- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- e2-246-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01622-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos
- Ieškovas
- E. A.
- Kategorijos
- 2.5.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties, kuria Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos įpareigota išnagrinėti skundą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės (pareiškėjos) E. A. ieškinį atsakovei Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl įpareigojimo nagrinėti skundą.
Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) 34 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2015 m. rugpjūčio 4 d. procedūriniu sprendimu Nr. 2R-2254 atsisakė priimti ieškovės E. A. skundą, nes inspekcija nėra kompetentinga panaikinti UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015 m. liepos 27 d. sprendimą atsisakyti sudaryti sutartį su E. A. dėl gamtinių dujų tiekimo gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini).
Ieškovė (pareiškėja) E. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir įpareigoti Inspekciją priimti nagrinėti 2015 m. liepos 27 d. E. A. skundą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė gyvena ir naudojasi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nuosavybės teise šis namas priklauso D. D., tačiau ieškovė teisme ginčija dalį sandorio, kuriuo šis asmuo įsigijo namą, prašo pripažinti 1/5 namo jos asmenine nuosavybe. D. D. prašymu, turint tikslą iškeldinti ieškovę iš gyvenamojo namo, 2015 m. balandžio mėnesį gyventajam namui buvo nutrauktas dujų tiekimas. Ieškovė kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Lietuvos dujų tiekimas“, prašydama sudaryti su ja dujų pirkimo–pardavimo sutartį dėl dujų tiekimo namui, tačiau ši įmonė atsisakė tą padaryti. Ieškovė tokius įmonės veiksmus apskundė Inspekcijai, kuri atsisakė ieškovės skundą priimti. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) prasme ieškovė yra buitinis energijos vartotojas. Inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ir ribojimo. Inspekcija turi teisę fiziniams ir juridiniams asmenims duoti privalomus nurodymus dėl energijos išteklių ar energijos perdavimo, paskirstymo, laikymo, tiekimo, vartojimo (EĮ 2 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnio 6 dalis, 34 straipsnio 2 dalis, Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių 13 punktas, Inspekcijos nuostatų 12.2 punktas). Dėl šių priežasčių Inspekcija yra kompetentinga nagrinėti ieškovės skundą.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovės E. A. pareiškimą tenkino, panaikino Inspekcijos sprendimą Nr. 2R-2254 ir įpareigojo Inspekciją nagrinėti E. A. 2015 m. liepos 27 d. skundą.
Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys yra grindžiamas EĮ, Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių bei kitų teisės aktų nuostatų nesilaikymu. Ši aplinkybė, teismo nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad specialiųjų teisės aktų (ne)pažeidimo vertinimo aspektu turėtų būti sprendžiama išankstine neteismine tvarka. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2014.
Apeliantė Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Galimas dujų tiekimo atnaujinimas pažeistų D. D. teises ir teisėtus interesus nevaržomai elgtis su savo nuosavybe, tačiau teismas neįtraukė šio asmens į bylą ir tokiu veiksmu pažeidė jos, kaip savininkės teises, taip pat Lietuvos Respublikos CPK 37 straipsnio 1 dalį, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Teismas išsprendė ginčą iš esmės, tačiau buvo priimta nutartis, o ne sprendimas, kaip tą nustato CPK 259 ir 260 straipsnių nuostatos, tuo pačiu teismas pažeidė Inspekcijos teisę į teismo procesinio dokumento apskundimo laiką, kuris apskųsti sprendimus yra ilgesnis nei terminas apskųsti teismo priimtas nutartis. Teismas ignoravo Inspekcijos argumentus, kad ieškovė nėra namo, esančio (duomenys neskelbtini), energijos vartotoja. EĮ 34 straipsnio 2 dalies nuostata nustato, kad VEI išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus, o šiuo atveju ieškovė nėra vartotoja. Tam, kad asmuo būtų vartotojas, jis turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu ieškovė naudoja energiją, tokiu būdu faktinį bei savavališką dujų naudojimą prilygino teisėtam vartojimui. Namo savininkė D. D. yra išreiškusi valią nutraukti sutartį, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino.Teismas nepagrįstai išplėtė Inspekcijos kompetenciją. Inspekcija nagrinėja ne bet kokius ginčus energetikos srityje ar ginčus, kylančius dėl specialių teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje pažeidimo, o tik ginčus, kurie apibrėžti EĮ 34 straipsnio 2 dalyje ir kitų teisės aktų normose. Inspekcijai teisės aktais nesuteikia teisės duoti energetikos įmonės privalomus nurodymus dėl sutarčių sudarymo, todėl Inspekcijos įpareigojimas sudaryti sutartį su vartotoju būtų neteisėtas ir priimtas neturint įgaliojimų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos procedūrinio sprendimo, kuriuo ši institucija atsisakė priimti E. A. skundą, nes nėra kompetentinga tą skundą nagrinėti.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. EĮ 34 straipsnis 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2089 (nuo 2016 m. sausio 1 d.) buvo pakeistas. Šiame įstatyme nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 31 d. pradėti nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių ginčai, taip pat vartotojų skundai baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami ir vykdomi vadovaujantis iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusių teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Inspekcijos atskirąjį skundą, vadovaujasi iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusia EĮ 34 straipsnio redakcija.
EĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės Inspekcijai pateiktas skundas patenka į EĮ 34 straipsnio 2 dalies taikymo sritį ir Inspekcija skundą turi išnagrinėti išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nes ieškovė skundą grindžia EĮ, Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių bei kitų specialiųjų teisės aktų nesilaikymu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka.
Sprendžiant klausimą, ar tam tikram energetikos srityje kilusiam ginčui taikytina išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, visų pirma reikia tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir nustatyti ginčo dalyką. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nesutinka su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atsisakymu sudaryti su ja sutartį ir prašo įpareigoti šią įmonę tokią sutartį su ja sudaryti ir atnaujinti namui dujų tiekimą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė šiuo metu nėra gyvenamojo namo savininkė, taip pat nėra įgijusi teisės naudotis namu kitu teisėtu būdu (ieškovė teismine tvarka yra pareiškusi ieškinį, kuriuo siekia tapti dalies namo bendrasavininke, tačiau ieškinys yra atmestas, sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-12164-894/2015). Taigi, ieškovė, nebūdama namo savininke ar teisėta jo valdytoja, nėra sudariusi jokios sutarties su dujų tiekėju, su pastaruoju jos nesieja jokie sutartiniai santykiai. Ieškovė nėra energijos (dujų) vartotoja EĮ prasme. Dėl šios priežasties Inspekcija neturi kompetencijos nagrinėti jos, kaip vartotojos, ir dujų tiekėjo ginčą, kaip tą nustato EĮ 34 straipsnio 2 dalis.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė jau vieną kartą buvo kreipusis į Inspekciją su iš esmės analogišku prašymu, tačiau Inspekcija skundą atsisakė priimti. Ieškovė dėl tokio sprendimo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą pagal EĮ 34 straipsnį, tačiau savo teisę apskųsti Inspekcijos sprendimą įgyvendino netinkamai, todėl teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-5217-881/2015, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Po anksčiau Inspekcijos priimto procedūrinio sprendimo atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ieškovė turėjo dvi galimybes: 1) sutikdama su Inspekcijos procedūriniu sprendimu, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka su ieškiniu dėl įpareigojimo dujų tiekėją sudaryti viešąją energijos pirkimo–pardavimo sutartį; 2) skųsti Inspekcijos procedūrinį sprendimą Vilniaus apygardos teismui. Iš minėtos nutarties turinio matyti, kad ieškovė Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje neprašė panaikinti Inspekcijos procedūrinį sprendimą, o prašė ginčą spręsti iš esmės. Vilniaus apygardos teismui teisė ginčą išspręsti iš esmės suteikta tik tais atvejais, kai dėl ginčo esmės sprendimu jau yra pasisakiusi Inspekcija arba kai Inspekcija nutraukia ginčo nagrinėjimą. Dėl šios priežasties ieškovė su reikalavimais UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ turėjo kreiptis į apylinkės teismą ir prašyti spręsti tarp jos ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ kilusį ginčą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Kadangi pirmiau šioje nutartyje pripažinta, kad Inspekcija nėra kompetentinga nagrinėti ieškovės skundą, ieškovei išaiškinama jos teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (apylinkės teismą) CPK nustatyta tvarka ir pareikšti ieškinį tiesiogiai dujų tiekėjui dėl dujų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Inspekcijos atskirojo skundo argumentais dėl CPK 259 ir 260 straipsnių pažeidimo. Nors pagal šias įstatymo nuostatas teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas sprendimą, tačiau nagrinėjamu atveju buvo sprendžiama tik dėl Inspekcijos priimto procedūrinio sprendimo, kuriuo ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo dalyką, bylos išnagrinėjimas iš esmės dėl Inspekcijos procedūrinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nutartimi yra pateisinamas (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Tą iš esmės patvirtina ir nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi EĮ 34 straipsnio 9 straipsnio redakcija, pagal kurią Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.
Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nes D. D. procedūriniu sprendimu ir nutartimi nėra sukuriamos jokios teisės ir pareigos.
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama. Inspekcija atskirajame skunde, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, prašė bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis koncentruotumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principais, panaikinęs nutartį, klausimą išsprendžia iš esmės ir ieškovės prašymą panaikinti Inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 4 d. priimtą procedūrinį sprendimą atmeta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovės prašymą panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos procedūrinį sprendimą Nr. 2R-2254 atmesti.