Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties D. F. administracinio teisės pažeidimo byloje.

nustatė : I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – ir Institucija) 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimu D. F. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 300 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad D. F. 2010 m. spalio 25 d., 20.45 val., Šilutės rajono savivaldybėje, Mantvydų kaime, kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda 200 km, važiuodamas automobiliu Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per geležinkelio pervažą neįvykdė kelio ženklo 204 ,,STOP“ reikalavimo, kai šis pastatytas prieš geležinkelio pervažą.

D. F. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Institucijos nutarimą, sumažinant baudą ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu D. F. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują nutarimą – panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo vairavimo patirtį ir saugų vairavimą (be eismo įvykių), į tai, kad be vairuotojo pažymėjimo nebus surinktos lėšos į biudžetą, kadangi jo darbas susijęs su tarptautinių santykių išlaikymu. Nevertinta tai, kad geležinkelio pervaža gerai matoma iš abiejų pusių, todėl pažeidimas nesukėlė jokio pavojaus ar pasekmių, be to, baudą sumokėjo nedelsdamas. Atkreipia dėmesį, kad automobilio greitį buvo sumažinęs iki tokio, kad galėtų bet kada sustabdyti, be to, akimirką automobilis buvo visiškai sustojęs, todėl mano, kad paskirta nuobauda atimant teisę vairuoti yra neadekvati. Mano, jog ženklo reikalavimus vykdė iš dalies, pažeidimas nebuvo piktybinis.

konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

D. F. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 125 straipsnis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numatė, kad kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 4 mėnesių. Byloje nustatyta ir ginčo iš esmės nėra, kad D. F., vairuodamas automobilį, per geležinkelio pervažą pravažiavo nesustodamas prie kelio ženklo „Stop“.

Kelių eismo taisyklių 173 punktas numato, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės. KET 175 punktas numato, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „STOP“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. F. pažeidė KET reikalavimus ir jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 125 straipsnį. Apelianto paaiškinimą, kad jis pristabdė, teisėjų kolegija vertina kaip aplinkybę, neturinčią įtakos veikos kvalifikavimui, kadangi KET numato, kad vairuotojas privalo visiškai sustoti, o ne pristabdyti prie „STOP“ linijos.

Apeliantas prašo sušvelninti jam skirtą nuobaudą, netaikant specialiosios teisės atėmimo. ATPK 125 straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip privaloma nuobauda. Todėl jos neskyrimas galėtų būti siejamas tik su ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymu. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ji jau buvo įvertinta parenkant nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (geras matomumas, eismo įvykių nesukėlimas, vairavimo stažas ir pan.) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. F. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį D. F. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.