertinamo turto, yra negalimas (t. 2, b. l. 117), ką patvirtino ir abi šalys bei jų atstovai savo paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu. Jie nurodė, kad kreipėsi net į kelis turto vertintojus, tačiau jiems buvo atsakyta, kad turto vertintojas turto, kurio nėra, negali vertinti. Dėl šios priežasties nėra galimybės byloje paskirti ir turto vertinimo ekspertizės. Kadangi šiuo atveju ieškovės nuostoliai dėl prarasto turto – atsargų negali būti vertinami jų įsigijimo verte, o turto nėra, nes jis neperduotas, ir jo negalima įvertinti, todėl darytina išvada, kad nuostolių dėl neperduotų atsargų dydis, atsižvelgiant į jų įsigijimo laiką ir paskirtį, galėtų būti nustatytas, remiantis byloje nustatytu faktu, kad administratorius tas atsargas, kurias atsakovė realiai buvo perdavusi, pardavė už vertę, faktiškai atitinkančią vos 5,74 % jų įsigijimo vertės. Teismas, remdamasis jam įstatymo deleguota teise nustatyti nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad nuostolių dydis dėl neperduotų atsargų šiuo atveju yra 13 850,09 Lt (241 290,75 Lt (atsargų įsigijimo vertė) x 5,74 %). Todėl bendras ieškovės žalos, patirtos dėl neperduoto turto, dydis yra 19 493,54 Lt (13 850,09 Lt + 5 643,45 Lt)
Atsakovės prašymas sumažinti priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į ieškovės administratoriaus netinkamus veiksmus perimant turtą ir nesiimant priemonių jį išsaugoti, atmestinas. CK 6. 282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kaip nurodyta, atsakovės kaltė dėl prarasto turto nepaneigta, o administratoriaus neteisėti veiksmai nenustatyti.
Atsakovė taip pat prašo sumažinti atlygintinos žalos dydį ir dėl jos sunkios turtinės padėties. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Teismo nuomone, nors atsakovė pateikė duomenis, jog ji nekilnojamų daiktų ir transporto priemonių neturi (t. 2, b. l. 128 –129), jos uždarbis nedidelis (apie 450 Lt) (t. 2, b. l. 104–105, 130–131), ji turi sveikatos problemų (t. 2, b. l. 103) ir yra iškeldinta iš buto (t.2, b. l. 118–127), tačiau atsižvelgiant į tai, kad žalos dydis nustatytas tik apytikriai, o turto įvertinti nebuvo galima tik dėl to, kad jis atsakovės nebuvo perduotas bei remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, dar didesnis žalos dydžio sumažinimas reikštų atsakovės interesų suabsoliutinimą, o kreditorių teisių sumenkinimą. Todėl teismas atsakovės prašymą sumažinti atlygintinos žalos dydį atmeta, kaip nepagrįstą.
Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), t. y. žyminis mokestis – 584,81 Lt (19 493,54 Lt x 3 %).
Kadangi ieškovė, vykdydama teismo nurodymą, į teismo depozitinę sąskaitą yra įnešusi 5 000 Lt užstatą atsargų rinkos vertės nustatymui atlikti, tačiau paaiškėjusi, kad tokia ekspertizė, nesant turto, yra negalima, ši pinigų suma grąžintina ieškovei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Ritos J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KDS statyba“ (įmonės kodas 132124637) 19 493,54 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-07-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei – 584,81 Lt žyminį mokestį.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KDS statyba“ grąžinti į teismo depozitinę sąskaitą įneštą 5 000 Lt užstatą turto vertinimui atlikti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.