- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- N-444-3256-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutarimo S. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. spalio 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. J. dėl to, kad jis tą pačią dieną, 8 val. 3 min., Austėjos gatvės 34 namo kieme, Palangos mieste, vairuodamas automobilį atbuline eiga kliudė ir apgadino stovinčias transporto priemones, palikęs automobilį iš įvykio vietos pasišalino, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 119, 231.4, 233 punktų reikalavimai. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 4 dalį.
II.
Palangos miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 7 d. nutarimu S. J. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 150 litų baudą, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3000 litų baudą, už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. S. J. skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad padaryti pažeidimai įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkoholio matuoklio rodmenimis, nukentėjusiojo M. L. paaiškinimu ir pareiškimu, liudytojos R. N. paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema bei fotolentele. Teismas nurodė, kad S. J. pažeidė KET 9, 231 – 234 punktų reikalavimus. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į S. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ką pripažino pakartotinai per metus padarytą tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda.
III.
Apeliaciniu skundu S. J. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutarimą dalyje dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, bylą šioje dalyje nutraukiant. Nurodo, kad dėl sprogusios automobilio padangos nepajuto, kai važiuodamas atbuline eiga itin nežymiai brūkštelėjo stovinčios mašinos šoną, todėl toje vietoje nesustojo, o pabaigęs atbulinį manevrą automobilį pastatė įprastinėje jo stovėjimo vietoje. Teigia, kad iš karto nesustojo tik todėl, kad nepajuto kliudęs kitą automobilį, tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, šios aplinkybės neįvertino. Pažymi, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų trijų apgadintų transporto priemonių tik viena priklauso kitam asmeniui, be to, apeliantui išduotoje administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijoje nurodyta, kad buvo apgadinta tik viena transporto priemonė. Pabrėžia, kad apgadinto automobilio savininkas jokių pretenzijų dėl įvykio neturi. Taip pat teigia, kad grįžęs iš darbo šiek tiek išgėrė alkoholio, tačiau jei būtų suvokęs, jog apgadino kaimyno automobilį, būtų pats nuėjęs pas kaimyną susitarti, o ne vartojęs alkoholį. Pažymi, kad yra įkūręs individualią įmonę, kuri užsiima taksi paslaugų teikimu, todėl vairuotojo pažymėjimo netekimas reikštų darbo praradimą dvejiem metams. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, neįvertino, kad įkurta įmonė yra šeimos pragyvenimo šaltinis, šeimoje yra du materialiai išlaikomi sūnūs. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes niekada nebuvo baustas už eismo įvykio sukėlimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantui administracinis kaltinimas suformuluotas ir jis nubaustas pagal tris savarankiškus teisės pažeidimus, atitinkamai numačiusius (ATPK redakcija galiojusi pažeidimų padarymo metu), jog administracinę atsakomybę užtraukia: 1) KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK 127 straipsnio 2 dalis); 2) pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET (ATPK 130 straipsnio 1 dalis); 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (ATPK 126 straipsnio 4 dalis).
Kaip yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nutartis byloje N1-1333/2007; skelbta Administracinių teismų praktikoje Nr. 2(12)), nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad S. J. tvirtina nepajutęs atsitrenkimo į stovėjusią transporto priemonę, todėl toliau važiavo atbuline eiga, o pastatęs automobilį iš įvykio vietos išėjo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu buvo konstatuota, kad S. J. suprato sukėlęs eismo įvykį ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir iki įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį klausimą, apsiribojo tik byloje esančių įrodymų išvardijimu. Tačiau byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išsamiai patikrinti, kokius apskritai paaiškinimus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ar skunde apeliacinės instancijos teismui nurodytas aplinkybes jis iš tiesų nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kokie įrodymai byloje buvo betarpiškai tirti ir pan.
Dėl šių aplinkybių priimtas Palangos miesto apylinkės teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui pašalinti visas kilusiais abejones, t. y. rinkti papildomus įrodymus apelianto nurodytai įvykio versijai patikrinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
S. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.