Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas R. V. skundu (b. l. 2-3) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) viršininko 2010 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 50-TE-112 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. V.“ (toliau – ir Įsakymas).

Nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta už tai, jog jis, būdamas Institucijos Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresniuoju tyrėju, netinkamai vykdė Institucijos viršininko 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 50-V-290 patvirtinto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1 punktą, numatantį, kad Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis tyrėjas koordinuoja Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių ir pareigūnų, dirbančių su pristatytais asmenimis, pavestų užduočių ir funkcijų atlikimą, jų teisėtumą, ir už tai atsako. Pažymėjo, kad po poilsio dienos, t. y. 2010 m. sausio 18 d. atvykus į darbą, nebuvo informuotas, kad 2010 m. sausio 17 d. Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams būtų kilę kokių nors incidentų su laikinai sulaikytais asmenimis. Tačiau po kelių dienų į komisariatą atvykus Institucijos Viešosios tvarkos biuro viršininkui, jam buvo pranešta, kad dėl 2010 m. sausio 17 d. Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų veiksmų, susijusių su A. Š. sulaikymu, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal šios pilietės 2010 m. sausio 18 d. prašymą dėl neva netinkamo pareigūnų elgesio. Nurodė, kad jam buvo žinoma, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas tądien budėjusių vyresniojo postinio S. Š. ir šio skyriaus specialisto L. R. atžvilgiu, nes jam buvo pavesta surinkti su A. Š. sulaikymu susijusią dokumentaciją. Tačiau, praleidus vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 17 punkte numatytą 20 dienų terminą, 2010 m. vasario 22 d. jam asmeniškai buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, nurodant, kad jis nevykdė Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktuose numatytų funkcijų. Pažymėjo, kad 2010 m. kovo 5 d. jis pasirašytinai buvo supažindintas su dar vienu pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, nurodant kad jis ne tik nevykdė tų pačių Pareigybės aprašymo punktų, bet ir tai, kad iki 2010 m. vasario 22 d. į Panevėžio miesto policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas uždarytiems asmenims, kuriems taikytas administracinis sulaikymas, nebuvo surašomi administracinio sulaikymo protokolai. Teigė, kad jį patraukti tarnybinėn atsakomybėn nebuvo jokio pagrindo, nes 2010 m. sausio 17 d. jam buvo poilsio diena ir jis neturėjo galimybių kontroliuoti, ar tuo metu dirbę Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai asmenims, kuriems taikytas administracinis sulaikymas, surašė administracinio sulaikymo protokolus. Paaiškino, kad ne visais atvejais surašomas sulaikymo protokolas, kadangi būtina atsižvelgti į konkrečią situaciją, vien tik asmens atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neįpareigoja surašyti jo atžvilgiu sulaikymo protokolo. Pareiškėjo manymu, tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta jokių faktinių duomenų apie jo Pareigybės aprašymo 7.1 punkto pažeidimą. Teigė, kad visiškai netirtos galimo pažeidimo aplinkybės ir pagrindai, nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ir kada jis padarė pažeidimą. Atkreipė dėmesį, kad administracinio sulaikymo protokolų pildymą reglamentuojančios taisyklės Institucijoje buvo rengiamos būtent tarnybinio patikrinimo metu, todėl taikyti tarnybinę atsakomybę už nepatvirtintų reikalavimų pažeidimus nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo manymu, Policijos įstaigų budėtojų padalinių pamainai vadovauja ir už jai pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą tiesiogiai atsako budėtojas, o ne Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis tyrėjas.

Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 13-14) prašė skundą atmesti.

Teigė, kad pareiškėjas, būdamas atsakingu už Viešosios tvarkos skyriaus patrulių ir pareigūnų, dirbančių su pristatytais asmenimis, pavestų užduočių ir funkcijų atlikimą, jų teisėtumą, nesiėmė priemonių, kad jam pavaldūs pareigūnai, laikinai sulaikę administracinius teisės pažeidimus padariusius asmenis, pildytų laikino sulaikymo protokolus. Nurodė, kad R. V. tarnybinė nuobauda paskirta už aplaidų darbą, o ne dėl konkretaus atvejo, kuomet buvo gautas sulaikytosios A. Š. skundas. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog A. Š. buvo sulaikyta jo poilsio dieną, o Panevėžio miesto policijos komisariato laikino sulaikymo patalpose dirbę L. R. ir S. Š. apie reikiamų dokumentų pildymą žino ir už savo veiksmus atsako asmeniškai, yra paneigiami tarnybinio patikrinimo išvados medžiaga, kad Panevėžio miesto policijos komisariate apskritai nebuvo pildomi administracinio sulaikymo protokolai asmenims, kuriems buvo taikomas administracinis sulaikymas, taigi šis pažeidimas buvo sistemingas.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu skundą tenkino ir Įsakymą panaikino.

Nurodė Tvarkos 3, 4.2, 20 punktus ir darė išvadą, kad teismui pateikta 2010 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu 2010 m. kovo 17 d. priimtas ginčijamas Įsakymas, neatitinka teisinio reglamentavimo, nėra išsami, joje nėra tinkamai kvalifikuotas tarnybinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas nusižengimas, nesilaikyta reikalavimo aptarti pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo priežastis, aplinkybes, padarinius, tokiu būdu pažeidžiant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras. Pažymėjo, kad Tvarkos 20 punktas įpareigoja tarnybinio patikrinimo išvadą surašantį subjektą išdėstyti nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, pateikti teisinį tikrinamo pareigūno veiklos įvertinimą, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta, tarnybinio patikrinimo išvadoje apsiribojant tarnybinio nusižengimo tyrimo veiksmų išvardijimu bei L. R. ir S. Š. veiksmų, susijusių su A. Š. sulaikymu, analize. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje visai neaptariamas pareiškėjo kaltės klausimas dėl Pareigybės aprašymo 7.3 punkto pažeidimo, kuris buvo nurodytas tiek 2010 m. vasario 22 d., tiek 2010 m. kovo 5 d. pranešimuose dėl tarnybinio nusižengimo. Pabrėžė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodytas konkretus teisės aktas, jo dalis ar punktas, dėl kurio nepaisymo yra patrauktas tarnybinėn atsakomybėn R. V.. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. A438-227/2009 ir darė išvadą, kad, esant nesuformuluotam kaltinimui, galima daryti tik prielaidą, jog R. V. kaltinamas neveikimu, t. y. netinkamu Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų darbo, susijusio su sulaikytaisiais asmenimis, koordinavimu. Pabrėžė, kad šiuo atveju tarnybinio patikrinimo išvadoje iš esmės neatsižvelgta į tai, ar pareiškėjas konkrečiu momentu galėjo veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, o neįvertinus tarnybinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, iš esmės neįvardijus, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas privalėjo koordinuoti pareigūnų, dirbusių su sulaikytaisiais asmenimis, darbą bei ar tuo metu jam objektyviai netrukdė atostogos, poilsio dienos, laikinas nedarbingumas, informacijos stoka ar kitos priežastys, negalima konstatuoti, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas.

Pažymėjo, kad nebuvo atsižvelgta ir į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 278 patvirtintos Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 11 punktą, numatantį, kad budėtojų padalinio pamainai vadovauja ir už jai pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą tiesiogiai atsako budėtojas, kuris, pristačius į budėtojų padalinį administracinės teisės pažeidėją, turi vykdyti šios instrukcijos 23 punkte nustatytus reikalavimus (Instrukcijos 28.1 p.) bei vadovautis Instrukcijos 28.2.3 punktu, Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nustatyta tvarka imtis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių, įskaitant ir administracinį sulaikymą. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje apie kokius nors sistemingus ar trunkamuosius R. V. daromus tarnybinius nusižengimus nėra užsimenama, o apsiribojama asmenų, kuriems buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai bet jų atžvilgiu nebuvo priimti laikino sulaikymo protokolai, išvardijimu, neaptariant ir neanalizuojant R. V. bei kitų pareigūnų neteisėtų veiksmų sąsajų su šiomis nustatytomis aplinkybėmis.

Pažymėjo, kad tik 2010 m. balandžio 8 d., t. y. po tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, Institucijos viršininkas įsakymu Nr. 50-V-203 patvirtino administracinio sulaikymo protokolo formos ir administracinio sulaikymo protokolo pildymo taisykles bei administracinio sulaikymo protokolo formą. Darė išvadą, jog šis klausimas nebuvo tinkamai reglamentuotas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo pateiktos Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2003 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-161 patvirtintos Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ir operatyvinių grupių bei pirmojo ir antrojo policijos komisariatų operatyvaus valdymo poskyrių vidaus tvarkos taisyklės neatitinka teismui pateiktų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 5-V-287 redakcija) patvirtintos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūros bei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato etatinės pareigybių schemos, nes po 2009 m. rugsėjo 1 d. įvykusios policijos sistemos reorganizacijos nėra išlikęs nei Panevėžio miesto vyriausiasis policijos komisariatas, nei jo struktūriniai padaliniai.

Aiškino Pareigybės aprašymo 7.1 punktą lingvistiniu teisės aiškinimo metodu ir darė išvadą, kad pareigūnų, susijusių su sulaikytais asmenimis, veiksmų koordinavimas, kuris suprantamas kaip tam tikrų veiksmų derinimas, negali būti tapatinamas su veiklos organizavimu ar kontroliavimu. Pažymėjo, kad Tvarkos 17 punktas įtvirtina reikalavimą asmeniui, atliekančiam tarnybinį patikrinimą, per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, šiuo atveju - nuo 2010 m. sausio 19 d., pasirašytinai informuoti tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikti jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Darė išvadą, kad R. V. apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą privalėjo būti informuotas Tvarkoje nustatytos formos raštu ne vėliau nei 2010 m. vasario 8 d. Nustatė, kad pareiškėjas apie atliekamą tarnybinį patikrinimą dėl galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo buvo informuotas pavėluotai - praėjus 35 dienoms, t. y. tik 2010 m. vasario 22 d., o dėl papildomai atliekamo tarnybinio nusižengimo - praėjus 46 dienoms, nuo tarnybinio patikrinimo pradžios. Konstatavo, jog buvo pažeista tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūra. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta ir jai registracijos numeris suteiktas 2010 m. kovo 15 d., Institucijos viršininkas ją patvirtino 2010 m. kovo 10 d., t. y. penkiomis dienomis anksčiau nei ji buvo pasirašyta ir užregistruota tarnybinį patikrinimą atlikusio Institucijos Viešosios tvarkos biuro viršininko.

III.

Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu (b. l. 161-163) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Paaiškina, kad pažeidžiant Instrukcijos 30.2.1.1 reikalavimą į Panevėžio miesto policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas pristatytai A. Š. nebuvo surašytas laikino sulaikymo protokolas. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad Panevėžio miesto policijos komisariate administracinio sulaikymo protokolai, kaip to reikalauja ATPK 265 straipsnis, buvo surašomi tik tiems asmenims, kurie sulaikomi 48 valandoms. Sulaikant trumpesniam laikui administracinio sulaikymo protokolai nebuvo rašomi. Daro išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.3 punktus, nes nekontroliavo, kad būtų laikomasi ATPK 265 straipsnio reikalavimų. Pažymi, kad kontroliuodamas administracinių bylų kokybę pareiškėjas negalėjo nepastebėti, kad sulaikius asmenis iki 5 valandų laikino sulaikymo protokolai nebūdavo surašomi. Paaiškina, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2010 m. vasario 17 d., pranešimas įteiktas 2010 m. vasario 22 d., todėl Tvarkos 17 punkte nurodytas 20 dienų terminas nebuvo pažeistas. Pažymi, kad ne tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo, o policijos komisariato kanceliarijos darbuotojas užrašo datą ir registracijos numerį. Paaiškina, kad Institucijos kanceliarijoje tarnybinių patikrinimų išvados kompiuterinėje sistemoje registruojamos tik po to, kai jas patvirtina Institucijos viršininkas arba jo pareigas einantis asmuo. Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadą Institucijos viršininkas patvirtino 2010 m. kovo 10 d., kanceliarijoje išvada buvo užregistruota pirmąją po švenčių dieną – kovo 15 d. Pabrėžia, kad pareiškėjas buvo atsakingas už administracinių bylų kokybę (Pareigybės aprašymo 7.1, 7.3 p.). Paaiškina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos administracinės bylos, kuriose nebuvo, kai turėjo būti surašyti laikino sulaikymo protokolai, ir kurių teisėtumą pagal savo pareigybės aprašymą turėjo kontroliuoti pareiškėjas. Mano, kad tai, jog po tarnybinių nuobaudų paskyrimo Institucijoje buvo patvirtintos sulaikymo protokolo formos ir administracinio sulaikymo protokolo pildymo taisyklės, nėra pagrindas naikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą.

Pareiškėjas R. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 166-167) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo Pareigybės aprašymo 7.1, 7.3 punktus, atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo metu įtarimai dėl Pareigybės aprašymo 7.3 punkto pažeidimo nepasitvirtino, nes tarnybinio patikrinimo išvadoje tarnybinę nuobaudą siūloma skirti tik už Pareigybės aprašymo 7.1 punkto reikalavimų netinkamą vykdymą. Pabrėžia, kad Pareigybės aprašymo 7.1 punktu jam priskirta derinti Viešosios tvarkos skyriaus patrulių ir pareigūnų, dirbančių su pristatytais asmenimis, pavestų užduočių ir funkcijų atlikimą, jų teisėtumą. Atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra jokių faktinių duomenų apie šio reikalavimo pažeidimą, netirtos galimo pažeidimo aplinkybės, pagrindai. Mano, kad tarnybinio patikrinimo išvada nėra išsami, netinkamai kvalifikuotas jo galimai padarytas tarnybinis nusižengimas, nėra jokių jam inkriminuojamus nusižengimus patvirtinančių įrodymų, nesilaikyta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų. Pažymi, kad administracinio sulaikymo protokolų pildymą reglamentuojančios taisyklės Institucijoje buvo rengiamos tarnybinio patikrinimo metu.

Motyvuojamoji dalis

k onstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 50-TE-112 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. V.“ (b. l. 4) teisėtumo. Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta atsižvelgiant į Institucijos 2010 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-27 (b. l. 5-10), kurioje konstatuota, kad R. V. netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.1 punkto reikalavimus.

Pareigybės aprašymo 7.1 punkte nurodyta, kad vyresnysis tyrėjas koordinuoja Viešosios tvarkos skyriaus patrulių ir pareigūnų, dirbančių su pristatytais asmenimis, pavestų užduočių ir funkcijų atlikimą, jų teisėtumą ir už tai atsako.

ATPK 264 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali sulaikyti policija už administracinius teisės pažeidimus, kai šis kodeksas už juos numato administracinį areštą, už operacijų užsienio valiuta tvarkos pažeidimą, alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad asmenys verčiasi prostitucija, už kelių eismo taisyklių, medžioklės, žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos taisyklių pažeidimą bei kitus gyvūnijos apsaugos ir naudojimo įstatymų pažeidimus, taip pat kitokiais Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais (ATPK 266 str. 1 d.). ATPK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl administracinio sulaikymo surašomas protokolas, kuriame nurodoma: jo surašymo data ir vieta; protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas ir tėvo vardas; žinios apie sulaikytojo asmenybę; sulaikymo laikas, vieta ir motyvai. Protokolą pasirašo jį surašęs pareigūnas ir sulaikytasis. Jeigu sulaikytasis atsisako pasirašyti protokolą, apie tai įrašoma protokole.

Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 278 patvirtintos Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 30.2.1.1 punkte nurodyta, kad į sulaikymo patalpas gali būti uždarytas pristatytas į budėtojų padalinį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iki 5 valandų, kai jam taikomas administracinis sulaikymas ATPK 265, 266, 267 straipsniuose nurodytais pagrindais ir tvarka asmeniui turi būti surašomas administracinio sulaikymo protokolas.

Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad patikrinus atsitiktine tvarka A. S., D. S., V. N., D. P., D. Z., V. J., G. J. administracines bylas paaiškėjo, jog pareiškėjui pavaldžių Viešosios tvarkos skyriaus specialisto L. R. ir vyresniojo postinio S. Š. budėjimų metu minėtiems administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims nebuvo surašyti administracinio sulaikymo protokolai. Administracinio sulaikymo protokolas taip pat nebuvo surašytas ir 2010 m. sausio 17 d. minėtų pareigūnų budėjimo metu A. Š. atžvilgiu. Iš R. V. 2010 m. vasario 25 d. tarnybinio pranešimo dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo (b. l. 63-64) matyti, kad pareiškėjas iš esmės neneigia, jog administracinio sulaikymo protokolai turi būti surašomi, tačiau tvirtina, kad konkrečiu A. Š. sulaikymo atveju jis negalėjo kontroliuoti jam pavaldžių pareigūnų L. R. ir S. Š. darbo (buvo poilsio diena). Nors pareiškėjo manymu, būtent šie pareigūnai, o ne pareiškėjas ir turėtų atsakyti už reikiamų dokumentų neužpildymą, be to, teigia, kad komisariate nebuvo nusistovėjusios praktikos pildyti minėtus protokolus, pradėjus dirbti pareigose jam nebuvo pasakyta, kad iš pareigūnų reikalautų, jog būtų pildomi sulaikymo protokolai, tačiau pripažįsta, kad yra atsakingas už pareigūnų, dirbančių su pristatytais asmenimis, darbą, be to, teigia morališkai prisiimantis atsakomybę, pripažįsta, kad tinkamai nekoordinavo jam pavaldžių pareigūnų veiklos („galbūt ir neprikontroliavau“) (b. l. 103). Pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje pažymėjo, jog kai 2008 metais dirbo budėtoju, pildydavo sulaikymo protokolus (b. l. 152). Tai rodo, kad R. V. buvo žinoma apie reikalavimą pildyti administracinio sulaikymo protokolus (šis reikalavimas nepasikeitė). Šios aplinkybės patvirtina, kad Institucijos Viešosios tvarkos skyriaus vyresniuoju tyrėju dirbęs R. V. netinkamai koordinavo šio skyriaus pareigūnų, dirbančių su pristatytais asmenimis, pavestų užduočių ir funkcijų atlikimą, kadangi Viešosios tvarkos skyriuje taikant konkretiems tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytiems asmenims administracinį sulaikymą nebuvo pildomi administracinio sulaikymo protokolai, kaip to reikalaujama ATPK 265 straipsnio 1 dalyje ir Instrukcijos 30.2.1.1 punkte. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, tarnybinio patikrinimo išvados turinį, konstatuoja, kad šioje išvadoje esanti informacija yra išsami ir pakankama priimti Įsakymą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą.

Institucijos viršininkas nurodymą atlikti tarnybinį patikrinimą pagal A. Š. skundą pateikė 2010 m. sausio 19 d. Tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas, vadovaujantis Tvarkos 19 punktu, buvo pratęstas 30 dienų 2010 m. vasario 17 d. (b. l. 48). 2010 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-27 buvo patvirtinta Institucijos viršininko 2010 m. kovo 10 d. Taigi tarnybinio patikrinimo atlikimo ir išvados priėmimo terminai nebuvo praleisti.

Tvarkos 17 punkte nurodyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos 7 ir 13 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustačius kitus pareigūnų pažeidimus, nenurodytus gautoje informacijoje apie galimą tarnybinį nusižengimą, tyrimas dėl jų tęsiamas laikantis šios Tvarkos reikalavimų.

Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados, tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas, visų pirma, L. R. ir S. Š. atžvilgiu, ir tik vėliau, įtarus, kad tarnybinį nusižengimą padarė ir R. V., 2010 m. vasario 17 d. buvo prašoma Institucijos viršininko pratęsti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą, pažymint apie būtinybę įteikti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo R. V. ir gauti jo paaiškinimą bei surašyti tarnybinio patikrinimo išvadą. Pirmas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo R. V. buvo pateiktas susipažinti 2010 m. vasario 22 d., nurodant, kad jis nevykdė Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3 punktuose nustatytų funkcijų, kadangi 2010 m. sausio 17 d. į Panevėžio miesto policijos komisariatą pristatytai A. Š. prieš ją uždarant į laikino sulaikymo patalpas nebuvo užpildytas administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 59). Kitas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo R. V. buvo pateiktas susipažinti 2010 m. kovo 5 d., nurodant, kad jis nevykdė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.3 punktuose nustatytų funkcijų, kadangi iki 2010 m. vasario 22 d. į Panevėžio miesto policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas uždarytiems asmenims, kuriems taikytas administracinis sulaikymas, nebuvo surašomi administracinio sulaikymo protokolai (b. l. 66). Pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo vykdant tarnybinį patikrinimą įtarus R. V. dėl papildomų, pirmajame pranešime nenurodytų pažeidimų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui buvo pranešta apie atliekamą tarnybinį patikrinimą jo atžvilgiu nepraleidus tikrinamo pareigūno informavimo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą terminų. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog R. V. turėjo būti informuotas apie atliekamą tarnybinį patikrinimą ne vėliau nei 2010 m. vasario 8 d., kadangi bylos medžiaga rodo, jog šią dieną pareiškėjas dar nebuvo įtariamas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad pareiškėjas, abu kartus gavęs pranešimus apie atliekamą tarnybinį patikrinimą, turėjo galimybę pateikti paaiškinimus ir tai padarė (b. l. 63-64; 67). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas tik konstatuoja faktą, jog tarnybinio patikrinimo išvada buvo užregistruota vėliau nei patvirtinta Institucijos viršininko, tačiau teisės aktais nepagrindžia tokio fakto neteisėtumo ir jo įtakos Įsakymo teisėtumui. Atsakovo teigimu, ne tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo, o Institucijos kanceliarijos darbuotojas užrašo datą ir registracijos numerį, todėl negalima tvirtinti, kad Institucijos viršininkas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą anksčiau nei ją pasirašė patikrinimą atlikęs pareigūnas.

Tai, kad Institucijos viršininko 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 50-V-203 buvo patvirtintos administracinio sulaikymo protokolo forma ir administracinio sulaikymo protokolo pildymo taisyklės, nepaneigia pareigos laikytis ATPK ir Instrukcijoje įtvirtinto reikalavimo iki minėtų aktų įsigaliojimo ir nepašalina pareiškėjo funkcijos koordinuoti, kad Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, dirbantys su pristatytais asmenimis, atliktų ATPK 265 straipsnio 1 dalyje ir Instrukcijos 30.2.1.1 punkte nustatytą funkciją. Priešingai, šių teisės aktų priėmimas rodo, kad Institucijoje iš esmės buvo ignoruojamas minėtuose aktuose įtvirtintas reikalavimas dėl administracinio sulaikymo protokolo surašymo, todėl buvo imtasi papildomų priemonių nustatant administracinio sulaikymo protokolo pildymo taisykles ir administracinio sulaikymo protokolo blanko formą. Pažymėtina, kad Instrukcijos 42.16 punkte nustatyta, jog budėtojų padalinyje turi būti protokolų, aktų bei kitų budėtojų padalinyje naudojamų dokumentų blankai. Net jei Institucijoje iki 2010 m. balandžio 8 d. nebuvo patvirtintos administracinio sulaikymo, vadovaujantis ATPK 265, 266 ir 267 straipsniais, protokolo formos, tai nepaneigia pareiškėjo atsakomybės už netinkamą skyriaus pareigūnų koordinavimą, kad tokie protokolai būtų surašomi. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ėmęsis kokių nors priemonių (pvz., informavęs Institucijos vadovybę dėl būtinybės patvirtinti administracinio sulaikymo protokolo blanko formą, pildymo taisykles ir pan.) tam, kad būtų užtikrintas tinkamas Pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatytos funkcijos laikymasis. Kita vertus, atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad administracinio sulaikymo protokolo blankas, patvirtintas policijos departamento, buvo naudojamas seniai, tačiau kilus problemoms buvo nutarta dar kartą oficialiai įteisinti blanko formą (b. l. 151).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės yra įrodyta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą - pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1 punkto reikalavimus, už kurį jam skundžiamu Institucijos viršininko 2010 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 50-TE-112 teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda. Dėl šios priežasties atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimas, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjo skundas dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. 50-TE-112 paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo R. V. skundą atmesti. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 50-TE-112 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. V.“ palikti nepakeistą.

Spendimas neskundžiamas.