- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- I-3162-189/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01108-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- Z. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti 2017 m. kovo 9 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimą Nr. PE_SP18-13 ir 2016 m. birželio 8 d. Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo personalo ir administravimo valdybos J1 sprendimą Nr. PAS-365 ir įpareigoti grąžinti mirusio sutuoktinio negautą ir neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensijos dalį.
Skundžiamais sprendimais buvo nuspręsta išmokėti pareiškėjai mirusio sutuoktinio negautą 288,84 Eur pareigūnų ir karių valstybinę pensijos kompensuojamąją sumą. Pareiškėja su priimtais sprendimais nesutinka ir mano, kad atsakovai pareiškėjos sutuoktiniui turėjo išmokėti 2204,34 Eur sumą laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015 m., nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu nustatė, kad 2009 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 ir 52 straipsniams.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimto išaiškinimo, atsakovas privalo kompensuoti neišmokėtą pensijos dalį, skaičiuojant ją nuo pareiškėjos sutuoktiniui priskirtos pensijos sumos dydžio, paskirto dar prieš Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymą. Pareiškėja, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, prašo panaikinti skundžiamus sprendimus ir grąžinti neišmokėtą pinigų sumą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė papildomus dokumentus, t. y. 2010 m. sausio 1 d. – 2015 m. lapkričio 20 d. banko sąskaitos išrašus, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir kitus dokumentus bei palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka ir teigia, kad 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas), pensija pareiškėjos sutuoktiniui buvo sumažinta šio įstatymo 4 ir 5 straipsnių pagrindais. Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pažymi, kad šio įstatymo 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pagrindo išmokėti sumažintą pensijos dalį pagal šį straipsnį, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nėra.
Atsakovė mano, kad priešingai nei teigia pareiškėja, pagrįstai buvo priskaičiuota 288, 84 Eur suma, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu Laikinojo įstatymo 5 straipsnis, kurio pagrindu pareiškėjos sutuoktiniui buvo sumažinta pensija, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. birželio mėn., buvo pripažintas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – ir VSDF Utenos skyrius) nesutinka su pareiškėjos skundu ir pateiktu atsiliepimu palaiko atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atsiliepime išdėstytą poziciją. VSDF Utenos skyrius teigia, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas (toliau – ir Kompensavimo įstatymas), įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą ir nustato Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pagal kurias pareiškėjos mirusiam sutuoktiniui buvo sumažinta pensija, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Atsakovas VSDF Utenos skyrius, remdamasis šio įstatymo nuostatomis, teigia, kad kompensuojamosios sumos dydis skaičiuojamas nuo sumos, kuri buvo paskirta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, kuris neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėja nepagrįstai mano, kad suma, nuo kurios skaičiuotina kompensacija, yra ta kuri buvo paskirta dar prieš Laikinąjį įstatymą.
Atsakovė, remdamasi teisės aktų nuostatomis ir tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas pripažino neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos Konstitucijai, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl VSDF Utenos skyriaus 2017 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. PE_SP18-13 ir Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo personalo ir administravimo valdybos J1 2016 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. PAS-365 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėjos mirusiam sutuoktiniui 2006 m. birželio 1 d. buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tačiau priėmus Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymą, pareiškėjos sutuoktiniui paskirta pensija buvo sumažinta. Pareiškėja dėl sumažintos pensijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kanclerį, tačiau 2016 m. birželio 8 d. gavo atsakymą, kad bus kompensuota tik dalis neišmokėtos pensijos, t. y. 288,84 Eur. 2012 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo išaiškino Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau pareiškėja nurodo, kad apie šį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą sužinojo tik 2017 m. balandžio 4 d., kai kreipėsi į advokatų kontorą teisinės konsultacijos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pasisakė, kad pagal jį perskaičiuojamos valstybinės pensijos tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad asmenims paskirta valstybinė pensija neperskaičiuojama, jei ji neviršija 650 Lt, o tais atvejais, jeigu asmenims paskirtos ir perskaičiuotos valstybinės pensijos dydis (po perskaičiavimo) yra mažesnis nei 650 Lt arba jam lygios, mokama 650 Lt dydžio valstybinė pensija, o toks ribinis valstybinės pensijos dydis netaikomas, kai valstybinių pensijų gavėjai kartu gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, taip pat valstybinių našlių ir našlaičių pensijų gavėjams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas įvertinęs teisės aktuose įtvirtintą reguliavimą ir tuo metu susiklosčiusią situaciją, konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Nagrinėjamu atveju, iš 2017 m. balandžio 20 d. pažymos Nr. PAS-209 (b. l. 29), matyti, kad pareiškėjos sutuoktiniui buvo paskirta 1110,08 Lt pensija iki Laikinojo įstatymo priėmimo, o priėmus Laikinąjį įstatymą, pagal jo 4 straipsnį, pareiškėjos sutuoktiniui buvo sumažinta pensija iki 926,36 Lt. Remiantis minėtais duomenimis, pareiškėjos sutuoktinio gaunama pensija buvo sumažinta iki 20 procentų, t. y. pensijos mažinimas neviršijo leistino pensijų mažinimo mąsto. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra pažymėjęs, kad esant tokiai situacijai, kai nustatytas leistinas pensijos mažinimo mastas yra nepažeistas, pagrindo pripažinti, kad asmens teisės yra pažeistos ir gražinti neišmokėtą nepriemoką nėra. Šiuo atveju, sutiktina su atsakovų atsiliepimuose išdėstyta pozicija, kad pareiškėjos sutuoktiniui sumažinta pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pagrįstai, nes minėta teisės akto nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Sutiktina taip pat su atsakovų atsiliepimuose išdėstyta pozicija, kad pagrįstai pareiškėjos sutuoktiniui buvo priskaičiuota negrąžinta 288,84 Eur suma, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą Laikinojo įstatymo 5 straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos sutuoktiniui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. birželio mėn. buvo sumažinta gaunama pensija pagal minėtą nuostatą, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, atsakovai pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos sutuoktiniui turi būti grąžinta neišmokėta 288,84 Eur pensijos dalis už šį laikotarpį.
Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (jeigu valstybinė pensija pagal šias nuostatas perskaičiuota nebuvo – paskirtos valstybinės pensijos), ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, skirtumas. Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 29) matyti, kad pareiškėjos sutuoktiniui buvo sumažinta pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, todėl pradinė suma nuo kurios skaičiuojamas skirtumas dėl neteisėtai sumažintos pensijos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį laikytina suma paskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Atsižvelgus į tai, atsakovai pareiškėjos atžvilgiu pagrįstai nurodė grąžintiną 288,84 Eur sumą.
Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovas teismo posėdyje rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje A-552-519/2013 ir teigia, kad šioje byloje buvo suformuota teismo praktika, pagal kurią neišmokėta pensijos dalis vis dėlto turėtų būti grąžintina. Atsižvelgus į pareiškėjos atstovo minimą nutartį, matyti, kad nepagrįstai remiamasi šia nutartimi, nes pagal susiklosčiusias minimos bylos faktines aplinkybes, valstybinė pensija taip pat buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas, tačiau teismas konstatavo, kad grąžintina neišmokėta valstybinės pensijos suma asmeniui yra tik ta, kuri buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, nes Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atstovo teiginiai atmestini.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad skundžiamuose sprendimuose buvo tinkamai vadovautasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu ir kitomis teisės aktų nuostatomis bei pagrįstai paskaičiuota grąžintina 288,84 Eur valstybinės pensijos nepriemoką, kuri buvo neišmokėta laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. birželio mėn. Pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir grąžinti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kurios buvo pripažintos kaip neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos Z. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.