Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. R. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimo, K. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R., Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d. už tai, kad jis 2016 m. gegužės 8 d., 03 val. 20 min., kelio Kaunas – Marijampolė –Suvalkai 42,28 km., būdamas pradedančiuoju vairuotoju, vairuodamas automobilį Mercedes – Benz C220, (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 70 km/val. greitį -96 km/val., t.y. važiavo 166 km/val. greičiu.Apeliaciniu skundu pareiškėjas K. R. prašo sušvelninti jam paskirtą baudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Skunde nurodė, jog jis gauna nedideles pajamas, atlyginimas tik 400 eurų, yra studentas, moka už mokslus pats. Kadangi gyvena tik su mama ir seserimi, padeda išlaikyti šeimą. Mamai nustatytas 35 procentų darbingumas, todėl ją dažnai reikia vežioti į medicinos įstaigas, taip pat pats turi važinėti į mokslus Kaune. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi ir nuoširdžiai pažada, kad daugiau taip nepasikartos. Pareiškėjo manymu, jam paskirta nuobauda yra per griežta, prašo gražinti teisę vairuoti transporto priemones. Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą Marijampolės Apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, prašė atmesti K. R. apeliacinį skundą ir palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. R. apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu K. R. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 124 str. 6 d. Ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl K. R. kaltės, teisinio pagrindo neturi. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas, jog K. R. paskirta administracinė nuobauda yra per didelė, dėl ko prašoma ją švelninti neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir mažinant piniginę baudą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).Teismų praktikoje nuolat pateikiami išaiškinimai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014). Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimo turinį matyti, kad teismas, skirdamas K. R. administracinę nuobaudą už jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymą, atsižvelgė į pareiškėjo įvykdyto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir K. R. už jo įvykdyto teisės pažeidimo padarymą skyrė vidurkį atitinkančią ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijos vidurkį atitinkančiam laikotarpiui. Įvertinus šių aplinkybių visumą aukštesniajam teismui pateikto apeliacinio skundo bei aukščiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste manytina, kad analizuojamu atveju apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino administracinės nuobaudos paskyrimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko pagrįstai K. R. atžvilgiu netaikė ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam K. R. paskirta už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga. Už minėtą nusižengimą pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų.Skunde pareiškėjas nurodė, jog apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė ir įvertino tai, jog jis gauna nedideles 400 eurų per mėnesį pajamas, yra studentas, moka už mokslus, gyvena tik su mama ir seserimi, padeda išlaikyti šeimą. Mamai nustatytas 35 procentų darbingumas, todėl ją dažnai reikia vežioti į medicinos įstaigas, taip pat pats turi važinėti į mokslus Kaune. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog K. R. padarytas pažeidimas yra pavojingas administracinis teisės pažeidimas ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Kaip jau minėta, apylinkės teismas individualizuodamas ir skirdamas nuobaudą pareiškėjui, atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą ir skyrė ATPK 124 str. 6 d. numatytą sankcijos vidurkį atitinkančią nuobaudą. Pažymėtina, jog K. R. tiek rašydamas pasiaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kategoriškai neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, teigdamas, kad nežino kas vairavo automobilį pažeidimo padarymo metu. Tai, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, aukštesniojo teismo nuomone, negali būti vertinama kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Asmens prisipažinimas padarius teisės pažeidimą pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai pažeidėjas savanoriškai, t.y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto teisės pažeidimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaip matyti iš prie bylos pridėtos pažymos apie asmens baustumą, K. R. jau po nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, pakartotinai pažeidė Kelių eismo taisykles – vairavo automobilį ir viršijo leistiną greitį, už ką jam buvo paskirta piniginė bauda. Šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo jo polinkį nepaisyti eismo saugumo reikalavimų, jį charakterizuoja kaip nedrausmingą ir linkusį pažeisti nusistovėjusią tvarką bei įstatymą vairuotoją. Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines bei šeimynines funkcijas, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, K. R. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo šeimai, darbui, mokslams, ir dėl to jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad įvertinus pažeidimo pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes pripažįstama, jog K. R. paskyrus mažesnę nuobaudą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Laikytina, kad pareiškėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.