Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. Ž. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui pagal įstatymą priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys notarė Irina Zavišnienė ir valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo notarė Irina Zavišnienė prašė pareiškėjo N. Ž. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo močiutė N. Ž. Po močiutės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą kreipėsi jos dukra, pareiškėjo mama, D. M., kuri 2022 m. spalio 24 d. palikimą priėmė, tačiau dėl blogos sveikatos palikimo priimti nebaigė ir (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl to palikimo teisės liudijimas D. M. nebuvo išduotas. 2022 m. spalio 24 d. Mažeikių rajono 2 notarų biuro notarė Irina Zavišnienė liudijo apie tai, kad 2022 m. spalio 12 d. mirusios N. Ž. įpėdinė pagal įstatymą yra jos duktė D. M., kuri padavė prašymą palikimui priimti 2022 m. spalio 24 d. Mažeikių rajono 2 notarų biure, reg. Nr. 4220. 2025 m. birželio 6 d. Mažeikių rajono 2 notarų biuro notarė Irina Zavišnienė raštu papildomai informavo, jog paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes D. M. nesikreipė dėl jo išdavimo. Mirus D. M. paveldėjimo byla Mažeikių rajono 2 notarų biure nėra užvesta. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą dėl palikėjos D. M. palikimo paveldėjimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas.

5. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo N. Ž. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad po mamos mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes tuo metu buvo nepilnametis, o jo tėvas A. Ž. palikimo priėmimu jo vardu nesirūpino, nes gyveno atskirai ir su jo mirusia mama ryšių nepalaikė, kito įstatyminio globėjo tuo metu neturėjo. Mamos palikimą priėmė faktiniu valdymu, nes jis vienas liko gyventi jos namuose, rūpinosi visu paliktu turtu ir mokėjo mokesčius. Gyventojų registro duomenimis pareiškėjas ir jo mirusi mama nuo 2018 m. sausio 2 d. yra deklaravę savo gyvenamąją vietą mirusiai močiutei priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškimu pateikė UAB „Tavo pastogė“ pažymą, iš kurios matyti, jog iki 2025 m. balandžio 1 d. už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už administravimą, privalomąją priežiūrą, kaupimo fondą ir karšto vandens skaitiklių priežiūrą yra visiškai atsiskaityta.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą matyti, kad pareiškėjas į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti kreipėsi praėjus daugiau nei dviem metams po mamos mirties. Pareiškėjas po mamos mirties 2023 m. vasario 15 d. atsiradusio palikimo nepriėmė, kadangi tuo metu buvo nepilnametis, o jo tėvas palikimo priėmimu jo vardu nesirūpino, nes su mirusia mama gyveno atskirai ir ryšių su ja nepalaikė, o kito įstatyminio globėjo tuo metu pareiškėjas neturėjo. Vertinant termino palikimui priimti praleidimo priežastis teismas atsižvelgia ir į tai, kad po močiutės mirties, jo mama kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir 2022 m. spalio 24 d. jį priėmė, tačiau, pasak pareiškėjo, dėl blogos sveikatos nebesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o (duomenys neskelbtini) pareiškėjo mama mirė. Po mamos mirties, močiutei nuosavybės teise priklausiusiame bute pareiškėjas liko gyventi ir toliau, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.

9. Įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytus argumentus, aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad po palikėjos D. M. mirties atsiradęs palikimas nėra priimtas, suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo ir jo reikalavimų, nereiškė, dėl ko, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas N. Ž. įstatymo nustatytą terminą priimti po mamos D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą praleido dėl objektyvių priežasčių – mirus mamai jis buvo nepilnametis, o jo tėvas palikimo priėmimu nesirūpino, kito įstatyminio globėjo pareiškėjas neturėjo.

10. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti.

11. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

12. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, konstatuotina, kad terminas palikimui, atsiradusiam po D. M. mirties yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-582 straipsniais,

nutaria:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo mamos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti, terminą atnaujinant 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.