Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2014 m. rugpjūčio 8 d., apie 11.00 val., Vilniuje, Giedraičių g. 85, vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ZAZ 965, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagadino abu automobilius. Taip A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132 punktų reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Taip pat A. Š. iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus, tuo padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t. y. nukentėjusiojo R. B. 2014-08-08 paaiškinimu, iš kurio matyti, kad protokole nurodytą dieną, grįžęs namo apie 17.40 val., pastebėjo apgadintą savo automobilį ZAZ-965 bei paliktą prie jo raštelį (b.l. 7), eismo įvykį mačiusio liudytojo paliktu nukentėjusiajam rašteliu, kuriame nurodytas atsitrenkusio automobilio valstybinis numeris (b.l. 8); BIRT ataskaitų žiūrykle, patvirtinančia, jog policijai apie apgadintą ZAZ automobilį buvo pranešta 2014-08-08, 17.33 val. (b.l. 6); policijos pareigūno R. P. 2014-08-08 tarnybiniu pranešimu (b.l. 3), eismo įvykio vietas schema, kurioje užfiksuota automobilio ZAZ-965, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 4); papildomais duomenimis apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio ZAZ-965 galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis (b.l. 5); liudytojo J. T. paaiškinimu, mačiusiu, kaip automobilis VW Passat atsitrenkė į stovintį automobilį ZAZ, automobilio VW Passat vairuotojas išlipo iš automobilio, padėjo į vietą nukritusį automobilio ZAZ galinio dešinio bamperio kampą į vietą ir išvažiavo iš eismo įvykio. Liudytojas užsirašė automobilio VW Passat valstybinį numerį ir padėjo raštelį po ZAZ lango valytuvu (b.l. 9); 2014-08-21 transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus baltos spalvos automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas brėžtas priekinis bamperis (b.l. 13); fotolentele, iš kurios matyti, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis atitinka automobilio „ZAZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštį (b.l. 14-16); paties A. Š. paaiškinimais, duotais tiek surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu. Jis prisipažino protokole nurodytu laiku atsitrenkęs į stovintį automobilį. Nurodė, kad tuo metu jam paskambino sodo kaimynas ir pasakė, kad kažkas krapštosi prie jo garažo durų. Apžiūrėjęs savo automobilį ir nepamatęs apgadinimų, jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Skambinti pareigūnams negalėjo, nes bijojo palikti savo namus, kadangi soduose būna daug vagysčių. Gailėjosi.

Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. Š. suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu sužalojo svetimą turtą ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus bei tokiu būdu padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, todėl baustinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiajam, iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį. A. Š. nurodytas teiginys, jog jis skubiai turėjo išvažiuoti dėl neva galimos vagystės iš jo garažo, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neparemtas jokiais byloje esančiais įrodymais. Pažeidėjas policijai apie eismo įvykį galėjo pranešti telefonu ir nurodyti pasišalinimo iš eismo įvykio priežastis, tačiau to nepadarė, juo labiau, kam tam laiko turėjo pakankamai, nes eismo įvykis įvykio apie 11.00 val., nukentėjusysis į policiją kreipėsi tik 17.33 val. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš policijos pareigūno R. P. tarnybinio pranešimo, susisiekus su A. Š. telefonu šis nepatvirtino sukėlęs eismo įvykį, atvykti į įvykio vietą atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į A. Š. nustatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs teisės pažeidimą, gailėjosi, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. Š. (anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET ir kitą pažeidimą, turi vieną galiojančią nuobaudą).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Š. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai buvo apgadintas kitas automobilis. Pažymėtina tai, kad A. Š. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl KET pažeidimų, sukėlusių kito automobilio sugadinimą. Pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos jis nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų KET pažeidimų bei geranoriškai bendradarbiavo su policija. Nors pažeidėjas anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturėjo ir tokio pobūdžio teisės pažeidimus padarė pirmą kartą, jo vairavimo stažas didelis bei jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taigi, įvertinęs padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas A. Š. taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei skirti jam mažesnę nuobaudą, nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Pagal ATPK 325 str. 1 d. nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 str. 2 d. 2 p. nurodyti policijos pareigūnai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 Lt (vieno šimto litų) (28 EUR) baudą.

A. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.