Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-22 · Civilinė byla Nr. e2S-1366-431/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-22
Bylos Nr.
e2S-1366-431/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20669-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Atsakovas
J. D. C. S. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1366-431/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20669-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; (S) 3.1.11.4; 3.4.1.11.1; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui J. D. C. S. P. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 485,61 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, jog Teisingumo ministerija 2016 m. liepos 29 d. sprendimu patenkino L. P. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Pareiškėjui buvo kompensuota 1 485,61 Eur žala, kurią nusikaltimu padarė atsakovas. Ieškovė pinigines lėšas pervedė į pareiškėjo sąskaitą 2016 m. rugpjūčio 8 d. Todėl pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ieškovė įgijo regreso teisę išsiieškoti iš už žalą atsakingo asmens, tai yra atsakovo, tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti ginčo teisenos tvarka. Pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus byloje ir nustatė 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos jiems pateikti.

3. Teismas nustatė, jog ieškovė reikalauja priteisti jai iš atsakovo žalos, padarytos turtiniu nusikaltimu, atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo nukentėjusiajam buvo priteistas žalos atlyginimas. Antstolei surašius išieškojimo negalimumo aktą, ieškovė atlygino žalos dalį nukentėjusiajam ir regreso teise kreipiasi į teismą dėl žalos išieškojimo iš atsakovo. Tačiau byloje nėra pateiktas nei Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu dėl padarytos veikos, nei antstolės surašytas išieškojimo negalimumo aktas, nei kiti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškovės reikalavimą.

4. Teismas pripažino, jog ieškinys nėra pagrįstas leistinai rašytiniai įrodymais. Teismas padarė išvadą, kad pateiktas ieškinys negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, todėl bylą skyrė nagrinėti ginčo teisena, nustatydamas terminą žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 424 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat ieškovei pasiūlė pateikti papildomus įrodymus ir nustatė terminą jiems pateikti.

II. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

5.2. Teisingumo ministerijos 2016 m. liepos 29 d. sprendimas yra oficialus įrodymas, nes jis priimtas vadovaujantis įstatymu. Minėtas sprendimas nėra apskųstas ar panaikintas teismine tvarka. Juo remiantis asmeniui, nukentėjusiam nuo smurtinio nusikaltimo, buvo išmokėta kompensacija. Todėl teismo pasiūlymas pateikti papildomus įrodymus yra nepagrįstas, nes ieškovei siūloma dar kartą įrodyti aplinkybes, kurios yra nurodytos sprendime ir kurios nėra paneigtos kitais įrodymais. Teismas nurodytu siūlymu paneigė CPK nustatytą imperatyvą, kad toks oficialus dokumentas – sprendimas – yra privalomas įrodymas nagrinėjamoje civilinėje byloje.

5.3. CPK imperatyviai reglamentuoja atleidimo nuo žyminio mokesčio sąlygas ir tvarką. CPK 83 straipsnio 1 dalyje išvardytas išsamus sąrašas asmenų, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas taikomas bylose dėl lėšų išieškojimo, kai ieškinius pareiškia valstybės ar savivaldybės institucijos (įstaigos). Nurodyta CPK nuostata yra pakankamai aiški ir nedviprasmiška, ji įtvirtina taisyklės (pareigos) mokėti žyminį mokesti išimtį. Ieškovė yra valstybės institucija, kuri turi teisę teikti ieškinius dėl lėšų, kurios buvo išmokėtos už smurtinį nusikaltimą, priteisimo. Todėl teismas nepagrįstai nustatė ieškovei terminą žyminiam mokesčiui sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta bylą nagrinėti ne dokumentinio proceso tvarka, bet pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, ieškovei pasiūlant pateikti papildomus įrodymus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

7. Pagal CPK 424 straipsnio 1 dalį ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Tais atvejais, kai ieškinys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu ieškovas to nepadaro, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 424 straipsnio 2 dalis).

8. Pagal aptartą teisinį reguliavimą pagrindiniai reikalavimai dokumentinio proceso tvarka nagrinėtinam ieškiniui yra tik CPK 424 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų reikalavimų suformulavimas bei jų pagrindimas tik leistinais rašytiniais įrodymais. Taigi jau pradinėje ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi vertinti ieškovo reikalavimų pobūdį bei pateiktų įrodymų leistinumą bei pakankamumą. Pažymėtina, jog net po ieškinio priėmimo, preliminaraus sprendimo priėmimo stadijoje teismas pagal CPK 428 straipsnio 7 dalį padaręs išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

9. Pirmojoje dokumentinio proceso stadijoje teismas vertina tik šalies pateiktus rašytinius įrodymus ir jų pakankamumą ieškinio patenkinimui. Tačiau šiuos įrodymus teismas taip pat turi vertinti pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi ir dokumentinio proceso metu, tirdamas ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, teismas vertina juos pagal savo vidinį įsitikinimą. Todėl pripažintina, jog teismas, spręsdamas, ar ieškinys gali būti patenkintas pagal pateiktus rašytinius įrodymus, turi jam įstatymo suteiktą diskrecijos teisę pasirinkti ginčui tinkamiausią bei ieškinio galimam patenkinimui objektyviausią proceso formą.

10. Ieškovė ieškinį atsakovei reiškia pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą. Šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, jog kompensavusi smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Taigi byloje yra vertintinos aplinkybės, susijusios su atsakovo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ir atsakovo faktiškai atlygintu bei neatlygintu padarytos žalos dydžiu.

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė teismui Teisingumo ministerijos 2016 m. liepos 29 d. sprendimą, kuriuo buvo nutarta L. P. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą patenkinti iš dalies ir išmokėti 1 485,61 Eur dydžio neturtinės žalos kompensaciją, ją pervedant į L. P. banko sąskaitą, Teisingumo ministerijos Administravimo departamento finansų skyriaus 2019 m. liepos 5 d. pažymą dėl sprendimo įvykdymo, kurioje nurodyta, jog 2016 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu, vykdant sprendimą Nr. 7R-5976 nukentėjusiajam L. P. išmokėta 1 485,61 Eur kompensacija.

12. Ieškovės pateiktame 2016 m. liepos 29 d. sprendime yra nurodyta, jog Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžiu nustatyta, jog atsakovas padarė smurtinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, taip pat pateiktos kitos nuosprendyje nagrinėtos bylos detalės. Tačiau ieškovė nenurodė nei pačiame ieškinyje, nei sprendime aptariamos Kauno apygardos teismo baudžiamosios bylos numerio, todėl teismas neturi galimybės pats teismų informacinėje sistemoje LITEKO surasti ir patikrinti viso minimo teismo nuosprendžio turinio. Teisingumo ministerijos sprendime taip pat nurodyta, jog antstolės 2016 m. liepos 20 d. išieškojimo negalimumo aktas vykdomojoje byloje patvirtina, kad visos priteistos neturtinės žalos iš atsakovo išieškoti negalima, išieškota tik 2 314,39 Eur. Tačiau ieškovė nepateikė teismui šio antstolės patvarkymo kopijos.

13. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

14. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog tam tikras rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiuoju (prima facie) tik tokiomis sąlygomis: 1) dokumentas išduotas valstybės arba savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami tokį dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus formos ir turinio reikalavimus; 4) dokumente pateikta informacija yra pakankama tam, kad būtų nustatytos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2006). Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog dokumentas, išduotas institucijos, kuri yra bylos šalis bei turi materialųjį teisinį interesą dėl bylos baigties, nelaikytinas prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2012 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2012; 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

15. Nagrinėjamoje byloje 2016 m. liepos 29 d. sprendimą priėmusi Teisingumo ministerija yra ieškovės atstovė pagal įstatymą, todėl turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, aplinkybių, susijusių su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, ja padarytos žalos dydžio nustatymu, galimu šios priteistos žalos išieškojimu, nustatymas yra priskirtas tik teismo bei antstolio kompetencijai, todėl Teisingumo ministerijos sudarytame dokumente pakartotos teismo bei antstolio priimtuose sprendimuose nustatytos aplinkybės gali būti teismo pripažįstamos nepakankamomis preliminaraus sprendimo priėmimui dokumentiniame procese.

16. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, jog nagrinėjamoje byloje ji yra atleista nuo žyminio mokesčio. Todėl pirmos instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodė, jog byla skirtina nagrinėti ginčo teisena, nustatant terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Tačiau, atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo suformuluotas įpareigojimas ieškovei primokėti trūkstamą žyminį mokestį, o pateiktas tik siūlymas pateikti papildomus įrodymus byloje, nustatant 7 dienų terminą jiems pateikti.

17. Pripažintina, jog motyvuojamojoje dalyje pirmos instancijos teismo paminėtas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti vertintinas kaip rašymo apsirikimo ar techninė klaida. Todėl apeliacinės instancijos teismas šalina šią pirmos instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies ketvirtos pastraipos pirmo sakinio dalį. Tuo tarpu rezoliucinėje dalyje pirmos instancijos teismo nustatytas siūlymas pateikti įrodymus nėra įpareigojantis ir ieškovei per nustatytą terminą jų nepateikus, byla bus nagrinėjama toliau pagal ginčo teisenos taisykles, neužkertant kelio civilinės bylos nagrinėjimui.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas, per kurį ji gali pateikti papildomus įrodymus, pasibaigė iki buvo išnagrinėtas jos pateiktas atskirasis skundas, apeliantei nustatytinas naujas 7 dienų terminas nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos, per kurį ji gali pateikti papildomus įrodymus.

19. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties motyvuojamosios dalies ketvirtos pastraipos pirmo sakinio dalį: „nustatant terminą žyminiam mokesčiui sumokėti“.

Nustatyti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, per kurį ji gali pateikti pirmos instancijos teismui papildomus įrodymus.

Teisėja Laima Gerasičkinienė