Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B. (D. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1999 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (pagal BK galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 47¹ straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigotas tęsti mokslą ir atlikti 50 val. nemokamų darbų;

2. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2000 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (pagal BK galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.) – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 42 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta bausmė subendrinta su 1999 m. kovo 5 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (pagal BK galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.) – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 42 straipsnio 4 dalies nuostatas, paskirta bausmė subendrinta su 2000 m. kovo 1 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė – dvejų metų laisvės atėmimo bausmė;

4. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 278 straipsnio 1 dalį (pagal BK galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.) – trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį (pagal BK galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.) – ketverių metų laisvės atėmimo bausme su 300 litų vertės turto konfiskavimu;

6. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (pagal BK galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta ir paskirta galutinė penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartimi, subendrinti 2002 m. lapkričio 11 d., 2002 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiai ir paskirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė;

7. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (trys veikos) – trijų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nutartimi paskirtos bausmės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį sudėtos dalinai ir paskirta 15 MGL (1 875 Lt) dydžio bauda;

9. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – keturių metų laisvės atėmimo bausme, 15 MGL dydžio bauda;

10. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, 15 MGL dydžio bauda;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs);

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 58 arešto parų bausme (bausmę atlikęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2019 m. birželio 22 d., apie 22.30 val., būdamas neblaivus (nustatyta 1,90 promilių girtumas), bendrabučio antrame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), be aiškios priežasties, tyčia, kairiu kumščiu sudavė šeimos nariui sesers sugyventiniui nukentėjusiajam G. U. į veido sritį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais veido dešinėje pusėje ir nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam G. U. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad birželio 22 d. vakare sėdėjo ir gėrė alų. Jau buvo vėlu. Jis su seserimi pradėjo bartis, šaukti ant jos, o sesuo šaukė ant jo. (duomenys neskelbtini) tuo metu nebuvo kambaryje. Sesuo pasakė: „kodėl jai aiškina“, pasakė eiti paaiškinti kam kitam. Jis (t. y. D. B.) išėjo į koridorių ir laiptinėje sutiko (duomenys neskelbtini), ir, gal be žodžių, kumščiu jam davė į veido sritį, paskui dar kartą, pradėjo grumtis, nukrito abu ant laiptų. Matė, kad jam antakį buvo praskėlęs. Viskas vyko laiptinėje tarp 1 ir 2 aukšto, bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis (t. y. D. B.) gyveno su seserimi ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bute. Iš pataisos namų išėjo (duomenys neskelbtini) ir apsigyveno pas seserį. (duomenys neskelbtini) pažinojo kažkur nuo 2016 m., jis (t. y. D. B.) tada išėjo iš įkalinimo įstaigos, o (duomenys neskelbtini) gyveno su jo seserimi. Jų santykiai su (duomenys neskelbtini) buvo geri. 2018 m. gruodžio mėnesį buvo konfliktas su seserimi ir tada atlikinėjo 60 parų arešto bausmę. Bausmę atliko, jį paleido ir vėl gyveno kartu su seserimi bei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jam yra artimas asmuo, nes su seserimi kartu gyvena. Būstą visi kartu žiūrėjo, taip pat maistą, alkoholį pirko bendrai, kas turi, tas perka. Dabar su (duomenys neskelbtini) geri santykiai, atsiprašė jo. Šiuo metu jis nedirba, nes tvarko dokumentus ir nuo pirmadienio turi dirbti pagalbiniu darbininku. Kol kas jokių dokumentų neturi. Šiuo metu gyvena iš atsitiktinių uždarbių.

Nukentėjusysis G. U. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaip ir (duomenys neskelbtini) sakė, birželio 22 d. išėjo į lauką su šuniu, pabuvo apie 30 min., kildamas į antrą aukštą iš (duomenys neskelbtini) gavo į veidą kumščiu ir jie pradėjo grumtis. Viskas buvo be priežasties. Šiuo metu gyvena su (duomenys neskelbtini) seserimi. Nepasakytų, kad (duomenys neskelbtini) blogas, jie vienas kitam padeda. Gyvena kaip šeima. (duomenys neskelbtini) jo atsiprašė, gailėjosi, todėl jam atleido. Jie trise gyveno vieno kambario bute. (duomenys neskelbtini) prisidėdavo prie buto išlaikymo, mokėdavo mokesčius. Dabar jis kartu nebegyvena. Po šio įvykio daugiau konfliktų nebuvo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam, jo gynėjai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis G. U. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su sugyventine J. B. nuomoja butą (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena ir sugyventinės brolis D. B.. 2019 m. birželio 22 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), visi kartu gėrė alų, po kurio laiko D. B. išėjo į lauką. Jis (t. y. G. U.) išėjo kartu su juo. Grįžtant kartu namo, antrame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje 3-4 kartus kumščiu D. B. jam trenkė į veido sritį. G. U. pajuto fizinį skausmą, koridoriuje stovėjo sugyventinė J. B. ir viską matė. D. B. prieš jį smurtauja jau nebe pirmą kartą (b. l. 7-9).

Liudytoja J. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu G. U. gyvena kartu, nuomoja butą adresu (duomenys neskelbtini). Jos brolis D. B. (duomenys neskelbtini) buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos ir apsigyveno kartu su jais. Brolis nuolatos kelia konfliktus, vartoja alkoholinius gėrimus. 2019 m. birželio 22 d. apie 22.30 val., ji norėjo išeiti į lauką parūkyti, eidama į lauką laiptinėje sutiko savo brolį ir sugyventinį ir pamatė, kaip jos brolis staigiai pradėjo mušti jos sugyventinį. Matė kaip mušė jos sugyventinį į veido sritį kumščiu ir praskėlė dešinį žandą. Išsigandusi iškarto iškvietė policiją (b. l. 15-17).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2019 m. birželio 22 d., apie 22.35 val. buvo gautas pranešimas, jog pranešėjos neblaivus brolis triukšmauja, puola muštis, vaikų nėra, greitosios medicinos pagalbos nereikia (b. l. 5).

Iš 2019 m. birželio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pareiškėjas G. U. nurodė aplinkybes apie nagrinėjamą įvykį dėl ko kilo konfliktas, suduotus smūgius, padarytą fizinę žalą, įvardijo asmenį padariusį nusikalstamą veiką – D. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. birželio 23 d. 1.09 val. D. B. buvo nustatytas 1,90 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 36).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2104/2019 (01) matyti, jog tyrimas pradėtas 2019 m. birželio 26 d., remiantis G. U., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, jam padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais veido dešinėje pusėje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. B. kaltė, 2019 m. birželio 22 d., apie 22.30 val., būnant neblaiviam (nustatyta 1,90 promilių girtumas), bendrabučio antrame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), be aiškios priežasties, tyčia, kairiu kumščiu sudavus šeimos nariui sesers sugyventiniui nukentėjusiajam G. U. į veido sritį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais veido dešinėje pusėje ir nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam G. U. nežymų sveikatos sutrikdymą, visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamasis D. B. kaltę nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo G. U. sveikatą pripažino visiškai ir parodė, kad birželio 22 d. vakare sėdėjo ir gėrė alų. Jau buvo vėlu. Jis su seserimi pradėjo bartis, šaukti ant jos, o sesuo šaukė ant jo. (duomenys neskelbtini) tuo metu nebuvo kambaryje. Sesuo pasakė: „kodėl jai aiškina“, pasakė eiti paaiškinti kam kitam. Jis (t. y. D. B.) išėjo į koridorių ir laiptinėje sutiko (duomenys neskelbtini) ir šiam kumščiu sudavė į veido sritį, paskui dar kartą, pradėjo grumtis, nukrito abu ant laiptų. Matė, kad praskėlė antakį. Viskas vyko laiptinėje tarp 1 ir 2 aukšto, bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Tuo metu gyveno su seserimi ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bute. Pažymėtina, jog tokie kaltinamojo parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį bei kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų turinį. Štai nukentėjusysis G. U. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad birželio 22 d. išėjo į lauką su šuniu, pabuvo apie 30 min., kylant į antrą aukštą (duomenys neskelbtini) jam be priežasties sudavė į veido sritį kumščiu ir jie pradėjo grumtis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat parodė, kad jis su sugyventine J. B. nuomoja butą (duomenys neskelbtini), kartu su jais gyvena ir sugyventinės brolis D. B.. 2019 m. birželio 22 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), visi kartu gėrė alų, po kurio laiko D. B. išėjo į lauką, o G. U. išėjo kartu su juo. Grįžtant kartu namo, antrame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje 3-4 kartus kumščiu D. B. trenkė į veido sritį dėl to G. U. pajuto fizinį skausmą. Be kita ko, D. B. prieš jį smurtauja jau nebe pirmą kartą (b. l. 7-9). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos J. B. duoti parodymai (b. l. 15-17). Sugretinus tokius kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymus bei byloje esančią kitą rašytinę medžiagą, matyti, kad nukentėjusysis jau nuo pat tyrimo pradžios, vos tik atvykus policijos pareigūnams, davė nuoseklius parodymus apie patirtą fizinį skausmą bei suduotų smūgių lokalizaciją, nurodė ir smurtaujantį asmenį. Tuo tarpu aplinkybę, jog nusikalstamą veiką D. B. padarė būdamas neblaivus, patvirtina byloje esantys alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, jog 2019 m. birželio 23 d. 1.09 val. D. B. buvo nustatytas 1,9 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 36).

Teismo vertinimu, susiejus pirmiau aptartus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus į vieningą visumą matyti, kad būtent D. B. smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. U. sveikatą. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku nukentėjusiojo G. U. patirtą smurtą, trauminius poveikius, jų skaičių bei sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina ir detalizuoja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2104/2019 (01), kurioje nustatyta, kad G. U. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais veido dešinėje pusėje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 52).

Taigi, aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad D. B. veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį G. U., tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – nežymiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu.

BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Be kita ko, nagrinėjamu aspektu aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą šeimos sampratos išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-942/2017). Nagrinėjamu atveju, matyti, jog kaltinamasis bei nukentėjusysis, kuris yra kaltinamojo sesers sugyventinis, kurį laiką gyveno kartu, būstą žiūrėjo visi kartu, maistą ir alkoholinius gėrimus pirko bendrai. Be kita ko, kaltinamasis D. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog sesers sugyventinį G. U. laiko šeimos nariu, jis yra jam artimas asmuo, nes gyvena kartu su seserimi, jį pažįsta nuo 2016 metų. Tuo tarpu nukentėjusysis G. U. parodė, kad visi gyvena kaip šeima, kaltinamasis gyveno kartu, jis mokėdavo mokesčius, prisidėdavo prie būsto išlaikymo. Todėl, įvertinus aplinkybių visumą, santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą, bendrą tarpusavio atsakomybės vienas kito atžvilgiu prisiėmimą, spręstina, jog D. B. ir G. U. santykiai atitinka šeimos narių sąvokos esmę.

Konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų įrodymų ir teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad D. B. prieš nukentėjusįjį sesers sugyventinį panaudodamas smurtą ir padarydamas jam kaltinime nurodytą trauminį poveikį, suvokė, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, jog taip gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir to siekė, tačiau padarinių nedetalizavo, t. y. buvo abejingas tam, kokie padariniai atsiras, t. y., kaltinamasis D. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei įvertinus tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, jog gyvena kaip šeima ir BK 248 straipsnio 2 dalies prasme yra laikytini šeimos nariais, kaltinamojo D. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl D. B. skirtinos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 36) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – yra 36 metų amžiaus, nevedęs (b. l. 40), nedirbantis (b. l. 50), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 51), praeityje teistas trylika kartų, paskutiniais atvejais už analogiško pobūdžio smurtines nusikalstamas veikas (b. l. 41-45), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, jam paskirtų baudų nesumoka (b. l. 48-50), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, D. B. elgesys tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po jų padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Visa tai rodo, kad jo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, linkęs smurtauti prieš artimus asmenis, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios. Nei ankstesniais teismo nuosprendžiais jam paskirtos švelnesnės bausmės, nei taikytas laisvės atėmimas, kuris taip pat kaltinamąjį tam tikram laikotarpiui izoliavo nuo visuomenės, pakankamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė. Remdamasis pirmiau aptartomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau įvertinus gana jauną amžių, nuoširdų gailėjimąsi, bausmės dydis nustatytinas nesiekiantis minėto straipsnio sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį D. B. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti D. B. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pažymėtina, kad tai yra formalūs bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs, kad teismas, spręsdamas, ar atidėti bausmės vykdymą, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-569/2010).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti D. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad D. B. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nors D. B. paskutiniais nuosprendžiais ir baudžiamuoju įsakymu teistas už nusikalstamas veikas padarytas žmogaus sveikatai, teismo proceso metu suprato galimus tokios veikos padarinius, išreiškė gailėjimąsi dėl savo veiksmų, nukentėjusysis jam atleido ir prašė bylą nutraukti, taip pat D. B. teigia, jog netrukus pradės dirbti. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti D. B. galimybę pakeisti gyvenimo būdą ir pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, kartu nustatant gana griežtas pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 10 punktuose ir 72² straipsnyje numatytą pareigą, – pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d., 22.45 val. iki 2019 m. birželio 23 d., 11.53 val. (b. l. 21-22). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 30), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. (D. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti D. B. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d., 22.45 val. iki 2019 m. birželio 23 d., 11.53 val., šią dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5, 6 ir 10 punktais ir 72² straipsniu, D. B. paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.