Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-81-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-10-24Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-01-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-22
Bylos Nr.
1A-138-81-2013
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00869-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Valdas Vitunskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
Ž. Ž.
Advokatai
Ignas Meškauskas
Kategorijos
  • 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-81/2013

Teisėjas A. Brigadierius Proceso Nr. 1-66-1-00869-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, gynėjui advokatui Ignui Meškauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Ž. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d., padarymą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą ir Ž. Ž. suimtas teismo posėdžių salėje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 16 d., apie 19 val. 15 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su savo patėviu A. M., tyčia verdančiu vandeniu apipylė A. M. kaklą ir krūtinę, tuo padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Nuteistasis Ž. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde jis nurodo, kad apylinkės teismo padarytos išvados neatinka byloje surinktų įrodymų, teismo nuosprendyje vadovautasi vien parodymais nukentėjusiojo, su kuriuo jo santykiai yra įtemti ir nenormalūs jau seniai. Atsižvelgiant į tai, privalėjo būti surinkti kiti nepriekaištingi įrodymai, tačiau teismas pasitenkino vieno suinteresuoto liudytojo parodymais. Jo motina liudytoja J. M. nenori gadinti santykių su nukentėjusiuoju, todėl jam pataikauja. Be to, ji netvirtino, kad matė, kaip jis užpylė vandenį ant patėvio, priešingai, ji nurodė mačiusi, kaip A. M. užvertęs ant sofos mušė jį. Teismas padarė išvadą, kad nukentėjusysis, būdamas normalios psichinės būklės ir blaivus, negalėjo tyčia piltis ant savęs verdančio vandens. Apelianto teigimu, jis to ir netvirtino, jis nurodė, kad A. M. dėl savo amžiaus ėjo netvirtai ir apsipylė netyčia.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo Ž. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (toliau - Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino, nustatė tikrąsias įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę padarius LR BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti fak­ti­niai duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir pripažino įrodymais. Tai – nu­ken­tėjusiojo A. M. ir liudytojos J. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelės, schemos, teismo medicinos specialisto išvada, kuria nustatyta, kad A. M. sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - kaklo apatinės dalies ir krūtinės viršutinės dalies 1 ir 2 laipsnių nudegimai, bei kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar LR BPK normų pažeidimu.

Baudžiamoji atsakomybė dėl padaryto LR BK 140 str. nusikaltimo kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Teisėjų kolegija, įvertinusi ištirtą bylos medžiagą, nuosprendyje aptartus įrodymus, spren­džia, kad jų visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis Ž. Ž. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą ir sveikatos sutrikdymą – ir norėjo taip elgtis. Todėl darytina išvada, kad Ž. Ž. pa­daryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., sudėtį. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įsta­ty­mas pritaikytas tinkamai.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pa­grįstas vien nukentėjusiojo ir jam pataikaujančios liudytojos parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, jog iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu A. M. ir liudytojos J. M. duoti parodymai nesikeitė, yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir nus­ta­ty­toms faktinėms bylos aplin­kybėms. Nenustatyta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis ir jo sutuoktinė, kuri yra nuteistojo motina, yra suinteresuoti nepagrįstai siekti apkalbėti nuteistąjį Ž. Ž. ir pakenkti jam, ap­kal­tinti jį nusikaltimo padarymu. Netikėti jų parodymais ir juos atmesti apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo. Be to, pats nukentėjusysis pirmosios instancijos teis­me teigė, kad nenori, kad Ž. Ž. būtų atimta laisvė, nors, ką patvirtina ir byloje esantys duomenys, jis ir ankščiau yra smurtavęs prieš jį ir savo motiną. A. M. civilinio ieškinio nuteistojo atžvilgiu nereiškė ir nurodė tik norįs, kad Ž. Ž. būtų išgydytas nuo narkomanijos. Apeliantas skunde taip pat nenurodė jokių motyvų, dėl kurių nukentėjusysis ga­lė­jo melagingai kaltinti jį nusikaltimo padarymu. Kad tarp jų buvo nesutarimų teisme parodė ir nukentėjusysis, ir liudytoja, be to, A. M. neneigė ir pats nurodė aplinkybę, kad iš karto po to, kai Ž. Ž. jį apipylė verdančia arbata, jis jam trenkė ranka.

Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas neteisingai traktavo, jog nukentėjusysis, būdamas normalios psichinės būklės ir blaivus, negalėjo tyčia piltis ant savęs verdančio vandens, kadangi nuteistasis to netvirtino, o teigė, kad A. M., būdamas vyresnio amžiaus, galėjo netvirtai eiti ir apsipilti netyčia. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad Ž. Ž. parodymai neįtikinami dėl to, kad nukentėjusysis (normalios psichinės būsenos, blaivus), tik ką verdančiu vandeniu užplikęs arbatžoles, ne tik kad sąmoningai negalėjo pilti tokio vandens ant savo kūno, bet ir iš karto po to pulti grumtis su nuteistuoju.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo Ž. Ž. parodymai ir kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neigimas pagrįstai vertinti kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, ir jie prieštarauja objektyviais duomenimis nustatytoms bylos aplinkybėms. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vien bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais, tačiau iš to, kas paminėta, matyti, jog būtent įrodymų visuma leidžia spręsti, jog Ž. Ž. veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Pažymėtina ir tai, kad Ž. Ž. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu jau buvo teistas pagal LR BK 140 str. 1 d. už smurtinius veiksmus prieš motiną J. M. ir nagrinėjamoje byloje vėl nukentėjusį patėvį A. M., Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už LR BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis ir nuo 1983-09-14 yra įrašytas Kėdainių PSPC įskaitoje (diagnozė - lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir Ž. Ž. paskirtos bausmės teisingumu. Pir­mo­sios instancijos teismas skiriamą bausmę tinkamai motyvavo, atsižvelgė į tai, kad Ž. Ž. naują ty­činį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui – yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.), kad nėra jo atsa­ko­mybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad jis niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, anksčiau du kartus (už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., padarymą) teistas arešto bausmėmis, kurios jo atžvilgiu nebuvo efektyvios,todėl pagrįstai jam skyrė LR BK 140 str. 1 d. sank­ci­jo­je numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios trukmę parinko ilgesnę už sank­ci­jo­je numatytą vidurkį. Apeliacinės instancijos teis­mas sprendžia, kad paskirtoji bausmė yra teisinga ir neprieš­ta­rau­ja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (LR BK 41 str. ir 54 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ž. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. Nuosprendžio išvados pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo Ž. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Regina CemnolonskienėViktoras PreikšasTeisėjai: Valdas Vitunskas