Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S.Juknevičienė, sekretoriaujant R.Šimanskienei, dalyvaujant ieškovei S. Č., atsakovui G. Č., VTAS atstovei A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui G. Č. su trečiaisiais asmenimis UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Citadele“ bankas, teikiančia išvadą byloje institucija - Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 1999-02-06 Alytaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr.52, nustatant atsakovo G. Č. kaltę dėl santuokos iširimo.Nustatyti jų nepilnamečių vaikų A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja. Pakeisti 2012m. Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1030-835/2012 priteistą išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį vaikams ir priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. ir T. po 425 Lt kiekvienam kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.Ieškovei palikti santuokinę pavardę Č..Priteisti iš atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo, atlyginimą. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti jai asmeninėn nuosavybėn, nepriteisiant atsakovui piniginės kompensacijos už jai tenkantį turtą.Piniginę prievolę šeimos kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ palikti asmeniškai jai.

Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susituokė 1999 metais, santuokoje gimė du vaikai – 1999 metais sūnus A. (14m.), 2001 metais duktė T. (13m.). Pradžioje šeima gyveno Alytuje, o nuo 2005 metų persikėlė į Vilnių, kur įsigijo kreditinį butą (duomenys neskelbtini). Prieš keletą metų atsakovas G. Č. ėmė dažniau vartoti alkoholį, prarado darbą, dėl ko jų tarpusavio santykiai pašlijo. Atsakovas nevykdė sutuoktinio pareigų: jos atžvilgiu buvo grubus, naudojo fizinį smurtą, nejautė jai pagarbos, neprisidėjo prie šeimos materialinio išlaikymo, nesirūpino šeimos interesais, nustojo teikti vaikams išlaikymą. Dėl smurto ji ne kartą kreipėsi į policiją ir medikus. Neapsikentusi atsakovo elgesio, ji su vaikais 2011 metais iš Vilniaus grįžo į Alytų ir apsistojo tuomet šeimai priklausiusiame bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Vaikai pradėjo lankyti mokyklą Alytuje. Atsakovas iki vasaros vienas gyveno bute Vilniuje, nedirbo, girtavo, lėšų banko paskolai dengti neskyrė. Būstui gautą kreditą kurį laiką ji grąžino viena savo lėšomis, tačiau vėliau dėl lėšų stygiaus kredito grąžinimą nutraukė ir šiuo metu kreditas iš viso negrąžinamas, kredito bankui grąžinimo reikalai tvarkomi per draudiminius santykius. 2012 metų vasarą atsakovas G. Č. grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) pas savo motiną ir, siekdamas pataisyti pašlijusius santykius šeimoje, pasikvietė ją su vaikais apsigyventi kartu. Ji kvietimą priėmė, su vaikais persikėlė į anytos namus, nuo rudens vaikus leido į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą. Priremta skolų šeima buvo priversta parduoti turimą bendrabutį Alytuje. Gautas lėšas jie tarpusavyje pasidalijo. Ji savo dalį panaudojo skoloms bankui padengti, o atsakovas panaudojo savo asmeninėms reikmėms – alkoholiui pirkti, administracinėms baudoms sumokėti. Atsakovo elgesys nepasikeitė, jis girtavo, naudojo fizinę jėgą prieš ją, todėl ji išėjo iš anytos namų ir su vaikais išsinuomojo būstą atskirai nuo atsakovo, įsidarbino parduotuvėje. Bylos nagrinėjimo eigoje ji nurodo dar kartą pakeitusi gyvenamąją vietą, persikėlusi gyventi į Alytų, kur nuomojasi butą, gyvena kartu su dukterimi T., čia turi darbą. Civilinės bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas įkalbėjo sūnų A. pereiti gyventi pas jį. Sūnus tėvui pakluso, jos sutikimo neklausė. Ji negali susigrąžinti sūnaus, nes atsakovas sūnų nuteikinėja prieš ją, žada jam neįtikinamus dalykus, pvz. nupirkti mašiną, kad jis galėtų važinėtis po kaimą, leidžia sūnui neiti į mokyklą, kartu geria alų, rūko. Ieškovė nurodo, kad atsakovas su A. elgiasi ne kaip su paaugliu sūnumi, bet kaip su bendraamžiu draugu. Ieškovė laiko, kad santuoka yra galutinai iširusi.

Dėl atsakovo kalto elgesio ji patyrė tiek fizinę, tiek moralinę žalą, todėl kompensuoti šią žalą prašo pinigine atsakovo išmoka.

Atsakovas G. Č. su ieškiniu sutinka dalinai, prašo santuoką tarp jo ir ieškovės nutraukti, sutinka, kad būtų nustatyta jo kaltė dėl santuokos iširimo. Paaiškino, kad tarpusavio santykiai šeimoje pablogėjo dėl jo pomėgio vartoti alkoholinius gėrimus ir dėl to, kad jis neturi darbo, tačiau kartu nurodo, kad ieškovė jam yra neištikima, be to, taip pat linkusi vartoti alkoholį. Atsakovas nesutinka dėl abiejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir nurodė, kad sūnus A. jau keletą mėnesių gyvena su juo jo motinai priklausančiuose namuose. Nors jis pats nedirba ir savarankiškų pajamų neturi, tačiau tiek jį, tiek jo sūnų A. išlaiko jo motina O. Č., gaunanti 900 litų pensiją. Sūnus nenori grįžti pas motiną, nes pas motiną dažnai lankosi pašaliniai asmenys. Kartu su juo gyventi A. geriau, jie gerai sutaria. Dėl dukters T. gyvenamosios vietos nustatymo su motina atsakovas neprieštaravo, paaiškino, kad duktė norinti gyventi su motina, jis pats su dukterimi pastaruoju metu beveik nebendraujantis. Su ieškovės reikalavimu priteisti jai butą, esantį (duomenys neskelbtini) atsakovas nesutinka, nurodo, kad atsakovė jį apgaus, todėl tikslingiausia būtų butą parduoti, tačiau nei pardavimo galimybėmis, kuomet butas įkeistas bankui, nei jo dabartine verte nurodo nesidomėjęs. Kadangi nesutinka, jog sūnaus A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, prašo atmesti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo nė iš vieno iš tėvų nepriteisti, nes kiekvienam vaikui gyvenant skyrium pas vieną iš tėvų, tėvų pareiga teikti išlaikymą pasidengia. Atsakovas nesutinka, jog po santuokos nutraukimo ieškovei liktų jo pavardė Č., nurodo, kad jam gėda dėl ieškovės elgesio- ji jam nėra ištikima, todėl ji nėra verta turėti jo pavardę. Prašo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl neturinės žalos priteisimo, nurodo, kad santuoka iširo ne tik dėl jo, bet ir dėl ieškovės nederamo elgesio. Dėl kreditorinių įsiskolinimų nurodė nei tikslių kreditorių, nei skolų sumų nežinantis, skolas galima padengti pardavus įkeistą butą.

Tretieji asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „Citadele“ bankas savarankiškų reikalavimų byloje nereiškia. Tretysis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodo, kad skolininkų prievolė draudimo bendrovei sudaro 61758,35 EUR, bendrovė moka draudimo išmoką bankui dalimis pradedant nuo 2012-11-12 ir baigiant 2015-10-10. Tretysis asmuo AB „Citadele“ bankas patvirtino, kad šalių kredito dalį – 61758,35 EUR kaip draudimo išmoką jam moka UAB „Būsto paskolų draudimas“, draudimo išmoka pagal sutartį turi būti baigta išmokėti 2015-10-10. Kai UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokės bankui draudimo išmoką, bankas perleis draudimo bendrovei kreditorinį reikalavimą į 61758335 EUR sumą. Šiuo metu banko kreditas Č. pagal sutartį sudaro 66662,38 EUR (paskola, palūkanos, delspinigiai) ir 77,41 Lt skola už banko lėšomis apdraustą įkeistą būstą. Tretieji asmenys nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl skolos perkėlimo jai ir nurodo, jog abiejų sutuoktinių prievolė kreditoriams nutraukus santuoką turi likti solidari abiejų skolininkų prievolė. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai santuokoje įgytą butą tretieji asmenys nuomonės neišreiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Šalys santuoką įregistravo Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1999-02-06 akto įrašu Nr. 52, ką įrodo jų santuokos liudijimas (b. l. 10). Santuokoje gimė du vaikai – 1999 metais sūnus A., 2001 metais duktė T. (b.l. 11). Pradžioje šeima gyveno Alytuje, o nuo 2005 metų persikėlė gyventi į Vilnių, kur įsigijo kreditinį būstą (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-23, 24-28). Vėliau sutuoktinių santykiai pašlijo dėl atsakovo nederamo elgesio šeimoje – atsakovas G. Č. ėmė pažeidinėti savo kaip sutuoktinio pareigas, neberodė ieškovei lojalumo, savitarpio pagarbos, ėmė girtuokliauti, prarado darbą, šeimos nerėmė materialiai. 2011 metais ieškovė S. Č. su vaikais grįžo į Alytų, sutuoktinis liko gyventi Vilniuje. 2012 metais G. Č. grįžo gyventi į Alytaus rajoną pas savo motiną ir dar bandė pataisyti pašlijusius su sutuoktinė santykius parsikviesdamas šeimą gyventi kartu, tačiau dėl jo girtuokliavimo ir nesirūpinimo šeimos interesais išsaugoti santykių nepavyko. 2012 metų pabaigoje ieškovė teismo keliu iš atsakovo prisiteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Sutuoktiniai apie metus laiko gyvena skyrium, nuo 2013 metų pavasario ieškovė faktiškai gyvena su dukterimi T., o atsakovas gyvena su sūnumi A. Atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, todėl jo prievolę dalinai perėmė valstybė, teikdama vaikams išlaikymą ir Vaikų išlaikymo fondo (t. II, b.l. 54). Šiuo metu šalys nerodo iniciatyvos atkurti šeimyninių santykių, abu sutuoktiniai pripažįsta, jog santuoka iširo. S. Č. ir G. Č. su akcine bendrove PAREX banku (dabar AB „Citadele“ bankas) sudarė kreditavimo sutartį. Sutartis Nr. BKS/967 buvo pasirašyta 2007-07-11. Jos sąlygomis bankas šalims suteikė 63 716,40 EUR kreditą buto pirkimui. Kredito gražinimas pagal kreditavimo sutartį buvo užtikrintas UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimu (b.l. 89) bei nekilnojamojo turto – šalių įsigyto buto, esančio Žolyno g. 4-42, Vilniuje, įkeitimu (b.l.90-92). Būsto kredito su palūkanomis gražinimo terminas baigiasi 2047-07-01 (b.l. 31). Be to, šalys 2007-08-02 su tuo pačiu banku sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią gavo 15 000 Lt kreditą, skirtą būsto remontui (b.l. 45-52). Pastarojo kredito grąžinimo terminas suėjo 2012-08-02 (b.l. 45), t.y. proceso eigoje, paskola grąžinta. Šalys nesilaikė būsto kredito grąžinimo sąlygų sulygtais terminais, todėl bankas 2012-08-01 kreditavimo sutartį nutraukė ir kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudiminės išmokos. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2012-10-16 priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos 61 758,35 EUR mokėjimo naudos gavėjui AB „Citadele“ bankui. Draudimo išmokos mokėjimo galutinis terminas nustatytas iki 2015-10-10. Tokiu būdu šalys šiuo metu turi du kreditorius AB „Citadele“ banką ir UAB „Būsto paskolų draudimas“. UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjus bankui pilną draudimo išmoką, bankas draudimo bendrovei perleis kreditorinį reikalavimą į 61758,35 EUR sumą.

Dėl santuokos iširimo priežasčių ir neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 straipsnyje įtvirtintos sutuoktinių pareigos vienas kitam, o būtent sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad CK 3.60 straipsnyje numatytas teisinis santuokos nutraukimo pagrindas atitinka ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo faktinį pagrindą, nes atsakovas G. Č. nurodytų pareigų nevykdė. Jis, dirbdamas statybose, ėmė girtuokliauti, jam pavestą brigadininko darbą UAB „Salgesta“ atliko aplaidžiai, dirbo atsainiai ir neatsakingai, darbe elgėsi iššaukiančiai ir konfliktiškai, kas patvirtinama į bylą pateikta pažyma (t. II, bl. 53) bei liudytojo V. T. parodymais, kuris nurodė, jog atsakovas darbe neišsilaikė dėl girtavimo (t.II, bl. 46).

2011-05-09 Vilniaus miesto I apylinkės teismo nutarimu G. Č. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 181¹ straipsnį už tai, kad 2011-04-16, veikdamas priešingai savo nepilnamečių vaikų A. ir T. interesams, juos kartu su motina S. Č. išvarė iš namų, dėl ko jie turėjo glaustis pas giminaičius. Teismas nustatė, kad pažeidimo padarymo metu G. Č. buvo neblaivus. (tI, b.l. 14)

Atsakovas G. Č. naudojo prieš sutuoktinę fizinį smurtą. Tai įrodyta ieškovės parodymais, liudytojo V. T. parodymais, nepilnametės dukters T. Č. parodymais. Pastarosios liudytojos parodymus teismas laiko ypač objektyviais, kadangi ji, nors būdama nepilnametė, davė logiškus, nuoseklius parodymus, ji yra šeimos narys ir pagal savo subrendimą teisingai vertina nesantaikos šeimoje priežastis ir atpasakoja smurto faktus.

Atsakovas G. Č. neprisideda prie šeimos ūkio reikalų, ieškovė viena iki turėjo finansines galimybes dengė paskolą bankui. Ieškovės parodymais atsakovas išsivežė daiktus iš buto Vilniuje ir juos pardavė. Jo paties parodymais nustatyta, kad prie šeimos išlaikymo neprisideda, pats yra išlaikomas savo pensininkės motinos. Atsakovas teigia, kad darbo susirasti negali, nes gavo kojos traumą, tačiau iš medicininių dokumentų matyti, kad kojos trauma įvyko buityje G. Č. esant neblaiviam (t.II, b.l. 56), taigi šia aplinkybe atsakovas negali pateisinti savo nedarbo priežasčių, nes tokias sąlygas pats sau sukūrė. Atsakovas G. Č. registruotas darbo biržoje, tačiau darbo pasiūlos negavo (t. II, b.l. 62). Jis pripažino, kad galėtų susirasti darbo pats ir jam jau du kartus buvo siūlytas tinkuotojo darbas už 1000 litų atlyginimą, tačiau jis yra apsisprendęs dirbti už ne mažesnį nei 3000 litų atlyginimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad atsakovas G. Č. vengia darbo ir nesistengia išlaikyti šeimos.

Iš Alytaus rajono Kumečių pagrindinės mokyklos pažymos matyti, kad G. Č. į tėvų susirinkimus nevaikšto, vaikų mokymusi visiškai nesidomi (t. II, b.l. 63).

Visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas G. Č. yra kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas, įtvirtintas CK 3.27 str., 3.30 str., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.).

Nors G. Č. nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalta ir ieškovė dėl neištikimybės jam, tačiau šio savo teiginio nepatvirtino jokiais įrodymais.

Santuokos nutraukimas reiškia, kad baigiasi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai bei turtinės ir asmeninės neturtinės jų teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad dėl santuokos iširimo kaltas sutuoktinis praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui (CK 3.70 str.). Kaltas dėl santuokos iširimo sutuoktinis negali uždrausti kitam sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę (CK 3.69 str. 2d.). Taikant šią tiesės normą, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, atsakovo reikalavimas uždrausti ieškovei turėti jo pavardę atmetamas.

Sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio neturtinės žalos, atsiradusios dėl santuokos iširimo (CK 3.70str. 2d.). Ieškovės paaiškinimu ji dėl atsakovo netinkamo elgesio ilgus metus kentė ne tik fizinį skausmą ir pažeminimą, bet ir emocinius pergyvenimus tiek dėl savo nelaimingai susiklosčiusios santuokos, tiek dėl vaikų išgyvenimų, jai vienai teko rūpestis grąžinti bankui vartotojišką paskolą, o vėliau ir būsto kreditą, atsakovas nusišalino nuo vaikų auklėjimo ir šeimos materialinių rūpesčių. Ypač ieškovei skaudu tai, kad ji negali susigrąžinti pas atsakovą prieš keletą mėnesių gyventi išėjusio sūnaus, kadangi tėvas paauglį nuteikinėja prieš ją, vilioja sūnų nerealiais pažadais (pvz. nupirkti jam automobilį, išvažiuoti dirbti į Lenkiją), daro jam ypač didelę žalą girdydamas alumi ir leisdamas rūkyti, vedžiojasi naktimis į išgertuves pas draugus ir laiko vaiką ne tiek sūnumi, kiek sau lygiu draugu. Neigiami veiksniai, nulemti netinkamo atsakovo elgesio, trunka palyginus ilgą laiką, t.y. prasidėjo praėjus keletui metų po santuokos sudarymo ir tęsiasi iki šiol, ieškovė patiria tokius išgyvenimus, kurių atlyginimui prašomas 3000 Lt dydis vertintinas kaip adekvatus patirtiems išgyvenimams. Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Dėl nepilnamečių vaikų – sūnaus A. (14m.) ir dukters T. (13m.) gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo

CK 3.30 straipsnyje įtvirtintos sutuoktinių pareigos vaikams, t.y. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Šalys sutaria, kad nepilnametė jų duktė T. Č. gyventų su motina S. Č., VTAT teikia tam palankią išvadą. Apklausta teismo posėdyje Teklė patvirtino norinti gyventi tik su motina. Vaiko nuomonė šiuo klausimu yra pagrindinis veiksnys ir , atsižvelgiant kad priešingų veiksnių byloje nenustatyta, vadovaudamasis vaiko interesu ir noru, teismas tenkina ieškovės reikalavimą nustatyti nepilnametės T. Č. gyvenamąją vietą kartu su motina S. Č. (CK 3.174str. 2d.).

Dėl sūnaus A. gyvenamosios vietos nustatymo byloje kilo ginčas, kiekvienas iš tėvų nori, kad sūnus gyventų su juo. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais. A. Č., apklaustas teismo posėdyje, pareiškė norą gyventi su tėvu, nurodė, kad su tėvu ir močiute jam gyventi ramiau, nes kai gyveno su mama, ji vedžiodavosi į namus meilužius, su jais gerdavo, jis negalėdavo išsimiegoti. Nors tėvas nedirba, tačiau išlaikymui lėšų nestinga, nes juos abu išlaiko močiutė. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl tikslingumo A. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu.

Teismas nesutinka su atsakovo G. Č. ir nepilnamečio A. Č. nuomone bei VTAS skyriaus išvada dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo tikslingumo su tėvu.

Visų pirma, byloje įrodyta, kad G. Č. daro blogą įtaką sūnui, o būtent ieškovės G. Č. parodymais sūnus perėjo gyventi pas tėvą paveiktas jo pažadų nupirkti automobilį ir pan.. Iki to laiko vaikas nuolatos gyveno su motina ir seserimi. Antra, sūnui gyvenant su tėvu, jam nėra nustatytos jokios pareigos, jis gyvena laisvai ir elgiasi kaip tinkamas, tėvas jo nekontroliuoja, netgi priešingai – laiko jį savo draugu, vaišina alumi, leidžia rūkyti, vedžiojasi pas draugus. Analogiškas aplinkybes byloje patvirtino T. Č., kuri be kita ko nurodė, kad tėvas stipriai geria, nedirba, apgaudinėja močiutę prašinėdamas iš jos pinigų, grįždavo namo susižalojęs, dažnai mušdavo mamą, šeimoje būta įvykių, kuomet girtas tėvas kibo į muštynes su kitu asmeniu, į jas įsivėlė jos brolis A., jam buvo prakirsta galva. Be to, T. Č. nurodė, kad tėvas leidžia A. rūkyti, gerti, kaip ji nurodė „brolis prisigėrė iki komos“. Tokiais mergaitės parodymais nėra pagrindo netikėti -nors ji yra nepilnametė, tačiau byloje objektyviai įvertino tėvų santuokos iširimo priežastis, laiko tėvo elgesį netinkamu ir nepateisinamu dėl blogos įtakos broliui A., jos parodymai logiški ir nuoseklūs. T. Č. patvirtino, kad jos mama turi artimą draugą, kuris lankosi jų namuose, tačiau skirtingai nei brolis nepasisakė apie tai, kad dėl šis asmuo trukdytų vaikams išsimiegoti ir pan.

Iš A. Č. apklausos matyti, kad vaikui su tėvu duota laisvė –jam leidžiama žvejoti per naktį, nenustatyta pareiga lankyti mokyklą, leidžiama praleisti pamokas ir vykti su tėvu kartu į Alytų, kai tėvas vyksta registruotis dėl darbo paieškos ir pan.

Sprendžiant šio pobūdžio ginčą svarbu, jog A. Č. tik neilgą laiką gyvena su tėvu, yra jo įkalbėtas, todėl nėra itin susijęs su nauja jam aplinka, be to, atsakovas G. Č. dėl savo gyvenimo būdo negali sudaryti vaikui tinkamas augti ir vystytis sąlygas. Šiuo atveju nustatyta, kad vaiko noras augti pas tėvą prieštarauja jo interesams, jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas (CK 3.192str.), t.y. išlaikymas turi patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Iš atsakovo G. Č. teismas 2012-12-14 priteisė po 200 Lt kasmėnesinių išmokų kiekvienam vaikui išlaikyti. Ieškovė nurodo, kad tokia suma yra per maža, jos turtinė padėtis neleidžia skirti vaikams reikiamo dydžio lėšų. Ieškovės S. Č. turtinė padėtis vertintina kaip artima minimaliam pragyvenimo lygiui – ji gyvena nuomos pagrindais valdomame bute, nekilnojamojo turto, išskyrus kreditinį butą, neturi (b.l. 123-132), jos darbo pajamos sudaro tik kiek daugiau nei 900 litų per mėnesį, kas įrodyta Maxima Lt, UAB pažyma (t. I, b.l. 19).

Akivaizdu, kad įvertinus motinos galimybes teikti išlaikymą keturiolikos ir trylikos metų vaikams, tėvo skiriamų 200 litų kiekvienam iš jų išlaikymo, kuris buvo priteistas 2012-12-14 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, nepakanka. Nors G. Č. turtinė padėtis lyginant su išlaikymo vaikams priteisimo laikotarpiu nepasikeitė, tačiau atsižvelgiant į pablogėjusią ieškovės turtinę padėtį, išlaikymas iš tėvo didintinas. Atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl sutinkamai su suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, pagal kurią taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje nurodoma, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas būtinu minimalios algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu nustatytas tūkstančio litų dydžio( (LR Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543), iš jo, peržengiant ieškinio reikalavimo ribas, priteistina pusė šio dydžio. Aplinkybių, sąlygojančių galimybę nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams padidintinas iki 500 Lt per mėnesį. Padidintas išlaikymas priteistinas nuo teisės į jį atsiradimo dienos, šiuo atveju tai laikytina ieškovės S. Č. kreipimosi į teismą diena – 2013-01-18. Priteistų lėšų tvarkytoja skirtina vaikų motina S. Č. (CK 3.190str.).

Sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytinas skubiai (CPK 282str. 2d. 1p.).

Dėl turto padalijimo

Kaip minėta, šalys gyvendamos santuokoje, įgijo butą (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 41,72m²), būstas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str.). Jam įsigyti šalys panaudojo akcinės bendrovės PAREX banko (dabar AB „Citadele“ bankas) suteiktą 63716,40 EUR kreditą. Be to, šalys iš to paties banko gavo 15000 Lt paskolą būsto remontui, tačiau ieškovės S. Č. paaiškinimu pastarąją prievolę ji įvykdė, grąžindama bankui 15000 Lt su palūkanomis, AB „Citadele“ bankas savo atsiliepime į ieškinį nemini kredito remontui kaip neįvykdyto, iš ko sprendžiama, kad pastaroji prievolė bylos nagrinėjimo eigoje yra pasibaigusi jos įvykdymu.

Būsto kredito gražinimas pagal kreditavimo sutartį buvo užtikrintas UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimu (b.l. 89) bei nekilnojamojo turto – šalių įsigyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu (b.l.90-92). Būsto kredito su palūkanomis gražinimo terminas baigiasi 2047-07-01 (b.l. 31). Šalys nesilaikė būsto kredito grąžinimo sąlygų sulygtais terminais, todėl bankas 2012-08-01 kreditavimo sutartį nutraukė ir kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudiminės išmokos. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2012-10-16 priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos 61 758,35 EUR mokėjimo naudos gavėjui AB „Citadele“ bankui. Draudimo išmokos mokėjimo terminas nustatytas iki 2015-10-10. Tokiu būdu šalys šiuo metu turi du kreditorius - AB „Citadele“ banką ir UAB „Būsto paskolų draudimas“. UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjus bankui pilną draudimo išmoką, bankas draudimo bendrovei perleis kreditorinį reikalavimą į 61758,35 EUR sumą.

Nei AB „Citadele“ bankas, nei UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutinka piniginių prievolių dalinti. Prievolės atlyginti piniginius įsiskolinimus tenka abiems sutuoktiniams, jos yra solidarios, jų terminas nėra pasibaigęs, todėl po santuokos nutraukimo solidarios turi likti iki galutinio atsiskaitymo su kreditoriais.

Kadangi prievolės, atsiradusios iš būsto įgijimo, paliekamos solidarios, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir jai vienai priteisti visą butą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nukrypti nuo lygių dalių principo teismas neturi pagrindo, todėl butas dalijamas šalims lygiomis dalimis po 1/ 2 dalį kiekvienam (CK 3.59 str.). Kito dalintino turto sutuoktinių paaiškinimu nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, laimėjusioji šalis faktiškai atgauna visas turėtas išlaidas ar patirtus nuostolius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, išskyrus tam tikrus atvejus, kai išlaidos yra nebūtinos ir nepagrįstos.

Ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pagrįstas rašytiniu įrodymu (b.l. 8), nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieškovė atleista teismo nutartimi (t. I, b.l. 119).

Iš atsakovo priteistina ieškovei jos sumokėta žyminio mokesčio dalis 149 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Likusi žyminio mokesčio dalis (360 Lt už išlaikymo reikalavimą, 143 Lt už nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą, 90 Lt už moralinės žalos atlyginimą, 2295 Lt už reikalavimą padalinti turtą) ir 44,32 Lt pašto išlaidų priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 83 str., 1 d. 2 p., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp G. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1999-02-06 Alytaus miesto savivaldybės CMS akto įrašu Nr. 52, nustatant G. Č. kaltę dėl santuokos iširimo, palikti buvusiems sutuoktiniams pavardes Č., Č..

Priteisti iš atsakovo G. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (tris tūkstančius litų) moralinei žalai atlyginti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės kartu su motina S. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1030-835/2012 priteisto išlaikymo vaikams dydį ir priteisti iš G. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 litų kas mėnesį kiekvienam, pradedant mokėjimą nuo ieškinio padavimo dienos 2013-01-18 iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę S. Č..

Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą S. Č. ir G. Č. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), nustatant kiekvienam iš sutuoktinų nuosavybės teisę į ½ dalį buto.

Pinigines S. Č. ir G. Č. prievoles pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. BKS/967, sudarytą su kreditoriumi AB PAREX banku (dabar AB „Citadele“ bankas), ir draudimo sutartį, sudarytą su UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal draudimo liudijimą Nr. BPD 035844, palikti solidariomis G. Č. ir S. Č. prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo G. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 149 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo G. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2932 Lt (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30d. nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka.