- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-11
- Bylos Nr.
- P-146-186-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Antanas Ablingis, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. J. K., E. V. Strazdienės
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- K. L. Č., P. K., J. K., J. B., I. Š., I. I.
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-991-243/2005 pagal pareiškėjų P. J. K. ir E. V. Strazdienės skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. L. Č., P. K., J. K., J. B., I. Š., I. I. dėl sprendimo ir įsakymo priedo dalies panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai P. J. K. ir E. V. S. (toliau – ir pareiškėjai) skundais kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2005 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 2005/05-4R-14, taip pat panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir atsakovas) 2005 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 13.6-359 ir įpareigoti atsakovą atkurti ankstesnę piliečių, kuriems bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai (duomenys neskelbtini), eilę.
Pareiškėjai nurodė, kad jie turi teisę atkurti nuosavybės teises į J. K. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai P. J. K. prašymą atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra pateikė 1991 m. vasario 18 d., o E. V. S. - 1991 m. birželio 17 d. Palangos miesto savivaldybės valdyba 1992 m. kovo 16 d. potvarkiu Nr. 77 ir 1992 m. gruodžio 8 d. potvarkiu Nr. 243 atkūrė nuosavybės teises į 1087 kv. m žemės ir grąžino pareiškėjams natūra 543 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o į likusią 3,0917 ha nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės atkurtos nebuvo. Pareiškėjai nurodė, kad jie buvo pateikę prašymus gauti neatlygintinai naujus žemės sklypus individualiai statybai (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas, pažeisdamas jų teises, 2005 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 13.6-359 išbraukė juos iš sąrašo eilėje piliečių, kuriems bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai. Teigė, kad ginčijamas sprendimas išbraukti juos iš eilės neteisėtas, todėl jų eilė minėtame sąraše turi būti atstatyta.
Pareiškėjai nurodė, kad ginčijo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) atsakovo veiksmus - atsisakymą perduoti neatlygintinai naujus žemės sklypus individualiai statybai. Atsakovas nurodė, kad 543 kv. m sklypas individualiai statybai perduotas, todėl antrą kartą sklypai individualiai statybai negali būti perduodami. Tarnyba 2004 m. gruodžio 22 d. išnagrinėjusi skundą iš esmės patvirtino atsakovo poziciją. Tuomet jie šį sprendimą apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri skundo nepatenkino. Pareiškėjai nurodė, kad 543 kv. m žemės sklypas grąžintas natūra buvusioje nuosavybės teise valdytoje J. K. žemėje ir kiekvienam jų teko po 271,4 kv. m žemės. Tokie sklypai nelaikytini suteikti statybai dėl mažo ploto. Pareiškėjai teigė, kad atsakovas privalo siūlyti kiekvienam jų sklypus individualiai statybai, o po to priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimu (administracinė byla Nr.I-991-243/2005) pareiškėjų skundus patenkino, t. y. panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2005 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 2005/05-4R-14 bei Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 13.6-359 priedo dalį, pagal kurią P. J. K. ir E. V. S. išbrauti iš eilės sąraše piliečių, kuriems bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai Palangos mieste ir įpareigojo Klaipėdos apskrities viršininką įtraukti P. J. K. ir E. V. S. į eilę sąraše piliečių, kuriems bus perduodami nauji žemės sklypai individualiai statybai Palangos mieste tuo eiliškumu, kuris buvo iki išbraukimo iš eilės sąraše, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininkės 2003 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 13.6-2370.
Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi minėtų Palangos miesto savivaldybės valdybos potvarkių priėmimo metu 1992 metais galiojusiu Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-1451 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtinta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarka (toliau – Atstatymo tvarka).
Teismas nurodė, kad iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjų senelis J. K. iki nekilnojamojo turto nacionalizavimo 1940 metais (duomenys neskelbtini) valdė 6,06 ha žemės (pagal šiuo metu galiojantį teritorinį suskirstymą 2,31 ha priklauso(duomenys neskelbtini) miesto teritorijai, o 3,75 ha – (duomenys neskelbtini) miesto teritorijai) ir 1087 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas neginčijo pareiškėjų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atkūrimo būdo, nes atsakovas nesutiko perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus individualiai veiklai. Teismas pažymėjo, kad nėra poreikio analizuoti Palangos miesto valdybos 1992 m. kovo 16 d. potvarkį Nr. 77 ir 1992 m. gruodžio 8 d. potvarkį Nr. 243, kuriais pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės, neteisėtumo klausimų, nes nurodyti administraciniai aktai galioja ir laikytini teisėtais.
Teismas pažymėjo, kad Atstatymo įstatymo 5 straipsnyje buvo numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę atstatomos suteikiant neatlygintinai toje pačioje gyvenamojoje vietovėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka žemės sklypą. Nurodė, kad tiek Atstatymo įstatyme, tiek Atstatymo tvarkoje nebuvo numatyta, kad už valstybės išperkamą žemę galima suteikti naują žemės sklypą individualiai statybai bendrosios nuosavybės teise. Tuo tarpu pareiškėjams grąžintas neatlygintinai vienas 544 kv. m žemės sklypas, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bendrosios nuosavybės teise. Todėl, teismo manymu, nebuvo galima teigti, kad atkuriant nuosavybes teises kiekvienam pareiškėjui suteiktas naujas žemės sklypas statybai. Pažymėjo, kad minėtų Palangos miesto savivaldybės valdybos potvarkių priėmimo metu 1992 metais Palangos mieste nebuvo projektuojami nauji žemės sklypai individualiai statybai. Nauji gyvenamųjų namų statybos kvartalai (duomenys neskelbtini) teritorijoje, įgyvendinant nuosavybės teisių atkūrimo nuostatas, pradėti projektuoti 1996 m. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 543 kv. m žemės sklypą J. K. nuosavybės teise valdytoje vietoje, o ne suteiktas naujas sklypas individualiai statybai, todėl pareiškėjų prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę suteikiant žemės sklypus individualiai statybai negali būti siejamas su jau atkurtomis nuosavybės teisėmis į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininko administracija nėra priėmusi sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią J. K. nuosavybės teise valdytą žemę, į kurią pretenduoja pareiškėjai. Teismas pažymėjo, kad tokia nuostata buvo išdėstyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 21 d. nutartyje.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai buvo įrašyti septintu numeriu į Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 13.6-2370 patvirtintą piliečių, kuriems bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai, eilės sąrašą. Iš pareiškėjo P. J. K. paaiškinimų teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 13.6-359, kuriuo jie buvo išbraukti iš eilės sąrašo, priėmimo metu jie eilėje buvo pirmieji. Teismas nustatė, kad nebuvo pagrindo išbraukti pareiškėjų iš eilės sąraše, ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija, manydama, kad neteisingai nustatyti faktiniai duomenys sprendime ar jame yra teisinių klaidų, turėjo laikytis klaidų ištaisymo procedūros, numatytos Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodytų reikalavimų nesilaikė.
III.
V. J. M. 2009 m. sausio 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-991-243/2005 vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 12 punktais ir prašo įtraukti jį trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas šiais argumentais:
1. Administracinėje byloje Nr. I-991-243/2005 teismo priimtas sprendimas sukūrė pasekmes, tiesiogiai liečiančias jo (V. J. M.) dabartines teises ir pareigas, ir pažeidžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, remdamasis šiame teismo sprendime konstatuotais faktais, 2008 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą byloje Nr. 1-101-609/2008, kuris jam neleidžia pasinaudoti pirmumo teise pasirenkant norimą sklypą.
2. Mano, kad teismas, nenustatęs tikrojo žemės savininko pripažindamas pareiškėjus P. J. K. ir E. V. S. turinčiais teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pažeidė materialinės teisės normas. Teigia, kad J. K. žemės nacionalizacijos metu nebuvo ir negalėjo būti žemės savininkas, nes pagal byloje esantį mirties liudijimą jis mirė 1938 m. lapkričio 25 d. Todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad „pareiškėjų senelis J. K. iki nekilnojamojo turto nacionalizavimo 1940 metais (duomenys neskelbtini) valdė 6,06 ha žemės ir 1087 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)“. Neteisingas šio fakto konstatavimas leido teismui sprendžiant ginčą taikyti pareiškėjams Atkūrimo įstatymo nuostatas ir pripažinti juos atitinkančiais šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus ir turinčiais teisę būti įrašytiems į eilę gauti sklypą individualiai statybai.
3. Teismas konstatavo, kad P. J. K. 1991 m. vasario 18 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises, bet įpareigojo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją įrašyti jį į eilę pagal 1991 m. birželio 17 d. prašymą, kuris nurodytas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. liepos 24 d. įsakyme Nr. 13.6-2370. Pažymi, kad tokio prašymo byloje nėra. Teigia, kad teismas, neteisingai nustatęs pareiškimo padavimo datą ir nurodęs įrašyti P. J. K. į eilę, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 punkto ir Atstatymo tvarkos 37 punkto nuostatas, kurios numato, kad eiliškumas nustatomas pagal piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą.
4. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto 2007 m. vasario 12 d. išvadoje nurodyta, kad 1991 m. vasario 18 d. pareiškimo data yra taisyta, t. y. skaičius „1“ vėliau buvo pataisytas į „0“. Tai reiškia, kad P. J. K. pareiškimo data buvo 1991 m. gruodžio 18 d. (1991-12-18), o ne 1991 m. vasario 18 d. (1991-02-18). Ši klaida 2008 metais buvo ištaisyta ir jo motina F. M., kurios teisių perėmėjas jis yra, buvo įrašyta eilėje pirmąja, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir toliau yra grindžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-991-243/2005.
5. Nurodo, kad dėl administracinėje byloje Nr. I-991-243/2005 teismo neteisingai konstatuoto fakto susidarė pasekmių seka, kuri turi tiesioginę įtaką jo teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prašymas netenkinamas.
Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos.
ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
ABTĮ 159 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti patenkintas jei prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Iš minėtos teisės normos darytina išvada, kad procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei teismas nustato abi sąlygas: prašymas pateiktas nepraleidus įstatymu nustatyto termino (ABTĮ 156 straipsnis); prašymas pateiktas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis).
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-991-243/2005 priimtas 2005 m. gruodžio 30 d. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo praėjus 14 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo (ABTĮ 96 straipsnio 1 dalis, 127 straipsnio 1 dalis). V. J. M., kuris nebuvo proceso administracinėje byloje Nr. I-991-243/2005 šalis, 2009 m. sausio 30 d. prašymas dėl proceso šioje byloje atnaujinimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2009 m. vasario 3 d., t.y. praėjus 3 metams nuo šio sprendimo įsiteisėjimo. Prašyme dėl proceso atnaujinimo V. J. M. nenurodo kada jis sužinojo apie aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą dėl proceso administracinėje byloje Nr. I-991-243/2005 atnaujinimo.
Iš administracinės bylos Nr. I-991-243/2005 dokumentų nustatyta, kad 2008 m. balandžio 2 d. V. J. M. pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui rašytinį prašymą susipažinti su šios bylos medžiaga. Šį jo prašymą teismas patenkino (administracinės bylos Nr. I-991-243/2005 3 tomas, 252 l.). Minėtas dokumentas leidžia daryti išvadą, jog V. J. M. apie tai, ar šioje byloje priimtas teismo sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus turėjo ir galėjo sužinoti 2008 m. balandžio mėnesį kai susipažino su administracinės bylos Nr. I-991-243/2005 medžiaga. Prašyme dėl proceso šioje byloje atnaujinimo V. J. M. nurodo, jog, jo nuomone, 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimu teismas neteisingai nustatė, jog žemės savininkas iki nacionalizacijos buvo J. K., miręs 1938m. lapkričio 25 d., todėl nepagrįstai nusprendė, jog P. J. K. ir E. V. S., kaip pretendentai į J. K. žemę, turi būti įtraukti į sąrašą piliečių, kuriems bus suteikti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypai individualiai statybai Prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat nurodoma, kad teismas neteisingai nustatė P. J. K. prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą ir juo remdamasis nepagrįstai įpareigojo atsakovą įrašyti P. J. K. į minėtą sąrašą. Teisėjų kolegija pažymi, jog ir kiti bylos dokumentai patvirtina, kad apie šias prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes V. J. M. žinojo žymiai anksčiau negu padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kaip matyti iš V. J. M. pateikto Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr.1-101-609/2008 (pareiškėjas P. J. K., atsakovai Palangos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija, tretieji suinteresuoti asmenys V. J. M. ir kt.), kurioje buvo nagrinėjami pareiškėjo P. J. K. reikalavimai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo patvirtinti suformuoto žemės sklypo Nr.4 dydį ir ribas bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įpareigojimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į šį žemės sklypą, taip pat dėl 2008 m. liepos 15 d. įsakymo Nr.4-5063, kuriuo pakeista piliečių, kuriems bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn eilė, panaikinimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą V. J. M. nurodė pirmiau aptartas aplinkybes (dėl J. K. mirties datos ir su ja susijusios pareiškėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą bei dėl P. J. K. prašymo padavimo datos), kurias sužinojo 2008 m. balandžio mėnesį susipažinęs su administracinės bylos Nr. I-991-243/2005 medžiaga ir kuriomis grindžiamas 2009 m. sausio 30 d. prašymas dėl proceso administracinėje byloje Nr. I-991-243/2005 atnaujinimo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuotinas nuo 2008 m. balandžio 2 d. V. J. M. prašymą atnaujinti bylos procesą padavė 2009 m. sausio 30 d. Tai patvirtina, kad V. J. M. yra praleidęs ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Prašymas dėl termino atnaujinimo nepateiktas, tačiau net ir esant tokiam prašymui pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies nuostatas asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju nuo teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-991-243/2005 įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą prašymui paduoti, todėl procesą administracinėje byloje Nr. I-991-243/2005 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.). Konstatavus, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus įstatymu nustatytą terminą, pareiškėjo argumentai dėl jo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
V. J. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-991-243/2005 atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-991-243/2005 pagal pareiškėjų P. J. K. ir E. V. S. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. L. Č., P. K., J. K., J. B., I. Š., I. I. dėl sprendimo ir įsakymo priedo dalies panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.