- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-26
- Bylos Nr.
- N-663-157-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Edvardas Sinkevičius (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarties G. V. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Viešosios policijos Šilainių policijos nuovados (toliau – Institucija) pareigūnas 2006 m. birželio 13 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2006 m. liepos 11 d. G. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2006 m. gegužės 14 d., apie 18.00 valandą, prie Baltijos gt. 22 namo, Kaune, be antsnukio vedėsi pitbulterjerų veislės šunį, kuris įkando K. P. , gimusiam 1999 m. gegužės 26 d. Taip buvo padaryta žala vaiko sveikatai. Ši G. V. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 110 straipsnio 5 dalį.
Institucijos 2006 m. liepos 11 d. nutarime konstatuota, kad G. V. protokole nurodyta veika padarė ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jam skirta 500 Lt bauda.
G. V. 2006 m. liepos 11 d. nutarimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti. Teigė, kad 2006 m. gegužės 14 d. apie 17 val. 20 min. vedėsi pitbulterjerų veislės šunį su pavadėliu ir antsnukiu. Jam einat prie paskutinės laiptinės septynerių metų vaikas darė kūlverstį, užgriuvo ant šuns ir nubėgo. Vėliau sužinojo, kad vaiko motina kreipėsi į policiją dėl šuns įkandimo. Jis kreipėsi į ligonines, tačiau į jas K. P. nebuvo atvežtas ir užregistruotas, skiepai jam nedaryti. Motina vaiko nerodė, niekas iš pareigūnų jo apkandžioto nematė. Jam nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga. Byla nebuvo išnagrinėta pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai, įvykis nebuvo registruotas, pareigūnė, tyrusi bylą, klastojo dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėjui priklausantis šuo – amerikiečių pitbulterjeras yra įtrauktas į Agresyvių šunų veislių sąrašą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117. Atsakingi asmenys privalo garantuoti, kad agresyvių šunų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, ramybei ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedžiojimo vietose agresyvūs šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu (Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242, 18, 19 punktai). Tai, kad G. V. vedėsi pitbulterjerų veislės šunį, kuris buvo be antsnukio, ir šis šuo įkando nukentėjusiajam K. P. , nustatyta nukentėjusios G. P. paaiškinimu, liudytojų K. P. , E. B. , J. S. , M. K. ir E. J. parodymais, iš Kauno medicinos universiteto klinikos gauta K. P. ambulatorinio gydymo kortelės kopija (b. l. 46-50). Laikyti šiuos įrodymus nepatikimais ir juos atmesti nėra pagrindo. Nukentėjusios paaiškinimai ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės neprieštarauja vieni kitiems. Šiuos įrodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo R. B. parodymai. Šis liudytojas paaiškino, kad pareiškėjas jam papasakojo apie tai, jog vienas berniukas užgriuvo ant jo šuns ir šuo tam berniukui įkando. Pareiškėjo paaiškinimas nėra nuoseklūs. Jo paaiškinimas teismo posėdžio metu prieštarauja jo 2006 m. gegužės 30 d. policijai rašytam paaiškinimui. G. V. nurodė, kad prieš įvykį buvo susitikęs su R. Ž. B. , kuriam grąžino elektrinį grąžtą. Teisme liudytoju apklaustas R. Ž. B. paaiškino, kad 2006 m. gegužės mėnesį jis buvo susitikęs su G. V. prie namo laiptinės. Paėmęs iš jo elektrinį grąžtą nuvažiavo. G. V. buvo su pitbulterjerų veislės šunimi, kuris buvo su antsnukiu ir pavadėliu. Kadangi liudytojas įvykio nematė, todėl jo parodymai nei patvirtina, nei paneigia pareiškėjo paaiškinimo, kad įvykio metu jo vedžiojamas šuo buvo su antsnukiu. Kadangi pareiškėjo paaiškinimas nėra nuoseklus, nėra pagrįstas įrodymais, todėl atmetamas. G. V. vedžiojo pitbulterjerų veislės šunį, kuris buvo be antsnukio, taip pažeidė Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių 18 ir 19 punktus, o šių taisyklių pažeidimas nulėmė tai, kad šuo įkando nukentėjusiajam K. P. , padarydamas žalą jo sveikatai, t. y. padarė nusižengimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 5 dalyje. G. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirta minimali bauda. Nagrinėjant bylą esminių teisenos pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą, nenustatyta.
II.
G. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. rugsėjo 21 d. teismo nutartį. Teigia, kad Institucija ir teismas vadovavosi tik prielaidomis ir liudytojų, kurių nebuvo incidento vietoje, parodymais. Liudytojų įvykio vietoje nebuvo. Jau vien pateikti duomenys iš medicininių dokumentų leidžia spręsti, kad K. P. tariamas sužalojimas nebuvo padarytas arba buvo padarytas ne tuo laiku ir ne tomis, kaip minima nutarime, aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje (b. l. 1) nurodyta, kad į klinikas K. P. kreipėsi 2006 m. gegužės 14 d. apie 19 val.; tarnybiniame pranešime - į klinikas kreipėsi 19.10 val.; b. l. 3 - kreipėsi dėl įvykio, įvykis įvyko 17.30 val.; klinikų ambulatorinėje gydymo kortelėje VP-2025842 - iškvietimo laikas 17.10 val.; įrašas iš tos pačios klinikų konsultacinės poliklinikos - 17.50 val.; įrašas gydytojo V. D. apžiūroje - apkandžiotas šuns 16.50 val. Tad teismas šiais įrodymais negalėjo remtis, nes jie yra nepatikimi įrodymai, įrašuose yra grubių prieštaravimų. Nutarime turėjo būti konkretizuotas pažeidimo laikas. Net ir apklausti liudytojai šiuo klausimu davė prieštaringus parodymus, kas verčia abejoti, ar pastarieji sakė tiesą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad K. P. buvo patekęs į eismo įvykį, ką pripažino ir jo motina. Teismas nesiėmė priemonių objektyviai tiesai nustatyti: nereikalavo medicininių duomenų iš gydymo įstaigos pagal gyvenamąją vietą. Taip pažeista jo teisė teikti įrodymus ir įrodinėti nekaltumą, nes jam pačiam tokio pobūdžio įrodymai (duomenys) negali būti suteikti, nes tai prieštarautų įstatymams. Pažymi, kad pažeidimo metu nebuvo Kaune. Į Kauną jis grįžo tik apie 20 val. iš futbolo rungtynių. Tai patvirtina keleivio vežimo lapai, kuriuos teismas atsisakė priimti. Teigia, kad šias aplinkybes prieš tai buvo pamiršęs. Be to, teisėjas pats išnagrinėjo jo prašymą dėl nušalinimo, dėl ko jis nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Nebuvo pateikta objektyvi specialisto išvada dėl sveikatos sutrikdymo masto, kuriuo būtų nustatytas K. P. sužalojimas. Gydytojų išvados šiuo klausimu taip pat nėra. Tai leidžia spręsti, kad tokio sužalojimo apskritai nebuvo padaryta arba jis padarytas ne tuo laiku ir ne tokiomis aplinkybėmis. Be to, grubiai pažeistas rungimosi ir proceso šalių lygiateisiškumo principai. Teismas atmetė liudytojo R. Ž. B. parodymus, nors jie buvo nuoseklūs ir patvirtino jo versiją. Tai, kad liudytojas nematė kažkokio fakto, neleidžia spręsti, kad jie nei patvirtina, nei paneigia jo paaiškinimą. Vien tai, kad liudytojas matė, jog šuo buvo su antsnukiu, paneigia kitų asmenų paliudijimus. Niekas negali atmesti ar patvirtinti, jog vieni paaiškinimai teisingi, o kiti ne, remiantis tik prielaidomis, o ne faktais. Taip pat teigia, jog tuo, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas tik 2006 m. birželio 13 d., o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik 2006 m. liepos 11 d., o nutarimas jį nubausti priimtas tą pačią dieną, buvo pažeista jo teisė į gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinio skundo argumentai susiję su byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, o apeliantas byloje nustatytas faktines aplinkybes interpretuoja sau palankia linkme.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad apelianto kaltė jam inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo padaryme įrodyta liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs, taip pat rašytiniais įrodymais, kurių visuma paneigia apelianto iškeltą versiją, kad nebuvo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir, kad administracinės teisės pažeidimo padarymo metu buvo kitoje vietoje, tai yra buvo futbolo rungtynėse.
Dėl šių motyvų teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.