Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. F. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-08-11 nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. . (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. F. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro specialisto nutarimu buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124² straipsnio 1 dalį, administracine nuobauda 120 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams už tai, kad ji 2015-08-05, kelyje, Klaipėda – Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė) 6,43 km, vairuodama transporto priemonę, Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai važiuojant užgeso variklis, nesustojo kuo dešiniau kelkraštyje, o sustojo ten, kur stovėti draudžiama, t.y. trukdoma intensyviam transporto priemonių judėjimui ir neįjungė avarinės šviesos signalizacijos bei nepastatė avarinio sustojimo ženklo, kaip nurodyta Kelių eismo taisyklių 92 punkte, taip pat neįsitikino, kad tai padaryti saugu ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudarys kliūčių eismui, taip sukeldama pavojingą situaciją, t.y. privertė ta pačia kryptimi važiavusius transporto priemonių vairuotojus staigiai keisti važiavimo kryptį, greitį bei staigiai stabdyti, dėl ko sudarė avarinę situaciją, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė dvi transporto priemonės, važiavusios ta pačia transporto priemonių judėjimo kryptimi, bei eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Ši veika atitinka ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimo požymius.

2015-08-27 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas G. F. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-08-11 nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. . (duomenys neskelbtini) (toliau – 2015-08-11 nutarimas) panaikinimo. Skunde nurodo, kad nesutinka su priimtu 2015-08-11 nutarimu, nes priimant nutarimą nebuvo ištirtos visos aplinkybės ir neįvertinti visi duomenys. G. F. teigimu siekiant nustatyti autoįvykio aplinkybes ir priežastinį ryšį tarp padarytų kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimų pažeidimų ir įvykusio autoįvykio tikslinga paskirti teismo autotechninę ekspertizę, kurios metu būtų nustatytas automobilių susidūrimo mechanizmas, jų važiavimo greitis. Prašo 2015-18-11 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

2015-10-01 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atsiliepimas į G. F. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. . (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras nesutinka su pažeidėjos skundu ir prašo jo netenkinti ir palikti galioti priimtą 2015-08-11 nutarimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos G. F. atstovas advokatas M. K. nurodė, kad palaiko skundą ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad sugedus transporto priemonei, nebeturėjo kitos išeities ir sustojo ten kur sustojo. Tik, kiek įmanoma neatsistojo arčiau kelkraščio. Tik sustojus įjungė avarinį ženklą. Automobilio „Multivan“ vairuotojas S. P. nereagavo į tai ir nuvažiavo, tuo metu, iš paskos važiavęs S. J., šliuožė 25 m. ir atsitrenkė į stovėjusį „Multivan“ automobilį. .Patikslina, kad automobilio „Multivan“ vairuotojas - S. P.. Mano, jog kelių policijos pareigūnai, surašę šitą protokolą, nubaudė visai ne tuos asmenis. Matomumas ne mažiau kaip 1 km. Jis galėjo mažinti greitį ir sustoti. Tas įvykis įvyko dėl vairuotojo J., kuris turėjo mažinti greitį. Pareigūnai neįsigilino į situaciją. Tam niekas netrukdė J.. Pareigūnas neįsigilino į šitą situaciją. Tikrai negalėjo G. F. stovintis automobilis negalėjo sukelti eismo įvykio. Tai nebuvo priežastis. P. posėdžio metu patvirtino, kad niekas jam netrukdė. Sako, kad nebuvo įjungtas signalas, bet jis neatsitrenkė į tą automobilį. Negalima neatskirti ar automobilis stovi ar važiuoja. Autoįvykis įvyko kai „Golf“ viršydamas jam leistiną greitį, atsitrenkė į kitą automobilį. Pagal objektyviai užfiksuotus duomenis eismo vietoje, buvo paaiškinta, kad automobilis buvo nepataisomai sugadintas. Akivaizdžiai buvo ženkliai viršytas leistinas greitis, tai ir buvo priežastis. Policijos pareigūnas sakė, kad tą dieną buvo karšta, asfaltas buvo įkaitęs ir turėjo poveikį įvykiui. Policininkas ne ekspertas, bet ekspertizė reikalinga tam, kad tai įrodyti, ištirti žymas ant kelio. Tai buvo sustojimas draudžiamojoje vietoje. Jei būtų įjungtas avarinis, būtų pastebėta gal iš toliau. Jis to automobilio nematė iš viso, koks skirtumas ar įjungta ar ne. Galima bausti už sustojimą ne vietoje, bet ne tokia didelė bauda. Prašo išteisinti jos atstovaujamąją.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. P. nurodė, kad įvykio aplinkybių gerai nebeprisimena, tačiau tvirtina parodymus, kuriuos rašė paaiškinime įvykio vietoje. Jis važiavo pirmoje eismo juostoje, kai pamatė priekyje automobilį gal 300 metrų atstumu nuo jo. Jis nesuprato, ar automobilis stovi ar ne. Tarp jų automobilių nebuvo kitų transporto priemonių. Sustojo pasižiūrėti, kas atsitiko. Ir merginai sakė: „stovėk“, bet jinai pasižiūrėjo ir išvažiavo. Nutarė pasitraukti į šoną. Jis stabtelėjo ir pajuto smūgį į galą. Iš pradžių nesuprato, kad automobilis stovi. Tai suprato tik po to. Nebuvo nei ženklo, nebuvo nei avarinio signalo įjungta. Kai pamatė, kad automobilis stovi, pradėjo stabdyti savo automobilį, kad pasižiūrėti, kas atsitiko. Negali pasakyti ar buvo įvažiuota į jo automobilį jam pristabdžius ar pasitraukus į šoną. Mašina, šliuoždama, stipriai į jį atsitrenkė. Neatkreipė dėmesio į stabdymo žymes. Smūgis buvo stiprus, nukentėjo jo vaikas ir žmona. Nežino, kurioje vietoje buvo sustojęs. Jei būtų pastebėjęs automobilį anksčiau, arba būtų kažkokie ženklai pastatyti, būtų sustojęs anksčiau. Jis būtų sustabdęs, jo greitis nebuvo didelis. Mašina buvo viduryje kelio, mašinų daug važiavo. Jis važiavo apie 90 km/val. greičiu. Pastebėjo, kad automobilis pradėjo greitai artėti. Kai jį numušė, jis jau buvo, lyg ir pasitraukęs. Negali pasakyti, kokiu momentu jam įvažiavo į mašinos galą. Po smūgio dar pavažiavo. Mergina, stovinčiame automobilyje, buvo viena. merginos mašina tapo priežastimi, kad kitas automobilis atsitrenktų į jį. Jo naujas automobilis, sistemos yra suderintos, jis sugebėjo sustoti. Buvo tokia situacija, kad reikėjo arba sustoti, arba sukti į laukus. Kitas automobilis „Passat“ kokiu atstumu stovėjo, negali pasakyti. Pamatė tik kai jis jau stovėjo. Jis gavo smūgį, mergina tuoj pat nuvažiavo, kai jis sustojo. Tai užtruko apie 10 sekundžių.

Teismo posėdžio metu liudytojas, M. B. nurodė, kad kai jie atvažiavo, automobiliai buvo rasti susidūrę. Tai buvo paprastas eismo įvykis. Pagal įvykio dalyvių paaiškinimus, buvo nustatyta priežastis - sustojęs automobilis eismo juostoje, važiuojamojoje kelio dalyje. Automobilių srautas buvo didžiulis. Eismo sąlygos buvo sudėtingos. Buvo nurodyta, kad VW „Passat“, baltas nuvažiavo. Su G. F. bendravo kai buvo išsikvietę. Buvo ją išsikvietę po to. Nurodė, kad automobilis sugedo, sustojo važiuojamojoje kelio dalyje. Kodėl nepastatė jokių ženklų negalėjo paaiškinti. Pagal paaiškinimus - be įjungtų žibintų, nepastatė ženklo. Kiti kelio dalyviai nurodė, kad nebuvo jokių ženklų. Iš eismo įvykio buvo aišku, kad, kaip ir nebuvo tai priežastis, bet priežastinis ryšys buvo. Galima laikyti, kad sustojęs automobilis privertė kitus automobilius susidurti. Nežinau, kodėl, sugedus automobiliui, nebuvo sukama dešinėn pagal vieną iš situacijų galėjo būti - vieno automobilio staigus sustojimas galėjo būti susidūrimo priežastimi. „Multivan“ buvo pasitraukęs anksčiau. „Multivan“ - viena iš susidūrimo pagrindinių priežasčių. Nežino, kiek laiko stovėjo merginos automobilis, bet šiuo atveju stovintis automobilis buvo priežastis sustoti kitam automobiliui. Kaip staiga sustojo automobilis, nežino. „Multivan“ pakeitęs kryptį jau buvo kliūtis. Reikėjo pastatyti ženklus. Bendravo su įvažiavusio automobilio vairuotoju. Netikrino, ar jis turėjo ar neturėjo vairavimo stažą. „Golf“ automobilio vairuotojas neturėjo „ABS“ stabdymo sistemos, kuris sumažina stabdymo kelią. „Multivan“ taip pat staigiai stabdė.

Teismo posėdžio metu liudytojas, M. Š. nurodė, kad važiavo iš degalinės su „Golf 3“. Tvirtina duotus parodymus byloje. Prieš jį važiavo automobilis. Staigiu manevru persirikiavo į kairę, greit padidino greitį. Jis pastebėjo stovintį automobilį ir jam beliko stabdyti, šone stovėjo kitas automobilis. Jis atsitrenkė į „Multivan“. Baltas automobilis stovėjo trumpai. Tik po avarijos automobilis dingo. Baltas automobilis nebuvo įsijungęs jokių ženklų. Tas automobilis buvo įvykio priežastimi. Matė, kad baltas automobilis trumpai stovėjo, kiek - tiksliai neatsimena, kas vairavo automobilį. Liudytojai sakė, kad vairavo mergina. Galimas vairavimo greitis 80 km/val. Jis važiavo, kokiu 90 km/val. greičiu. „Multivan“ bandė aplenkti automobilį, ir, tuo metu, jis atvažiavo. Jo akimis „Multivan“ stovėjo ir nebuvo įjungtų avarinio signalo. Abu automobiliai nebuvo įsijungę avarinių. Avarijos priežastis - stovintis automobilis „Passat“ stovintis judriame kelyje. Ten buvo leidžiama 90 km/val.

Teismo posėdžio metu F. R. parodė, kad ji surašė protokolą duotais liudytojų parodymais. Jie pasakė, kad mergina nuvažiavo, automobilio numeris buvo užfiksuotas. Jie susirado tą merginą ir išsikvietė į policijos komisariatą. Paaiškinimą iš merginos paėmė. Paaiškinimą paėmė pareigūnas M. B.. G. F. savo paaiškinime paaiškino, kad jai mašina užgeso, jog jinai buvo įsijungusi šviesos signalus. Bet liudytojai sakė, kad mergina nebuvo įsijungusi signalo. Toks pasišalinimas, kad užgesus mašinai ir vėl jai užsikūrus bei nuvažiavus iš eismo įvykio, todėl negalima traktuoti kaip pasišalinimas iš įvykio vietos. Tai pavojingos situacijos sukėlimas. Tai, kad jai užgeso mašina ir užsivedus bei nuvažiavus – tai netraktuotina kaip pasišalinimas iš eismo įvykio. Jei avarinė šviesa įjungta, nebūtina pastatyti ženklo. Jei mergina būtų stovėjusi kuo dešiniau kelklarštyje, tačiau jinai stovėjo arti važiuojamosios dalies. Liudytojai teigė, kad mergina staigiai sustojo. Sustojo ten, kur sustoti draudžiama. Bus pažeidimas, kai sustoja, kur negalima sustoti. Įvykio schemą sudarė jos kolega. Foto darė taip pat kolega. Matė stabdymo žymes ant kelio, lygtai, neatsimena. Protokolą surašė ji. Š. buvo surašytas protokolas už saugaus atstumo nesilaikymą. Jis buvo nubaustas už tai. Automobilis, kuris buvo pastatytas važiuojamojoje kelio dalyje, privertė kitą automobilį trenktis į priekyje važiuojantį automobilį. Įvykis ir įvyko dėl to. G. F. savo veiksmais privertė kitą automobilį staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį. Kad vieno automobilio savininkas buvo policijos pareigūnas, ji nežinojo. Kur automobilis atsitrenkė į kitą automobilį ar ant važiuojamosios dalies ar ne, neatsimena. Pažeisti taisykles neatsargiai galima. Mergina neturi dviejų metų vairavimo stažo. G. F. pažeidė taisykles tuo, kad sustojo, kur draudžiama sustoti. Nustatyta, kad tai padaryta tyčia, kad jinai sąmoningai pažeidė taisykles. Automobilio „Multivan“ vairuotojui nebuvo surašytas protokolas, nebuvo už ką. Jis stengėsi išvengti susidūrimo. Automobilių vairuotojai sakė, kad buvo intensyvus eismas. Kiti automobiliai trukdė matomumui. Atitiko saugaus eismo reikalavimus. „Multivan“ automobilis mažino greitį, keitė kryptį, kaip reikėjo, siekė išvengti avarinės situacijos. Vairuotojas turėjo mažinti greitį ir keisti kryptį, taip jis ir vykdė. Automobilis „Multivan“ po eismo įvykio sustojo. Taip sakė liudytojai, kurie dalyvavo eismo įvykyje. Ar liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi ji nežino. Iš įvykio schemos matosi, kad susidūrimas įvyko ne kelyje. Už įvažiuojamosios kelio dalies jie nematė, kur stovėjo merginos automobilis. Matė, kad nuo smūgio automobilis slydo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 124 ² str. 1 d. nurodyta, kad Transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privalu nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams Konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). LR ATPK 30 str. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į LR ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

G. F. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-08-11 nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. . (duomenys neskelbtini), kadangi nesutinka su priimtu 2015-08-11 nutarimu, nes priimant nutarimą nebuvo ištirtos visos aplinkybės ir neįvertinti visi duomenys. G. F. teigimu siekiant nustatyti autoįvykio aplinkybes ir priežastinį ryšį tarp padarytų kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimų pažeidimų ir įvykusio autoįvykio tikslinga paskirti teismo autotechninę ekspertizę, kurios metu būtų nustatytas automobilių susidūrimo mechanizmas, jų važiavimo greitis, todėl prašo 2015-18-11 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Iš 2015-08-05 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. . (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. F. ATP protokolas surašytas dėl to, kad ji 2015-08-05, kelyje, Klaipėda – Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė) 6,43 km, vairuodama transporto priemonę, Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai važiuojant užgeso variklis, nesustojo kuo dešiniau kelkraštyje, o sustojo ten, kur stovėti draudžiama, t.y. trukdoma intensyviam transporto priemonių judėjimui ir neįjungė avarinės šviesos signalizacijos, bei nepastatė avarinio sustojimo ženklo, kaip nurodyta Kelių eismo taisyklių 92 punkte, taip pat neįsitikino, kad tai padaryti saugu ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudarys kliūčių eismui, taip sukeldama pavojingą situaciją, t.y. privertė ta pačia kryptimi važiavusius transporto priemonių vairuotojus staigiai keisti važiavimo kryptį, greitį bei staigiai stabdyti, dėl ko sudarė avarinę situaciją, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė dvi transporto priemonės, važiavusios ta pačia transporto priemonių judėjimo kryptimi, bei eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės.

Iš J. U. paaiškinimo matyti, kad 2015-08-05 apie 11.30 val. kartu su G. F. važiavo link Palangos pusės, keliu A13 Klaipėda-Palanga. G. F. vairavo transporto priemonę VW Passat. Važiuojant ties degaline „Garnys“ netoli Tauralaukio automobilis pradėjo trūkčioti ir gesti. G. išjungė pavarą ir leido automobiliui riedėti laisva pavara, ieškodama kur sustoti, o tuo metu automobilio variklis dar patrūkčiojo kol galutinai užgeso. G. nenorėdama sustabdyti automobilio prie greitėjančios juostos, toliau riedėjo ir pravažiavusi tiltą vedantį link Tauralaukio, pradėjo stabdyti automobilį ir jį sustabdė prie kelkraščio. G. automobilis sustojo apie 2-4 metrai iki nuvažiavimo nuo Tauralaukio. G.automobilis sustojo priverstinai nes užgeso jos variklis. Galutinai sustojus automobiliui, pastebėjo, kad G. dėl saugumo įjungė avarinį šviesos signalą, kad kitos transporto priemonės priekyje matytų apie esantį kliūtį kelyje. Sustojus automobiliui G. pasuko užvedimo raktelį ir pradėjo užvedinėti automobilį, kai tuo metu iš dešinės pusės šalia G. automobilio atsirado bei sustojo galimai užvažiuojant ant žalios vejos, juodas spalvos autobusiukas, kurį vairavo vyriškis ir pradėjo kažką mosuoti rankomis. G. nesupratusi ko šis vairuotojas nori užvedė variklį ir jau norėjusi važiuoti į autobusiuko galą trenkėsi kitas automobilis. G. automobilis sustojo prie kelkraščio ir variklio užvedimo bei pradėjimo judėti gali būti apie 30 sekundžių iki 1 minutės, nes automobilį užvedė iš antro karto.

J. U. paaiškinimą teismas vertina kritiškai kaip pareiškėjos siekį išvengti atsakomybės, kadangi pirminiais bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad J. U. važiavo automobiliu Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su pareiškėja. Liudytojas S. P. parodė, kad mergina, stovinčiame automobilyje, buvo viena.

Policijos pareigūnės F. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-08-05 apie 11.55 val. buvo gautas pranešimas, kad kelyje Klaipėda-Liepoja 6,430 km įvyko eismo įvykis. Nuvykus nurodytu adresu buvo pastebėti du apgadinti automobiliai. Kaip vėliau nustatyta, eismo įvykį sukėlęs vairuotojas M. Š., vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta ir pastebėjo pirmoje juostoje stovintį kitą automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl bandė išvengti susidūrimo su stovinčiu automobiliu, rikiavosi į kitą eismo juostą, tačiau tuo metu stabdyti pradėjo kitas priekyje važiavęs automobilis, todėl M. Š. sustabdyti nespėjo ir atsitrenkė į automobilio VW MULTIVAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Automobilį VW MULTIVAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo S. P., kuris paaiškino, kad važiavo pirma eismo juosta ir pastebėjo stovintį automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be įjungto avarinio signalo, bandydamas jį apvažiuoti jis pradėjo stabdyti, kuomet pajuto smūgį į galinę automobilio dalį.

LR ATPK 124² str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Taikant atsakomybę už LR ATPK 124² str. 1 d. pažeidimą, būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvų, t. y. kad: 1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui arba 2) padarytas vienas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis teisės pažeidimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad G. F. kaltė pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį dėl jos elgesio, kad ji 2015-08-05, kelyje, Klaipėda – Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė) 6,43 km, vairuodama transporto priemonę, Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai važiuojant užgeso variklis, nesustojo kuo dešiniau kelkraštyje, o sustojo ten, kur stovėti draudžiama, t.y. trukdoma intensyviam transporto priemonių judėjimui ir neįjungė avarinės šviesos signalizacijos bei nepastatė avarinio sustojimo ženklo, kaip nurodyta Kelių eismo taisyklių 92 punkte, taip pat neįsitikino, kad tai padaryti saugu ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudarys kliūčių eismui, taip sukeldama pavojingą situaciją, t.y. privertė ta pačia kryptimi važiavusius transporto priemonių vairuotojus staigiai keisti važiavimo kryptį, greitį bei staigiai stabdyti, dėl ko sudarė avarinę situaciją, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė dvi transporto priemonės, važiavusios ta pačia transporto priemonių judėjimo kryptimi, bei eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės šioje byloje įrodyta.

Nėra pagrindo abejoti pareiškėjos kalte dėl jai inkriminuoto LR ATPK 124(2) str. 1 d. pažeidimo padarymo. LR ATPK 124² str. 1 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia administracinę atsakomybę.

Bylos aplinkybės ištirtos išsamiai, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjos teiginiai, kad stovintis automobilis negalėjo sukelti eismo įvykio yra nepagrįsti. Klaipėdos apskr. VPK KPV pareigūnas išnagrinėjo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamai dalyvaujant, paskyrė nuobaudą sankcijoje numatytose ribose, teisėtai ir pagrįstai, todėl tenkinti G. F. skundo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-08-11 nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. . (duomenys neskelbtini) panaikinimo, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str., 302(2) str. 302⁴ str., teismas,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-08-11 nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. . (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą, G. F. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.