Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

kaltinamajam G. P.

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria G. P. kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 24 str. 4 d., 184 str. 2 d. gyv., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas paskirta kardomoji priemonė – namų areštas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. kaltinamas tuo, kad būdamas AB „Lietuvos valstybinis komercinis bankas“ (toliau – LVKB) Tarybos pirmininku bei asociacijos „Grupė Rytai, Baltijos šalys, Vakarai“ (toliau - grupė EBSW) prezidentu, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su LKVB Valdybos pirmininku A. B. , LKVB Valdybos pirmininko pavaduotoja – Paskolų komiteto pirmininke – K. D. bei UAB „Custos“ direktoriumi E. G. , 1995 metų gegužės mėn. pradžioje organizavo, duodamas nurodymą išduoti šiai bendrovei paskolą be turto įkeitimo, didelės vertės svetimo – LKVB turto 4 512 680 litų, buvusių A. B. ir K. D. žinioje ir pateiktų E. G. , išvaistymą.

Taip pat G. P. kaltinamas tuo, kad būdamas LKVB Tarybos pirmininku bei „Grupė EBSW“ prezidentu, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su LKVB Valdybos pirmininku A. B. , LKVB Valdybos pirmininko pavaduotoja – Paskolų komiteto pirmininke – K. D. bei UAB „Evadis“ direktoriumi R. U. , 1995 m. rugpjūčio mėn. organizavo, nurodydamas suteikti paskolą šiai bendrovei be turto įkeitimo, didelės vertės svetimo – LKVB turto 4,9 mln. litų, buvusių A. B. ir K. D. žinioje ir pateiktų R. U. , išvaistymą.

Taip pat G. P. kaltinamas tuo, kad būdamas LKVB Tarybos pirmininku bei „Grupė EBSW“ prezidentu, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su LKVB Valdybos pirmininku A. B. , LKVB Valdybos pirmininko pavaduotoja – Paskolų komiteto pirmininke – K. D. bei UAB „Autopaletė“ direktoriumi E. M. , 1995 m. spalio mėn. organizavo, nurodydamas suteikti paskolą šiai bendrovei be turto įkeitimo, didelės vertės svetimo – LKVB turto 4 120 500 litų, buvusių A. B. ir K. D. žinioje ir pateiktų E. M. , išvaistymą.

Taip pat G. P. kaltinamas tuo, kad būdamas LKVB Tarybos pirmininku bei „Grupė EBSW“ prezidentu, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Valdybos pirmininko pavaduotoja – Paskolų komiteto pirmininke – K. D. 1995 m. kovo mėn. organizavo, nurodydamas K. D. suteikti paskolą UAB „Statybinių medžiagų investicija“ be prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo, didelės vertės svetimo – LKVB turto 2 678 750 litų, buvusių K. D. , išvaistymą.

Tokiu būdu G. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 4 d. 184 str. 2 d.

Kaltinamasis G. P. 1996-02-02 buvo sulaikytas, o 1996-02-05 buvo sankcionuotas G. P. suėmimas.

1996-05-30 G. P. kardomoji priemonė suėmimas buvo pakeista ir jam paskirta kardomoji priemonė – namų areštas.

Kaltinamasis G. P. nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir teismo pasislėpė ir buvo paieškomas nuo 1997-04-24.

1997-04-24 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi G. P. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas.

2007-09-04 Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento pareigūnai patvirtino G. P. ekstradiciją ir surašė įsakymą dėl jo atidavimo Lietuvos Respublikai .

2007-09-20 kaltinamasis G. P. pargabentas į Lietuvos Respubliką, o 2007-09-21 jam paskirta kardomoji priemonė - namų areštas.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 15 d. nutartyje pratęsdamas kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto terminą nurodė, kad kaltinamajam G. P. kardomoji priemonė skirtina siekiant užtikrinti jo dalyvavimą, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

Kaltinamasis G. P. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008-04-05 nutartį panaikinti ir paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą pakeisti švelnesne kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti.

Skunde nurodo, jog taikant kardomąsias priemones negali būti siekiama kitų tikslų, neturinčių nieko bendra su baudžiamojo proceso paskirtimi, nes kitaip bus suvaržytos jo konstitucinės teisės, o kartu pažeistos ir žmogaus teisės.

Pažymi, kad jo elgesys ikiteisminio tyrimo metu rodo, jog jis yra suinteresuotas dalyvauti procese, kad iškelta baudžiamoji byla būtų greitai ir operatyviai išnagrinėta, todėl griežtos namų sąlygos prarado tikslą. Nurodo, jog pareigingai laikėsi namų arešto sąlygų, dalyvavo visose ikiteisminio tyrimo apklausose bei kituose procesiniuose veiksmuose. Nuo 2008 m. sausio mėn. dirba UAB „Verslo projektai nuo A iki Z“, turi pastovų legalų pragyvenimo šaltinį, todėl esant nustatytoms namų arešto sąlygoms jis negali atlikti su darbu susijusių užduočių.

Be to, nurodo, kad vasaros pabaigoje į Lietuvą grįžta jo žmona su vaikais, reikės pasirūpinti šeimos gyvenamuoju būstu, susitarti su mokyklos direktoriumi dėl tolimesnių vaikų mokslų Lietuvoje, atižvelgiant į tai, kad vaikai pradžioje mokysis anglų kalba bus priverstas apsigyventi Vilniuje. Šiuo metu ketina atlikti remonto darbus brolio name Vilniuje, kur ruošiasi apsigyventi jo šeima, todėl namų arešto sąlyga, draudžianti išvykti iš Kauno apsunkina jo tikslų įgyvendinimą. Kaltinamojo darbinė veikla, legalus pragyvenimo šaltinis, rūpestis šeima, rodo, jog jis nežada imtis negatyvių veiksmų, kuriems kiltų būtinybė užkirsti kelią taikant tokias griežtas kardomąsias priemones.

Skunde nurodo, jog LR BPK 11 str. prasme, įgyvendinant proporcingumo principą, namų arešto taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas ar sušvelnintas, kai jis tampa nereikalingas. Per visą paskirtos kardomosios priemonės galiojimo laiką jis nepadarė jokių teisės pažeidimų, laikėsi nustatytų namų arešto sąlygų, todėl atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, tolesnis namų arešto sąlygų, nustatytų Vilniaus apygardos teismo 2008-04-15 nutartimi, taikymas nebeturi teisinio pagrindo, nes pasikeitus aplinkybėms, tuos pačius tikslus galima pasiekti taikant švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. P. prašė jo skundą patenkinti, kaltinamojo gynėjas prašė jo ginamojo skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo G. P. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, kaltinamajam G. P. paskirdamas kardomąją priemonę – namų areštą, BPK 121, 132 str. reikalavimų nepažeidė. LR BPK 119 str. numato, kad namų areštas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, surinktų faktinių duomenų pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. P. galėjo padaryti jam inkriminuotas kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Remiantis BPK 121 str. 2 d., kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 pirmame punkte nurodyta, jog teisėjas, skir­da­mas suėmimą, taip pat na­mų areš­tą pri­va­lo at­si­žvelg­ti į LR BPK 122 str. 7 d., nu­sta­tan­čią, jog su­ėmi­mas, o šiuo atveju ir namų areštas ga­li bū­ti ski­ria­mas tik ta­da, kai švel­nes­nė­mis kar­do­mo­sio­mis prie­mo­nė­mis ne­ga­li­ma pa­siek­ti LR BPK 119 str. nu­ma­ty­tų tiks­lų.

Iš bylos duomenų matyti, kad G. P. 1996-02-02 buvo sulaikytas, o 1996-02-05 sankcionuotas G. P. suėmimas. Taigi ikiteisminio tyrimo pradžioje jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, po to kaltinamojo G. P. prašymu 1996-05-30 kardomoji priemonė suėmimas buvo pakeista ir jam paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, po ko jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo ir tik 2007-09-20 G. P. pargabentas į Lietuvą. G. P. kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu, ilgą laiką slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2008-04-15 nutartimi sušvelnino G. P. paskirtas namų arešto sąlygas, negu buvo anksčiau nustatytos Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007-09-21 nutartimi.

Esant tokioms aplinkybėms apygardos teismas pagrįstai paskyrė kardomąją priemonę - namų areštą motyvuodamas tuo, kad G. P. skirtina tokia kardomoji priemonė siekiant užtikrinti kaltinamojo G. P. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

Remiantis LR BPK 121 str. 4 d., teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Šiuo atveju teismas atsižvelgė į šias aplinkybes ir į tai, kad G. P. šiuo metu dirba, be to, Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje G. P. baudžiamojoje byloje paskirtos dvi švelnesnės kardomosios priemonės.

LR BPK 139 str. numatyta, kad kardomoji priemonė kaltinamajam gali būti panaikinta ar pakeista nebesant tokios kardomosios priemonės taikymo pagrindų ar reikalingų sąlygų, pasikeitus aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokių sąlygų, numatytų LR BPK 139 str. byloje nenustatyta. Taip, kaltinamasis skunde nurodo, kad dėl paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto, negali tinkamai atlikti savo darbinių funkcijų (dirba UAB „Verslo projektai nuo A iki Z“ direktoriumi). Tačiau apygardos teismas, švelnindamas namų arešto sąlygas, atsižvelgė į šią aplinkybę ir nurodė, kad siekiant sudaryti kaltinamajam daugiau galimybių vystyti jo darbinę veiklą, švelnintinos namų arešto sąlygos. Be to, G. P. gali plėtoti bei palaikyti verslo ryšius ir neišvykdamas iš Kauno miesto, pasitelkdamas ryšio priemones arba susitikdamas su verslo partneriais Kauno miesto ribose. Apeliacinės instancijos teismui G. P. taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų ar dokumentų, jog verslo reikalais jam būtina išvykti iš Kauno miesto.

Kaltinamojo skunde nurodytos naujos aplinkybės, kad grįžus jo šeimai į Lietuvą jis bus priverstas apsigyventi Vilniuje ir kad šiuo metu ketina atlikti remonto darbus brolio name Vilniuje, kur ruošiasi apsigyventi, yra niekuo nepagrįstos. Iš bylos matyti, jog kokių nors konkrečių duomenų apie jo šeimos sugrįžimą į Lietuvą, išskyrus teiginį skunde, nėra, o ketinimas remontuoti brolio namą, kuriame ruošiasi apsigyventi, negali paneigti teismo nurodytų namų arešto paskyrimo pagrindų arba būti pakankamas pagrindas šiai kardomajai priemonei panaikinti. Be to, šios kaltinamojo G. P. skunde nurodytos naujos aplinkybės įstatymo prasme galėtų būti svarstomos, tik į Lietuvą atvykus jo žmonai bei vaikams ir nusprendus apsigyventi Vilniuje, t.y naujai paaiškėjus realioms aplinkybėms, dėl kurių galimas naujos kardomosios priemonės paskyrimo svarstymas. Iš kaltinamojo G. P. skundo turinio nematyti, kad jis šiuo metu ketina apsigyventi Vilniuje. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, kad G. P. būtų kreipiąsis į teismą dėl nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo.

Kaltinamasis prašo skirti įstatymų numatomą švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 26 punkte nurodyta, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl kardomosios priemonės paskyrimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone.

Teismas atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad G. P. paskirta kardomoji priemonė yra proporcinga ir adekvati LR BPK 119 str. numatytiems tikslams, siekiant tinkamai įgyvendinti baudžiamųjų įstatymų paskirtį – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti asmens teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Baudžiamojo kodekso 1 str., Baudžiamojo proceso kodekso 1 str.). Tuo pačiu nepažeistos LR BPK 11 str. nuostatos, kas nepagrįstai ginčijama kaltinamojo skunde, bei nepagrįstas G. P. skundo teiginys, jog paskirta kardomoji priemonė - namų areštas suvaržė jo konstitucines teises.

Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 132 str. 5 d., 442 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo G. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.