- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-10
- Bylos Nr.
- 1-39-312/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kaltinamasis
- D. U.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Mindaugas Badaras, Giedrė Kaziliūnaitė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.6.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. U., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, a. k. (duomenys neskelbtini) netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „A.“, UAB „V.“, UAB „T.“, UAB „D.“, UAB „G.“, UAB „B.“ vyr. finansininke, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji D. U. pasisavino jos žinioje esantį UAB „A.“ priklausantį didelės vertės turtą; taip pat ji apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamoji D. U., laikotarpiu nuo 1997 m. birželio 2 d. iki 2018 m. liepos 12 d, būdama UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere, realiai atlikdama ir kasininko funkcijas, o laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. liepos 12 d. ir direktore, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdama materialiai atsakinga už jos žinioje buvusį UAB „A.“ turtą, apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą, pasisavino UAB ,,A.“ pinigines lėšas - 107 038,08 Eur, t. y. ji, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. liepos 12 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, paimdama iš UAB ,,A.“ kasos, pasisavino UAB ,,A.“ pinigines lėšas - 30 132,69 Lt (8 727,03 Eur), bei šiam pasisavinimo faktui nuslėpti, 2018 m. rugsėjo 19 d. į UAB „A.“ buhalterinės apskaitos registrą „Kasos knyga (272)“ įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad 30 132,69 Lt (8 727,03 Eur) 2012 m. balandžio 20 d. buvo išmokėta E. S.
Tęsdama nusikalstamą veiką, D. U., žinodama, kad 2011 m. liepos 20 d. tarp UAB „A.“ ir (duomenys neskelbtini) sudarytos kredito sutarties Nr. 1101102/15jk pagrindu Z. S. iš savo asmeninių lėšų sumokėjo pinigines įmokas (duomenys neskelbtini): 2012 m. gruodžio 1 d. – 3000 Lt (868,86 Eur), 2012 m. gruodžio 2 d. – 2 650 Lt, (767,49 Eur), 2012 m. gruodžio 17 d. – 2 820 Lt (816,73 Eur), 2013 m. sausio 16 d. – 90 018,09 Lt (26 071,04 Eur), ji, D. U., laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. liepos 12 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paimdama iš UAB ,,A.“ kasos pasisavino iš minėtos įmonės 98 488,09 Lt (28 524,12 Eur) bei, siekdama pateisinti iš kasos pasisavintas pinigines lėšas, netikrų UAB ,,A.“ kasos išlaidų orderių pagrindu:
- 2012 m. gruodžio 1 d. KIO Nr. 15, klientui (duomenys neskelbtini), išdavimo pagrindas - paskola, išmokėta 3 000 Lt;
- 2012 m. gruodžio 2 d. KIO Nr. 16 , klientui (duomenys neskelbtini), išdavimo pagrindas - paskola, išmokėta 2 650 Lt;
- 2012 m. gruodžio 17 d. KIO Nr. 17 , klientui (duomenys neskelbtini), išdavimo pagrindas - paskola, išmokėta 2 820 Lt;
- 2013 m. sausio 16 d. KIO Nr. 62 išduotas (duomenys neskelbtini), išdavimo pagrindas - paskola, išmokėta 90 018 Lt,
UAB „A.“ buhalterinės apskaitos registre „Kasos knyga (272)“ įrašė žinomai netikrus duomenis dėl 98 488,09 Lt (28 524,12 Eur) paskolos grąžinimo (duomenys neskelbtini) iš UAB ,,A.“ kasos, t. y tokiu būdu D. U. pasisavino UAB „A.“ pinigines lėšas 98 488,09 Lt (28 524,12 Eur).
Tęsdama nusikalstamą veiką, D. U., laikotarpiu nuo 1997 m. birželio 2 d. iki 2018 m. liepos 12 d., disponuodama ir būdama materialiai atsakinga už UAB ,,A.“ pinigines lėšas kasoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paimdama iš UAB „A.“ kasos, pasisavino pinigines lėšas - 69 786,93 Eur, kurių, ją atleidus iš UAB ,,A.“ direktorės pareigų, 2019 m. sausio 23 d. neperdavė naujajam UAB „A.“ direktoriui. Tokiu būdu, D. U., pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „A.“ turtą - pinigines lėšas - 107 038,08 Eur.
Taip pat ji, laikotarpiu nuo 1997 m. birželio 2 d. iki 2018 m. liepos 12 d., būdama UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere, o laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. liepos 12 d. ir direktore, vykdydama veiklą UAB „A.“ vardu, sąmoningai apgaulingai organizavo ir tvarkė UAB „A.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. liepos 12 d. UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. ji, žinodama, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, numatančias, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ji atsakinga už UAB „A.“ Buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, numatančias, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės-finansinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, pažeisdama Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, su vėlesniais pakeitimais 2004 m. spalio 27 d., 2007 m. gruodžio 19 d., 16 punkto nuostatas, numatančias, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“ ir 17 punkto nuostatas, numatančias, kad „kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną pajamų ir išlaidų orderį“, suvokdama savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydama nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti UAB „A.“ turtą, veiklą, įsipareigojimų dydį, ar struktūrą, sąmoningai leido kilti šiems nusikalstamiems padariniams, t. y. ji, siekdama pateisinti iš UAB ,,A.“ kasos pasisavintas pinigines lėšas, 2012-2018 metais į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą įtraukė neįvykusias ūkines operacijas, t. y.
- 2018 m. rugsėjo 19 d. nepagrįstai apskaitė 30 132,69 Lt (8 727,03 Eur), kaip 2012 m. balandžio 20 d. paskolos išmokėjimą iš kasos E. S., žinodama, kad minėta paskola pastarajam nebuvo išmokėta, dėl to pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių, kasos taisyklių 4, 16, 17 punktų reikalavimus;
- laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. sausio mėnesio UAB „A.“ apskaitė 98 488,09 Lt paskolos (duomenys neskelbtini) grąžinimo operacijas iš kasos, bei neapskaitė skolos Z. S. atsiradimo ūkinės operacijos, žinodama, kad 2011 m. liepos 20 d. tarp UAB „A.“ ir (duomenys neskelbtini) sudarytos kredito sutarties Nr. 1101102/15jk pagrindu Z. S. iš savo asmeninių lėšų sumokėjo pinigines įmokas (duomenys neskelbtini): 2012 m. gruodžio 1 d. – 3000 Lt (868,86 Eur), 2012 m. gruodžio 2 d. – 2 650 Lt, (767,49 Eur), 2012 m. gruodžio 17 d. – 2 820 Lt (816,73 Eur), 2013 m. sausio 16 d. – 90 018,09 Lt (26 071,04 Eur), dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Taip pat ji, siekdama sutrukdyti nustatyti UAB „A.“ turtą, veiklą, įsipareigojimų dydį, ar struktūrą, paslėpė UAB ,,A.“ 2012-2018 metų kasos pajamas ir išlaidas pagrindžiančius buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „A.“ 2012 metų, 2016 metų kasos pajamų orderius, 2012-2018 metų pardavimo PVM sąskaitas-faktūras, 2012 metų, 2016-2018 metų kasos išlaidų orderius, išlaidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus - darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių, apmokėjimo tiekėjams, klientams, nuomos, pašalpos skyrimo dokumentus, laikotarpio nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų orderių, su pajamomis ir išlaidomis susijusius apskaitos dokumentus, 2016 metų kasos knygą „272 Kasa LT“, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus ir dėl šių pažeidimų nėra galimybės įsitikinti buhalterinės apskaitos įrašų pagrįstumu ir teisingumu. Taip pat dėl apgaulingai vestos buhalterinės apskaitos, 2018 metais įrašai kasos knygoje ir kituose apskaitos registruose nesutampa su kasos išlaidų orderiais (dokumentais), dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 punktą, numatantį, kad „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną orderį“. Dėl D. U. apgaulingai vestos UAB ,,A." buhalterinės apskaitos, negalima iš dalies nustatyti UAB ,,A.“ laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamoji D. U. kalta dėl jai inkriminuojamų nusikaltimų neprisipažino ir parodė, kad klausimas dėl žalos atlyginimo yra išspręstas civiline tvarka, Lietuvos Apeliacinio teismo priimtu sprendimu. UAB „A.“ ji dirbo vyr. buhaltere nuo 1997 m. iki 2012 m. balandžio mėnesio. Be jos, bendrovėje dirbo ir daugiau buhalterių, studentės. Įmonės veikla buvo buhalterinė apskaita ir auditas, t. y. bendrovė atlikdavo įmonių auditą ir tvarkė buhalterinę apskaitą. Į jos (kaltinamosios) pareigas įėjo nedidelių įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymas. Auditą atlikdavo auditorius. Su įmonėmis buvo sudarytos abonentinio aptarnavimo sutartys. Ji (kaltinamoji) nepasisavino UAB „A.“ priklausančių 30 132,69 Lt, nes šiuos pinigus yra perdavusi S. šeimai. Pinigus ji pati jiems priveždavo prie namų. Kadangi E. S. sirgo, pinigus atiduodavo jo žmonai. Jai atrodo, kad paimti pinigų išeidavo ir L. S. močiutė. Visus pinigus yra grąžinusi. Likus maždaug savaitei iki E. S. mirties, ji buvo paskirta bendrovės „A.“ direktore. Ją paskyrė E. S. Iki pastarojo mirties ji (kaltinamoji) turėjo 49 procentus įmonės akcijų. Dėl 30 132,69 Lt sumos paaiškino, kad kai E. S. sirgo, jis paskambindavo ir paprašydavo atvežti pinigų. Todėl ji (kaltinamoji) veždavo pinigus arba jam pačiam į Lazdynų ligoninę, arba į namus, kur atiduodavo jo žmonai. Kai E. S. gulėjo ligoninėje, ji (kaltinamoji) ryšius palaikydavo su S. žmona. Minėta suma susidarė dar dirbant pačiam E. S. bei perduodant jam ar jo žmonai po 400 ar po 500 Lt per savaitę. Per kelis kartus perdavė minėtus pinigus, neprisimena. Tai tęsėsi maždaug ketverius metus. Pinigus ji (kaltinamoji) paimdavo grynaisiais iš bendrovės kasos ir perduodavo S. Kasos knygoje įrašyta, kad 30 132,69 litų E. S. buvo išmokėta 2012 m. balandžio 20 d. Šį įrašą ji įrašė atgaline data po E. S. mirties, tačiau kada tiksliai, neprisimena, tačiau sutinka, jog tai galėjo padaryti 2018 m. rugsėjo 19 d. Tai padarė dėl to, kad nebūtų 30 132,69 litų kasos likučio, realiai šios sumos kasoje nebuvo, o ji (kaltinamoji) tų pinigų neturėjo. Be to, tuo metu įmonei pradėjo vadovauti L. S. ir jai (kaltinamajai) reikėjo perduoti kasos likutį, įmonės dokumentus. Taip pat iš tų pačių pinigų 3000 ar 4000 litų ji perdavė S. šeimai E. S. laidotuvėms. Sutartis dėl 100 000 litų paskolos tarp UAB „A.“ ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2011 metų liepos mėnesį. Imdamas paskolą, E. S. įkeitė savo butą. Lėšos buvo užpajamuotos įmonėje, bet už šį kreditą įmonė nieko neįsigijo, pinigus pasiėmė E. S. Pinigus išsiimdavo banke, jai atrodo, kad paskolą imdavo dalimis. Iki E. S. mirties, paskolą mokėjo įmonė. Po E. S. mirties, ji (kaltinamoji) dėl šios paskolos padengimo niekur nesikreipė, tik perspėjo S. šeimą, kad įmonės vardu yra paimtas kreditas ir, kad jie patys pasirūpintų jo grąžinimu. Z. S. padengė kreditą – kiek žino, pardavė butą ir sumokėjo bankui. Įmokas mokėjo tiesiogiai (duomenys neskelbtini), paskolą padengė per keturis kartus. Dėl UAB ,,A.“ kasos išlaidų orderių kaltinamoji paaiškino, kad tais pinigais pasinaudojo S. šeima, įmonė neįsigijo nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Nei ji (kaltinamoji), nei įmonė šių pinigų negavo. Galėjo būti, kad įmonės buhalterinės apskaitos registre „Kasos knyga“ ji (kaltinamoji) įrašė, kad 98 488,09 Lt buvo grąžinti (duomenys neskelbtini). Kadangi Z. S. kreditą padengė tiesiogiai bankui, dokumentai buvo tvarkomi įmonės vardu. Dokumentus reikėjo pildyti todėl, kad minėtas kreditas atsispindėjo įmonės buhalterinėje apskaitoje ir jį kažkaip reikėjo „užsidengti“, t. y., kad nebūtų įrašyta kaip skola (trūkumas). Šitie dokumentai buvo surašyti tik „dėl akių“. Kai įmonė ėmė kreditą, kasos likutis buvo pakankamas, todėl kredito imti nebuvo būtinybės. Ji (kaltinamoji) iš direktorės pareigų buvo atleista 2018 m. liepos mėn. Tada įmonės dokumentus tiek, kiek jų buvo įmonėje, atidavė L. S. Visus įmonės apskaitos dokumentus ji paliko kabinete ir atvažiavęs L. S., juos pasiėmė. Visi įmonės duomenys yra programoje (duomenys neskelbtini), todėl ji galėjo atiduoti dokumentų iš programos kopijas. Dėl kaltinimo pasisavinus 69 786,93 Eur, nieko negali paaiškinti, nes tų pinigų nebuvo, ji neturėjo ką perduoti. Tais pinigais ji (kaltinamoji) mokėjo atlyginimus darbuotojams. Pinigai darbuotojams buvo mokami neoficialiai, t. y. „vokeliuose“. Šiuo metu darbuotojų pavardžių neprisimena. Dirbdama direktore, suteikė paskolą įmonės darbuotojai D. K., kuri tuo metu statėsi namą ir kartai prašydavo paskolinti pinigų. Būdavo daromas pavedimas, įforminama paskola – yra įrašas, kad iš banko pinigai pervedami į D. K. sąskaitą. Pinigai jai būdavo mokami kaip paskola. Tiksliai nepamena, bet pačioje pradžioje gal ir buvo pasirašyta paskolos sutartis, kad įmonė skolins D. K. pinigus, galėjo būti nurodyta 30 000 ar 40 000 litų suma. Neatsimena, kiek iš viso buvo paskolinta D. K., galėjo būti 30 000 eurų. Taip D. K. statybas finansavo apie 4-5 metus. D. K. grąžino visą paskolą, grąžinimas įformintas kasos pajamų orderiu. Nepamena, ar buvo kasos pajamų orderyje nurodyta mokėjimo paskirtis. Pagal įmonės buhalterinius dokumentus galima patikrinti kokio dydžio paskola buvo suteikta D. K. ir kokią dalį pinigų ji grąžino įmonei. Kalta neprisipažįsta, nes UAB „A.“ piniginių lėšų nepasisavino. Su L. S. jokių reikalų iš viso neturėjo. Ginčas dėl 69 786,93 Eur sumos buvo išspręstas civiline tvarka, ši suma buvo iš jos priteista bendrovei. Ji atlygino žalą ir buvo pasirašyta taikos sutartis, pretenzijų niekam neturi. Pagal taikos sutartį ji (kaltinamoji) atlygino 20 000, 1000 ir 10 000 eurų. Nors šių pinigų pasisavinusi nebuvo, tačiau juos bendrovei sumokėjo, nes pavargo nuo teisminių procesų. Kuomet (duomenys neskelbtini) suteikė paskolą, ji buvo pervesta į UAB ,,A.“ sąskaitą. Negali pasakyti, kokiu būdu šios piniginės lėšos buvo panaudotos, nes ji tais pinigais nedisponavo. UAB ,,A.“ banko sąskaita naudojosi E. S. Be jo niekas daugiau negalėjo pinigų paimti iš sąskaitos. Kai jis išimdavo pinigus iš įmonės banko sąskaitos, pinigai būdavo apskaityti kasos pajamų orderiu. Kaip būdavo įforminamas lėšų panaudojimas, pasakyti negali. E. S. jai neatsiskaitydavo kur būdavo leidžiami pinigai, nes jis buvo įmonės vadovas ir kur jis juos panaudojo, ji (kaltinamoji) nežino. E. S. galėjo disponuoti įmonės banko sąskaita, bet grynuosius pinigus jam reikėdavo atvežti, nes jis tuo metu jau būdavo pastoviai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis jai (kaltinamajai) pasakydavo kiek jam reikia pinigų ir ji jam nuveždavo. Apskaičiavusi trūkstamą pinigų likutį, suskaičiavo kiek S. perdavė piniginių lėšų. Kasos likutį apskaičiavo E. S. mirties dienai. Kasos likuti apskaičiavo pagal buhalterinius dokumentus - kasos pajamų orderius, išlaidų orderius, pinigų išėmimą iš banko. Tokiu būdu, visą tą trūkstamą sumą savo nuožiūra priskyrė E. S. Kuomet S. paimdavo pinigus iš kasos, ji iš karto kasos išlaidų orderio neišrašydavo nes to nereikalavo įstatymai. Ji, tvarkydama ir kitų įmonių buhalterinę apskaitą, iš banko išimtus pinigus tik po trijų mėnesių įvesdavo į programą. Tas pats buvo ir šioje įmonėje – susivesdavo apskaitą ir išrašydavo kasos išlaidų orderį. Nemano, kad turi gražinti 30 000 eurų, nes jų nepasisavino. Seniau turėjo juodraštinius užrašus, kuriuose buvo užrašiusi kiek pinigų perdavė E. S., tačiau šiuo metu jų nebeturi. Z. S. per laidotuves perdavė 3000 eurų, kuriuos paėmė iš įmonės kasos. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti, kiek iš viso pinigų atidavė Z. S. ir E. S. Pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus iš įmonės kasos (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 128 620,78 eurų. Paskolą padengė Z. S. Šias pinigines lėšas iš UAB „A.“ kasos pasiėmė Z. S. Kasos išlaidų orderių išrašymo metu piniginės lėšos iš įmonės kasos nebuvo paimtos. Taip buvo padaryta tam, kad kreditas „nekabėtų“ įmonės vardu. Kodėl įmonės balanse pinigų likutis 2012 m. pabaigoje buvo 86 061 Lt ir jis neatitinka Didžiosios knygos pinigų sąskaitos likučio 2012 metais, t. y. skirtumas yra sudarė 30 133 Lt, paaiškinti negali. Nežino ir negali paaiškinti kodėl didžioji dalis įmonės dokumentų yra be vyr. buhalterio, kasininko, įmonės vadovo, gavėjo parašų, kodėl nepasirašyti kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, kasos išlaidų orderiai (duomenys neskelbtini), nurodant kaip (duomenys neskelbtini) paskolą. Dėl 9186 Lt 2012 m. neigiamo kasos likučio susiformavimo nieko paaiškinti negali, gal ne į tą datą ji įrašė kažkokį įrašą. Išrašant kasos išlaidų orderius, pasirinko paskutinę dieną iki E. S. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), nes po E. S. mirties toliau jau nedisponavo tais pinigais. Dėl kasos išlaidų orderio, išrašyto E. S. vardu 2012 m. sausio 21 d., paaiškinti nieko negali. Pagal tą kasos išlaidų orderį pinigai E. S. buvo išmokėti. Kur yra 2012 m. sausio 21 d. kasos išlaidų orderis, kodėl jis nėra pateiktas tyrimui ir nebuvo perduotas L. S., pasakyti negali, nežino. Negali pasakyti, kodėl iš įmonės sąskaitos 2012 metais buvo nuimta 11 589 Lt, tačiau šios lėšos neužpajamuotos bendrovės kasoje. Neprisimena, kaip šios lėšos buvo panaudotos. Klientų atsiskaitymų kasos pajamų orderių yra mažiau nei įrašų kasos knygoje gal todėl, kad jie liko neįsegti. Po E. S. mirties iš jo turto paveldėtojų nereikalavo, kad šie įneštų į įmonės sąskaitą E. S. skolą, nereikalavo, kad tos lėšos būtų įmonei sugrąžintos iš E. S. šeimos, nes jie neturėjo pinigų. Jeigu yra įvesta į programą, reiškia 2012 m. balandžio 20 d., 2012 m. sausio 21 d., 2011 m. gegužės 21 d. kasos išlaidų orderiai buvo išrašyti. Tuos dokumentus išrašė ji. Dokumentų pasirašyti E. S. neperdavė, nes šis nors ir buvo įmonės direktorius, tačiau apie ketverius metus iki mirties neidavo į darbą, todėl gali būti ir daugiau jo nepasirašytų dokumentų. Ji L. S. atidavė visus dokumentus. Negali atsakyti, kodėl nėra parašų prie išrašytų kasos išlaidų orderių pagal (duomenys neskelbtini) paskolą. Negali paaiškinti aplinkybės, kad po to, kai buvo apskaityti kasos išlaidų orderiai pagal (duomenys neskelbtini) paskolą, vėlgi atsirado neigiamas kasos likutis. Neatsimena, ar realiai tie pinigai buvo kasoje, ar ne. Nežino, kodėl buhalteriniai dokumentai nebuvo surašyti taip, kad Z. S. įneša sumą pinigų į bendrovės sąskaitą ir bendrovė pagal kredito sutartį apmoka (duomenys neskelbtini). Kasoje buvusius 69 000 eurų ji tiek sau, tiek kitiems darbuotojams išmokėjo kaip atlyginimą „vokeliuose“. Kodėl šios aplinkybės nenurodė nagrinėjant bylą civiline tvarka, paaiškinti negali. Jai pradedant dirbti įmonės direktore, pinigų likutis kasoje buvo 30 000 Lt. Ji tyrimui pateikė visus programoje (duomenys neskelbtini) esančius duomenis. Buhalterinės apskaitos programoje atsispindi visi pirkimai – pardavimai, bankinės operacijos. Iki E. S. mirties, įmonės banko sąskaita naudojosi ir turėjo teisę ja naudotis E. S., jo parašas eidavo pirmumo teise, o paskui eidavo jos, kaip buhalterės, parašas. Žino, kad S. šeima buvo paėmusi paskolą butui (duomenys neskelbtini) įsigyti. Paskola buvo grąžinama ir iš įmonės, ir iš savo asmeninių lėšų. Kadangi trūko lėšų, įmonė iš banko (duomenys neskelbtini) buvo paėmusi 10 000 eurų paskolą. Pagal paskolos sutartį ji (kaltinamoji) buvo laiduotoja. Pernai paskolą padengė ji (kaltinamoji). 2021 m. liepos 13 d. 5600 Eur pavedimą už UAB „A.“ kredito padengimą (duomenys neskelbtini) banke atliko jos (kaltinamosios) teta R. B.; 2021 m. liepos 13 d. 4511 Eur UAB „A.“ pavedimas buvo padarytas bankui. Kadangi ji (kaltinamoji) buvo laiduotoja, sumokėjo kreditą už UAB „A.“; 2021 m. rugpjūčio 3 d. 215,24 Eur sumokėjo ji (kaltinamoji) arba R. U.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, jos kaltė, padarius jai inkriminuojamas veikas įrodyta tokiais įrodymais.
Liudytojas L. S. parodė, kad su D. U. dirbo UAB „A.“. E. S. yra jo tėvas. Paskolą (duomenys neskelbtini) paėmė jo tėvas E. S. įmonės vardu, buvo įkeistas šeimos turtas. Paskola buvo paimta padengti kitą paskolą, turbūt dėl patalpų (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet šitų aplinkybių tiksliai nežino. Pinigai nebuvo skirti šeimai. Pagal banko išrašus matosi, kad buvo išmokėta paskola ir buvo pervesta kredito bendrovei ar bankui. Jeigu paskolos likutis buvo 96 110 eurų, o kreditas paimtas 120 000 litų sumai, tai gal kažką kitą dengė. Dėl ko 2011 m. liepos 26 d. reikėjo imti paskolą, kuomet tą pačią dieną kasos likutis buvo 196 598, 82 Lt paaiškinti negali, nes nežino. Imant paskolą, jis nedalyvavo, tik žino, kad (duomenys neskelbtini) kreditas buvo paimtas paskolai padengti, tai matosi pagal išrašus. Kodėl ir koks buvo likutis, kodėl kita paskola buvo dengta ne iš kasoje buvusių pinigų likučio, nežino. Apie tai, kad iš (duomenys neskelbtini) buvo paimtas kreditas, sužinojo tik po tėvo mirties. Šeima šių aplinkybių nežinojo, kredito pinigais nesinaudojo. Nei karto nėra matęs, kad D. U. jų šeimai būtų atvežusi pinigus. Tarp įmonės ir Z. S. paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Kur yra įmonės kasoje buvę pinigai, kai tėvas dar vadovavo įmonei, t. y. 2011 m. liepos 26 d. 196 958 Eur, nežino. Po tėvo mirties kasos likučio nebuvo. UAB „A.“ buvo nupirkusi žemės sklypą. Dėl žemės sklypo pardavimo buvo priimtas akcininkų sprendimas. D. U. žinojo, kad yra pardavinėjamas žemės sklypas, nes ji pasirašė akcininkų protokolą. Protokolas buvo pasirašytas 2018 m. gegužės mėn. Pinigai už parduotą žemę buvo panaudoti padengti skoloms. Šiuo metu įmonė veiklos nevykdo. Perimant įmonę, D. U. jam perdavė buhalterinės apskaitos dokumentai, išskyrus kasos dokumentus iki 2012 m., kelias sutartis, akcininkų protokolą ir dar kažką. Tyrimui buvo pateikti programos (duomenys neskelbtini) duomenys, kur yra suregistruotos visos operacijos. Nežino, ar buvo pasirašytas 8 727,03 Eur pinigų perdavimo–priėmimo aktas. Toks išmokėjimas pagal buhalterinės apskaitos programą buvo įregistruotas D. U. 2018 metais. Tokios operacijos 2012 metais faktiškai nebuvo, ji buvo sukurta 2018 metais, bandant paslėpti kažkokius trūkumus. „L.“ advokatų kontoroje buvo atliekamas auditas pagal buhalterinės apskaitos programą, buvo finansinės atskaitomybės dokumentai, tikrinama finansinė atskaitomybė ir buhalterinė apskaita. Auditui atlikti buvo pateiktos įmonėje turėtų ir iš duomenų bazės paimtų dokumentų kopijos, tačiau kokių dokumentų, šiuo metu nepamena. Audito tikslas buvo surasti visas neteisėtas operacijas ir pažiūrėti nesutapimus. Buvo nustatyta nemažai neteisėtų operacijų. Už auditą jis (liudytojas) pavedimu iš UAB „A.“ sąskaitos sumokėjo 15 125 eurų. Auditas iki galo atliktas nebuvo, nes vėliau po teisminių procesų įmonė pati jį nutraukė. Galutinė audito išvada nebuvo surašyta, buvo surašytas išvados projektas, tačiau šiuo metu jis šio projekto neturi. UAB „A.“ bankrotas prasidėjo ne dėl jo veiksmų. Įmonėje gauti pinigai – 175 000 eurų buvo panaudoti padengti skoloms, kurios buvo gana didelės. Taip pat buvo padengti įmonės kreditai, sumokėtos skolos darbuotojams, suteiktų teisinių paslaugų išlaidos. Aplinkybės apie tai, kaip įmonėje buvo vedama buhalterinė apskaita, kad piniginės lėšos, sumokėtos paskolai dengti iš Z. S., buvo apskaitytos kaip lėšos neva išmokėtos iš kasos, taip pat aplinkybės apie 2012 m. gruodžio 1 d., gruodžio 2 d., gruodžio 17 d., kasos išlaidų orderių išrašymą t. y. kodėl buvo apskaitytos finansinės operacijos, iškreipiant realią padėtį, jam paaiškėjo tik tada, kai D. U. buvo atšaukta iš pareigų ir kai gavo kasos dokumentus, todėl su kaltinamąja dėl to kalbėta nebuvo. Kalba dėl šių aplinkybių vyko jau tik teisminių procesų metu. Buvo akivaizdus atvejis dėl dokumentų klastojimo, bandant paslėpti pinigų pasisavinimą. Dėl Reikalavimų perleidimo sutartyje nurodytos 26 483 eurų sumos, D. U. nieko neaiškino ir jo neginčijo, o priešingai, su šia suma sutiko ir ją pripažino. Po to, kai mirė E. S., UAB „A.“ iš jo paveldėtojų kokių nors sumų nereikalavo, tik prašė padengti (duomenys neskelbtini) paskolą. Kita 10 000 eurų banko paskola buvo padengta įmonės, jo vadovaujamu laikotarpiu, kai buvo parduotas įmonei priklausantis sklypas. Dėl pateiktų papildomų dokumentų - 2021 m. kovo 1 d. reikalavimų perleidimo sutarties, taikos sutarties liudytojas paaiškino, kad 2021 m. kovo 1 d. reikalavimų perleidimo sutartyje nurodyta, kad perleistos 25 925,15 eurų ir dėl 36 483,66 eurų sumos. Tai yra sumos, kurios nebuvo priteistos teismo, bet kurios buvo įtrauktos į įmonės balansą. Vėliau liudytojas patikslino, jog 25 925,15 eurų yra priteista teismo sprendimu, o 36 483,66 eurų galėjo būti (duomenys neskelbtini) paskola, kuri nebuvo priteista, nes buvo pritaikytas senaties terminas. Paskola iš (duomenys neskelbtini) buvo paimta tikslu padengti kitą paskolą, t. y., kad būtų mažesnės įmokos, taip pat galėjo būti ir už sklypą ar už ofiso patalpas, tiksliai nežino. Patalpos priklausė įmonei, po to buvo parduotos, buvo padengta paskola. Finansinių atsiskaitymų tarp UAB „A.“, liudytojo (L. S.) ir D. U., nebuvo. Buvo nurodyta, kad sumokėta 1000 eurų, nes taip sutarė su kaltinamąja. Iš esmės skola buvo didesnė, bet kadangi jos išieškoti nebuvo galimybių, toliau bylinėtis teismuose nenorėjo dėl ilgų teisminių procesų ir didelių proceso išlaidų, o įmonė nebeturėjo pinigų, be to, nebuvo perspektyvų pinigus išsiieškoti, įvertino, jog pigiau bus visus procesus nutraukti. Tuos 1000 eurų sumokėjo įmonė, kuri nupirko UAB „A.“. Palaiko savo parodymus. Duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 3-6, 7-9, 10-13), liudytojas, be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad 1995 m. gruodžio mėnesį buvo įsteigta įmonė UAB „A.“. Įmonės steigėjas buvo jo tėvas E. S. ir dar viena akcininkė. 1997 metais tėvas perpirko akcijas ir liko vienintelis akcininkas. 1997 metais jis įmonėje buhaltere įdarbino D. U. (duomenys neskelbtini) E. S. mirė. Po tėvo mirties D. U. žodžiu jį ir jo tetą I. S. informavo, kad jai priklauso 49 procentai UAB „A.“ akcijų, o I. S. priklauso 51 procentas akcijų, bet apie paliktas akcijas jokių dokumentų nepateikė. Taip pat sužinojo, kad D. U. yra ir įmonės direktorė, kuria buvo paskirta 2012 m. balandžio 5 d. Šią aplinkybę patvirtino VĮ Registrų centras duomenys. Po tėvo mirties D. U. dar ilgą laiką dirbo įmonėje, turėjo akcininkų pasitikėjimą. Lietuvoje įvedus eurą, per dvejus metus reikėjo pakeisti įmonės įstatus. Tuo metu D. U., greičiausiai viena, surengė neva akcininkų susirinkimą, apie kurį niekas nežinojo, pati pasirašė dokumentus už save ir už jo (liudytojo) tetą I. S., nors pastaroji susirinkime nedalyvavo ir apie tai nieko nežinojo. Dokumentai yra pateikti Registrų centrui. Po kiek laiko paaiškėjo, kad D. U. be akcininkų sutikimo lizingu pasiėmė automobilį. Dar vėliau ji akcininkei - jo tetai I. S. per Facebook atsiuntė akcininkų protokolą, kad I. S. sutiktų pratęsti kredito limito sutartį dešimčiai tūkstančių, nors prieš tai nebuvo tartasi dėl kredito sutarties. Dėl sutarties pratęsimo I. S. pasirašė. 2018 m. birželio mėnesį pastebėjo, kad D. U. savo vardu yra įsteigusi konkuruojančią įmonę, praktiškai tokiu pačiu pavadinimu kaip ir jų įmonė, t. y. UAB „A“, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu jie išsiuntė pranešimą dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo, į kurio darbotvarkę įtraukė klausimą dėl D. U. atšaukimo iš pareigų. 2018 m. liepos 12 d. įvyko akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir D. U. Susirinkime buvo nuspręsta ją atšaukti iš direktorės pareigų. Po susirinkimo, kai D. U. buvo atleista iš pareigų, ji greitu metu, t. y. 2018 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais padovanojo visą savo turtą savo seseriai R. U. To paties susirinkimo metu įmonės UAB „A.“ vadovu buvo paskirtas jis (L. S.). Tapęs vadovu, D. U. paprašė perduoti įmonės turtą ir dokumentus, bet ji pradėjo vilkinti laiką ir dokumentų neperdavė. 2018 metais rugsėjo mėnesį bendrovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kadangi pagal banko išrašus pastebėjo, kad buvo pasisavintos įmonės UAB „A.“ lėšos. Atkreipė dėmesį į tai, kad beveik vos ne kiekvieną dieną buvo gryninamos įmonės lėšos. Operacijos beveik visada buvo atliekamos (duomenys neskelbtini), kur ji turėjo sodybą ir galimai ten laikė išgrynintus pinigus. Po kažkiek laiko R. U. pardavė tretiesiems asmenims sodybą (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario mėn. įmonės vardu kreipėsi į teismą su prašydamas pripažinti negaliojančia patalpų esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo seseriai R. U. sutartį, tačiau teismas jų prašymo netenkino ir, kol jie ruošė kitus dokumentus, kelių dienų bėgyje R. U. pardavė patalpas (duomenys neskelbtini), R. M. Pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad neva R. M. už patalpas sumokėjo grynais pinigais, prieš pasirašant sutartį pas notarą. Kiek jam yra žinoma, ir tai patvirtino D. U., kad ji naudojasi patalpomis (duomenys neskelbtini). 2019 metais sausio mėnesį vyko dokumentų perdavimas, kurio metu buvo prašoma perduoti bendrovės kasą su grynaisiais pinigais. D. U. patvirtino, kad kasoje yra 69 635,95 Eur suma, tačiau pinigų jį neperduos. Teismo posėdžio metu D. U. patvirtino, kad tuos pinigus ji pasisavino. Iš UAB „A.“ dokumentų nustatė, kad 2012 m. balandžio 20 d. buvusiam vadovui E. S. buvo išmokėta 30 132,69 litai (8 727,03 Eur), tačiau šį suma negalėjo būti išmokėta, kadangi 2012 m. balandžio 20 d. jo tėvas buvo be sąmonės, į nieką nereagavo ir pinigų priimti negalėjo. Taip pat nėra kasos išlaidų orderio su parašu. Kadangi pastebėjo, kad yra klastojami dokumentai, slepiamas turtas, kreipėsi į policiją.
Žemesnės instancijos teismas
Papildomai apklaustas liudytojas L. S. parodė, kad UAB „A.“ direktoriumi jis buvo paskirtas 2018 m. liepos 13 d., įmonės akcininkų 2018 m. liepos 12 d. susirinkimo metu. Akcininkų susirinkimo metu D. U. žodžiu paprašė perduoti jam, kaip naujai paskirtam vadovui, bendrovės dokumentus bei turtą. D. U. advokatas, kuris dalyvavo akcininkų susirinkime, pareiškė, kad per dvi savaites bus pateiktas atsakymas dėl dokumentų perdavimo. 2018 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniu laišku D. U. bei jos advokatui Mindaugui Badarui buvo išsiųstas raštas dėl bendrovės dokumentų bei turto perdavimo. Bendrovės dokumentai perduoti nebuvo, tuomet jai ir advokatui buvo elektroniniu paštu išsiųstas raštas nurodant dokumentų ir turto perdavimo terminą bei išaiškinat, kad neperdavus dokumentų ir turto, bus kreipiamasi į teismą. Po nurodyto rašto dokumentai ir turtas perduoti nebuvo. Dėl perdavimo vyko susirašinėjimas su D. U. ir jos advokatu, tačiau dokumentai ir turtas nebuvo perduodami. 2018 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi D. U. buvo įpareigota perduoti dokumentus. 2019 m. sausio 23 d. D. U. perdavė jam dalį bendrovės dokumentų, buvo pasirašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Nors akte nurodyta data yra 2019 m. sausio 21 d., tačiau tai yra rašymo apsirikimo klaida, realiai perdavimas vyko 23 dieną. Tai patvirtina antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nurodytame priėmimo-perdavimo akte nurodyti perduoti dokumentai, taip pat nurodyta (rankraštiniai įrašai), kokie dokumentai neperduoti. Kitą dalį dokumentų registruotu paštu D. U. persiuntė 2019 m. balandžio 8 d., taip pat nurodytą dieną ji persiuntė buhalterinės programos duomenų bazės kopiją. Kol direktore buvo D. U., UAB „A.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma (duomenys neskelbtini) buhalterinėje programoje. D. U. nėra perdavusi bendrovės kasos dokumentų už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2012 m. balandžio 27 d. UAB „A.“ buhalterinę apskaitą visada tvarkė D. U. Asmeniškai nėra matęs, kad D. U. nuo 1997 m. iki 2012 m. balandžio 21 d. būtų grynus pinigus šeimos pragyvenimui perdavinėjusi jo tėčiui. Šeimos finansus tvarkė tėvas ir detaliai apie konkrečias turimas pinigų sumas, jų kilmę bei išlaidas tėvas su juo nekalbėdavo, nebent tai būdavo sprendžiama dėl kokių nors stambių pirkinių, kuomet tėvas tardavosi su visa šeima. Jo teta, I. S., kuomet jai perėjo akcijos po tėčio mirties, nuo 2012 m. nėra gavusi dividendų. Kiek žino, nuo 2012 m. dividendai akcininkams nebuvo mokami. I. S., kaip akcininkė, domėdavosi įmonės veikla, bet aktyviai įmonės veikloje nedalyvavo. Dėl paskolos specializuotame paskolų banke (duomenys neskelbtini) žino, kad paskolą įmonės vardu ėmė jo tėvas E. S. Kaip paskolos garantas buvo įkeistas jų šeimos butas. Iki tėvo mirties paskolą (duomenys neskelbtini) mokėjo įmonė, vėliau įmonė kažkiek laiko dengė paskolą, bet nuo 2012 m. spalio mėn. paskolą pradėjo mokėti jo mama Z. S. Įmonė paskolos nedengė, nes D. U. pasakė, jog įmonė neturi pinigų. Kadangi buvo įkeistas šeimos butas, motina buvo suinteresuota grąžinti paskolą. Pardavus šeimos nekilnojamąjį turtą, paskola 2013 m. sausio mėnesį buvo pilnai padengta. Tomis dienomis, kuriomis jo motina pervesdavo pinigus bankui (duomenys neskelbtini), tomis pačiomis datomis ir tomis pačiomis sumomis įmonės buhalterijoje yra išrašyti kasos išlaidų orderiai, kurie nepasirašyti. D. U. žinojo paskolos dengimo datas ir sumas, nes jo motina jai elektroniniu paštu persiųsdavo mokėjimo nurodymus, kad pervedė pinigus (duomenys neskelbtini). Aplinkybės apie kitas paskolas jam nėra žinomos. Kadangi po jo tėvo mirties praėjo devyneri metai, o 2011-2012 metais jam buvo 15-16 metų, su tėvu jo verslo reikalų neaptarinėjo, tuo nesidomėjo, todėl negali pasakyti, ar tėvui iš viso buvo išduodamos kokios nors paskolos iš jo paties įmonės. Kas tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą iki D. U., nežino. Kiek jam yra žinoma, D. U. įmonėje įsidarbino nuo 1997 metų, beveik nuo pat įmonės įkūrimo (1995 metais). Dėl prie 2019 m. balandžio 12 d. pateikto priedo Nr. 9 liudytojas paaiškino, kad įmonėje apskaita buvo tvarkoma buhalterinės apskaitos programa (duomenys neskelbtini). Gavęs duomenų bazę, įsigijo programą (duomenys neskelbtini) ir prisijungęs prie UAB „A.“ pradėjo tikrinti visas operacijas. Nustatė, kad tam tikros operacijos buvo sukurtos daug vėliau, arba koreguotas, negu apskaitos registre nurodytas apskaitos laikotarpis. Iš priedo Nr. 9 matosi, kad į įmonės kasą buvo apskaityta 30 132,69 Lt, kurie neva 2012 m. balandžio 20 d. kaip kitos gautos sumos buvo išmokėti jo tėvui E. S., tačiau UAB „A.“ kasos išlaidų operacijos langelio apačioje kairėje pusėje yra įrašas apie atliktus veiksmus ir atliktų veiksmų datas, o būtent: operacija apie išlaidas, kur nurodyta, kad jo tėvui buvo išmokėta 30 132,89 Lt, pats veiksmas yra sukurtas ne 2013 metais, o 2018 m. rugsėjo 19 d. ir koreguotas 2019 m. sausio 21 d., kas patvirtina, kad pasisavintą pinigų sumą buvo bandoma įteisinti. Panašūs veiksmai buvo atlikti ir dėl (duomenys neskelbtini) pinigų neva grąžinimo. D. U. UAB „A.“ duomenų bazę jam perdavė tik 2019 metų kovo mėnesį, likusius įmonės dokumentus perdavė tik 2019 sausio mėnesio pabaigoje. Jis duomenų bazės koregavimus, pagal prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiktus priedus, nustatė 2019 m. gegužės 4 d. Kaltinamoji D. U. turėjo pakankamai laiko, nors ir neturėdama jokio teisinio pagrindo, koreguoti duomenis UAB „A.“ duomenų bazėje. Kasos išlaidų orderiai Nr. 15, 16, 17 ir 62, kurie buvo pateikti prie pareiškimo, kuriuose užfiksuota, kad D. U. bendroje sumoje 98 488 litų neva išmokėjo (duomenys neskelbtini) kaip paskolos grąžinimą, buvo perduoti jam su kitais dokumentais pačios D. U. Šie kasos išlaidų orderiai yra be pinigų gavėjo parašų.
Liudytoja D. K. parodė, kad ji nuo 2007 m. vasario iki 2018 m. liepos mėn. dirbo UAB „A.“ kartu su D. U. Bendrovė užsiėmė įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymu. Įmonės buveinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). Ten buvo biuras ir jos darbo vieta. D. U. dirbo vyr. buhalterės pareigose, o ji (liudytoja) - buhaltere. Direktorius E. S. mirė (duomenys neskelbtini), o po jo mirties direktore tapo D. U. ir dirbo iki 2018 m. liepos mėn. Po to ji buvo atleista akcininkų susirinkimo sprendimu ir paskirtas naujas direktorius. Kas tapo nauju direktoriumi, nežino, nes ji parašė pareiškimą ir iš pareigų buvo atleista. Dirbant UAB „A.“, į jos pareigas įėjo įmonių apskaitos tvarkymas. Už suteiktas paslaugas įmonės, kurių buhalterinę apskaitą ji tvarkė, sumokėdavo banko pavedimais, grynaisiais pinigais nemokėdavo. Grynųjų pinigų įmonėje nebuvo. Kaip atsiskaitydavo kitos įmonės, nežino. Apie bendrovės paskolas, jų gavimą, išmokėjimą, padengimą nieko nežino. Jai dirbant įmonėje, kuomet direktore buvo D. U., pastaroji jai iš įmonės sąskaitos skolino pinigus. Pinigus skolinosi iš įmonės. Kokias sumas ir kada skolinosi, neprisimena. Tai nebuvo vienkartinė paskola, pinigus įvairiomis sumomis skolindavosi tuomet, kai jai jų prireikdavo. Paskolos sutartys nebuvo pasirašomos. D. U. pinigus pervesdavo į jos (liudytojos) sąskaitą, o po kažkiek laiko ji (D. K.) juos grąžindavo. Dėl paskolų tardavosi su direktore D. U. Kiek kartų taip skolinosi pinigus, neprisimena. Kai dar buvo gyvas E. S., jis irgi kai reikėdavo, jai padėdavo. Kadangi skolinosi ir litais ir eurais, šiuo metu tikslių sumų neatsimena, būdavo ir 2000, ir 3000, ir 700 litų. D. U. pasakydavo, kad jai reikia pinigų ir pastaroji pinigus pervesdavo į jos (liudytojos) sąskaitą. Grynaisiais pinigais neskolindavo. Pinigus grąžindavo įvairiai: ir įnešdavo į įmonės sąskaitą pavedimais per banką, ir sumokėdavo grynaisiais į įmonės kasą, išrašant kasos pajamų orderį. Įmonei yra grąžinusi visus pasiskolintus pinigus ir nėra jai skolinga. Paskolas ėmė nuo 2012 ar 2013 metų. Grąžinant pinigines lėšas, kurias buvo gavusi kaip paskolą, turėjo būti surašyti kasos pajamų orderiai, kuriuose užfiksuota, kad pinigus ji grąžino. Prieš atiduodant skolą, dokumentų nepasirašydavo, įmonė turėjo pildyti kasos pajamų orderius. UAB „A.“ kasą tvarkė D. U. Kokia buvo UAB „A.“ finansinė padėtis, nežino. Už UAB „A.“ buhalterinę apskaitą buvo atsakinga D. U. Ar įmonės kasoje buvo laikomi grynieji pinigai, nežino, pinigų nematė. Ar įmonėje buvo seifas, kur būtų laikomi grynieji pinigai, nežino, taip pat nematė, kad D. U. disponuotų įmonės grynaisiais pinigais. Atsiskaitymų tarp D. U. ir direktoriaus nematė. Pilnai palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 32-34, 35-40), liudytoja, be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad UAB „A.“ buhalterinę apskaitą visada tvarkė D. U. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma buhalterinėje programoje (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasarą D. U. iš direktoriaus pareigų atleido buvusio direktoriaus sūnus L. S. Kiek žino, šiuo metu jis yra direktorius. Kas šiuo metu yra nurodytos bendrovės akcininkai ir kaip jie keitėsi bendrovės veiklos metu, nežino. Visą jos darbo laikotarpį įmonė veiklą vykdė tose pačiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Nežino kam priklauso nurodytos patalpos ir nežino, ar keitėsi šių patalpų savininkai. Dirbant UAB „A.“ atlyginimą gaudavo iš pradžių į savo sąskaitą banke (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini). Iš darbo UAB „A.“ išėjo po D. U. atleidimo. Dirbant UAB „A.“, jos atlyginimas buvo nuo 500 iki 700 eurų. Atlyginimas į jos sąskaitą buvo pervedamas kiekvieną mėnesį. Dirbdama įmonėje, teikė buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „A.“ klientams. Už suteiktas buhalterines paslaugas klientai atsiskaitydavo pavedimais. Apklausos metu pagarsinus Ūkinės finansinės veiklos 2021 m. vasario 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2001(20) pateiktus duomenis apie UAB „A.“ apskaitytas lėšas D. K. vardu, liudytoja paaiškino, kad pinigai į kasą buvo įnešami iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (LTL). Banko sąskaitos išraše nurodoma, kad pinigai, kurie apskaityti kasos įplaukose, yra: 1) grynųjų pinigų išėmimas – 5265 Lt išimta D. K. vardu; 2) pervedimas į kitą sąskaitą – 600 Lt pervesta D. K. pagal avanso apyskaitą (gavėjo sąskaita (duomenys neskelbtini) LTL, (duomenys neskelbtini) bankas). Pinigai į kasą buvo įnešami iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (LTL) 20 818 Lt ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL 13 217 Lt. Banko sąskaitų išrašų duomenimis, iš banko sąskaitų buvo išimta 34 035 Lt arba 2 Lt mažiau, nei įnešta į bendrovės kasą. Banko sąskaitos išraše nurodoma, kad pinigai, kurie apskaityti kasos įplaukose, yra: 1) grynųjų išėmimas – D. K. (2600 Lt) vardu; 2) pervedimas į kitą sąskaitą – 4340 Lt, iš jų 500 Lt pervesta D. K. pagal avanso apyskaitą (gavėjo sąskaita (duomenys neskelbtini) LTL, (duomenys neskelbtini) bankas). Pinigų grąžinimas į kasą apskaitytas dviem 2013 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderiais: PAU300756 į kasą įnešta 2552,69 Lt D. K. vardu. Šios operacijos apskaitos programoje įvestos 2018 m. rugsėjo 19 d., orderiuose nėra parašų. UAB „A.“ Didžiosios knygos duomenimis pinigai į kasą grąžinami pagal atskaitingų asmenų avanso apyskaitas Nr. 24355 D. K. atskaitingi asmenys). 2014 m. rugpjūčio 11 d. buvo išmokėtos piniginės lėšos, kurios apskaitytos kaip įnešimas į kasą: „D. K (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sąskaitos papildymas 1500“. 2015 m. lapkričio 12 d. kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. įneša į kasą 739,31 Eur. KPO ūkinės operacijos turinyje nurodyta: „METU KIRP už 2014-12-31 739,31 EUR“. Kasos knygoje operacija apibūdinama kaip grąžinimas. Buhalterinės apskaitos programoje ši operacija įtraukta 2019 m. sausio 17 d. Iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (EUR) gauta 1165 Eur, banko išraše nurodoma, kad tai lėšų pervedimas D. K. – avansas. Iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR gauta 200 Eur; banko išraše nurodoma, kad tai pavedimas (avansas) D. K. į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Į UAB „A.“ kasą 2018 metais įnešta 3263,46 Eur kaip klientų atsiskaitymas: 35 lentelė (Eur) K. D. 1211,28. Dirbdama UAB „A.“, maždaug nuo 2007-2008 metų, pradėjo namo, (duomenys neskelbtini), statybą, vėliau šį namą 2016 metais padovanojo savo dukrai. Namo statybai ėmė paskolą iš bankų apie 35 000 litų. Bet būdavo, kad periodiškai, nedidelėmis sumomis, kokios šiuo metu tikslios buvo sumos nepamena, skolindavosi iš UAB „A.“. Kaip D. U. formino jai paskolintas, o vėliau jos grąžintas UAB „A“ apskaitoje nežino, kadangi pati šių dokumentų nepildė. Piniginės lėšos jai buvo skolinamos pavedimais, kaip tiksliai grąžindavo savo skolą UAB „A.“ šiuo metu nepamena, galėjo ir pavedimu, galėjo ir įnešimu į bendrovės kasą. Jeigu grąžindavo grynuosius pinigus, visada juos paduodavo D. U. Specialisto išvadoje įrašo, kad ji į kasą įnešė 1211,28 kaip bendrovės klientų atsiskaitymą paaiškinti negali, tikrai jokių pinigų kaip klientų atsiskaitymą į bendrovės kasą neįnešinėjo. Kadangi, kaip minėjo, UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkė pati D. U., negali pasakyti kodėl D. U. padarė tokį įrašą. Grąžinamos lėšos apskaitytos šių atskaitingų asmenų vardu: D. K. – 22 993,79 Eur. Nepamena kokią tiksliai pinigų sumą yra grąžinusi per visą laikotarpį, tačiau gali būti ir ši specialisto išvadoje nurodyta suma. Skolinimasis buvo periodiškas, kartais pritrūkdavo lėšų apmokėti paimtą paskolą. Kadangi pinigus grąžindavo, D. ja pasitikėjo, todėl ir skolindavo pinigus. Dėl pinigų grąžinimo terminų su D. nesitardavo. Grąžino tiek pinigų, kiek jai buvo paskolinta, be jokių palūkanų. Kokią tiksliai sumą paskolos gavo, per kokį laikotarpį, kokiu periodiškumu, nepamena.
Liudytoja M. V. parodė, kad ji UAB „A.“ dirbo buhaltere nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2018 metų liepos mėn. Į darbą ją priėmė direktorius E. S. Tuo metu D. U. įmonėje dirbo vyr. buhaltere. Įmonės akcininku buvo E. S., po jo mirties akcininke tapo jo sesuo. Ar turėjo akcijų D. U. – tiksliai nežino. Po E. S. mirties D. U. tapo įmonės direktore, tačiau kokiu būdu, nežino. Vėliau E. S. sūnus L. S. D. U. atleido iš direktorės pareigų ir pats tapo įmonės direktoriumi. UAB „A.“ buvo buhalterinių paslaugų įmonė. Direktorius dar atlikinėdavo ir finansinius auditus. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma buhalterinėje programoje (duomenys neskelbtini), dar buvo algų skaičiavimo programa (duomenys neskelbtini). Visą jos (liudytojos) darbo laikotarpį įmonė veiklą vykdė patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Ten buvo biuras ir jos darbo vieta. Apie įmonės kreditus, piniginius srautus nieko nežino. Įmonėje buhalterinę apskaitą tvarkė D. U., kuri buvo atsakinga ir už kasą. Kas disponavo įmonės piniginėmis lėšomis, nežino Atlyginimą gaudavo pavedimais į banką. Pavedimus darydavo arba direktorius E. S., arba D. U. Būdavo atvejų, kad už įmonės suteiktas paslaugas klientai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, o ne pavedimu. Priimant pinigus, buvo išrašomi apskaitos dokumentai ir atiduodami įmonei. Pinigus paimdavo ir išrašydavo dokumentus D. U. Be D. U., kitos darbuotojos tokių funkcijų nevykdė. Kur įmonėje buvo laikomi grynieji pinigai, kur buvo įmonės kasa, nežino, turbūt kasoje. Ar įmonės patalpose buvo koks nors seifas, nematė.
Liudytoja Z. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 3, b. l. 15-17), kad jos vyras E. S. mirė (duomenys neskelbtini). Jis mirė dėl kepenų cirozės, kadangi turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Iki mirties UAB „A.“ direktoriumi buvo jos vyras, o buhalteriją tvarkė D. U. Kiek atsimena, ji nurodytoje bendrovėje dirbo nuo įsteigimo. Mirus vyrui, ji tapo įmonės direktore, tačiau nežino aplinkybių, kaip ji tapo įmonės direktore bei viena iš akcininkių. Kitą dalį akcijų turi jos vyro sesuo I. S., ji apie dešimt metų gyvena Anglijoje. Kiek žino, ji įmonės veikloje nedalyvavo, buvo daugiau formali akcininkė. Ji dirbo maždaug iki 2011 m., tiksliai neprisimena, po to dėl neįgalumo nedirbo. Šeima gyvendavo iš jos ir vyro atlyginimo. Kokio dydžio atlyginimą gaudavo vyras nežinojo, tačiau tai buvo atlyginimas kaip UAB „A.“ direktoriaus. Vyras jai nieko nepasakodavo apie savo piniginius reikalus ir ji niekada nežinojo kiek jis konkrečiai turi pinigų. Ji prašydavo pinigų šeimai bei būstui išlaikyti ir jis duodavo, kartais neužtekdavo pinigų apmokėti už būstą, todėl vieną kartą jis duodavo didesnę, sumą pinigų, kitą kartą – mažesnę. Mano, kad duodavo tam tikrą sumą pinigų priklausomai nuo to, kiek jų turėjo. Ji nieko nežino apie E. S. perduodamus pinigus, kuriuos galimai atveždavo D. U., tačiau negali teigti, kad taip negalėjo būti. Kaip minėjo, vyras jai nieko nepasakojo apie savo piniginius reikalus. Į 2012 metų pabaigą, tikslios datos neprisimena, jai paskambino D. U. ir paprašė sumokėti bankui (duomenys neskelbtini) įmokas, tai yra paskolinti įmonei pinigų, kadangi įmonė labai sunkiai laikosi ir vos sumoka palūkanas pagal paimtą kreditą UAB „A.“ vardu banke (duomenys neskelbtini). D. U. žinojo, kad ji buvo pardavusi butą ir turėjo pinigų. Ji gera valia sutiko, tuo labiau žinojo, kad sutartimi su banku yra įkeistas butas, kuriame gyveno šeima. Bijodama prarasti butą, sutiko sumokėti įmokas, nors nebuvo sudaryta jokia paskolos sutartis ir nebuvo numatyti konkretūs skolos grąžinimo terminai. Todėl ji bankui (duomenys neskelbtini) sumokėjo apie 98 000 Lt, į nurodytą sumą buvo įskaičiuotos ir palūkanos. Ji pati nereikalavo grąžinti pinigus, D. U. jai laikas nuo laiko skambindavo ir sakydavo, kad įmonė neturi pinigų jai grąžinti skolą, todėl ji tiesiog laukė. UAB „A.“ skolą grąžino tik jos sūnui tapus bendrovės direktoriumi, tai yra 2019 m. sausio 31 d., į jos (liudytojos) sąskaitą pervedė 37 240,34 Eur suma. Ši suma yra didesnė už jos sumokėtą bankui, kadangi į ją įskaičiuotos ir 5 proc. metinės palūkanos, kurių ji pareikalavo vadovaujantis civilinės teisės normomis. UAB „A.“ deklaravo pinigų grąžinimą. Kiek pamena, L. S. įmonės direktoriumi tapo 2018 m. liepos mėn.
Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamas veikas taip pat įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 12 d. UAB „A.“ atstovės Advokatų profesinės bendrijos Jurkonis ir partneriai LINDEN atstovės advokatės Giedrės Kaziliūnaitė pareiškimo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ajam policijos komisariatui bei pareiškimo priedų (t. 1, b. l. 37-138), pareiškėjo UAB „A.“ atstovė pateikė prašymą policijai pradėti ikiteisminį tyrimą D. U. atžvilgiu dėl BK 182, 183, 222, 300 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų. Pareiškime nurodoma, kad į UAB „A.“ direktorės pareigas nuo 2012 m. balandžio 4 d. vienintelio akcininko sprendimu buvo paskirta D. U. 2018 m. liepos 12 d. eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui nutarus atšaukti D. U. iš vadovo pareigų dėl prarasto akcininkų pasitikėjimo, naujasis bendrovės vadovas L. S. nustatė, kad D. U. neteisėtais veiksmais galimai pasisavino bendrovės lėšas, klastojo dokumentus bei siekdama išvengti piniginės prievolės mokėjimo, sudarė fiktyvius savo nekilnojamojo turto perleidimo sandorius:
- iš bendrovės didžiosios knygos nustatyta, kad 2012 m. balandžio 20 d. iš įmonės kasos yra išimti 30 132,69 LTL (8727,03 EUR) (prieraše nurodyta, kad pinigai išimti E. S., buvusiam UAB „A.“ vieninteliam akcininkui ir vadovui) (priedas Nr. 5), tačiau ši suma E. S. niekada nebuvo išmokėta - nėra kasos išlaidų orderio su E. S. parašu, jog jis pinigus gavo, be to, E. S. mirė (duomenys neskelbtini), bet jau 2012 m. balandžio 20 d. jis buvo be sąmonės, nebereagavo į aplinką (priedas Nr. 6). Taip pat, L. S. kartu su savo motina bei seserimi paveldėjo mirusio tėvo turtą, tačiau jokių grynųjų pinigų nebuvo paveldėta (priedas Nr. 7). Tuo metu bendrovės vadove jau buvo paskirta D. U. (paskirta nuo 2012 m. balandžio 6 d.), todėl akivaizdu, kad ji minėtus pinigus iš bendrovės kasos išėmė be jokio pagrindo, nurodė, kad jie yra mokami merdinčiam E. S., jų niekam neperdavė (nėra parašo, kad grynuosius pinigus gavo E. S.), o lėšas neteisėtai pasisavino. D. U., Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-400-910/2019 teismo posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 9 d. metu prisipažino, kad paėmė 8727,03 Eur iš įmonės kasos bei nurodė, kad neturi jokių rašytinių įrodymų, kad pinigai buvo perduoti E. S. (priedas Nr. 8). Be to, naujajam bendrovės direktoriui susipažinus su bendrovės kompiuterine duomenų baze, kuri jam buvo perduota tik 2019 m. balandžio 8 d. buvo nustatyta, kad D. U. klastojo buhalterinės apskaitos duomenis, o būtent, nors iš bendrovės didžiosios knygos matyti, kad neva pinigai iš kasos paimti dar 2012 m. balandžio 20 d., tačiau iš kompiuterinės duomenų bazės (priedas Nr. 9) matyti, kad įrašas apie tokį pinigų išėmimą sukurtas tik 2019 m. rugsėjo 19 d., o koreguotas prieš pat dokumentų perdavimą naujajam direktoriui, t. y. 2019 m. sausio 22 d., kuomet dokumentų perdavimas įvyko 2019 m. sausio 23 d. D. U. iš direktorės pareigų buvo atšaukta 2018 m. liepos 12 d., tokiu būdu ji, nebūdama direktore, neturėjo teisės koreguoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, D. U., koreguodama, o tiksliau klastodama UAB „A.“ apskaitos dokumentus, galimai siekė paslėpti bendrovės kasoje esantį 8727,03 Eur lėšų trūkumą;
- iš UAB „A.“ kasos knygos nustatyta, kad iš kasos yra išgrynintos sumos: 2012 m. gruodžio 1 d. - 3000 Lt (868,86 Eur), 2012 m. gruodžio 2 d. - 2650 Lt (767,49 Eur), 2012 m. gruodžio 17 d. - 2820 Lt (816,73 Eur), 2013 m. sausio 16 d. - 90 018,09 Lt (26 071,04 Eur (priedas Nr. 10). Visos sumos nurašytos iš kasos pagal kasos išlaidų orderius, kaip paskolos grąžinimas bankui (duomenys neskelbtini), kasos išlaidų orderiai nepasirašyti (priedas Nr. 11). Iš tiesų, bendrovė skolinosi lėšas iš šio banko, tačiau UAB „A.“ neapmokėjo šio kredito, jį bendrovės naudai apmokėjo Z. S. (bendrovės buvusio akcininko E. S. sutuoktinė) (priedas Nr. 12). Civilinės bylos Nr. e2-400-910/2019 teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 9 d.) D. U. prisipažino, kad iš tiesų paskolą mokėjo ne pati bendrovė, o Z. S., nurodė, kad pinigai nebuvo Z. S. grąžinti. Taip pat, D. U. negalėjo nurodyti, kodėl tuomet iš kasos išgryninti pinigai - nurodė, kad turbūt tvarkant buhalterinę apskaitą klaidą padarė praktikantė. Tačiau vėl patikrinus kompiuterinę dokumentų bazę, nustatyta, kad pati D. U. darė įrašus programoje, o prieš dokumentų perdavimą, vėl koregavo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentą (priedas Nr. 13). Be to kyla įtarimas, kad D. U. iš UAB „A.“ kasos neteisėtai pasisavino didelės vertės 36 483,66 Eur, o vėliau, siekdama nuslėpti nusikaltimą, suklastojo (naikino) Bendrovės buhalterinius dokumentus;
- 2019 m. sausio 23 d. vykusio dokumentų perdavimo metu D. U. atsisakė perduoti ir pasisavino UAB „A.“ kasoje esančius 69 635,95 Eur (priedas Nr. 14), be to, D. U. neneigė, kad kasoje yra (turi būti) šie pinigai, tačiau pasakė, kad pinigų neatiduos. Tai užfiksuota antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (priedas Nr. 15). Civilinės bylos Nr. e2-400-910/2019 teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 9 d.), D. U., duodama paaiškinimus nurodė, jog pinigus ji pasiėmė sau dėl to, kad iš bendrovės gaudavo per mažą atlyginimą, t. y. neneigė, kad pinigus ji pasiėmė sau. Tai reiškia, kad D. U. veikė neteisėtai ir pasisavino Bendrovei priklausančią didelės vertės 69 635,95 Eur sumą.
- kadangi D. U. savo neteisėtais veiksmais ne tik galimai įvykdė nusikaltimus, tačiau ir padarė UAB „A.“ turtinę žalą, bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl žalos ir nuostolių priteisimo iš D. U.
Su pareiškimu policijai, be kitų dokumentų, buvo pateiktas 2019 m. sausio 21 d. Dokumentų priėmimo - perdavimo aktas (t. 1, b. l. 45), iš kurio matyti, kad D. U. neperdavė L. S. žiniaraščių, turto nurašymo aktų, avanso apyskaitų, įmonės turto - grynųjų pinigų kasoje - 69 635, 95 Eur, 2012 m. akcijų dovanojimo sutarties, 2017 m. akcininkų protokolo dėl įstatų keitimo. Taip pat prie pareiškimo pridėti: E. S. mirties liudijimas (t. 1, b. l. 48), iš kurio matyti, kad E. S. mirė (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 1, b. l. 68), kuriame nurodyta, kad kasos perdavimo metu, perduodamas dokumentas (-ai), jog kasoje yra 69 635, 95 Eur; UAB „A.“ 2012 m. balandžio 4 d. Vienintelio akcininko spendimas (t. 1, b. l. 42), iš kurio matyti, kad bendrovės akcininkas yra E. S. – 100 akcijų, sprendimas – atleisti direktorių E. S. iš direktoriaus pareigų nuo 2012 m. balandžio 5 d. ir nuo 2012 m. balandžio 5 d, paskirti UAB „A.“ direktore D. U., mokant 1500 Eur darbo užmokestį; UAB „A.“ 2018 m. liepos 12 d. Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas (t. 1, b. l. 43-44), iš kurio matyti, kad buvo nuspręsta iš bendrovės direktorės pareigų nuo 2018 m. liepos 12 d. atšaukti D. U. ir nuo 2018 m. liepos 18 d. bendrovės direktoriumi paskirti L. S..
(duomenys neskelbtini) bankas 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 6-9) pateikė UAB „A.“ sąskaitos išrašus, parašų ir antspaudo pavyzdžių korteles ir kt, dokumentus.
(duomenys neskelbtini) bankas AS 2019 m. liepos 29 d. raštu Nr. 2019|19.11-L3011 (t. 2, b. l. 10-31) bei 2020 m. kovo 4 d. raštu Nr. 2020|19.11-L3011 (t. 2, b. l. 32-41) pateikė UAB „A.“ sąskaitų išrašus ir internetinės bankininkystės sesijas už laikotarpį nuo sąskaitų atidarymo iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei 2010 m. sąskaitos atidarymo ir valdymo dokumentus bei 2018 m. sąskaitos valdymo dokumentus.
(duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 8 d. raštu Nr. 8.8.1.1-7/757-1 (t. 2, b. l. 44-84) pateikė su UAB „A.“ sudarytų 2011 m. kovo 25 d. kredito sutarties Nr. 1100261/15jk, 2011 m. liepos 20 d. kredito sutarties Nr. 1101102/15jk, 2011 m. liepos 20 d. kredito sutarties Nr. 1101102/15jk priedo kopijas, mokėjimo nurodymus.
Pagal 2019 m. spalio 28 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 2, b. l. 102-103), L. S. pateikė segtuvus su UAB „A.“ 2012-2018 metų pirminiais apskaitos dokumentais, segtuvą su kasos dokumentais, segtuvą „Didžioji knyga 2012-2015“, (duomenys neskelbtini) bankų dokumentus, bendrovės sutartis, akcininkų sprendimus ir kt. dokumentus.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. sausio 3 d. specialisto išvada Nr. 11-1792 (19) (t. 2, b. l. 110-133) pasitvirtina, kad buvo atliktas UAB ,,A.“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimas. Kaip matyti iš specialisto išvados, tyrimas buvo paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019 m. rugsėjo 20 d. užduotimi, kurioje buvo pavesta atsakyti į klausimus:
1. Kaip ir ar pagrįstai UAB „A.“ buvo naudojamos lėšos kasoje ir sąskaitose bankuose tiriamuoju laikotarpiu? Jei ne, tai kiek ir kam panaudota lėšų nepagrįstai? Ar iš banko sąskaitų ir kasos atlikti mokėjimai užregistruoti bendrovės tvarkomoje apskaitoje (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą)? Ar dėl nepagrįsto lėšų naudojimo bendrovė patyrė nuostolius? Jei taip, tai kokio dydžio?
2. Ar UAB „A.“ padidinant patalpų nuomos kainą, parduodant automobilį, įsigyjant prekes laikėsi norminių aktų reikalavimų? Ar dėl to bendrovė patyrė nuostolius? Jei taip, tai kokio dydžio?
3. Kokius nuostolius iš viso patyrė UAB „A.“ dėl nepagrįsto lėšų naudojimo ir negrąžinto grynų pinigų likučio, buvusio kasoje D. U. nušalinimo nuo pareigų dieną?
4. Ar UAB „A.“ apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės norminių aktų reikalavimų? Jei ne, tai ar dėl nustatytų teisės norminių aktų reikalavimų nesilaikymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „A.“ veikios, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros tiriamuoju laikotarpiu?
Atlikus tyrimą:
pirmuoju klausimu nustatyta, kad:
UAB „A.“ 2012 – 2018 metais piniginės lėšos panaudotos taip:
- 161 561,61 eurų iš kasos ir banko sąskaitų išmokėta D. U. vardu;
- 49 353,16 eurų išmokėta kitiems gavėjams (atskaitingam asmeniui, darbo užmokesčiui, paskoloms;
- 2012 metais iš kasos 1560 Lt suma buvo papildyta banko sąskaita;
- 405 042,21 eurų iš banko sąskaitų panaudota mokesčiams sumokėti, atsiskaityti su tiekėjais, mokėti darbo užmokestį ir kitiems mokėjimams;
- 2012-2014 metais iš banko į kasą įnešta 132 403 Lt, 2015-2018 metais iš banko į kasą įnešta 40 839 eurai.
2015-2017 metais išgryninta 220 eurų suma nebuvo užpajamuota UAB „A.“ kasoje, o 10,49 eurų išlaidų suma nepagrįstai nurodoma kaip banko išlaidos.
UAB „A.“ 2012-2018 metais piniginės lėšos kasoje panaudotos nepagrįstai:
1. Jeigu E. S. nebuvo išmokėta 30 132,69 Lt (8727,03 eurų) suma pagal 2012-04-20 kasos išlaidų orderį Nr. 7.
2. 2012 m. gruodžio – 2013 m. sausio mėnesiais iš kasos nurašyta 98 488,09 Lt (28 524,12 eurų) kaip paskolos (duomenys neskelbtini) grąžinimas, tačiau šią paskolą grąžino Z. S.
2012-2018 metais UAB „A.“ iš direktorės D. U. nuomojo negyvenamąsias patalpas, už kurių nuomą tiriamuoju laikotarpiu sumokėjo 116 121,23 eurus. Nustatyti, ar mokėta nuomos kaina atitiko rinkos, nėra specialisto kompetencija. Jei bus nustatyta, kad nuomos kaina neatitiko rinkos sąlygų ar nuomos sutartis sudaryta nesilaikant teisės aktų ar bendrovės įstatų, tai patalpų nuomos mokestis galėjo būti sumokėtas nepagrįstai.
Dėl nustatyto nepagrįsto paskolos (duomenys neskelbtini) nurašymo ir galimai neįvykusio pinigų išmokėjimo E. S. iš bendrovės kasos UAB „A.“ patyrė 128 620,78 Lt (37 251,15 eurų) nuostolį.
antruoju klausimu nustatyta, kad:
- specialistas nekompetentingas nustatyti, kokia buvo 2012-2018 metų komercinės paskirtis patalpų nuomos kaina ir ar UAB „A.“ iš D. U. nuomojosi patalpas, mokėdama rinkos kainos nuomos mokestį;
- 2012 metais UAB „A.“ pardavė su automobilius Volvo S80. Automobiliai perleisti pelningai – Kitos veiklos pelnas 257,69 Lt: vienas automobilis parduotas su 1240,44 Lt pelnu, kitas – su 982,75 Lt nuostoliu.
trečiuoju klausimu nustatyta, kad jeigu po 2018 m. liepos 12 d. kasoje piniginių lėšų nebuvo, tai UAB „A.“ galėjo patirti 107 038,08 eurų nuostolį, dėl nurašytų piniginių lėšų išmokėjimo E. S., (duomenys neskelbtini) ir likučio kasoje.
ketvirtuoju klausimu nustatyta kad:
tvarkant UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, buvo nesilaikyta šių teisės aktų reikalavimų:
- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574):
12 straipsnio 1 dalį, jei nebuvo surašomi kasos dokumentai, apkaitomos neįvykusios ūkinės operacijos;
16 straipsnio 1 dalį, buvo apskaitomos neįvykusios ūkinės operacijos;
16 straipsnio 3 dalį daromi nedokumentuoti įrašai apskaitos registruose;
18 straipsnio 1 dalį, nebuvo anuliuojami sugadinti pinigų apskaitos dokumentai;
19 straipsnio 1 ir 2 dalis, jei nebuvo išsaugoti visi pirkimo, kasos dokumentai;
- Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 su pakeitimais) 15 straipsnio 10 dalį, jei nebuvo atliekamos ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos, nebaigtų remonto darbų, nebaigtos statybos, ir kitų atsargų, investicijų, vertybinių popierių, grynųjų pinigų, gautinų skolų, mokėtinų skolų inventorizacijos;
- Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“:
4 ir 16 punktus, kasos dokumentais ir įrašais kasos knygoje įformintos neįvykusios ūkinės operacijos;
17 punktą, kasos knygos įrašai nepagrįsti kasos orderių duomenimis;
- Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, 3 punktą, jei nebuvo atliekamos ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos, nebaigtų remonto darbų, nebaigtos statybos, ir kitų atsargų, investicijų, vertybinių popierių, grynųjų pinigų, gautinų skolų, mokėtinų skolų inventorizacijos.
Nustatyti buhalterinės apskaitos norminių aktų nesilaikymo atvejai yra susiję su trūkumu UAB „A.“ kasoje, todėl jie netrukdo nustatyti bendrovės 2012-2018 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistas Marius Barkauskas paaiškino (t. 2, b. l. 136), kad 69 635,95 Eur likutis susidaro nuo 2013 m. birželio mėn. 20 d. iki 2018 m. liepos 12 d. Kasos knygoje nurodytas 69 635,95 Eur likutis. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas išlaidas kasoje, piniginių lėšų dokumentinis likutis turėjo būti 69 786,93 Eur, tai yra 150,98 Eur didesnis. Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. liepos 12 d. kasos knygoje apskaityta išlaidų 5 031,99 Eur, o kasos išlaidų orderiais pagrindžiama išlaidų suma yra 4 881,01 Eur. Taigi, dokumentais nepagrįstos kasos išlaidos sudaro 150,98 Eur. Iš viso laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2018 m. liepos 12 d. vykusių kasos išlaidų operacijų 2018 m. liepos 12 dienai gaunamas likutis 69 786,93 Eur. Jeigu šio likučio realiai kasoje nebuvo, ar jis nebuvo perduotas naujajam direktoriui, gaunamas trūkumas nurodytai sumai UAB „A.“ kasoje. Tiksliau nustatyti laikotarpį, kuriuo iš kasos buvo išlaiduotos piniginės lėšos, nėra galimybės, nes šios išlaidos nepagrįstos jokiais dokumentais. ???
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. vasario 23 d. specialisto išvada Nr. 11-2001 (209) (t. 2, b. l. 146-193) pasitvirtina, kad buvo atliktas papildomas UAB ,,A.“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimas. Kaip matyti iš specialisto išvados, tyrimas buvo paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. rugsėjo 18 d. užduotimi, kurioje buvo pavesta atsakyti į klausimus:
1. Iš kokių piniginių lėšų laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. liepos 12 d. buvo suformuota UAB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), kasa?
2. Ar pagrįstas piniginių lėšų pajamavimas ir nurašymas 2012-2018 metais UAB „A.“ kasoje?
3. Ar yra piniginių lėšų trūkumas/perteklius 2018 m. liepos 12 d. UAB „A.“ kasoje? Jei taip, koks galimas jo susidarymo mechanizmas? (kokie trūkumo slėpimo apskaitoje būdai panaudoti?).
4. Ar bendrovės buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu, susijusi su kasa, buvo tvarkoma laikantis nustatytų norminių aktų reikalavimų? Jei ne, tai ar dėl nustatytų teisės norminių aktų reikalavimų nesilaikymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros tiriamuoju laikotarpiu? Jeigu dėl nustatytų teisės norminių aktų reikalavimų nesilaikymo galima nustatyti UAB „A.“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, prašome pateikti įmonės turtą tiriamųjų laikotarpiu.
Specialisto tiriamojoje dalyje pirmuoju – ketvirtuoju klausimais specialistas nurodė, kad:
- bylos medžiagoje pateikto UAB „A.“ 2012 metų balanso straipsnyje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ nurodytas piniginių lėšų likutis praėjusiais finansiniais metais 4008 Lt, finansiniais metais – 86 061 Lt. Balanse nurodytas pinigų likutis 2011 metų pabaigoje – 4008 Lt atitinka UAB „A.“ Didžiosios knygos pinigų sąskaitų likutį 2012 metų pradžiai – 4008,11 Lt. Balanse nurodytas pinigų likutis 2012 metų pabaigoje – 86 061 Lt neatitinka UAB „A.“ Didžiosios knygos pinigų sąskaitų likučio 2012 metų pabaigai – 55 928,49 Lt. Skirtumas sudaro 30 133 Lt (86 061 Lt -55 928 Lt). Tikėtina, kad pinigų išmokėjimo 2012 m. balandžio 20 d. E. S. operacija 30 132,69 Lt nebuvo įtraukta į Didžiąją knygą 2012 metų finansinės atskaitomybės sudarymo metu. Objektų tyrimui nepateikti kasos likučių inventorizavimo dokumentai.
Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 su pakeitimais) 15 straipsnio 10 dalyje nurodoma:
„Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
Inventorizacijos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, nurodoma:
„3. Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną.
10. Inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu (toliau vadinama – įsakymas), kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos, jai pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją pagal įsakyme nurodytos dienos būklę, nurodomas inventorizacijos pradžios ir užbaigimo laikas, įpareigojama šį faktą įforminti dokumentais.
51. Inventorizacijai įforminti sudaromi inventorizavimo aprašai, kurie aiškiai ir įskaitomai surašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Inventorizacijai įforminti biudžetinėse įstaigose naudojamas inventorizavimo aprašas-sutikrinimo žiniaraštis.“
Tyrimui pateiktas juodos spalvos segtuvas, kuriame įsegti kasos pajamų ir išlaidų orderiai bei atskiri lapai su užrašu „Kasos knyga (272)“ ar „Kasos knyga (2721)“. Šiuose lapuose nurodoma visų metų kasos apyvarta (pajamos ir išlaidos pagal kasos pajamų ir išlaidų orderius), likutis periodo pradžioje ir pabaigoje, todėl jie pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p. laikytini kompiuterizuota kasos knyga.
Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse (patvirtinta LRV 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ su pakeitimais) nurodoma:
<2010-06-06 – 2018-06-01 laikotarpio redakcija>
„16. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai.
Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, ūkio subjektas pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais.
Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais per kalkę arba savaiminio kopijavimo popierių. Antrieji lapų egzemplioriai turi būti atplėšiami ir naudojami kaip kasininko apyskaita, pirmieji lieka kasos knygoje. Pirmieji ir antrieji lapų egzemplioriai numeruojami tais pačiais numeriais. Trynimai ir nepatvirtinti taisymai kasos knygoje draudžiami. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais.
Ūkio subjekto struktūriniai padaliniai vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka gali pildyti atskiras kasos knygas. Kasos operacijos kiekviena užsienio valiuta turi būti surašytos atskirose kasos knygose. Biudžetinėse įstaigose biudžetinėms ir nebiudžetinėms lėšoms pildomos atskiros kasos knygos. Jeigu pildomos atskiros kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai numeruojami atskira eilės tvarka.
29. Pinigai inventorizuojami pagal Inventorizacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (Žin., 1999, Nr. 50-1622; 2004, Nr. 109-4084).
16. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirto atsakingo asmens parašai.
Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, ūkio subjektas pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirto atsakingo asmens parašais.
Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais per kalkę arba savaiminio kopijavimo popierių. Antrieji lapų egzemplioriai turi būti atplėšiami ir naudojami kaip kasininko ataskaita, pirmieji lieka kasos knygoje. Pirmieji ir antrieji lapų egzemplioriai numeruojami tais pačiais numeriais. Trynimai ir nepatvirtinti taisymai kasos knygoje draudžiami. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirto atsakingo asmens parašais.
Ūkio subjekto struktūriniai padaliniai vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirto atsakingo asmens nustatyta tvarka gali pildyti atskiras kasos knygas. Kasos operacijos kiekviena užsienio valiuta turi būti surašytos atskirose kasos knygose. Biudžetinėse įstaigose biudžetinėms ir nebiudžetinėms lėšoms pildomos atskiros kasos knygos. Jeigu pildomos atskiros kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai numeruojami atskira eilės tvarka.
29. Pinigai inventorizuojami pagal Inventorizacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“.
Daugelyje pateiktų kasos pajamų ir išlaidų orderių nėra vyriausiojo buhalterio, kasininko, įmonės vadovo, pinigų gavėjo parašų. UAB „A.“ naudojami tipinės formos kasos išlaidų orderiai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1994-06-30 raštu Nr. 49N „Dėl kasos operacijų apskaitai naudojamų pirminių dokumentų ir registrų“. Kasos išlaidų orderiuose atspausdintas įmonės vadovo vardas ir pavardė – D. U., o kasos pajamų orderiuose atspausdintas vyr. finansininko (buhalterio) vardas ir pavardė D. U. Kasos dokumentuose nenurodomas kasininko vardas ir pavardė, nepasirašoma, daugelis dokumentų nepatvirtinti parašais.
Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse nurodyta:
„41. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius.
27. Jeigu ūkio subjekte nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas ta pačia tvarka pavedama kitiems ūkio subjekto darbuotojams.“
Objektų tyrimui pateiktoje 2012 metų kasos knygoje (juodame segtuve) pateikiamos kasos operacijos nuo 2012 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Kasos knygoje nurodyti likučiai periodo (2012 m.) pradžioje 0,00 Lt ir pabaigoje 50 897,74 Lt. Pajamos 67 939,10 Lt, išlaidos – 17 041,36 Lt. Kasos pajamų ir išlaidų orderiai pateikiami nuo 2012 m. balandžio 27 d.
UAB „A.“ 2012 metų Didžiojoje knygoje kasos likutis laikotarpio pradžiai nurodytas 209,94 Lt. Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. kasos pajamos buvo 56 479,80 Lt, išlaidos – 56 689,74 Lt ir kasos likutis 2012 m. balandžio 20 d. sudarė 0,00 Lt. Šis kasos likutis atitinka juodame segtuve esančioje kasos knygoje „Kasos knyga (272)“ nurodytam likučiui 2012-04-21 periodo pradžioje.
Jei dokumentinis piniginių lėšų likutis kasoje 2012 m. sausio 1 dienos pradžioje buvo 209,94 Lt, tai dokumentinis pinigų likutis kasoje 2012 m. balandžio 20 dienos pabaigoje buvo 0,00 Lt, o tiriamojo laikotarpio pradžioje 2012 m. balandžio 4 d. dokumentinis likutis kasoje buvo 22 099,38 Lt.
Iš 3 lentelės matyti, kad pinigų likutis kasoje 2012 m. sausio 31 dienos pradžioje buvo 15 813,49 Lt ir tą dieną išmokėta E. S. 25 000 Lt. Dokumentinis pinigų likutis dienos pabaigoje tampa neigiamas – 9 186,51 Lt. Neigiamas likutis kasoje išlieka 2012 m. sausio 31 d. – 2012 m. vasario 21 d. laikotarpiu. Kadangi pinigai skaičiuojami natūriniais vienetais, tai neigiama pinigų suma negalima. Gaunamas neatitikimas gali būti susijęs su įvairiomis norminių teisės aktų nesilaikymo, tvarkant UAB „A.“ kasos apskaitą, atvejų sukeltomis priežastimis:
- galimas netikslus dokumentinis likutis laikotarpio pradžioje;
- gali neatitikti dokumentinis ir faktinis pinigų likutis kasoje (nepateikti inventorizacijos dokumentai);
- gali būti netiksliai nurodyta iš klientų gauta pinigų suma (ne visi kasos pajamų orderiai pateikti; nepateiktos mokėjimą pagrindžiančios PVM sąskaitos faktūros);
- gali būti netiksliai nurodyta iš banko gauta suma (dalis sumų iš banko sąskaitos nebuvo išimtos grynaisiais pinigais, bet pervedamos į D. U. sąskaitą);
- gali būti netiksliai nurodyta išmokėta E. S. pinigų suma, ar netiksliai nurodyta išmokėjimo data (nepateiktas 2012 m. sausio 31 d. KIO);
- gali būti dalis pinigų apskaitos operacijų, susijusių su pinigų judėjimu tarp kasos, banko ir atskaitingų asmenų nedokumentuota.
Kokios konkrečios priežastys nulėmė neigiamą dokumentinį pinigų likutį kasoje, nustatyti nėra galimybės.
2012 metų UAB „A.“ apskaitytos kasos pajamos sudarė 124 418,90 Lt.
Pinigai į kasą buvo įnešami iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (LTL). Banko sąskaitos išraše nurodoma, kad pinigai, kurie apskaityti kasos įplaukose yra:
- grynųjų pinigų išėmimas – 84 955 Lt, iš jų 79 690 Lt išimta D. U. vardu, 5 265 Lt išimta D. K. vardu;
- pervedimas į kitą sąskaitą – 11 246 Lt, iš jų 10 646 Lt pervesta D. U., nurodant kad tai sąskaitos papildymas ar nuoma (gavėjo sąskaitos: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), 600 Lt pervesta D. K. pagal avanso apyskaitą (gavėjo sąskaita (duomenys neskelbtini) LTL, (duomenys neskelbtini) bankas).
(duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (LTL) išraše 2012 metais nurodyta, kad papildomai iš sąskaitos išimta 11 589 Lt grynaisiais pinigais, tačiau šios lėšos neužpajamuotos bendrovės kasoje.
UAB „A.“ Didžiosios knygos duomenimis 2012 metais klienų įneštos į kasą lėšos sudarė 19 435,78 Lt. Klientai kas mėnesį mokėdavo už teikiamas paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pažymėtina, kad tyrimui pateikta mažiau klientų atsiskaitymo kasos pajamų orderių, nei įrašų kasos knygoje.
Nors tyrimui nepateiktos visos pardavimo PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu atlikti klientų mokėjimai kasoje, tačiau jos apskaitytos bendrovės Didžiojoje knygoje.
Pinigų grąžinimas į kasą apskaitytas dviem 2012 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderiais: 1) (duomenys neskelbtini) į kasą įnešta 3500 Lt D. U. vardu; 2) (duomenys neskelbtini) į kasą įnešta 282,12 Lt I. T. vardu. Orderiuose nėra parašų. UAB „A.“ Didžiosios knygos duomenimis pinigai į kasą grąžinami pagal atskaitingų asmenų avanso apyskaitas (sąskaita Nr. 24352 „D. U. atskaitingi asmenys“; Nr. 24354 „I. T. atskaitingi asmenys“).
2012 metais parduoti du automobiliai Volvo S80.
Objektų tyrimui pateiktos UAB „A.“ Didžiosios knygos duomenimis iš bendrovės kasos 2012 metais išmokėtos šios piniginės lėšos – 73 731,10 Lt.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame UAB „A.“ 2019 m. balandžio 12 d. pareiškime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodoma:
„iš Bendrovės didžiosios knygos nustatyta, kad 2012 m. balandžio 20 d. iš įmonės kasos yra išimti 30 132,69 LTL (8 727,03 EUR), prieraše nurodyta, kad pinigai išimti E. S. (buvęs UAB „A.“ vienintelis akcininkas ir vadovas) (priedas Nr. 5), tačiau ši suma E. S. niekada nebuvo išmokėta - nėra kasos išlaidų orderio su E. S. parašu, jog jis pinigus gavo. E. S. mirė (duomenys neskelbtini), bet jau 2012 m. balandžio 20 d. jis buvo be sąmonės, nebereagavo į aplinką“.
Iš tyrimui pateikto UAB „A.“ buhalterinės apskaitos registro Kasos knygos (sąskaita 272) nustatyta, kad 2012 m. balandžio 20 dienos pradžioje buvo 27 947,19 Lt piniginių lėšų likutis, į kasą įnešta 2 185,50 Lt suma (665,50 Lt Klientų atsiskaitymas, dokumento Nr. PAU300603 UAB „K.“ ir 1520 Lt gauta iš banko, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kadangi E. S. vardu sumokėta 30 132,69 Lt. Mokėjimo dokumento Nr. 7. Kasos likutis dienos pabaigoje lygus nuliui.
E. S. vardu išmokėta 30 132,69 Lt suma apskaityta „Kitų gautinų sumų“ sąskaitoje (D2434). Šioje sąskaitoje apskaityta E. S. skola 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 86 132,69 Lt.
Sąskaitoje 2434 „Kitos gautinos sumos“ apskaitomos E. S. vardu išduotos paskolos:
2011 m. gegužės 31 d. 31 000 Lt
2012 m. sausio 31 d. 25 000 Lt
2012 m. balandžio 20 d. 30 132,69 Lt
Iš viso: 86 132,69 Lt.
UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytas piniginių lėšų išmokėjimas E. S. Tyrimui nepateiktas kasos išlaidų orderis su pinigų gavėjo parašu, todėl nėra galimybės nustatyti, ar piniginės lėšos buvo perduotos E. S. (ar jo šeimos nariams).
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) nurodyta:
12 straipsnio 1 dalyje: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“,
16 straipsnio 1 dalyje: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“
16 straipsnio 3 dalyje nurodoma: „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka.“
19 str. 2 d.: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“
Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse (patvirtinta LRV 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ su pakeitimais) nurodoma:
„4. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį.
17. Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį.“
Jeigu nebuvo surašytas 2012 m. balandžio 20 d, kasos išlaidų orderis, kuriuo E. S., sumokėta 30 132,69 Lt suma, tai nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) - 12 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 3 dalis o jei toks orderis neišsaugotas – nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 2 dalies.
Jeigu 2012 m. balandžio 20 d. E. S. nebuvo išmokėta 30 132,69 Lt suma iš kasos, o įrašas apie tokias išlaidas įtraukas į apskaitos registrus, tai nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalis.
Bylos medžiagoje pateikiamas UAB „A.“ apskaitos programos ekranvaizdis, kuriame atvaizduota kasos operacija Nr. 214: 2012 m. balandžio 30 d. išmoka iš kasos E. S. Iš ekrano nuotraukos matyti, kad operacija apskaitoje užregistruota 2018 m. rugsėjo 19 d.
UAB „A.“ 2012 metų kasos išlaidų orderiuose apskaitytas darbo užmokesčio išmokėjimas – 1 358,44 Lt. Tyrimui nepateikti 2012 m. sausio – balandžio mėn. darbo užmokesčio mokėjimo kasos išlaidų orderiai (697,05 Lt sumai), nepateikti darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai.
Iš UAB „A.“ kasos išmokėta D. U. vardu:
- 7000 Lt. Kasos knygoje išlaidos įvardintos kaip nuoma. 2012 m. gruodžio 21 d. KIO nurodytas mokėjimo pagrindas „10-12 už 2012 m. gruodžio 31 d., 01-09 už 2012 m. rugsėjo 30 d. “. Nuomos sąskaitos faktūros tyrimui nepateiktos.
- 188,36 Lt. Kasos knygoje nurodyta apmokėjimas klientams. 2012 m. gruodžio 31 d. KIO nurodyta „apmokėjimas“. Kokiems klientams buvo sumokėta nenurodyta. Nepateiktas sumokėjimą pagrindžiantis kvitas.
Tyrimui pateiktoje UAB „A.“ avansinėje apyskaitoje „24352 D. U. atskaitingi asmenys“ nurodyta, kad 2012 m. gruodžio 31 d. grąžintas į kasą avansas sudarė 3500 Lt, o išduotas iš kasos 188,36 Lt.
2012 m. gruodžio 31 d. KIO Nr. 20 I. T. išmokėta 21,61 Lt suma, nurodant, kad tai „apmokėjimas“; kasos knygoje išlaidos apskaitytos kaip išduotas avansas.
Tyrimui I. T. avansinė apyskaita nepateikta. Didžiosios knygos sąskaitoje Nr. 24354 „I. T. atskaitingi asmenys“ įtraukta iš kasos išmokėta 21,61 Lt suma I. T.
2013 metų UAB „A.“ kasos knygoje nurodytas likutis laikotarpio pradžioje – 50 897,74 Lt. Per 2013 metus gauta 80 880,41 Lt pajamų ir turėta 95 018,09 Lt išlaidų. Likutis 2013 m. gruodžio 31 d. – 36 760,06 Lt.
Kasos pajamos 2013 metais sudarė 80 880,41 Lt.
Pinigai į kasą buvo įnešami iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (LTL) 20 818 Lt ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL 13 217 Lt. Banko sąskaitų išrašų duomenimis iš banko sąskaitų buvo išimta 34 035 Lt arba 2 Lt mažiau, nei įnešta į bendrovės kasą. Banko sąskaitos išraše nurodoma, kad pinigai, kurie apskaityti kasos įplaukose, yra:
- grynųjų išėmimas – 29 695 Lt D. U. (27 095 Lt) ir D. K. (2600 Lt) vardu;
- pervedimas į kitą sąskaitą – 4 340 Lt, iš jų 3 840 Lt pervesta D. U., nurodant kad tai sąskaitos papildymas ar mokėjimas už nuomą į sąskaitą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 500 Lt pervesta D. K. pagal avanso apyskaitą (gavėjo sąskaita (duomenys neskelbtini) LTL, (duomenys neskelbtini) bankas).
2013 m. lapkričio 29 d. iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išimta 130 Lt grynųjų, tačiau kasoje jie neapskaityti.
Pinigų grąžinimas į kasą apskaitytas dviem 2013 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderiais: 1) PAU300755 į kasą įnešta 27 580 Lt D. U. vardu; 2) PAU300756 į kasą įnešta 2 552,69 Lt D. K. vardu. Pažymėtina, kad šios operacijos apskaitos programoje įvestos 2018 m. rugsėjo 19 d. Orderiuose nėra parašų. UAB „A.“ Didžiosios knygos duomenimis pinigai į kasą grąžinami pagal atskaitingų asmenų avanso apyskaitas (sąskaita Nr. 24352 D. U. atskaitingi asmenys; Nr. 24355 D. K. atskaitingi asmenys). Tyrimui pateiktoje D. U. avanso apyskaitoje įtraukta 27 580 Lt suma.
Pinigai į UAB „A.“ kasą buvo priimami ir iš pirkėjų, kuriems buvo teikiamos buhalterinės paslaugos.
Kai kurie kasos pajamų orderiai pasirašyti pirkėjų vardu. Tarp tyrimui pateiktų 2013 metų UAB „A.“ dokumentų, nėra išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias atlikti bendrovių „A.“, „B.“, „Č.“, „L.“, „R.“, „S.“, „L.“ ir VŠĮ „T.“ mokėjimai į kasą.
UAB „A.“ kasos knygoje apskaityti ir tyrimui pateikti du 2013 metų kasos išlaidų orderiai:
1) 2013 m. sausio 16 d. KIO Nr. 62 išduota (duomenys neskelbtini) 90 018 Lt;
2) 2013 m. lapkričio 13 d. KIO Nr. 63 išduota 5000 Lt laidojimo pašalpa D. U.
Abu kasos išlaidų orderiai be pinigų gavėjo parašų. Pinigų sumokėjimo bendrovei (duomenys neskelbtini) kvitas nepateiktas.
UAB „A.“ 2019 m. balandžio 12 d. pareiškime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodoma:
„Iš Bendrovės kasos knygos nustatyta, kad iš kasos yra išgrynintos sumos: 2012 m. gruodžio 1 d. - 3000 Lt (868,86 Eur), 2012 m. gruodžio 2 d. - 2650 Lt (767,49 Eur), 2012 m. gruodžio 17 d. - 2820 Lt (816,73 Eur), 2013 m. sausio 16 d. - 90 018,09 Lt (26 071,04 Eur (priedas Nr. 10). Visos sumos nurašytos iš kasos pagal kasos išlaidų orderius, kaip paskolos grąžinimas (duomenys neskelbtini) bankui, pabrėžtina, kad kasos išlaidų orderiai yra nepasirašyti (priedas Nr. 11). Iš tiesų UAB „A.“ skolinosi lėšų iš šio banko, tačiau bendrovė neapmokėjo šio kredito, jį bendrovės naudai apmokėjo Z. S. (bendrovės buvusio akcininko E. S. sutuoktinė) (priedas Nr. 12). Civilinės bylos Nr. e2-400- 910/2019 teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 9 d.) D. U. prisipažino, kad iš tiesų paskolą mokėjo ne pati bendrovė, o Z. S., nurodė, kad pinigai nebuvo Z. S. grąžinti. Taip pat, D. U. negalėjo nurodyti, kodėl tuomet iš kasos išgryninti pinigai - nurodė, kad turbūt tvarkant buhalterinę apskaitą klaidą padarė praktikantė.“
2011 m. liepos 20 d. tarp UAB „A.“ ir (duomenys neskelbtini) sudaryta kredito sutartis Nr. 1101102/15jk, kuria (duomenys neskelbtini) skolina 120 000 Lt su 9 proc. negrąžintos kredito sumos palūkanomis. Numatomas paskolos grąžinimas pagal grafiką – 2013 m. rugpjūčio 16 d. Kredito tikslas – serverių ir programinės įrangos atnaujinimas. Sutarties užtikrinimo priemonės - E. S. laidavimas ir nekilnojamojo turto, kurio savininkas yra E. S. įkeitimas.
2012 m. gruodžio – 2013 m. sausio mėnesiais UAB „A.“ apskaitytos paskolos (duomenys neskelbtini) grąžinimo operacijos. Mokėjimas atliekamas grynaisiais pinigais iš kasos.
UAB „A.“ kasos knygos duomenimis 2012 m. gruodžio 1 d. kasos likutis dienos pradžioje buvo 57 455,03 Lt, o apskaičius 2012 m. gruodžio 1-2 d. išmoką (duomenys neskelbtini) už grąžinamą paskolą – 5 650 Lt, piniginių lėšų likutis kasoje tapo 51 805,03 Lt.
2012 m. gruodžio 17 d. kasos likutis dienos pradžioje buvo 52 977,59 Lt, po išmokos (duomenys neskelbtini), kasos likutis tapo 50 278,59 Lt.
2013 m. sausio 16 d. kasos likutis dienos pradžioje buvo 60 281,74 Lt, po išmokos (duomenys neskelbtini) – 90 018,09 Lt, kasos likutis tapo neigiamas ir sudarė 29 736,35 Lt. Neigiamas UAB „A.“ kasos likutis išliko iki 2013 m. birželio 19 d. Po šių piniginių operacijų (duomenys neskelbtini) kreditas 2013 m. sausio 16 d. buvo pilnai grąžintas.
Bylos medžiagoje pateikiami mokėjimo nurodymai, kurie rodo, kad mokėjimus už UAB „A.“ atliko Z. S. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini).
Šiuos pavedimus pagrindžia ir byloje esantys (duomenys neskelbtini) pateikti paskolos dengimo dokumentai (vietinio mokėjimo nurodymai).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse nurodoma:
„4 punktas. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį.“
16 punktas. „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai.“
17 punktas. „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį.“
19 punktas. „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.“
Kadangi (duomenys neskelbtini) kreditą mokėjo Z. S. iš savo asmeninių lėšų, tai UAB „A.“ apskaitoje turėjo būti apskaityta 98 488,09 Lt skolos Z. S. operacija.
Piniginių lėšų likutis kasoje turėtų nepasikeisti dėl Z. S. sumokėto kredito ir palūkanų bendrovei (duomenys neskelbtini).
2012-2013 metais UAB „A.“ į apskaitą įtraukė neįvykusias ūkines operacijas, t. y. apskaitė paskolos (duomenys neskelbtini) grąžinimą iš kasos, bei neapskaitė skolos Z. S. atsiradimo ūkinės operacijos. Dėl to nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
2014 metų UAB „A.“ kasos knygoje nurodytas likutis laikotarpio pradžioje – 36 760,06 Lt. Per 2014 metus gauta 16 851,72 Lt pajamų ir turėta 618,08 Lt išlaidų. Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. – 52 993,70 Lt.
Kasos pajamos 2014 metais sudarė 16 851,72 Lt.
Tarp tyrimui pateiktų 2014 metų UAB „A.“ dokumentų, nėra išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias atlikti bendrovių „A.“, „Č.“, D., „L.“, „S.“ mokėjimai į kasą. Dauguma kasos pajamų orderių nepasirašyti pinigų mokėtojo ar pinigus priėmusio asmens vardu.
2014 metais pagal 2014 m. gruodžio 31 d. KIO Nr. 64 iš kasos D. U. išmokėta 618,08 Lt pagal avanso apyskaitą. Orderis nepasirašytas pinigų gavėjo, kasininko, įmonės vadovo vardu. UAB „A.“ 2014 m. Didžiosios knygos duomenimis sąskaitoje Nr. 24352 – „D. U. atskaitingi asmenys“ apskaityta D. U. 2014 m. gruodžio 31 d. išduota iš kasos 618,08 Lt suma.
Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikos įstatyme (2014 m. balandžio 17 d. Nr. XII-828) nurodoma:
„21 straipsnis. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai
1. Nuo euro įvedimo dienos apskaitos dokumentai surašomi ir duomenys, jeigu jie susiję su ataskaitiniu laikotarpiu, prasidedančiu euro įvedimo dieną, į apskaitos registrus įtraukiami eurais, o prireikus – ir eurais, ir užsienio valiuta.
26 straipsnis. Teisė naudoti litų banknotus ir monetas
1. Lietuvos Respublikos piniginis vienetas litas, kurį sudaro 100 centų, kaip teisėta ir privaloma priimti mokėjimo priemonė atsiskaitant grynaisiais pinigais naudojamas 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos.
<...>
8. Nuo euro įvedimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį kasos pajamų ir išlaidų orderiuose, pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvituose, kasos aparato kvituose, taksometro spausdintuvo spausdinamuose kvituose esant galimybei sumos nurodomos litais ir eurais. Jeigu tokios galimybės nėra, sumos nurodomos arba litais, arba eurais. Pasibaigus šiam laikotarpiui, sumos nurodomos tik eurais.“
UAB „A.“ visus 2015 metus pinigines lėšas iš klientų priimdavo litais. Kasos pajamų orderiai surašomi litais, o kasos knygoje operacijos apskaitomos eurais. Didžiojoje knygoje šioms operacijoms naudota sąskaita 272. Taip pat 2015 metais buvo tvarkoma kita kasos knyga – operacijoms eurais apskaityti (Didžiosios knygos sąskaita 2721): kasos pajamų ir išlaidų orderiai surašomi eurais, kasos knyga pildoma eurais.
2015 metų kasoje (272 Kasa LT) nurodytas likutis laikotarpio pradžioje 15 050,42 Eur, laikotarpio pajamos 4 313,59 Eur, išlaidos – 19 364,01 Eur. Likutis 2015 metų pabaigoje 0,00 Lt. 2014 m. gruodžio 31 d. kasos likutis, nurodytas UAB „A.“ kasos knygoje, buvo 52 993,70 Lt, o perskaičiavus į eurus – 15 348,04 Eur. Susidaręs 297,62 Eur skirtumas (15 348,04 Lt - 15 050,42 Lt ) apskaitytas kaip pradinis likutis bendrovės kasoje eurais (2 721 Eur).
2015 metų kasoje (272 Kasa LT) pajamos sudarė tik klientų atsiskaitymas.
2015 metų pabaigoje kasoje (272 Kasa LT) esančios lėšos 19 364,01 Eur (15 050,42 Eur + 4313,59 Eur) konvertuotos ir perkeltos į kasą 2721 Eur. 2015 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 1 iš kasos išlaiduota 66 860,06 Lt (arba 19 364,01 Eur).
UAB „A.“ kasos knygoje (2721 Kasa Eur) 2015 metais nurodytas likutis laikotarpio pradžioje 297,62 Eur. Per 2015 metus gauta 34 556,14 Eur įplaukų. Kasos išlaidos – 12 939,12 Eur. Likutis kasoje 21 914,64 Eur.
2015 m. kasos (2721 Eur) įplaukas sudarė įnešimai iš banko sąskaitos, D. K. grąžintos lėšos 739,31 Eur ir litų konversijos į eurus įplaukos 20 021,83 Eur.
Pinigų įnešimas iš banko patvirtintas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu.
Pažymėtina, kad 2015-12-07 iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuimta 20 Eur (Grynųjų pinigų nurašymas kortele; Operacijos duomenys: (duomenys neskelbtini)), tačiau neapskaitytas pinigų įnešimas į kasą. Šios išlaidos apskaitytos kaip kitos finansinės – investicinės veiklos sąnaudos.
2015 m. lapkričio 12 d. kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. įneša į kasą 739,31 Eur. KPO ūkinės operacijos turinyje nurodyta: „METU KIRP už 2014 m. gruodžio 31 d. 739,31 EUR“. Kasos knygoje operacija apibūdinama kaip „Grąžinimas“. Buhalterinės apskaitos programoje ši operacija įtraukta 2019 m. sausio 17 d.
UAB „A.“ Didžiojoje knygoje ši operacija apskaityta:
- D 2721 Kasa Eur 739,31 (K.)
- K 4431 Skolos tiekėjams 1 g 739,31 (K.)
2015 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) į kasą įnešta 20 021,83 Eur – pinigų likutis iš kasos litais. Nustatyta, kad 2015 metų pabaigoje kasoje litais likutis sudarė 66 860,06 Lt arba 19 364,01 Eur. 2015 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 1 iš kasos litais ši suma 19 364,01 Eur buvo nurašyta, o į kasą eurais užpajamuota 20 021,83 Eur, arba 657,82 Eur daugiau (20 021,83 Lt - 19 364,01 Lt). 2015 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) užpajamuotas ne tik pinigų likutis iš kasos litais, bet ir sąskaitos 273 Pinigai kelyje likutis.
UAB „A.“ 2014 metų Didžiosios knygos duomenimis sąskaitos (duomenys neskelbtini) likutis lygus nuliui, tačiau 2015 metų Didžiojoje knygoje šios sąskaitos likutis laikotarpio pradžioje nurodomas 657,82 eurai. Sąskaita (duomenys neskelbtini) yra tranzitinė, kurioje apskaitomas laikinas pinigų judėjimas tarp banko sąskaitų ir kasos. Sąskaitos likutis laikotarpio pabaigoje ir kito laikotarpio pradžioje turėtų sutapti.
Objektų tyrimui nepateikta 2016 metų kasos knyga „272 Kasa LT“. UAB „A.“ Didžiosios knygos duomenimis 2016 metais sąskaitoje 272 Kasa LT apskaityta 657,82 Eur įplaukų iš klientų UAB „S.“, „Č.“, „L.“ ir visa gauta suma nurašyta bei įnešta į kasą eurais. Tyrimui nepateikti kasos 272 Kasa LT pajamų (Nr. PAU300767, PAU300766, PAU300769, PAU300768, PAU300770, PAU300772) ir išlaidų (Nr. 2) orderiai.
Iš klientų UAB „S.“, „Č.“, „L.“ gauta ir 272 sąskaitoje Kasa – Lt apskaityta 657,82 Eur suma buvo įnešta į kasą (sąskaita 2721 Kasa Eur) ir surašytas 2015-05-31 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)
Jeigu UAB „A.“ iš klientų UAB „S.“, UAB „Č.“, UAB „L.“ gavo 657,82 Eur, kuriuos apskaitė 272 sąskaitoje Kasa LT, tai per 2016 metus iš klientų gauta suma sudarė 3090,42 Eur.
Tarp tyrimui pateiktų 2016 metų UAB „A.“ dokumentų, nėra išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias atlikti UAB „A.“, UAB „Č.“, UAB G., UAB „L.“, UAB „S.“ mokėjimai į kasą.
2016 metais pagal 2016 m. gruodžio 30 d. KIO Nr. 1 iš kasos D. U. išmokėta 2061,04 Eur pagal avanso apyskaitą. Orderis nepasirašytas pinigų gavėjo, kasininko, įmonės vadovo vardu. UAB „A.“ 2016 m. Didžiosios knygos duomenimis sąskaitoje Nr. 24352 – „D. U. atskaitingi asmenys“ apskaityta D. U. 2014 m. gruodžio 30 d. išduota iš kasos 2061,04 Eur suma.
2017 metų UAB „A.“ kasos knygoje (sąskaita 2721) nurodytas likutis laikotarpio pradžioje – 31 874,02 Eur. Per 2017 metus gauta 36 083,92 Eur pajamų ir turėta 3 444,46 Eur išlaidų. Likutis 2017 m. gruodžio 31 d. – 64 513,48 Eur.
UAB „A.“ Didžiosios knygos sąskaitos 24354 „I. T. atskaitingi asmenys“ duomenimis įmonė atskaitingam asmeniui 2017 m. sausio 1 d. buvo išdavusi 527,82 eurų avansą ir tikėtina, kad I. T. grąžino 632,82 eurų pinigų sumą ir įmonės skola liko 105 eurai, tad UAB „A.“ turėjo tik vieną pajamų operaciją. 2017 m. vasario 28 d. kasos pajamų orderis Nr. 1452 turėjo būti anuliuotas kaip neteisingas.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 su pakeitimais) 18 str. 1 d. nurodyta:
„Pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Jeigu padaryta klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir laikomas negaliojančiu, po to surašomas naujas pinigų apskaitos dokumentas.“
Neanuliavus klaidingai surašyto kasos išlaidų orderio, nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 su pakeitimais) 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
2017 m. UAB „A.“ piniginės lėšos užpajamuotos kaip gautos iš banko sudaro 15 369 Eur:
- iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (EUR) gauta 1 165 Eur banko išraše nurodoma, kad tai lėšų pervedimas D. K. – avansas;
- iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL gauta 2 084 Eur; banko išraše nurodoma, kad 1 045 Eur pervedama į D. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini), 539 Eur pervedama D. U. (grynųjų išėmimas, darbo užmokestis), 500 Eur pervedama į UAB „A.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini);
- iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR gauta 200 Eur; banko išraše nurodoma, kad tai pavedimas (avansas) D. K. į sąskaitą (duomenys neskelbtini);
- iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR gauta 11 920 Eur; banko išraše nurodyta, kad tai grynųjų nurašymas kortele.
Taigi, dalis banko išrašų rodo lėšų pervedima į D. K., D. U. sąskaitas, tačiau tai nėra pinigų išėmimas iš banko sąskaitos ir įnešimas į kasą. Taip pat (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR išraše nurodyta, kad pinigai buvo išimti iš banko sąskaitos, tačiau į bendrovės kasą neįnešti.
Tarp tyrimui pateiktų 2017 metų UAB „A.“ dokumentų, nėra išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias atlikti UAB „V.“, UAB „A.“, UAB „Č.“, UAB „L.“, UAB „S.“ mokėjimai į kasą.
UAB „A.“ 2017 metų kasos išlaidos skirtos darbo užmokesčio išmokėjimui ir avanso atskaitingiems asmenims išdavimui.
Objektų tyrimui nepateikti darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai.
Kasos išlaidų orderiuose Nr. 1-4 pinigų gavėjas nurodytas D. K. Pinigų gavėjo parašo nėra. Įmonės vadovas – pasirašyta D. U. vardu.
Kasos išlaidų orderis Nr. 5 tyrimui nepateiktas. Juo apskaitytas avanso išdavimas I. T. UAB „A.“ Didžiosios knygos sąskaitoje Nr. 24355 „I. T. atskaitingi asmenys“ apskaityta 2017 m. lapkričio 30 d. išduota 77 Eur suma pagal kasos išlaidų orderį Nr. 5.
2017 m. gruodžio 31 d. KIO Nr. 6 nepasirašytas. UAB „A.“ Didžiosios knygos sąskaitoje Nr. 24352 „D. U. atskaitingi asmenys“ apskaityta 2017 m. gruodžio 31 d. išduota 2 410,24 Eur suma pagal kasos išlaidų orderį Nr. 6.
2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. liepos 12 d. laikotarpio UAB „A.“ kasos knygoje (sąskaita 2721) nurodytas likutis laikotarpio pradžioje – 64 513,48 Eur. Per 2018 metus gauta 10 154,46 Eur pajamų ir turėta 5 031,99 Eur išlaidų. Likutis 2018 m. liepos 12 d. – 69 635,95 Eur.
Kasos knygoje nurodyta pajamų suma sutampa su kasos pajamų orderių suma, tačiau išlaidų sumos kasos knygoje ir kasos orderiuose skiriasi.
Kadangi 2018 metų kasos išlaidų orderių numeriai ir sumos skiriasi lyginant su kasos knyga, tai specialistas vadovaujasi tyrimui pateiktais kasos išlaidų orderiais (su parašais). Dėl to kasos išlaidų suma sumažėja 150,98 eurų suma (5031,99-4881,01). Pagal kasos išlaidų orderius D. U. 2018 metais iš kasos išmokėta piniginių lėšų suma padidėja 4,52 eurais (481,92 Eur - 477,4 Eur).
Kadangi įrašai kasos knygoje ir kituose apskaitos registruose nesutampa su kasos išlaidų orderiais (dokumentais), tai nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalies ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 punkto – „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną orderį“.
Iš fizinių asmenų D. K. ir V. J. gautos kasos įplaukos apskaitytos kaip klientų atsiskaitymai. 2018 m. birželio 29 d. KPO Nr. PAU300828 nurodyta, kad iš V. J. gauta 1 000 Eur pagal 2018 m. birželio 29 d. sąskaitą PAL206115. 2018 m. birželio 30 d. KPO Nr. 300830 nurodyta, kad iš D. K. gauta 1 211,28 Eur, tačiau dokumentas, kurio pagrindu atliktas mokėjimas, nenurodytas.
PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu atlikti atsiskaitymai kasoje, objektų tyrimui nepateiktos.
Pagal 2018 m. kovo 31 d. KPO Nr. MOK.OPAV1453 į UAB „A.“ kasą įnešta 4 146 Eur D. K. vardu. Kasos knygoje įplaukos apskaitytos kaip grąžinimas. UAB „A.“ Didžiojoje knygoje apskaityta:
- D 2721 Kasa 4146 (K.);
- K 44401 Išankstiniai apmokėjimai 4146 (K.).
2018 m. UAB „A.“ piniginės lėšos užpajamuotos kaip gautos iš banko sudaro 2 745 Eur:
- iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR gauta 305 Eur; banko išraše nurodoma, kad tai pavedimas (avansas) D. U. į sąskaitą (duomenys neskelbtini) už nuomą;
- iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR gauta 2 440 Eur; banko išraše nurodyta, kad tai grynųjų nurašymas kortele.
2018 metais iš kasos piniginės lėšos buvo išmokamos D. U. ir D. K..
Dokumentų, kurių pagrindu mokami pinigai D. U. kaip skolų tiekėjams dengimas ar išankstinis apmokėjimas tiekėjui, objektų tyrimui nepateikta.
Apibendrinus 2012 m. balandžio 4 d. – 2018 m. liepos 12 d. laikotarpio duomenis nustatyta, kad į UAB „A.“ kasą buvo įnešta 173 882,73 Lt (50 359,92 Eur) ir 97 786,35 Eur, iš viso 148 146,27 Eur. Pinigai į kasą buvo įnešami iš banko sąskaitų, gaunami iš klientų, grąžinami darbuotojų, keičiant valiutą, pardavus automobilius.
Grąžinamos lėšos apskaitytos šių atskaitingų asmenų vardu: D. K. – 22 993,79 Eur, I. T. – 714,53 Eur, D. U. – 9 001,39 Eur.
Į UAB „A.“ kasą mokėjo šie klientai: J. V. 1 000 Eur, K. D. 1 211,28 Eur, UAB „V.“ 150 Eur, UAB „A.“ 1 156,47 Eur, UAB „B.“ 367,95 Eur, UAB „Č.“ 10 513,50 Eur, UAB D. 350,44 Eur, UAB G. 15 Eur, UAB „K.“ 279,63 Eur, UAB „L.“ 7 010,97 Eur, UAB R. 695,54 Eur, UAB „S.“ 2 628,87 Eur, UAB „L.“ 695,06 Eur, VŠĮ „T.“ 535,8 Eur.
Lėšų, kurios kasoje apskaitomos kaip gautos iš banko, dalis UAB „A.“ banko sąskaitų išrašuose nurodomos kaip išimtos grynaisiais (79 080 Lt ir 37 235 Eur), tačiau dalis piniginių lėšų banko išrašuose nurodytos kaip pervestos į D. K., D. U., UAB „A.“, I. O., M. U. banko sąskaitas (10 205 Lt ir 3 604 Eur).
Objektų tyrimui pateiktos atskaitingų asmenų D. U. ir E. S. avanso ataskaitos. Avansu išduotų ir panaudotų lėšų D. K., I. T. vardu apskaita tvarkoma UAB „A.“ Didžiosios knygos sąskaitose.
Bylos medžiagoje yra duomenų, kad 2012 m. balandžio 20 d. E. S. nebuvo išmokėta 30 132,69 Lt suma, o 2012 m. gruodžio – 2013 m. sausio mėn. paskola (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta ne iš UAB „A.“ lėšų, o iš Z. S. asmeninių lėšų. Jei pinigai iš kasos nebuvo mokami E. S. ir (duomenys neskelbtini), tai nepagrįstos šios UAB „A.“ kasos išlaidos:
Data KIO Nr. Klientas Paskirtis Išlaidos Lt
2012-04-20 7 E. S. Kitos gautinos sumos 30 132,69
2012-12-01 15 (duomenys neskelbtini) Paskola 3000
2012-12-02 16 (duomenys neskelbtini) Paskola 2650
2012-12-17 17 (duomenys neskelbtini) Paskola 2820
2013-01-16 62 (duomenys neskelbtini) Paskola 90 018,09
Iš viso: 128 620,78
Antstolio Armino Naujokaičio 2019 m. sausio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-19-10 nurodyta: „Kasos perdavimo metu, perduodamas dokumentas (-ai), jog kasoje yra 69 635,95 eurų. Tačiau D. U. nurodo, jog neperduos lėšų, nes jų nėra. Priežasčių nenurodo.“
UAB „A.“ 2019 m. balandžio 12 d. pareiškime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodoma: „2019 m. sausio 23 d. vykusio dokumentų perdavimo metu D. U. atsisakė perduoti Bendrovės kasoje esančius 69 635,95 Eur (priedas Nr. 14), be to, D. U. neneigė, kad kasoje yra (turi būti) šie pinigai, tačiau pasakė, kad pinigų neatiduos, tai yra užfiksuota antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (priedas Nr. 15). Civilinės bylos Nr. e2-400-910/2019 teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 9 d.) D. U., duodama parodymus, paaiškino, kad pinigus ji pasiėmė sau, dėl to, kad iš Bendrovės gaudavo per mažą atlyginimą, neneigė, kad pinigus ji pasiėmė sau.“
UAB „A.“ bendrovės piniginių lėšų likutis, nurodytas kasos knygoje, 2018 m. liepos 12 d. buvo 69 635,95 eurai.
Pažymėtina, kad antstolio Armino Naujokaičio nurodoma aplinkybė, kad UAB „A.“ kasoje nėra pinigų, kurie galėtų būti perduoti, užfiksuota 2019 m. sausio 29 d., tačiau objektų tyrimui aktualus faktinis pinigų likutis 2018 m. liepos 12 dieną. Tyrimui nepateikta UAB „A.“ kasos knyga ir dokumentai už 2018 m. liepos 13 d. – 2019 m. sausio 29 d. laikotarpį. Kadangi trūkumas ar perteklius kasoje nustatomas lyginant faktinį pinigų likutį su dokumentiniu, o tyrimui nepateikti UAB „A.“ 2012 - 2018 metų kasos inventorizacijos apyrašai, tai specialistas neturi galimybės nustatyti piniginių lėšų trūkumo/pertekliaus 2018 m. liepos 12 d. UAB „A.“ kasoje.
UAB „A.“ Didžiojoje knygoje, kasos knygoje, antstolio Armino Naujokaičio 2019 m. sausio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-19-10 nurodoma, kad dokumentinis kasos likutis 2018 m. liepos 12 d. buvo 69 635,95 Eur. Toks dokumentinis likutis pagrindžia pradinį kasos likutį ir kasos pajamų ir išlaidų operacijas kasoje (tokios, kokios apskaitytos kasos knygoje).
Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. balandžio 20 d. E. S. galėjo būti neišmokėta 30 132,69 Lt suma, o 2012 m. gruodžio – 2013 m. sausio mėn. paskola (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta ne iš UAB „A.“ lėšų, o iš Z. S. asmeninių lėšų, 2018 m. kasos knygoje apskaitytos išlaidos neatitiko kasos išlaidų orderių duomenų, tai dokumentinis kasos likutis 2018 m. liepos 12 d. turėtų būti 107 038,08 eurų.
Jeigu UAB „A.“ 2018 m. liepos 12 d. pinigų kasoje faktiškai nebuvo, tai neatitikimas kasoje sudarė 107 038,08 Eur.
Neatitikimo susidarymo ir slėpimo apskaitoje mechanizmas susijęs su galimu neįvykusių operacijų įtraukimu į apskaitą, įtraukimu kita data, nesant pakankamo pinigų likučio kasoje, ar įvykusių operacijų neįtraukimu ir pasireiškė:
- į apskaitą įtraukiant E. S. išmokėtą 30 132,69 Lt (8 727,03 Eur) sumą be kasos išlaidų orderio su pinigų gavėjo parašu;
- į apskaitą įtraukiant (duomenys neskelbtini) paskolos grąžinimą 98 488,09 Lt (28 524,12 Eur), nors byloje pateikiamuose dokumentuose nurodoma, kad šią paskolą grąžino Z. S. iš asmeninių lėšų;
- į kasos knygą įtraukiant kitas išlaidų operacijas 150,98 Eur (1 386,99 Eur - 1236,01 Eur) didesne suma operacijas, nei apskaityta kasos išlaidų orderiuose;
- neperduodant kasos knygoje apskaitomo 69 635,95 Eur kasos likučio.
Nors šioje Specialisto išvadoje trūkumo dydis UAB „A.“ kasoje 2018 m. liepos 12 d. nenustatytas, tačiau šis klausimas išspręstas civilinėje byloje Nr. e2A-441-1120/2020 (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 408 l.). Apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-441-1120/2020 nurodoma, kad pirmos instancijos teismas pripažino atsakovės D. U. padarytą žalą, kurią be kita ko sudaro:
- 8 727,03 Eur E. S. išduota 32 132,09 Lt suma be kasos išlaidų orderio;
- 27 756,63 Eur išmoka (duomenys neskelbtini) paskolos grąžinimui;
- 69 635,95 Eur negrąžintas kasos likutis.
Taip pat teismas įvertino, kad dėl 8 727,03 Eur ir 27 756,63 Eur sumų yra suėjęs senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su žalos sumomis, senaties termino taikymu bei pasisako, kad „atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad byloje nėra inventorizacijos akto, kuriuo turi būti grindžiamas pinigų trūkumo kasoje faktas, teisėjų kolegijos atmetami, kaip nagrinėjamoje situacijoje neturintys teisinės reikšmės.“
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad bylos medžiagoje pateikti duomenys ir šiame tyrime nustatyta, jog Z. S. iš asmeninių lėšų padengė (duomenys neskelbtini) paskolą sumokėdama 98 488,09 Lt (28 524,12 Eur), tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje, taip pat 2019 m. balandžio 12 d. pareiškime Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK nurodoma, kad D. U. pasisavinta pinigų suma, susijusi su (duomenys neskelbtini) paskolos grąžinimu sudaro 27 756,63 Eur arba 767,49 Eur (2650 Lt) mažiau, tad į bendrą sumą neįtrauktas 2012 m. gruodžio 2 d. Z. S. 2650 Lt pavedimas Nr. 4.
2020 m. liepos 27 d. liudytojo apklausos protokole Z. S. nurodė, kad ji sumokėjo apie 98 000 Lt (duomenys neskelbtini) paskolą ir šios sumos D. U. vadovavimo laikotarpiu iš UAB „A.“ neatgavo. Pateiktų UAB „A.“ banko išrašų duomenimis Z. S. atlikti mokėjimo pavedimai, kurie nesusiję su skolos Z. S. grąžinimu.
Atsižvelgus į UAB „A.“ banko išrašus, Z. S. parodymus, mokėjimo (duomenys neskelbtini) nurodymus nustatyta, kad Z. S. iš asmeninių lėšų grąžino skolą (duomenys neskelbtini) 98 488,09 Lt (28 524,12 Eur) ir ši suma kasoje nurašyta nepagrįstai.
Ūkinės operacijos, susijusios su neatitikimu kasoje daro įtaką 2012 - 2018 metų UAB „A.“ turto, įsipareigojimų, kapitalo, veiklos straipsnių dydžiui ir struktūrai. Laikoma, kad 2012 - 2018 metų UAB „A.“ turtas lygus bendrovės Didžiojoje knygoje apskaitytam turto dydžiui su šiomis korekcijomis, dėl galimo neatitikimo kasoje atsiradimo.
2012 metais padidėja pinigų likutis kasoje 38 602,69 Lt, sumažėja E. S. skola 30 132,69 Lt, padidėja įsipareigojimas Z. S. 8 470 Lt. Iš viso turtas padidėja 8 470 Lt.
2013-2014 metais padidėja pinigų likutis kasoje 128 620,80 Lt, sumažėja E. S. skola 30 132,69 Lt, padidėja įsipareigojimas Z. S. 98 488,09 Lt. Iš viso turtas padidėja 98 488,09 Lt.
2015-2017 metais padidėja pinigų likutis kasoje 37 251,15 Eur, sumažėja E. S. skola 8 727,03 Eur, padidėja įsipareigojimas Z. S. 28 524,12 Eur. Iš viso turtas padidėja 28 524,12 Eur.
2018 metais padidėja pinigų likutis kasoje 37 402,13 Eur, padidėja išankstiniai apmokėjimai tiekėjams 136,71 Eur, sumažėja E. S. skola 8 727,03 Eur, padidėja įsipareigojimas Z. S. 28 524,12 Eur, padidėja atskaitingų asmenų skola D. U. 132,19 Eur, I. T. 28,00 Eur, padidėja mokėtinas darbo užmokestis 127,50 Eur. Iš viso turtas padidėja 28 651,62 Eur.
2012 metais UAB „A.“ Didžiosios knygos duomenimis (kompiuterizuotoje apskaitoje) apskaityta turto už 1 112 749,36 Lt. Jeigu nebuvo išmokėta 30 132,69 Lt suma E. S., o (duomenys neskelbtini) skolą dengė Z. S., tai UAB „A.“ turtas sudarytų 1 121 219,36 Lt.
2013 metais likučiai UAB „A.“ Didžiojoje knygoje koreguojami dėl (duomenys neskelbtini) paskolos dengimo ir dėl 2012 metų korekcijų. Turtas iki koregavimo sudaro 1 114 768,57 Lt. Jeigu nebuvo išmokėta 30 132,69 Lt suma E. S., o (duomenys neskelbtini) skolą dengė Z. S. 98 488,09 Lt, tai UAB „A.“ turtas sudarytų 1 213 256,66 Lt, t. y. turtas padidėtų 98 488,09 Lt suma.
2018 metais likutis kasoje papildomai didinamas 150,98 Eur. Dėl to pasikeičia atskaitingų asmenų D. U. ir I. T. avanso likutis, išankstinių apmokėjimų tiekėjams suma, mokėtinas darbo užmokestis. Dokumentinis likutis kasoje tampa lygus 107 038,08 Eur.
Iš 48-54 lentelių matyti, kad tuo atveju, kai žinoma konkreti klaidingai į apskaitą įtraukta ūkinė operacija, tai ją galima eliminuoti iš tvarkomų buhalterinių sąskaitų ir ji netrukdo nustatyti bendrovės veikos, turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Bendru atveju, atliekant inventorizacijas galima identifikuoti ūkinės operacijas, kurios yra susijusios su materialinių vertybių, piniginių lėšų trukumo ar pertekliaus susidarymu, todėl jos gali būti ištaisomos ir netrukdo nustatyti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Tvarkant UAB „A.“ kasos apskaitą nustatyti šie neatitikimai, kurie vertintini atskirai:
- objektų tyrimui nepateikta 2012 m. balandžio 4 d. – 2012 m. balandžio 26 d. kasos knyga, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, su pajamomis ir išlaidomis susiję apskaitos dokumentai.
Minėto laikotarpio apskaitos duomenys apibendrinti buhalterinės apskaitos registruose – Didžiojoje knygoje, kompiuterizuotos apskaitos programoje.
Jei minėto laikotarpio dokumentai nebuvo išsaugoti, tai nėra galimybės nustatyti buhalterinės apskaitos registrų sudarymo pagrįstumo;
- bylos medžiagoje teigiama, kad E. S. 2012 m. balandžio 20 d. nebuvo išmokėta 30 132,69 Lt suma, nors tokia operacija įtraukta į apskaitą. D. U. teigimu, pinigai buvo sumokėti E. S. ar jo šeimos nariams.
Jeigu tyrimui būtų pateiktas kasos išlaidų orderis su pinigų gavėjo parašu ir rekvizitais, tai dėl pinigų sumokėjimo nekiltų abejonių.
Jeigu nebuvo surašytas kasos išlaidų orderis, ar jis nebuvo išsaugotas, tai nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies, o jei toks orderis neišsaugotas – nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 2 dalies ir tai trukdo vienareikšmiškai buvusias kasos operacijas;
- 2012 m. gruodžio 1 d. – 2013 m. sausio 16 d. laikotarpiu Z. S. sumokėjo iš asmeninių lėšų 98 488,09 Lt UAB „A.“ skolą (duomenys neskelbtini). UAB „A.“ apskaityta, kad skola padengta iš bendrovės kasoje buvusių pinigų, t. y. į apskaitą nepagrįstai įtrauktos kasos išlaidos, bei neįtraukta skola Z. S. Dėl to nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Tarp tyrimui pateiktų UAB „A.“ dokumentų nėra Z. S. mokėjimo nurodymų, nepateikiama Z. S. ir UAB „A.“ sutartis dėl skolos dengimo. Šių dokumentų pagrindu UAB „A.“ turėjo apskaityti skolos padengimą (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojimą Z. S. Turėdama šiuos mokėjimo nurodymus, UAB „A.“ galėtų patikslinti turto ir įsipareigojimų sąskaitas ir dėl to būtų galima nustatyti bendrovės veiklą, turtą, kapitalą įsipareigojimų dydį ir struktūrą.
Jeigu UAB „A.“ šių dokumentų neišsaugojo, tai nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų;
- tyrimui nepateikti 2016 metų kasos pajamų orderiai: PAU300767, PAU300766, PAU300769, PAU300768, PAU300770, PAU300772. Šios ūkinės operacijos kasoje grindžiamos susijusiomis ūkinėmis operacijomis: klientų atsiskaitymu, piniginių lėšų nurašymu kasoje „272 Kasa LT“ ir jų užpajamavimu kasoje „2721 Kasa Eur“.
Jeigu UAB „A.“ šių dokumentų neišsaugojo, tai nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų;
- objektų tyrimui nepateiktas 2017 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderis, kuriuo I. T. sumokėta 77,00 Eur suma. Ši ūkinė operacija grindžiama susijusiais įrašais apskaitos registre Didžioji knyga, atskaitingo asmens sąskaitos duomenimis.
Jeigu UAB „A.“ šių dokumentų neišsaugojo, tai nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalų reikalavimų;
- 2018 m. vasario 12 d. – 2018 m. liepos 12 d. kasos knygoje nurodytos išlaidų operacijos neatitinka tyrimui pateiktų kasos išlaidų orderių duomenų. Įrašai buhalterinės apskaitos registruose (kasos knygoje, Didžiojoje knygoje) tikslintini pagal kasos išlaidų orderius. Kadangi jie tyrimui pateikti, tai galima nustatyti UAB „A.“ kasos išlaidas;
- nustatyta, kad objektų tyrimui nepateikti visi 2012-2018 metų kasos pajamas ir išlaidas pagrindžiantys buhalterinės apskaitos dokumentai. Jeigu nepateikti dokumentai nebuvo išsaugoti, tai nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio:
„1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.
2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.“.
Tyrimui pateiktų UAB „A.“ dokumentų duomenys įtraukti į apskaitos registrus. Kadangi tyrimui nepateikti visi apskaitos dokumentai, tai specialistas neturi galimybės patikrinti įrašų apskaitos registruose pagrįstumo.
Objektų tyrimui nepateikti UAB „A.“ 2012, 2016 metų kasos pajamų orderiai, 2012-2018 metų pardavimo PVM sąskaitos faktūros, 2012 metų, 2016-2018 metų kasos išlaidų orderiai, išlaidas pagrindžiantys apskaitos dokumentai: darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai, apmokėjimo tiekėjams, klientams, nuomos, pašalpos skyrimo dokumentai. Jeigu šie dokumentai nebuvo išsaugoti, tai nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų ir nėra galimybės įsitikinti buhalterinės apskaitos įrašų pagrįstumu ir teisingumu. 2018 metais įrašai kasos knygoje ir kituose apskaitos registruose nesutampa su kasos išlaidų orderiais (dokumentais), todėl nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalies ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 punkto – „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną orderį“.
Kadangi UAB „A.“ apskaitos registruose yra įrašų, nepagrįstų apskaitos dokumentais (2018 m. kasos išlaidos), tyrimui nepateikti visi tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai ir nėra galimybės įsitikinti buhalterinės apskaitos įrašų pagrįstumu ir teisingumu, tai negalima iš dalies nustatyti bendrovės 2012-2018 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
2020 m. sausio 3 d. Specialisto išvadoje Nr. 11-1792(19) Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-24179-19 dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos, nustatyta kad:
UAB „A.“ galėjo patirti 107 038,08 eurų nuostolį, dėl nurašytų piniginių lėšų išmokėjimo E. S., (duomenys neskelbtini) ir likučio kasoje, jei po 2018 m. liepos 12 d. kasoje piniginių lėšų nebuvo.
Tvarkant UAB „A.“, buvo nesilaikoma teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių; Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 su pakeitimais) 15 straipsnio 10 dalies; Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4, 16, 17 punktų; Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, 3 punkto).
Nustatyti buhalterinės apskaitos norminių aktų nesilaikymo atvejai yra susiję su neatitikimu UAB „A.“ kasoje, todėl jie netrukdo nustatyti bendrovės 2012-2018 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje Specialisto išvadoje kaip ir ankstesnėje:
- trūkumas UAB „A.“ kasoje nenustatytas, tačiau darant prielaidą, kad kasoje pinigų nebuvo tiriamojo laikotarpio pabaigoje, tai galimas piniginių lėšų neatitikimas kasoje sudarytų 107 038,08 Eur;
- nustatyti teisės aktų nesilaikymo atvejai;
- nurodoma, kad norminių aktų nesilaikymo atvejai, susiję su galimo neatitikimo susidarymo mechanizmu, netrukdo nustatyti veikos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros, nes atitinkamas ūkines operacijas kasoje galima vertinti kaip nepagrįstas, nustatyti jų dydį, laikotarpį, įtaką balanso straipsniams.
Atliekant 2020 m. sausio 3 d. specialisto tyrimą Nr. 11-1792(19) ir šį tyrimą, buvo prašoma pateikti UAB „A.“ 2012-2018 metų apskaitos dokumentus ir registrus. Dalis dokumentų nepateikti.
Šioje Specialisto išvadoje papildomai nurodoma, kad, jei nebuvo išsaugoti kasos ir kiti apskaitos dokumentai, susiję su kasos pajamų ir išlaidų pagrįstumu, tai nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, nėra galimybės įsitikinti buhalterinės apskaitos įrašų pagrįstumu ir teisingumu, bei negalima iš dalies nustatyti bendrovės 2012-2018 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
UAB „A.“ 2012 m. balandžio 4 d. – 2018 m. liepos 12 d. laikotarpiu į kasą buvo įnešta 173 882,73 Lt (50 359,92 Eur) ir 97 786,35 Eur, iš viso 148 146,27 Eur. Pinigai į kasą buvo įnešami iš banko sąskaitų, gaunamų iš klientų, grąžinami darbuotojų, keičiant valiutą, pardavus automobilius.
AB „A.“ apskaitos dokumentuose nenurodytas pinigų mokėtojas už parduotus automobilius.
Grąžinamos lėšos apskaitytos šių atskaitingų asmenų vardu: D. K. - 22 993,79 Eur, I. T. - 714,53 Eur, D. U. - 9001,39 Eur.
Į UAB „A.“ kasą mokėjo šie klientai: V. J. - 1000 Eur, D. K. - 1211,28 Eur, UAB „V.“ - 150 Eur, UAB „A.“ - 1156,47 Eur, UAB „B.“ - 367,95 Eur, UAB „Č.“ - 10 513,50 Eur, UAB „D.“ - 350,44 Eur, UAB „G.“ - 15 Eur, UAB „K.“ - 279,63 Eur, UAB „L.“ - 7010,97 Eur, UAB „R.“ - 695,54 Eur, UAB „S.“ - 2628,87 Eur, UAB „L.“ - 695,06 Eur, VŠĮ „T.“ - 35,8 Eur.
Pajamos į UAB „A.“ kasą buvo įnešamos surašant kasos pajamų orderius, kurių duomenys apskaityti kasos knygoje. Objektų tyrimui nepateikti šie kasos pajamų orderiai.
Objektų tyrimui nepateiktos UAB „A.“ 2012 m. balandžio 4 d. – 2018 m. liepos 12 d. laikotarpio PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu klientai atsiskaitydavo mokėdami už paslaugas kasoje, išskyrus PVM sąskaitas faktūras: 2012 m. liepos 22 d., Nr. PAL 203583, už paslaugas pagal sutartį, 121,00 Lt ir 2012 m. sausio 2 d., Nr. PAL 203390, apskaita, 121,00 Lt.
Lėšų, kurios kasoje apskaitomos kaip gautos iš banko, dalis UAB „A.“ banko sąskaitų išrašuose nurodomos kaip išimtos grynaisiais (79 080 Lt ir 37 235 Eur), tačiau dalis piniginių lėšų banko išrašuose nurodytos kaip pervestos į D. K., D. U., UAB „A.“, I. O., M. U. banko sąskaitas (10 205 Lt ir 3604 Eur).
Avansu išduotų ir panaudotų lėšų D. K., I. T. vardu apskaita tvarkoma UAB „A.“ Didžiosios knygos sąskaitose.
Objektų tyrimui nepateikti šie UAB „A.“ kasos išlaidų orderiai:
- 2012 m., balandžio 15 d., KIO Nr. 6, paskirtis – darbo užmokestis, 178,19 Lt;
- 2012 m., balandžio 20 d., KIO Nr. 7, gavėjas - E. S., paskirtis – kitos gautinos sumos, 20 132,69 Lt,
Iš viso 30 310,88 Lt;
- 2016 m. gegužės 31 d., KIO Nr. 2, paskirtis – konversija, 657,82 Eur;
- 2017 m. lapkričio 30 d., KIO Nr. 5, gavėjas - I. T., paskirtis – avanso apyskaita, 77 Eur;
- 2018 m. vasario 28 d., KIO Nr. 2, gavėjas - I. T., paskirtis – avanso apyskaita, 28 Eur;
- 2018 m. liepos 12 d., KIO Nr. 11, gavėjas – D. U., paskirtis – avanso apyskaita, 161,76 Eur;
Iš viso 924,58 Eur.
Objektų tyrimui nepateikti kasos išlaidas pagrindžiantys apskaitos dokumentai: darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai, apmokėjimo tiekėjams, klientams, nuomos, pašalpos skyrimo dokumentai.
2018 metais UAB „A.“ kasos knygoje apskaitytos kasos išlaidos skiriasi nuo kasos išlaidų orderių duomenų, skirtumas sudaro 150,98 Eur.
Specialistas, nustatydamas UAB „A.“ kasos išlaidas vadovaujasi kasos išlaidų orderių duomenimis.
Bylos medžiagoje yra duomenų, kad 2012-04-20 E. S. nebuvo išmokėta 30 132,69 Lt suma, o 2012 m. gruodžio - 2013 m. sausio mėn. paskola (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta ne iš UAB „A.“ lėšų, o iš Z. S. asmeninių lėšų. Jei pinigai iš kasos nebuvo mokami E. S. ir (duomenys neskelbtini), tai nepagrįstos šios UAB „A.“ kasos išlaidos:
trečiuoju klausimu nustatyta, kad nėra galimybės nustatyti piniginių lėšų trūkumo/pertekliaus 2018 m. liepos 12 d. UAB „A.“ kasoje, nes tyrimui nepateiktas UAB „A.“ 2018 m. liepos 12 d. metų inventorizacijos apyrašas.
tvarkant UAB „A.“ buhalterinę apskaitą buvo nesilaikyta šių teisės aktų reikalavimų:
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574):
- 12 straipsnio 1 dalies, jei nebuvo surašomi kasos dokumentai, apkaitomos neįvykusios ūkinės operacijos;
- 16 straipsnio 1 dalies, buvo apskaitomos neįvykusios ūkinės operacijos;
- 16 straipsnio 3 dalies daromi nedokumentuoti įrašai apskaitos registruose;
- 18 straipsnio 1 dalies, nebuvo anuliuojami sugadinti pinigų apskaitos dokumentai;
- 19 straipsnio 1 ir 2 dalių, jei nebuvo išsaugoti visi pirkimo, pardavimo, kasos dokumentai.
Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 su pakeitimais) 15 straipsnio 10 dalies, jei nebuvo atliekamos ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos, nebaigtų remonto darbų, nebaigtos statybos, ir kitų atsargų, investicijų, vertybinių popierių, grynųjų pinigų, gautinų skolų, mokėtinų skolų inventorizacijos;
Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“:
- 4 ir 16 punktų, kasos dokumentais ir įrašais kasos knygoje įformintos neįvykusios ūkinės operacijos;
- 17 punkto, kasos knygos įrašai nepagrįsti kasos orderių duomenimis.
Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, 3 punkto., jei nebuvo atliekamos ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos, nebaigtų remonto darbų, nebaigtos statybos, ir kitų atsargų, investicijų, vertybinių popierių, grynųjų pinigų, gautinų skolų, mokėtinų skolų inventorizacijos.
Objektų tyrimui nepateikti UAB „A.“ 2012, 2016 metų kasos pajamų orderiai, 2012-2018 metų pardavimo PVM sąskaitos faktūros, 2012 metų, 2016-2018 metų kasos išlaidų orderiai, išlaidas pagrindžiantys apskaitos dokumentai: darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai, apmokėjimo tiekėjams, klientams, nuomos, pašalpos skyrimo dokumentai. Jeigu šie dokumentai nebuvo išsaugoti, tai nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų ir negalima iš dalies nustatyti bendrovės 2012-2018 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Duodamas paaiškinimus dėl ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 198-199), specialistas Marius Barkauskas paaiškino, kad UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR išraše nurodyta, kad pinigai buvo išimti iš banko sąskaitos, tačiau į bendrovės kasą neįnešti, bet išduoti atskaitingam asmeniui D. U. ir yra apskaityti bendrovės buhalterinės apskaitos registruose. Kaip nustatyta 2020 m. sausio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1792 (19), D. U. atsiskaitė už gautas piniginės lėšas, jos skola bendrovei 2018 metų pabaigoje sudaro 4,52 Eur, todėl laikytina, kad specialisto išvadoje 2021 m. vasario 23 d. Nr. 11-201(20) 29 lentelėje nurodyta 2660 Eur suma buvo panaudota bendrovės reikmėms, todėl bendrovei nuostolis nepadarytas. Specialisto išvadoje 2021 m. vasario 23 d. Nr. 11-201(20) nurodyta, kad pagal 2013 m. lapkričio 13 kasos išlaidų orderį Nr. 63 išduota 5000 Lt laidojimo pašalpa D. U., su pašalpos skyrimu susijusių dokumentų tyrimui nepateikta. Tačiau Lietuvos Respublikos Darbo kodekso normos numato galimybę skirti pašalpas bendrovės darbuotojams taip pat LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje numatyta, kad pašalpa mirus darbuotojo artimiesiems neapmokestinama, todėl laikytina, kad 5000 litų laidojimo pašalpa D. U. yra išmokėta pagrįstai. 2021 m. vasario 23 d. specialisto išvada Nr. 11-201(20) nustatyta, kad dėl teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ 2012-2018 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat specialistas paaiškino, kad tuo atveju, jeigu apskaitos dokumentai nebuvo surašyti ir ūkinės operacijos neįvyko, tai: 2012 m. balandžio 20 d. E. S. nebuvo išmokėta 30 132,69 Lt suma ir dėl to nesilaikyta LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų; 2012 m. gruodžio mėn. – 2013 m. sausio mėn. paskola (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta ne iš UAB „A.“ lėšų, o iš Z. S. asmeninių lėšų, dėl to nesilaikyta LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų; nepateikti kasos pajamų orderiai, PVM sąskaitos faktūros, nepateikti kasos išlaidas pagrindžiantys apskaitos dokumentai, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai, apmokėjimo tiekėjams, klientams, nuomos, pašalpos skyrimo dokumentai, dėl to nesilaikyta LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ 2012-2018 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas specialistas Marius Barkauskas palaikė 2020 m. sausio 3 d. specialisto išvadą Nr. 11-1792 (19) (t. 2, b. l. 110-133) ir 2021 m. vasario 23 d. specialisto išvadą Nr. 11-2001 (209) (t. 2, b. l. 146-193) ir paaiškino, kad abi specialisto išvadas pilni palaiko. Pirmoji išvada yra, kad UAB „A.“ kasoje yra apskaitytos konkrečios piniginės operacijos, iš kasos išimti pinigai – 30 000 litų ir 90 000 litų, ir nustatyta, kad galimai šios piniginės lėšos nebuvo kasoje išimtos ir panaudotos ta paskirtimi, koks yra surašytas dokumentas ir registrai. Taip pat nustatyta, kad pasikeitus įmonės vadovui, 2019 m. sausio 23 d. įvykusio dokumentų perdavimo metu, nebuvo perduotos piniginės lėšos, kurios buvo apskaitytos kasoje – 69 635,95 Eur. Užduotyje buvo pavesta nustatyti: piniginių lėšų panaudojimą UAB „A.“ kasoje; ar patyrė bendrovė nuostolį dėl kasos likučio ir lėšų panaudojimo; ar galima nustatyti bendrovės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, kokie pažeidimai. Ištyrus kasą ir įvertinus byloje užfiksuotas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma panaudojant buhalterinės apskaitos programą, daugelis operacijų buvo vedama tiksliai, pagrįstai ir apskaita tvarkoma tvarkingai. Tačiau įrašyti ir įtraukti į apskaitą piniginių lėšų panaudojimo atvejai kelia abejonių, o būtent, kad 30 132,69 litai buvo išmokėti bendrovės vadovui. Taip pat byloje yra pateikti kiti dokumentai, kurie rodo, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) paskola buvo grąžinta ne iš UAB „A.“, tačiau iš fizinio asmens – Z. S. piniginių lėšų. Įvertinus šitas aplinkybes, su sąlyga, jeigu piniginės lėšos nebuvo panaudotos nurodyta paskirtimi, tai ir kasos likučio nebuvo tokio, koks yra nurodytas kasos knygoje, bei nustatytas nuostolis, kuris bendrai sudaro 107 038,08 Eur. Tvarkant buhalterinę apskaitą, nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 16, 18, 19 straipsnių, nepateiktos kasos inventorizacijos. Įformintos ūkinės operacijos nepagrįstos dokumentų duomenimis. Šie visi pažeidimai buvo nustatyti. Tačiau šioje išvadoje vertinant tik tas aplinkybes, kurios susijusios su kasos trūkumo susidarymu, buvo padaryta išvada, kad tai netrukdo nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi galima įvertinti, kokio dydžio apimtimi operacijos nebuvo dokumentuojamos, nepagrįstos ūkinės operacijos įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Galbūt ta išvada kėlė kažkokių abejonių, todėl šioje byloje buvo paskirtas papildomas tyrimas. Dar kartą buvo išsamiai nagrinėjamas visų piniginių lėšų pajamavimo, aprašymo, dokumentavimo pagrįstumas, iš kokių lėšų susidarė kasa. Taip pat vertintas iš naujo buhalterinės apskaitos tvarkymo pagrįstumas, ar galima nustatyti turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Ištyrus visus kasos dokumentus, kasos pajamų, išlaidų orderius, nustatyta, kad dalies jų trūksta, taip pat trūksta kitų dokumentų, susijusių su kasos operacijomis. Tie dokumentai nebuvo išsaugoti bendrovėje. Tyrimo metu nustatyta, kad buvo nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 16, 18, 19 straipsnių reikalavimų, nevykdyta inventorizacija. Įvertinus ta, kad ne vien dėl paminėtų konkrečių operacijų, bet ir kitų apskaitos pažeidimų, trūkumo kasoje, įvertinant patį trūkumo faktą, buvo nustatyta, kad iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „A.“ buhalterinė apskaita tvarkyta netinkamai, nesilaikyta norminių aktų reikalavimų. Jeigu iš tvarkytos buhalterinės apskaitos negalima nustatyti ar ūkinės operacijos realiai įvyko, ar neįvyko, ar išmokėtos piniginės lėšos nurodytam asmeniui, ar jos nebuvo išmokėtos, tuomet tai sudaro pagrindą tvirtinti, kad iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi nėra pakankamai apskaitoje duomenų, rodančių, kad buvo apskaityta įvykusi reali ūkinė operacija. Tokia pati situacija yra ir dėl (duomenys neskelbtini) sumokėtų piniginių lėšų ir šių lėšų apskaitymo UAB „A.“ apskaitoje. Šiuo atveju, byloje yra dokumentai, rodantys, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta ne iš bendrovės „A.“, o iš kito fizinio asmens piniginių lėšų. Jeigu yra nustatyta, kad šios ūkinės operacijos neįvyko arba jų realus įvykdymas kelia abejonių, tai dėl nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl šitų minėtų aplinkybių, kurios kelia abejonių, ir dėl papildomų trūkumų buhalterinėje apskaitoje iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Jeigu įmonėje buhalterinė apskaita yra vedama per buhalterinės apskaitos programą, saugoti fiziškai sąskaitas-faktūras yra būtina, nustatyti terminai. Tą daryti įpareigoja Buhalterinės apskaitos įstatymas, kuriame sakoma, kad visos ūkinės operacijos grindžiamos dokumentais. Archyvų įstatymo, Archyvų departamento patvirtinta tvarka nustato terminus, kiek buhalterinės apskaitos dokumentai turi būti saugomi. Jeigu buhalterinės apskaitos dokumentai yra skaitmeniniai, jie turi būti saugomi tokia forma, kokia ir buvo sudaryti. Įmonės buhalterinės apskaitos programoje yra tik įrašai, yra įrašai buhalterinės apskaitos registruose, pačioje knygoje, žurnaluose, o pačių dokumentų, duomenų nebuvo rasta. Tyrimo metu ištyrus įmonės pinigines lėšas, nenustatyta, kad jos naudotos nepagrįstai, išskyrus nurodytas aplinkybes: išmokėjimas E. S. 30 132,68 ir išmokėjimas (duomenys neskelbtini) 98 488,09 Lt. Byloje nustačius, kad šios sumos nebuvo išmokėtos minėtiems asmenims, tuomet akivaizdu, kad lėšos panaudotos nepagrįstai. (Duomenys neskelbtini) buhalterinėje programoje yra užregistruotos visos ūkinės operacijos - iš banko sąskaitų ir kasos atlikti mokėjimai, tačiau lyginant su dokumentais buvo rasta skirtumų. Apie tai pasisakyta antros išvados antruoju klausimu, kaip pavyzdžiui, antros išvados 20 puslapyje rašoma, kad piniginės lėšos yra apskaitomos programoje kaip įnešimas į kasą, o pačiame banko išraše jos yra nurašomos į atskaitingų asmenų - D. K., D. U. sąskaitas. Taip pat banko išraše yra pateikiama, kad pinigai buvo išimti iš banko, tačiau į kasą neįnešti (29 lentelė). Nustatyta, kad įmonės galimai patirtas nuostolis yra susijęs su piniginių lėšų sumokėjimu E. S. vardu, (duomenys neskelbtini) vardu ir piniginių lėšų likučio, kuris turėtų būti kasoje, neperdavimu bendrovei po 2018 m. liepos 12 d. Tyrimui buvo pateikta visa reikšminga tyrimui programa (duomenys neskelbtini). Programoje visos ūkinės operacijos apskaitytos, kurios nurodytos išvadoje. Tačiau lyginant programos duomenis su pateiktais apskaitos dokumentais, taip ir nurodyta, kokių dokumentų galimai trūksta, nes jie yra nurodyti programoje. Visi dokumentai, kurie buvo pateikti, buvo tikrinami su registrais, tame tarpe su buhalterinės apskaitos programa. Duomenys su buhalterinės apskaitos programa sutapo, išskyrus tuos atvejus, kurie nurodyti lentelėse. Kiekvienai ūkinei operacijai turi būti surašomas buhalterinės apskaitos dokumentas. Dėl PVM sąskaitos faktūros yra atskiras straipsnis Pridėtinės vertės mokesčių įstatyme. Įstatymas numato elektronines PVM sąskaitas faktūras. Tuo tarpu visi kiti apskaitos dokumentai, ypač tokio seno laikotarpio kaip 2012 metų ir vėliau, tada buvo pasakyta, kad jie turi būti surašyti ir pasirašyti asmenų, kurie juos sudarė ir apskaitė. Taip pat buhalterinės apskaitos registrai tuo metu turėjo būti atspausdinti ir pasirašyti to asmens, kuris juos sudarė. Tyrimo metu rado duomenis, kad iš kasos buvo mokėtos algos. Taip pat nustatyta, kad nebuvo darbo užmokesčio žiniaraščio, kuriuo remiantis buvo mokėta.
Juridinio asmens registro duomenimis (t. 3, b. l. 45-47), VĮ Registrų centras pateiktais dokumentais (t. 3, b. l. 49-76, 78-100) pasitvirtina, kad UAV „A.“ įregistruota (duomenys neskelbtini); VĮ Registrų centras duomenimis bendrovės direktoriais buvo registruoti: nuo 1995 m. gruodžio 28 d. iki 2012 m. gegužės 7 d. – E. S., nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. liepos 30 d. – D. U., nuo 2018 m. liepos 30 d. – L. S. (b. l. 70-72). Įmonės vienintelis akcininkas nuo 1995 m. gruodžio 28 d. buvo E. S. (2010 m. rugsėjo 29 d. Akcininkų sąrašas – b. l. 56), nuo 2012 m. balandžio 16 d. 51-a paprastoji vardinė akcija nuosavybės teise priklausė I. S., 49-os paprastosios vardinės akcijos priklausė D. U. (2012 m. balandžio 17 d. Akcininkų sąrašas – b. l. 58, 2018 m. liepos 12 d. Akcininkų registracijos sąrašas – b. l. 69), 2012 m. balandžio 4 d. Vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta nuo 2012 m. balandžio 5 d. atleisti E. S. iš UAB „A.“ direktoriaus pareigų ir nuo 2012 m. balandžio 5 d. bendrovės direktore paskirti D. U. (b. l. 57, 59-60, 61), 2018 m. liepos 12 d. Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta nuo 2018 m. liepos 12 d. atšaukti D. U. iš UAB „A.“ direktorės pareigų ir nuo 2012 m. liepos 15 d. paskirti bendrovės direktoriumi L. S. (b. l. 67-68).
Pagal 2020 m. birželio 29 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolą (t. 4, b. l. 14), kaltinamoji D. U. pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties kopiją.
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „A.“ ieškinį atsakovei D. U. dėl 194 832,42 Eur žalos atlyginimo priteisė iš atsakovės 99 324,89 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 2 064,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi (t. 4, b. l. 15-33) civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „A.“ ieškinį atsakovei D. U. dėl žalos atlyginimo iš dalies pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priteisė Uždarajai akcinei bendrovei „A.“ iš atsakovės D. U. 95 925,15 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.
Pagal 2022 m. sausio 24 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 5, b. l. 63-73) liudytojas L. S. pateikė UAB „A.“ reikalavimo teisės perleidimo sutartį; 2021 m. kovo 1 d. taikos sutartį tarp D. U. ir UAB „A.“, 2021 m. kovo 1 d. taikos sutartį tarp UAB „A.“ ir atsakovų D. U., R. U., R. M.
Kaip matyti iš 2021 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties (t. 5, b. l. 71-73, 150-152), sudarytos tarp UAB „A.“ (teisių perleidėjas) ir UAB „A.“ (teisių perėmėjas), šalys sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria teisių perleidėjas perleido teisių perėmėjui skolininko D. U. kreditorinį reikalavimą pagal 2020 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą dėl 95 925,15 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc metinių palūkanų, 2 002,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; 36 483,66 Eur skolą, susidariusią skolininkui (D. U.), kaip buvusiam darbuotojui, negrąžinus jo žinioje buvusių teisių perleidėjo lėšų. Teisių perleidėjas konstatavo, jog sutarties sudarymo dieną skolininko (D. U.) skola pradiniam kreditoriui – teisių perleidėjui – yra 132 407,81 Eur.
Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, ištyrus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamajai D. U. pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pilnai pasitvirtino.
Nors kaltinamoji D. U. kaltės dėl jai pareikštų kaltinimų nepripažino, tačiau jos parodymus paneigia ir kaltę pagrindžia byloje surinktų ir aukščiau ištirtų įrodymų visuma.
Tirdamas ir analizuodamas kaltinamosios, liudytojų parodymus, specialisto paaiškinimus, bylos rašytinius įrodymus, nustatant nusikaltimų padarymo aplinkybes, teismas vadovavosi iš dalies kaltinamosios parodymais, taip pat liudytojų parodymais ir juos vertino, sulygindamas su bylos rašytiniais dokumentais bei kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, asmuo kuriam patikėtas įmonės turtas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės darbuotojas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo ne asmeniniais tikslais turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).
Pagal galiojančią teismų praktiką, BK 183 str. numatyto nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali būti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.
Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas.
Kaltinamoji D. U. kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje neprisipažino bei aiškino, kad jokių įmonės pinigų nepasisavino, o juos pasiėmė tuometis įmonės direktorius E. S. bei jo šeima, taip pat pinigai buvo išmokėti bendrovės darbuotojams kaip darbo užmokestis, kurį mokėjo neoficialiai („vokeliuose“).
Tokius kaltinamosios aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip prieštaraujančius teisingumo, protingumo ir logikos principams, taip pat kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamajai inkriminuojamos veikos yra pilnai įrodytos byloje apklaustų liudytojų L. S., Z. S., D. K. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuriais netikėti nėra pagrindo, kadangi byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai galėtų apkalbėti kaltinamąją, norėdami jai pakenkti ar turėti kokios nors naudos. Taip pat kaltinamosios kaltė pasitvirtina bylos rašytiniais dokumentais, specialistų išvadomis, specialisto Mariaus Barkausko paaiškinimais ir kt.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji D. U. iki 2012 m. balandžio 5 d. buvo UAB „A.“ vyr. buhalterė, o nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. liepos 12 d. buvo bendrovės direktorė ir užimamų pareigų pagrindu turėjo teisinį pagrindą tvarkyti bendrovės turtą, Tokiu būdu, UAB „A.“ piniginės lėšos buvo jos žinioje ir ji jomis galėjo laisvai disponuoti.
Teismas ištyręs kaltinamosios, liudytojų parodymus, specialisto paaiškinimus, bylos rašytinius įrodymus, vertina, kad byloje surinkti įrodymai pagrindžia D. U. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes, o tuo pačiu paneigia kaltinamosios D. U. parodymus, kad ji nusikalstamų veikų nepadarė, pinigų nepasisavino, visas jai kaltinime inkriminuojamas pasisavintas pinigines lėšas ji, dirbdama bendrovės vyr, buhaltere, perdavė direktoriui E. S., jo šeimai, jo paties prašymu bei neoficialiai („vokeliuose“) išmokėjo sau ir darbuotojams kaip darbo užmokestį. Kaip kaltinamoji tvirtino teisiamųjų posėdžių metu, jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nes tai yra tarp jos ir UAB „A.“ susiklostę civiliniai santykiai, kurie jau yra išspręsti civilinio proceso tvarka, iš jos priteisiant žalos atlyginimą, taip pat pasirašius taikos sutartis bei 2021 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį.
Byloje nustatyta, kad dėl nepagrįsto (duomenys neskelbtini) paskolos nurašymo ir galimai neįvykusio pinigų išmokėjimo E. S. iš bendrovės kasos, UAB ,,A.“ patyrė 37 251,15 eurų nuostolį. Atsižvelgiat į tai, kad 2012 m. balandžio 20 d. E. S. galėjo būti neišmokėta 30 132,69 Lt suma, o 2012 m. gruodžio - 2013 m. sausio mėn. paskola (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta ne iš UAB ,,A.“ lėšų, o iš Z. S. asmeninių lėšų, 2018 m. kasos knygoje apskaitytos išlaidos neatitiko kasos išlaidų orderių duomenų, tai dokumentinis kasos likutis 2018 m. liepos 12 d. turėtų būti 107 038,08 eurų. Kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškino kaltinamoji D. U., šių pinigų ji nepasisavino, nes dalį jų įvairiomis sumomis, be apskaitos dokumentų ketverių metų laikotarpiu perdavė E. S. jo nurodymu, dalį lėšų - 69 786,93 Eur iš kasos išmokėjo sau ir kitiems darbuotojams kaip neoficialų atlyginimą, o E. S. mirus, norėdama pateisinti kasoje susidariusį piniginių lėšų trūkumą, ji atgaline data išrašė 2012 m. balandžio 20 d. kasos išlaidų orderį 30 132,69 Lt sumai, taip pat dėl akių išrašė 2012 m. gruodžio 1 d., 2012 m. gruodžio 2 d., 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. sausio 13 d. kasos išlaidų orderius dėl 98 488,09 Lt, neva kaip paskolos grąžinimą (duomenys neskelbtini). Tokie kaltinamosios parodymai vertintini kritiškai, kadangi byloje nustatyta, kad E. S. mirė (duomenys neskelbtini), kaip parodė liudytojas L. S., jo tėvas kasos išlaidų orderio išrašymo dieną, t. y. 2012 m. balandžio 20 d. buvo be sąmonės, todėl pinigų niekaip negalėjo paimti. Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB ,,A.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytas piniginių lėšų išmokėjimas E. S., tačiau tyrimui nepateiktas kasos išlaidų orderis su pinigų gavėjo parašu, todėl nėra galimybės nustatyti, ar piniginės lėšos buvo perduotos E. S. Specialisto išvadoje nurodyta, kad įmonės balanse nurodytas pinigų likutis 2012 metų pabaigoje - 86 061 Lt neatitinka UAB ,,A.“ Didžiosios knygos piniginių sąskaitų likučio 2012 metų pabaigai - 55 928 Lt (skirtumas - 30 133 Lt), kas leidžia spręsti, kad 30 132,69 Lt išmokėjimo 2012 m. balandžio 20 d. E. S. operacija nebuvo įtraukta į Didžiąją knygą 2012 m. finansinės atskaitomybės sudarymo metu. Be to, bylos medžiagoje pateiktas UAB ,,A.“ apskaitos programos ekranvaizdis, kuriame atvaizduota kasos operacija Nr. 214: 2012 m. balandžio 20 d. išmokėta iš kasos E. S. Iš ekrano nuotraukos matyti, kad operacija apskaitoje užregistruota 2018 m. rugsėjo 19 d. Tokiu būdu, įvertinus šiuos duomenis, akivaizdu, kad 2012 m. balandžio 20 d. kasos išlaidų orderio pagrindu 30 132,69 Lt E. S. nebuvo išmokėtos. Kaltinamosios parodymų, kad ji minėtų lėšų nepasisavino, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Byloje nustatyta, kad D. U. atliko kasininko funkcijas, t. y. buvo atsakinga už pinigines lėšas kasoje, būdama buhaltere, ji žinojo ir suprato, kad visos finansinės operacijos turi būti apskaitomos finansiniais dokumentais, todėl visiškai nelogiškas kaltinamosios aiškinimas kad ji, neva išmokėdama iš kasos įvairias pinigų sumas E. S., tai darydama ne vienerius metus, jų nefiksavo kasos išlaidų orderiuose, nepateikė pasirašyti E. S., nesudarė jokių avansinių apyskaitų, kaip tai numato Buhalterinės apskaitos įstatymas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad nesant dokumentų, patvirtinančių, jog piniginės lėšos buvo perduotos E. S., jis šiais pinigais nedisponavo, todėl 2012 m. balandžio 20 d. kasos išlaidų orderis, kuris buvo apskaitytas kaip jam išduota paskola, laikytinas jokios finansinės operacijos nepatvirtinančiu dokumentu.
Vertinant kaltinamosios parodymus dėl grąžintos 90 018 Lt paskolos (duomenys neskelbtini), pabrėžtina, kad bylos duomenimis - mokėjimo nurodymais pasitvirtina, kad minėtą paskolą (duomenys neskelbtini) už UAB ,,A.“ iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko Z. S., tačiau tomis pačiomis datomis ir tomis pačiomis sumomis įmonės buhalterijoje buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, kurie nepasirašyti, neva paskola (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta iš UAB „A.“ kasoje esančių piniginių lėšų. Kaip paaiškino pati kaltinamoji, šie dokumentai buvo surašyti tik dėl akių, juos reikėjo pildyti tam, kad apskaitoje skaitėsi kreditas ir jį kažkaip reikėjo „užsidengti“. Specialisto išvada pasitvirtina, kad 2012-2013 metais UAB ,,A.“ į apskaitą įtraukė neįvykusias ūkines operacijas, t. y. apskaitė paskolos (duomenys neskelbtini) grąžinimą iš kasos bei neapskaitė skolos Z. S. atsiradimo ūkinės operacijos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad D. U. tokiu būdu siekė panaikinti kasoje susiformavusį pinigų trūkumą.
Byloje taip pat nustatyta, kad D. U. atleidus iš bendrovės direktorės pareigų, ji neperdavė avanso apyskaitų, žiniaraščių, turto nurašymo aktų ir kitų dokumentų, taip pat negrąžino įmonės turto - 69 635,95 Eur. Kad minėtos grynųjų pinigų sumos tuo metu kasoje nebuvo, pasitvirtina byloje surinktais įrodymais. Liudytoja Z. S. parodė, kad įmonei suteiktą paskolą ji apmokėjo asmeniniais pinigais dėl to, kad D. U. aiškino, jog įmonė neturi pinigų. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, kad D. U. po E. S. mirties praėjus daugiau nei pusei metų, o ir vėliau iki buvo atleista iš direktorės pareigų, niekam nepranešė, kad kasoje trūkumas susiformavo dėl to, kad pinigines lėšas iš įmonės sąskaitos išgrynino pats E. S. ir iki mirties jų įmonei negrąžino. Toks kaltinamosios elgesys bei jau minėtų neįvykusių finansinių operacijų įtraukimas į apskaitą, parodo pastarosios nusikalstamą veikimą, siekiant nuslėpti piniginių lėšų iš kasos pasisavinimo faktą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. balandžio 20 d. E. S. galėjo būti neišmokėta 30 132,69 Lt suma, o 2012 m. gruodžio - 2013 m. sausio mėn. paskola (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta ne iš UAB ,,A.“ lėšų, o iš Z. S. asmeninių lėšų, 2018 m. kasos knygoje apskaitytos išlaidos neatitiko kasos išlaidų orderių duomenų, tai dokumentinis kasos likutis 2018 m. liepos 12 d. turėtų būti 107 038,08 Eur. Nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad D. U., paimdama iš įmonės kasos, pasisavino pinigines lėšas - 69 786, 93 Eur ir jas panaudojo savo asmeninėms reikmėms.
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika yra padaroma veikiant tyčia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis Nr. 2K- 197/2012).
Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas.
Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamosios kaltė pilnai pasitvirtino aukščiau ištirtais bei aptartais įrodymais, vertinant jos kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymo, todėl teismas motyvų nekartoja. Kaltinamosios D. U. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje pasitvirtina aukščiau ištirtomis specialisto išvadomis, specialisto Mariaus Barkausko tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais. Nustatytų duomenų pagrindu, t. y. kaltinimą grindžiant D. U. parodymais bei specialisto išvadomis, darytina išvada, kad D. U. tokiu būdu tvarkydama apskaitą, mažino kasos likutį, iškreipdama apskaitą ir tai darė tyčia, nes žinojo, kad kasoje realiai pinigų nėra dėl to, kad juos panaudojo savo poreikių tenkinimui, t. y. įmonės lėšas pasisavino.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, teismas laiko visiškai įrodytu tai, kad kaltinamoji D. U., dirbdama UAB „A.“, vyriausiąja buhaltere, realiai atlikdama ir kasininko funkcijas, taip pat dirbdama UAB „A.“ direktore, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdama materialiai atsakinga už jos žinioje buvusį UAB „A.“ turtą, apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą, pasisavino UAB ,,A.“ pinigines lėšas - 107 038,08 Eur, paimdama iš UAB ,,A.“ kasos, pasisavino UAB ,,A.“ pinigines lėšas - 30 132,69 Lt (8 727,03 Eur), bei šiam pasisavinimo faktui nuslėpti, 2018 m. rugsėjo 19 d. į UAB „A.“ buhalterinės apskaitos registrą „Kasos knyga (272)“ įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad 30 132,69 Lt (8 727,03 Eur) 2012 m. balandžio 20 d. buvo išmokėta E. S.
Tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad tarp UAB „A.“ ir (duomenys neskelbtini) sudarytos kredito sutarties pagrindu Z. S. iš savo asmeninių lėšų sumokėjo (duomenys neskelbtini) pinigines įmokas - 98 488,09 Lt (28 524,12 Eur), kaltinamoji, paimdama iš UAB ,,A.“ kasos pasisavino iš minėtos įmonės 98 488,09 Lt (28 524,12 Eur) bei, siekdama pateisinti iš kasos pasisavintas pinigines lėšas, netikrų UAB ,,A.“ kasos išlaidų orderių pagrindu, UAB „A.“ buhalterinės apskaitos registre „Kasos knyga (272)“ įrašė žinomai netikrus duomenis dėl 98 488,09 Lt (28 524,12 Eur) paskolos grąžinimo (duomenys neskelbtini) iš UAB ,,A.“ kasos ir tokiu būdu pasisavino UAB „A.“ pinigines lėšas 98 488,09 Lt (28 524,12 Eur).
Tęsdama nusikalstamą veiką, disponuodama ir būdama materialiai atsakinga už UAB ,,A.“ pinigines lėšas kasoje, paimdama iš UAB „A.“ kasos, pasisavino pinigines lėšas - 69 786,93 Eur, kurių, ją atleidus iš UAB ,,A.“ direktorės pareigų, neperdavė naujajam UAB „A.“ direktoriui ir tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „A.“ turtą - pinigines lėšas - 107 038,08 Eur.
Taip pat ji, būdama UAB „A.“ vyriausiąja buhaltere, o vėliau ir direktore, vykdydama veiklą UAB „A.“ vardu, sąmoningai apgaulingai organizavo ir tvarkė UAB „A.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. ji, žinodama, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, 4 straipsnio nuostatas, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeisdama Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto nuostatas ir 17 punkto nuostatas, suvokdama savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydama nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti UAB „A.“ turtą, veiklą, įsipareigojimų dydį, ar struktūrą, sąmoningai leido kilti šiems nusikalstamiems padariniams, t. y. ji, siekdama pateisinti iš UAB ,,A.“ kasos pasisavintas pinigines lėšas, 2012-2018 metais į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą įtraukė neįvykusias ūkines operacijas, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Taip pat ji, siekdama sutrukdyti nustatyti UAB „A.“ turtą, veiklą, įsipareigojimų dydį, ar struktūrą, paslėpė UAB ,,A.“ 2012-2018 metų kasos pajamas ir išlaidas pagrindžiančius buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „A.“ 2012 metų, 2016 metų kasos pajamų orderius, 2012-2018 metų pardavimo PVM sąskaitas-faktūras, 2012 metų, 2016-2018 metų kasos išlaidų orderius, išlaidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus - darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių, apmokėjimo tiekėjams, klientams, nuomos, pašalpos skyrimo dokumentus, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų orderių, su pajamomis ir išlaidomis susijusius apskaitos dokumentus, 2016 metų kasos knygą „272 Kasa LT“, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus ir dėl šių pažeidimų nėra galimybės įsitikinti buhalterinės apskaitos įrašų pagrįstumu ir teisingumu. Taip pat dėl apgaulingai vestos buhalterinės apskaitos, 2018 metais įrašai kasos knygoje ir kituose apskaitos registruose nesutampa su kasos išlaidų orderiais (dokumentais), dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 punktą, ir dėl apgaulingai vestos UAB ,,A.“ buhalterinės apskaitos, negalima iš dalies nustatyti UAB ,,A.“ laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamosios D. U. veikos kvalifikacija pagal BK 183 straipsnio 2 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį yra teisinga.
Kaltinamosios D. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Kaltinamoji D. U. padarė vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kadangi nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
BK 75 straipsnio 2 dalyje (nauja redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 red., įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d.). BK 75 straipsnyje (toliau – sena redakcija) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.). BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamoji D. U. nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje padarė laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. liepos 12 d., t. y. iki įsigaliojant dar senai BK 75 straipsnio redakcijai. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 red.) nuostatų taikymo kaltinamosios atžvilgiu, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad D. U. anksčiau neteista, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, bausta administracine tvarka (paskutinį kartą – 2019 m. balandžio 16 d.), vidurinio išsilavinimo, dirba, iš dalies atlygino padarytą žalą, po nusikalstamų veikų praėjo ilgas laiko tarpas, naujų nusikaltimų nepadarė, psichiatrijos įstaigose negydyta, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta. Visos šios aplinkybės švelnina kaltinamosios teisinę padėtį. Nekyla abejonių, kad kaltinamosios veiksmai padarė didelės žalos bendrovei, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti jos atsakomybę ir apsaugoti svarbiausius kaltinamosios socialinius interesus, juo labiau, kad fizinis asmuo yra labiau pažeidžiamas, nei juridinis, o D. U. nėra tiek pavojinga visuomenei, jog būtų būtina jai skirti realiai atliekamą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą D. U. yra pripažinti kalta, nors yra sunkus, tačiau jis priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos ir yra mažiau pavojingas, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Be to, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, už nusikaltimus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, ne visada tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2014). Pažymėtina ir tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir perauklėti nusikaltusį asmenį, paveikti jį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas neturi jokių duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamoji būtų vėl padariusi kokias tai nusikalstamas veikas ar baudžiamuosius nusižengimus. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl D. U. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, jai skirtina mažesnės trukmės bausmė nei baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje D. U. skirtina arešto bausmė.
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-400-910/2019 pagal ieškovės UAB „A.“ ieškinį atsakovei D. U. dėl 194832,42 Eur žalos atlyginimo priteisė iš atsakovės 99 324,89 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 2064,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimą pakeitė ir priteisė Uždarajai akcinei bendrovei „A.“ iš atsakovės D. U. 95 925,15 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.
Taip pat, kaip jau minėta aukščiau, 2021 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „A.“ (teisių perleidėjo) ir UAB „A.“ (teisių perėmėjo), pagrindu šalys sutarė dėl piniginio reikalavimo perleidimo, kuriuo remiantis teisių perleidėjas perleidžia teisių perėmėjui skolininko D. U. kreditorinį reikalavimą pagal 2020 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą dėl 95 925,15 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų, 2 002,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; 36 483,66 Eur skolą, susidariusią skolininkui (D. U.) kaip buvusiam darbuotojui negrąžinus jo žinioje buvusių teisių perleidėjo lėšų. Teisių perleidėjas konstatavo, jog sutarties sudarymo dieną skolininko (D. U.) skola pradiniam kreditoriui – teisių perleidėjui – yra 132 407,81 Eur. Tokiu būdu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad dėl D. U. žalos atlyginimo bendrovei „A.“ susitarta, šalys viena kitai turtinių pretenzijų neturi.
Prokurorė prašė konfiskuoti D. U. priklausančio turto 36 483,66 Eur sumai, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu teismas iš atsakovės priteisė 69 635,95 Eur žalos atlyginimo dėl pasisavintų, t. y. iš bendrovės kasos neperduotų piniginių lėšų po jos atleidimo iš darbo 2018 m. liepos 12 d., 8 727,03 Eur bendrovės lėšų, paimtų iš įmonės kasos 2012 m. balandžio 20 d. pagal kasos išlaidų orderį. Taip pat teismas padarė išvadą, kad atsakovei nepagrindusiai bendrovės kasos lėšų, dėl kurių išrašyti kasos išlaidų orderiai bendrai 27 756,63 Eur sumai, panaudojimo, yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, priteisiant bendrovei nurodyto dydžio žalos atlyginimą. Tačiau įvertinus suėjusį senaties terminą ieškiniui pareikšti, iš nurodytų žalų, buvo priteista tik 69 635,95 Eur žalos atlyginimo. Kadangi UAB ,,A.“ civilinis ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, t. y. civilinis ieškinys dalyje dėl 8 727,03 Eur bei 27 756,63 Eur sumos buvo atmestas, suėjus senaties terminui, šios sumos, iš viso 36 483,66 Eur konfiskuotinos iš D. U. kaip nusikalstamos veikos rezultatas.
Turto konfiskavimo taikymas (tuo atveju, kai asmuo pagrobtą turtą ar jo dalį pardavęs ar kitaip panaudojęs, gavo materialinės naudos) yra siejamas su neteisėtu praturtėjimu kito fizinio ar juridinio asmens sąskaita, t. y. padarant jam žalą. Nenustačius šios aplinkybės, BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 dalies nuostatos negali būti taikomos. Byloje nustatyta, kad UAB „A.“ kreipėsi į teismą dėl jai padarytos žalos priteisimo iš D. U. Vilniaus apygardos teismas šį civilinį ginčą tarp šalių išnagrinėjo, priimdamas 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą. Be to, UAB „A.“ ir D. U. klausimą dėl žalos atlyginimo sprendė abipusiu susitarimu, pasirašant Reikalavimų perleidimo sutartį. Taigi, konstatuotina, jog ginčas tarp šalių dėl žalos atlyginimo yra išspręstas civilinio proceso tvarka. Tokiu būdu, kaltinamosios turto konfiskavimas netaikytinas.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnio tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai - UAB ,,A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, perduoti saugoti pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. balandžio 23 d. (t. 2, b. l. 194-195) nutarimą (2021 m. balandžio 28 d. kvitas B Nr. LS005834 (t. 2, b. l. 197)) ir saugomi Vilniaus apskrities VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, Vilniuje, Buivydiškių g. 20, grąžintini Uždarajai akcinei bendrovei „A.“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia
D. U. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams.
Ją taip pat pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti areštu 45 paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams vienam mėnesiui (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis).
Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 red.) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę D. U. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus - UAB ,,A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, perduotus saugoti pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. balandžio 23 d. nutarimą (2021 m. balandžio 28 d. kvitas B Nr. LS005834), saugomus Vilniaus apskrities VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, Vilniuje, Buivydiškių g. 20, grąžinti Uždarajai akcinei bendrovei „A.“.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.