Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-23 · Administracinė byla Nr. eI2-1285-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
eI2-1285-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03751-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Rūta Miliuvienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos ambasadai Indijos Respublikoje, Bangladešo Liaudies Respublikai, Nepalo Federacinei Demokratinei Respublikai, Šri Lankos Demokratinei Socialistinei Respublikai, Lietuvos Respublikos Ambasada Indijos Respublikoje, Bangladešo Liaudies Respublikai, Nepalo Federacinei Demokratinei Respublikai ir Šri Lankos Demokratiniai Socialistinei Respublikai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1285-595/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03751-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 8.1.2; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. G skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos ambasadai Indijos Respublikoje, Bangladešo Liaudies Respublikai, Nepalo Federacinei Demokratinei Respublikai ir Šri Lankos Demokratinei Socialistinei Respublikai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. S. G (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2019 m. spalio 18 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą D Indijos Respublikos piliečiui R. S. G (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 31-34).

Skunde nurodo, kad 2019 m. spalio mėn. 18 dieną Lietuvos Respublikos Ambasada Indijos Respublikoje, Bangladešo Liaudies Respublikai, Nepalo Federacinei Demokratinei Respublikai ir Šri Lankos Demokratiniai Socialistinei Respublikai, išnagrinėjusi jo prašymą išduoti nacionalinę vizą, atsisakė tenkinti prašymą ir išduoti vizą.

Paaiškino, kad 2019 m. balandžio mėn 1 d., įsigijo UAB “M” akcijų ir jam priklauso 600 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra nominali vertė yra 15 000 EUR. Tikslas dirbti direktoriumi Lietuvos Respublikoje įsteigtoje įmonėje.

Teigia, kad pateikė visus reikiamus įmonės dokumentus bei tarpininkavimo raštą, kitus reikiamus dokumentuis vizai gauti, aiškiai išdėstė numatomo buvimo tikslus, kurie patvirtina vykimo į Lietuvą tikslą ir buvimo sąlygas - kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpiu, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį. Viešbučio rezervavimą atliko elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 42-48).

Nurodo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių.

2019 m. spalio 18 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, kuriame nurodė, kad yra darbininkas (Blue-collar worker) (19 punktas); pagrindinis kelionės tikslas - verslas (21 punktas); prašoma leisti vykti - daug kartų (24 punktas); numatoma atvykimo į Lietuvą data -2019 m. spalio 25 d. (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2020 m. sausio 20 d. (30 punktas), kviečiantis asmuo - UAB „M“, (duomenys neskelbtini) (32 punktas), kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia - pats asmuo (33 punktas). Pateikė ir dokumentus, tarp kurių: draudimo poliso kopiją, paso kopiją, VĮ Registrų centras 2019 m. balandžio 25 d. išrašą apie UAB „M“, HDFC Bank sąskaitos išrašą, lėktuvo rezervacijos dokumentą.

Atsakovė pažymi, jog konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą, atkreipė dėmesį ir įvertino aplinkybes, jog su pareiškėju tuo pačiu metu analogiškus pagal turinį ir formą prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir dokumentus pateikė dar du Indijos Respublikos piliečiai - R. S., M. S., motyvuodami tuo kad yra UAB „M“, kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų yra pareiškėjų investuotos lėšos, akcininkai, o jų atvykimo tikslas yra gauti pelną iš šios įmonės veiklos ir joje dirbti.

Nurodo, kad pokalbio metu su konsulu pareiškėjas labai prastai kalbėjo angliškai, jis negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu keliautų į Lietuvą, kiek ir kokiu būdu yra investavęs pinigų Lietuvoje. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti ir pagrįsti savo finansinės padėties, ryšių su kilmės valstybe. Pareiškėjas dokumentų pateikimo metu ir vėliau, pasiūlius, nepateikė jokių dokumentų, susijusių su UAB „M“ veikla. Tokiu būdu konsulinis pareigūnas negalėjo įsitikinti, kad pareiškėjas yra investavęs daugiau kaip 14 tūkstančių eurų į įmonę, taigi, pareiškėjas nepagrindė vykimo į Lietuvą tikslo (vystyti verslą Lietuvoje).

Nurodo, kad konsului nagrinėjant pareiškėjo pateiktus dokumentus kilo abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą sąlygas pagrindžiančių dokumentų: 1) pareiškėjo pateiktame banko sąskaitos išraše neatsispindi gaunamas atlyginimas, pastovios pajamos, todėl konsulas negalėjo įsitikinti, kad pareiškėjas gauna legalias pajamas, moka mokesčius ir kokia veikla užsiima Indijoje, neįrodė, kad turi pakankamai lėšų vystyti verslą ir pragyventi Lietuvoje vizos galiojimo laikotarpiu; 2) pareiškėjas teismui ir konsuliniam pareigūnui pateikė „rezervuoto kelionės bilieto išklotinę“, tačiau tai nėra tapatu oro bilietų rezervacijos patvirtinimui, nes pareiškėjo pateiktoje „išklotinėje“ nenurodytas rezervacijos patvirtinimo numeris.

Pažymi, kad iš ginčo situacijos teisinio reglamentavimo, nustatančio Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą, ir iš bylos medžiagos darytina išvada, kad Ministerijos konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kadangi nepateikta patikima informacija apie numatomą vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nėra pateikęs atsiliepimo į skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje, Bangladešo Liaudies Respublikai, Nepalo Federacinei Demokratinei Respublikai ir Šri Lankos Demokratinei Socialistinei Respublikai 2019 m. spalio 18 d. Nr. LTU-74-00000000000000000000009830 sprendimo dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas, 2019 m. spalio 8 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti vienkartinę Šengeno vizą galiojančią nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. sausio 20 d., kuriame nurodė, kad kelionės į Lietuvą tikslas – verslas, jis yra UAB „M“ akcininkas ir direktorius. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė draudimo poliso kopiją, paso kopiją, VĮ „Registrų centras“ išrašą, banko sąskaitos išrašą, tarpininkavimo raštą, lėktuvo bilieto rezervaciją, viešbučio rezervaciją, kelionės draudimą (e. b.l. 35-37, 49-55, 57-58, 59-61, 62-63).

Ambasada 2019 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. LTU-74-00000000000000000000009830 pareiškėjui atsisakė išduoti Šengeno vizą (e. b. l. 56). Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė vizą išduoti tuo pagrindu, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima arba užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), pagal kurio 121 straipsnio 1 dalį, Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse, bei Vizų aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, nuostatos.

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies C papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

Vizų aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju užsienietis turi pateikti – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (Aprašo 78.11 papunktis). Pagal Aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas iš Aprašo 78 punkte nurodyto užsieniečio turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis. Taigi Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktyje nustatyta, kad nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme kaip pagrindinį kelionės tikslą į Lietuvos Respubliką nurodė verslą. Taip pat prašyme nurodė, kad dabartinė profesinė veikla – darbininkas (Blue-collar worker). Atvykti prašoma leisti daug kartų, numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2019 m. spalio 25 d., numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2020 m. sausio 20 d., kviečiantis asmuo – UAB „M“. Nurodė, kad kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia pats pareiškėjas, nurodytas atvykimo į Lietuvą tikslas yra darbas direktoriumi UAB „M“. Pareiškėjas, grįsdamas savo prašymą, Ambasadai pateikė HDFC bank išduotą išklotinę. Nustatyta, jog Ambasadai dokumentas buvo pateiktas siekiant atitikti Vizų aprašo 70.10 papunktyje nustatytą reikalavimą, kad vizos prašantis asmuo į įmonės kapitalą būtų investavęs ne mažiau kaip 14 000 Eur lėšų ar kito turto. Teismas pažymi, jog tai, kad bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur ir tai, kad bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas būtent iki 45 000 Eur bendrovei dar net nepradėjus jokios veiklos teismas vertina kaip siekį formaliai atitikti Vizų aprašo 70.10 punkto reikalavimus. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas šių aplinkybių konsului niekaip nepaaiškino. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų investavęs daugiau kaip 14 000 Eur savo asmeninių lėšų, kaip tai nurodyta Vizų aprašo 70.10 papunktyje. Teismas pažymi, jog akcijų įsigijimas nėra patvirtinantis faktas, jog pareiškėjas atitinka Vizų aprašo 70.10 papunktyje keliamus reikalavimus.

Pareiškėjas pateikė UAB „M“ tarpininkavimo raštą (e. b.l. 13), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas yra bendrovės akcininkas, jam priklauso 600 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ir jo buvimas yra būtinas siekiant bendrovės tikslų bei vykdant veiklą. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas UAB “M” yra įdarbintas direktoriumi pagal neterminuotą darbo sutartį, jam mokamas 3000 Eur darbo užmokestis. Nurodė, jog pareiškėjas gyvens adresu (duomenys neskelbtini). Pateiktas Tarpininkavimo raštas nėra pasirašytas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vizų išdavimo tvarkos aprašo 104 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo raštas turi būti sudarytas ne anksčiau nei prieš vieną mėnesį iki užsieniečio prašymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pateikimo dienos ir apimti visą numatomą užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje turint daugkartinę nacionalinę vizą laikotarpį. Iš byloje pateikto UAB „M“ tarpininkavimo rašto matyti, jog jis yra sudarytas 2019 m. birželio 25 d., pareiškėjas prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo pateikė 2019 m. spalio 8 d. Taigi, šie paminėti neatitikimai neleidžia pateikto UAB „M“ tarpininkavimo rašto vertinti kaip tinkamo, todėl teismas nurodo, kad galiojantis ir pareiškėjo 2019 m. spalio 8 d. pateiktam prašymui aktualus tarpininkavimo raštas konsului pateiktas nebuvo.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog atvyksta į Lietuvos Respubliką pasirašyti reikiamas sutartis, išsinuomoti komercines patalpas, susitikti su potencialiais užsakovais, tačiau nei UAB “M”, nei pats pareiškėjas jokių detalesnių paaiškinimų, kokia veikla užsiims ar dokumentų (verslo plano, preliminarių susitarimų su kitais verslo partneriais, klientais ir kt.) nepateikė, nors tokią galimybę turėjo (buvo siūlyta pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl realios UAB “M” veiklos, dėl investavimo, gaunamų legalių pajamų, mokamų mokesčių). Taigi, pateikti duomenys ir įrodymai nepatvirtina pareiškėjo atvykimo ir buvimo tikslų. Pareiškėjo nurodyta jo numatoma gyventi vieta – (duomenys neskelbtini), taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl realumo, kadangi šiuo adresu yra prekybos ir laisvalaikio centras „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyta, kad sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo, aplinkybės ir pateikti įrodymai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaruoti. Atsakovė neginčija, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais pareiškėjas grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjo pateikti dokumentai bei paaiškinimai, sukėlė pagrįstą pagrindą manyti, jog buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Pokalbio su konsulu metu pareiškėjas sunkiai bendravo angų kalba, negalėjo detaliai paaiškinti vykimo į Lietuvą tikslo, kiek yra investavęs pinigų Lietuvoje, negalėjo paaiškinti ir pagrįsti savo finansinės padėties, taip pat savo ryšių su kilmės valstybe.

Pažymėtina ir tai, kad konsulas priimdamas Sprendimą turėjo informaciją ir ją įvertino, jog su pareiškėju tuo pačiu metu analogiškus pagal turinį ir formą prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir dokumentus pateikė dar du Indijos Respublikos piliečiai - R. S., M. S., motyvuodami analogiškomis aplinkybėmis ir įrodymais, t.y. kad yra UAB „M“, kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų yra jų investuotos lėšos, akcininkai, o jų atvykimo tikslas yra gauti pelną iš šios įmonės veiklos ir joje dirbti. 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo M. S. skundą dėl atsisakymo išduoti vizą, skundą atmetė kaip nepagrįstą (administracinės bylos Nr. eI-5656-983/2019).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje Nr. C-84/12 konstatavo, jog kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais. Kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą. Tačiau nustatytas teisinis reguliavimas nereikalauja, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Jos turi nustatyti, tik ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo. Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares.

Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės (tikrovės neatitinkančių duomenų ir įrodymų pateikimas, siekis formaliai atitikti reikalavimus) ir pateikti įrodymai pagrįstai sukėlė Ambasados pareigūnui abejones dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas, padarė pagrįstą išvadą bei priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą. Todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, Ambasados Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, yra išvestinis reikalavimo panaikinti Sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Pareiškėjo skundą atmetus, pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. G skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Rūta MiliuvienėVita ValeckaitėJolanta Vėgelienė