Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-07-15 · Civilinė byla Nr. e2-1005-265/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-15
Bylos Nr.
e2-1005-265/2020
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00235-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų plytų gamykla“
Civilinė byla Nr. e2-1005-265/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00235-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.1.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų plytų gamykla“ vadovo A. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų plytų gamykla“ pateikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gargždų plytų gamykla“ pateikimo – uždrausti vykdyti bet kokius išieškojimus iš UAB „Gargždų plytų gamykla“ turto (kilnojamojo, nekilnojamojo ir piniginių lėšų); leisti UAB „Gargždų plytų gamykla“ tęsti veiklos vykdymų, veiklos vykdymui per mėnesį patiriant išlaidas visiems bendrovės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingiems mokėjimams, įskaitant mokesčius, administruojamus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Pareiškėjas nurodo, kad kartu su prašymu pateikti įrodymai leidžia konstatuoti UAB „Gargždų plytų gamykla“ faktinį nemokumą. 2020 m. balandžio 14 d. atsakovės kreditoriams išsiųstuose pranešimuose buvo nustatytas 15 dienų terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti. Karantino metu minėtas terminas buvo sustabdytas, tačiau 2020 m. birželio 17 d. atšaukus paskelbtą karantiną, terminas atsakovei ir kreditoriams susitarti dėl pagalbos buvo atnaujintas. Prašymo teikimo dieną šis terminas yra pasibaigęs, todėl pareiškėjui atsirado teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas po termino susitarimui dėl pagalbos sudaryti pasibaigimo pradėjo ruošti procesinius dokumentus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, tačiau tuo metu buvo atnaujintos derybos su atsakovės didžiausiais kreditoriais – bankais. Pareiškėjo teigimu, atsirado pagrindas spręsti, jog susitarimas dėl pagalbos gali būti pasiektas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vis dar vykdo veiklą, ruošia dokumentus dėl bankroto bylos iškėlimo ir veda derybas su kreditoriais, atsakovės ateitis tampa ne visiškai aiški. Būtent dėl šių priežasčių atsakovei derybų proceso metu būtina išlaikyti status quo bei išvengti galimų išieškojimų iš jos turto, užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą veiklos vykdymą. Minėtų tikslų įmanoma pasiekti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turto ir veiklos atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

4. CPK 144 straipsnio nuostatos numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje, o CPK 147 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad paduodamas prašymą iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

5. JANĮ 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, siekdamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) panaikinimo.

6. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 14 d. atsakovė registruotu laišku išsiuntė savo kreditoriams pranešimus dėl nemokumo proceso. Šie pranešimai laikytini įteiktais 2020 m. balandžio 21 d. Nurodytuose pranešimuose atsakovė informavo kreditorius, kad tuo atveju, jeigu per 15 dienų nuo šio pranešimo įteikimo kreditoriui dienos nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, atsakovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

7. 2020 m. balandžio 25 d. įsigaliojo 2020 m. balandžio 21 d. „Lietuvos Respublikos naujojo koronoviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymo įstatymas“ Nr. XIII-2861 (TAR, 2020 m. balandžio 24 d., Nr. 8725), kurio 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Karantinas Lietuvoje paskelbtas 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. birželio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 579 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios. Karantinas baigėsi 2020 m. birželio 17 d., todėl laikytina, kad nuo šios dienos šios dienos buvo atnaujintas terminas atsakovei ir kreditoriams susitarti dėl pagalbos. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad prašymo pateikimo dieną terminas sudaryti susitarimą dėl pagalbos yra pasibaigęs, todėl pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.

8. Teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio (pareiškimo) pateikimo gali būti taikomos, kai ieškovas (pareiškėjas) yra išsiaiškinęs teisinę situaciją, yra surinkęs pagrindinius įrodymus, pasirinkęs pažeistų teisių gynybos būdus, bet dar nėra parengęs ieškinio (pareiškimo), nesurinkęs papildomų įrodymų.

9. Šiuo atveju pareiškėjas teigia, jog atsakovė ruošia dokumentus dėl bankroto bylos iškėlimo ir veda atsinaujinusias derybas su kreditoriais dėl susitarimo dėl pagalbos suteikimo, todėl atsakovei derybų proceso metu būtina išlaikyti status quo bei išvengti galimų išieškojimų iš jos turto, užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą veiklos vykdymą.

10. Visų pirma pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog pareiškėjas jau du kartus kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei (civilinių bylų Nr. eB2-885- 459/2020 ir eB2-917-253/2020). Taigi prašyme nurodytos aplinkybės, jog ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti paduotas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes yra ruošiami dokumentai, kelia pagrįstų abejonių. Paminėtina, kad pareiškėjas nenurodė aiškių bei pagrįstų priežasčių, dėl ko negali pateikti pareiškimo kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11. Antra, nors pareiškėjas nurodo, kad derybų proceso metu būtina išlaikyti status quo bei išvengti išieškojimų iš jos turto, tačiau kartu su prašymu nepateikia patikimų įrodymų, jog šiuo metu yra vykdomi išieškojimai iš bendrovės turto. Kaip matyti iš kartu su prašymu pridėtų įrodymų, 2020 m. kovo 24 d. UAB „Gargždų plytų gamykla“ gavo AB SEB banko ir Luminor Bank AS, veikiančio per Lietuvos skyrių, pranešimą, kuriuo bendrovei pareikštas reikalavimas dėl 2015 m. birželio 9 d. Laidavimo sutarties Nr. 0061504195909-71 įvykdymo; 2020 m. balandžio 15 d. gautas AB SEB banko pranešimas „Dėl reikalavimo padengti skolą pagal laidavimo sutartį“, kuriuo bendrovė raginama įvykdyti savo įsipareigojimus pagal 2009 m. sausio 13 d. Laidavimo sutartį Nr. 0040904192697-41; 2020 m. balandžio 15 d. gautas AB SEB banko pranešimas „Dėl kredito sutarties nutraukimo“, kuriuo UAB „Gargždų plytų gamykla“ raginama įvykdyti savo įsipareigojimus pagal 2005 m. lapkričio 7 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1540504190850-15. Tačiau kaip matyti iš 2020 m. birželio 3 d. AB SEB banko rašto, derybos dėl UAB „Gargždų plytų gamykla“ galimybės realizuoti hipoteka įkeistą turtą kuo didesne kaina, kad iš realizavimo gautomis pajamomis būtų galima padengti kuo didesnę įsipareigojimų dalį, nėra nutrūkusios. Tai yra pareiškėjas nepateikė duomenų, jog AB SEB bankas ir/ ar Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių, pradėjo vykdymo iš bendrovės turto veiksmus. Taip pat nepateikta duomenų apie kitų kreditorių vykdomus išieškojimus iš UAB „Gargždų plytų gamykla“ turto (CPK 178, 185 straipsniai).

12. Taigi teismo vertinimu, nors pateikti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės nemokumą (tikėtiną ieškinio pagrįstumą), tačiau šiuo atveju nėra įrodyta antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė galimai palankiam pareiškėjui sprendimo įvykdymui. Todėl įvertinus, jog pareiškėjas neįrodė, kad yra reali grėsmė, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų plytų gamykla“ vadovo A. S. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas