Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-270-468/2013Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.12.4.

2013 m. kovo 27 d.

teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo V. R. skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 02 13 d. nutarties, kuria atmestas įtariamojo V. R. prašymas nutraukti jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 97-1-00498-12 dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės bei įpareigotas prokuroras užbaigti minėtą ikiteisminį tyrimą iki 2013 04 15 d., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 97-1-00498-12. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012 06 14 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 str. 3 d. G. A. pareiškimo pagrindu dėl to, kad 2012 06 11 d. apie 21 val. ir 2012 06 11 d. 22.30 val. V. R., atvykęs į G. T. ir G. A. namus, esančius (duomenys neskelbtini), grasindamas bei siūlydamas piniginį atlygį, o vėliau ir panaudodamas fizinį smurtą prieš G. A., reikalavo neduoti parodymų bei atsiimti savo skundą vykstančiame teismo procese, kuriame viena iš kaltinamųjų yra J. B..

Pranešimas apie įtarimą įtariamajam V. R. įteiktas 2012 06 19 d. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 3 d., padarymo. Įtariamuoju V. R. pirmą kartą apklaustas pranešimo apie įtarimą įteikimo dieną.

Šalčininkų rajono apylinkės teisme buvo gautas įtariamojo V. R. skundas dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės byloje Nr. 97-1-00498-12.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 02 13 d. nutartimi atmetė įtariamojo V. R. prašymą, nurodydamas, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas dėl objektyvių priežasčių, t. y. neatlikti numatyti ikiteisminio tyrimo veiksmai iki nustatyto termino, kadangi įpareigojus atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, byla, gavus įtariamojo V. R. skundą, buvo pateikta teismui, todėl ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas.

Įtariamojo nuomone, tyrimas vyksta vienpusiškai, t. y. visaip bandoma surinkti tik jį kaltinančius įrodymus, nors jis jokio nusikaltimo nepadarė. Jau per parodymų patikrinimą (akistatą) tarp jo ir nukentėjusiojo, nukentėjusysis G. A. pareiškė, kad jokio poveikio V. R. jam nedarė, o parašė jis pareiškimą, būdamas neblaivus. Tai žinodamas prokuroras net neatliko jokių veiksmų, nors ir privalėjo tai patikrinti bei pradėti ikiteisminį tyrimą, remdamasis BK 235 str. Į šią akistatą neatkreipė dėmesio ir skundžiamą nutartį priėmusi Šalčininkų rajono apylinkės teismo teisėja. Ji tik savo priimtoje nutartyje patvirtino, kad iš bylos medžiagos matyti, jog V. R. darė poveikį G. A.. V. R. buvo sakęs per teismo posėdį apie šią akistatą ir teisėja žinojo apie pareiškėjo netinkamą elgesį, bet dėmesio į tai neatkreipė (tai įrodo teismo garso įrašas). Prokuroras visais įmanomais būdais vilkina procesą bei stengiasi, kad kuo ilgiau V. R. būtų įtariamojo statuse, dėl ko patirtų didesnes išlaidas ir išgyventų netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną.

Skunde dėstoma, kad nuo 2012 06 14 d. vykęs ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, nesiimant priemonių atlikti būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nors tam buvo visos galimybės ir užtektinai laiko. Ikiteisminio tyrimo neišsamumą ir nepilnumą pripažino ir prokuroras, prašydamas leisti aiškintis ne kokias nors naujas aplinkybes, tačiau tas, kurios privalėjo būti seniai išaiškintos. Prokuroras teismo net nieko neprašė, jis sakė, kad ikiteisminis tyrimas turi būti tęsiamas, kadangi nebuvo atlikti visi būtini veiksmai. Kokius tuos veiksmus ir dėl ko tie veiksmai nebuvo atlikti, prokuroras nepaaiškino (tai įrodo teismo garso įrašas). Todėl vien dėl tokių prokuroro pasisakymų teismui nebuvo pagrindo netenkinti įtariamojo prašymo ir byla privalėjo būti nutraukta.

Skundžiamoje nutartyje teismas kaip pagrindą netenkinti įtariamojo prašymo pacitavo viską, ką per teismo posėdį pasakė prokuroras: kad buvo aukštesniojo prokuroro pratęstas terminas ir prokuroras turėjo atlikti papildomus veiksmus, tačiau byla buvo perduota teismui likus 18 dienų iki termino pabaigos, dėl to prokuroras nesugebėjo atlikti papildomų veiksmų. Toks teismo argumentas yra visiškai neįtikinamas, kadangi teismas turėjo nustatyti, ar nebuvo vilkinamas ikiteisminis tyrimas ir dėl kokių priežasčių ikiteisminis tyrimas nebuvo pabaigtas per įstatymo numatytą terminą. Minėto dalyko teismas nenagrinėjo ir apie tai nepasisakė savo nutartyje, todėl liko neaišku, dėl ko buvo pratęstas terminas ikiteisminiam tyrimui pabaigti ir kas tai įtakojo (ar dėl objektyvių priežasčių, ar dėl prokuroro nesugebėjimo organizuoti bei vadovauti ikiteisminiam tyrimui). Taigi šioje situacijoje, esant tokiems neaiškumams negalima padaryti tinkamos išvados, kad V. R. skundas buvo tinkamai išnagrinėtas. Palikus galioti tokią nutartį būtų pažeistos jo įstatymų garantuotos procesinės teisės.

Daugiau nei per penkių mėnesių laikotarpį su įtariamuoju nėra atliekami jokie procesiniai veiksmai, kas irgi sudaro prielaidą manyti, jog ikiteisminis tyrimas yra aiškiai vilkinamas bei turi būti nutrauktas. Svarbu pažymėti, kad ikiteisminiams tyrimams, kurių metu jau yra nustatyti įtariamieji, turi būti taikomi padidinti proceso greitumo reikalavimai. Pažymėtina, kad teisme paklausus, kokius proceso veiksmus prokuroras atliko per paskutiniuosius 5 mėnesius ir ar iš viso ką nors jis atliko, prokuroras nesugebėjo atsakyti. Visus procesinius veiksmus, kuriuos nurodė teismas skundžiamojoje nutartyje (įtariamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos bei akistatos tarp įtariamojo ir G. A., bei įtariamojo ir G. T.) buvo atlikti per pirmus 2 ikiteisminio tyrimo mėnesius. Teismų praktikoje toks proceso laikotarpis, per kurį neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga, vadinamas proceso delsimu, o situacija, kai baudžiamoje byloje ilgesnį laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma. Prokuroras teismo posėdžio metu nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ilgesnį laiką nesugebėjo atlikti jam pavestų procesinių veiksmų ir kodėl ikiteisminis tyrimas šioje byloje dar nebaigtas. Ilga ikiteisminio tyrimo trukmė negali būti pateisinta ikiteisminio tyrimo pareigūno ar jį kontroliuojančio prokuroro netinkamu darbo organizavimu. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šiame procese dalyvavę ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai vilkino bylą.

Taip pat skunde pažymima, kad teismas praplėtė nagrinėjamojo jo skundo ribas. Teismas nustatė 2 mėnesių laikotarpį ikiteisminiam tyrimui pabaigti, nors nei įtariamasis, nei prokuroras to neprašė. Teismas be pagrindo pratęsė terminą ikiteisminiam tyrimui pabaigti beveik dar pusantro mėnesio. Įtariamojo manymu, toks termino pratęsimas yra nepagrįstas ir dėl to nutartis yra naikintina.

Teismo posėdyje dalyvavęs įtariamasis prašė skundą patenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas atkreipia dėmesį, jog graso įrašai teisme yra daromi neprocesiniais tikslais, todėl įtariamojo prašymas išreikalauti iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo posėdžio garso įrašą – netenkintinas.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 02 14 d. nutartis, kuria atmestas įtariamojo skundas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, yra teisėta ir pagrįsta.

BPK 176 str. 1 d. pasakyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. BPK 215 str. pagrindu įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ilgiau nei šešis mėnesius trunkantis ikiteisminis tyrimas vienareikšmiškai yra vilkinamas ir turi būti nutrauktas.

Ikiteisminio tyrimo trukmės klausimas konkrečioje byloje vertintinas tais aspektais, kurie formuojami Europos žmogaus teisių teismo ir taikomi Lietuvos teismų praktikoje. Tačiau tai turi būti daroma remiantis ne tik atskirais gynybos pozicijai naudingais kriterijais, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje egzistuojančių aplinkybių visumą, t. y. į konkrečios bylos sudėtingumą, jos specifiką, tyrimo institucijų bei paties įtariamojo elgesį proceso metu, įtariamojo interesus, taip pat į kitas tyrimui reikšmingas bylos aplinkybes.

Įtariamojo V. R. skunde dėstomais argumentais tyrimo trukmės klausimą siūloma spręsti iš esmės vadovaujantis formaliais pagrindais, t. y. atsižvelgiant į proceso veiksmų, atliktų su įtariamuoju, intensyvumą. Toks tyrimo trukmės vertinimas, atitinkantis įtariamojo gynybos taktiką, negali būti laikomas išsamiu ir visapusišku, nes lieka neįvertintos kitos objektyvios ikiteisminio tyrimo neužbaigimo priežastys: byla, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas, buvo išsiųsta į teismą, gavus įtariamojo V. R. skundą, todėl nebuvo galimybių atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus iki nustatyto termino. Siekiant gauti nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingą informaciją, būtina atlikti byloje surinktų dokumentų bei faktinių duomenų šaltinių analizę ir pan., o papildomiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti objektyviai reikalingos laiko sąnaudos.

Įgyvendinant BPK 1 str. 1 d. numatytą baudžiamojo proceso paskirtį, teisėsaugos institucijos bei pareigūnai įpareigojami visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kiek įmanoma greičiau, tačiau siekis bylą ištirti ir išnagrinėti per kuo trumpesnius terminus negali būti pateisinamas bylos tyrimo išsamumo sąskaita. Proceso greitumo reikalavimas neatleidžia teisėsaugos pareigūnų nuo pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes.

Pareiškėjui V. R. šioje byloje pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 3 d., padarymo. Nors ikiteisminis tyrimas vyksta dėl vieno nusikaltimo, tačiau jis pagal įstatymą priskiriamas apysunkio nusikaltimo kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas nėra itin intensyvus, tačiau byloje nėra ir objektyvių duomenų, kaip savo skunde nurodo įtariamasis, patvirtinančių, kad prokuroras visais įmanomais būdais vilkina procesą bei stengiasi, kad kuo ilgiau V. R. būtų įtariamojo statuse. Kitą vertus, ne visi tyrimo veiksmai priklauso nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų, todėl ne visais atvejais jie gali įtakoti ikiteisminio tyrimo veiksmų trukmę. Nusikalstamos veikos tyrimas turi būti atliktas išsamiai, turi būti surinkti bei kruopščiai ištirti visi galimi tiek asmenį kaltinantys, tiek jį teisinantys duomenys. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog ikiteisminis tyrimas yra sąmoningai vilkinimas, todėl apylinkės teismui patenkinti įtariamojo prašymą ir ikiteisminį tyrimą nutraukti nebuvo pagrindo.

Apygardos teismas nesutinka ir su skundo argumentu, kad apylinkės teismas praplėtė nagrinėjamojo skundo ribas, pratęsdamas ikiteisminio tyrimo terminą dar 2 mėnesiams. Kaip matyti iš BPK 215 str. 3 d., 5 d. nuostatų, ikiteisminio tyrimo teisėjas turi teisę, išnagrinėjęs skundą, nustatyti ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminą ir įpareigoti prokurorą per jį užbaigti ikiteisminį tyrimą, nepaisant to, ar to prašė įtariamasis ar prokuroras, ar ne. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismo teisėjo priimtas sprendimas nustatyti teminą ikiteisminio tyrimo užbaigimui, apeliacinės instancijos teismo nuomone, kaip tik ir yra priemonė proceso intensyvumui, dėl kurio nepakankamo intensyvumo yra skundžiamasis, užtikrinti.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, prašymas panaikinti skundžiamą nutartį – netenkintinas, o įtariamojo V. R. skundas – atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

įtariamojo V. R. skundą atmesti ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 02 14 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.