Kauno apygardos teismo nutartis

2008-09-16 · Civilinė byla Nr. 2A-929-230/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-16
Bylos Nr.
2A-929-230/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
Harista
Atsakovas
J. R.
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-929-230/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Olga Šinkarenko
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2, 121.18, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Egidijaus Tamašausko,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Harista“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3113-199/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Harista“ ieškinį atsakovui J. R. dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Harista“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. R. be teisinio pagrindo įgytus 511,68 Lt. Ieškovas nurodė, kad Šilutės r. apylinkės teismas 2007 m. vasario 6 d. sprendimu priteisė J. R. iš UAB „Harista“ 298,33 Lt neišmokėtą darbo užmokestį už 2005 m. gruodžio mėnesį ir 1705,60 Lt už uždelstą atsiskaityti terminą nuo 2006 m. birželio 8 d. iki 2006 m. rugsėjo 11 d., viso - 2003,93 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi pirmos instancijos sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, tačiau priteisė iš J. R. uždarajai akcinei bendrovei „Harista“ 500 Lt advokato pagalbos išlaidų. UAB „Harista“ teismo sprendimą įvykdė: 2007 m. gegužės 23 d. į J. R. sąskaitą banke pervedė 1705,60 Lt sumą, o teismo priteista 298,33 Lt suma J. R. buvo pervesta dar 2007 m. sausio 24 d. Tačiau atsakovas netiksliai suprato teismo sprendimo dalį dėl J. R. priteistos už uždelsimą atsiskaityti sumos 1705,60 Lt (neatskaičius mokesčių) ir per klaidą J. R. pervedė visą 1705,60 Lt sumą, o ne 1193,92 Lt, nes privalėjo iš šios sumos atskaityti 511,68 Lt privalomus sumokėti mokesčius. Todėl J. R. yra be teisinio pagrindo yra įgijęs 511,68 Lt, tačiau nesutiko šios sumos grąžinti ir į atsakovo pranešimą registruota pašto siunta niekaip nesureagavo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybei 11,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas J. R. bylos nagrinėjimo teisme eigoje 2007 m. gruodžio 9 d. pats sumokėjo 460,51 Lt pajamų mokesčio valstybinei mokesčių inspekcijai ir ieškovui grąžino 51,17 Lt socialinio draudimo mokestį (b.l. 20,21). Kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 25 punktą socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelstą atsiskaityti laiką, o atsakovui pervesta 1705,60 Lt suma yra būtent už uždelstą atsiskaityti laiką, todėl nuo šios sumos nereikia mokėti socialinio draudimo įmokų. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą pajamų mokestį gali susimokėti ir pats pajamas gavęs asmuo. Kadangi pajamų gavimo metu darbiniai santykiai tarp šalių jau buvo nutrūkę, todėl pajamų mokestį sumokėjo pats J. R.. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Atsakovas J. R. pats sumokėjo pajamų mokestį, todėl teismas nelaikė, kad jis nepagrįstai praturtėjo.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Harista“ apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas mano pilnai įrodęs, kad atsakovas J. R. be teisinio pagrindo įgijo turtą - 511,68 Lt, todėl nesutinka su teismo nuomone, kad J. R. turėjo teisę pats sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Šios sumos gavimo momentu J. R. nebebuvo ieškovo bendrovės darbuotojas, todėl tokia teisė jam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu nesuteikta. Nurodo, kad bylos nagrinėjimas vyko labai šališkai. Teismo posėdyje dalyvavo atsakovą UAB „Harista“ atstovaujantis advokatas ir šios įmonės direktorius, tačiau atsakovo direktoriui ne tik nebuvo suteikta teisė prisiekti ir pasirašyti, kad byloje sakys tiesą, bet teisėjas jo net neišklausė ir nieko nepaklausė. Todėl sprendimas, ieškovo nuomone, naikintinas ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytais absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais.

Atsiliepimas

Atsakovas J. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad teismas priėmė teisingą sprendimą, o apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, be to, atsakovas nėra atsakingas už ieškovo klaidas. Ieškovas klaidino atsakovą, nepagrįstai reikalaudamas grąžinti 33 proc. socialinio draudimo mokestį, ir pats pripažino suklydęs dėl pervestos priteistos pinigų sumos, neišskaičius mokesčių. Pagal Socialinio draudimo įstatymą iš darbuotojo išskaitoma 3 proc. sveikatos draudimo, o prievolė mokėti 31 proc. socialinio draudimo mokesčio tenka darbdaviui. Išsiaiškinęs, kad iš jo gautos sumos galėjo būti neišskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, kurio tarifas 2007 metais buvo 27 proc., atsakovas pervedė į Šilutės VMI 460,51 Lt pajamų mokesčio, o UAB „Harista“ grąžino 3 proc. sveikatos draudimo mokestį (51,17 Lt). Teisminių ginčų nebūtų kilę, jei ieškovas už darbą būtų atsiskaitęs laiku. Be to, atsakovas yra netekęs 60 procentų darbingumo, kitų pajamų neturi, o bylinėjimosi laikotarpis pablogino jo sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuris numato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Tačiau tokių aplinkybių nėra nustatyta, kadangi nenustatyti jokie tretieji asmenys, kurie nebuvo įtraukti į bylą, tačiau būtų nuspręsta dėl jų teisių ir pareigų. Ginčas vyko tarp šalių t.y. ieškovo UAB „Harista“ ir atsakovo J. R. dėl pastarajam vykdant teismo sprendimą be pagrindo išmokėtos sumos ir jo atsisakymo grąžinti be pagrindo įgytas pinigines lėšas. Tai reiškia, kad ginčas vyko tarp konkrečių šalių, nepaliečiant kokių nors kitų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų.

Nepagrįstas ir apeliaciniame skunde ieškovo nurodomas teismo šališkumas. Ši aplinkybė yra grindžiama neva apribota ieškovo atstovo – direktoriaus teise duoti paaiškinimus, pateikti jam klausimus, prisiekti. Teismo posėdžio protokolas, kuriam pastabų ieškovas nėra pareiškęs, patvirtina, kad teismo posėdyje dalyvavo ieškovo bendrovės direktorius, tačiau jis CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta teise duoti paaiškinimus apie bylos aplinkybes nepasinaudojo, paaiškinimus dėl ieškinio aplinkybių davė tik kitas atstovas – advokatas. Todėl teismui nebuvo pagrindo reikalauti, kad šis bendrovės atstovas – direktorius prisiektų (CPK 186 straipsnio 2 dalis), jam taip pat galėjo nekilti ir klausimų šiam bendrovės atstovui. Nurodytos aplinkybės jokiu būdu nepatvirtina teismo šališkumo.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, jog atsakovas be pagrindo įgytas lėšas yra faktiškai grąžinęs, pats sumokėdamas valstybinei mokesčių inspekcijai gyventojų pajamų mokestį, ir grąžindamas ieškovui pastarojo mokėtiną socialinio draudimo mokestį, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas tebevaldo be pagrindo įgytas lėšas. Tokiu būdu faktiškai yra išnykęs ieškininių reikalavimų pagrindas t.y. atsakovas nebėra neteisėtai praturtėjęs. Nors ieškovas ginčija atsakovo teisę pačiam tiesiogiai sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo jam išmokėtų ryšium su darbo santykiais išmokų, tačiau nepaisant to yra neginčijamai nustatyta, kad atsakovas šį mokestį yra sumokėjęs pats, ir šios lėšos pervestos Klaipėdos apskrities VMI (b.l. 21). Todėl būtų neteisinga, nesąžininga ir neprotinga išreikalauti iš atsakovo šias lėšas, kurias ieškovas vėlgi turėtų sumokėti į tą patį valstybės biudžetą (CPK 1.5 straipsnio 1 ir 4 dalys), juo labiau, kad ieškovas pats yra atsakingas už tai, kad išmokėdamas atsakovui išmokas ryšium su darbo santykiais neįvykdė pareigos išskaičiuoti mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, jog nenustatyti pagrindai sprendimą panaikinti, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Albinas ČeplinskasEgidijus Tamašauskas