- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-748-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01946-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Irma Čuchraj, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- S. A. J.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- S. V., I. K., J. K., M. T., Klaipėdos miesto savivaldybei, J. S., A. N., J. A. G., F. D., G. R., I. Š., Z. B., R. K., G. Š., A. V., T. P., A. L., E. B., V. G., A. Ž., E. Z., Z. V., S. L., A. J., V. M., N. R., L. P., G. G., V. S., G. S., D. B., A. B., R. V., A. D., R. T., S. B., E. K., R. Č., S. Č., V. P., J. P., O. M., L. G., R. G., M. L., N. P., S. J., R. B., G. M., R. M., B. D., V. J., A. K., E. V., S. K., R. S., S. M., M. K., A. I., D. S.
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-748-524/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. gegužės 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės S. A. J. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai, tretiesiems asmenims S. V., I. K., J. K., M. T., Klaipėdos miesto savivaldybei, J. S., A. N., J. A. G., F. D., G. R., I. Š., Z. B., R. K., G. Š., I. K., A. V., J. S., T. P., A. L., E. B., I. K., V. G., A. Ž., E. Z., Z. V., S. L., A. J., V. M., N. R., A. V., R. K., L. P., J. K., G. G., G. Š., V. S., G. S., D. B., J. K., A. B., R. V., A. D., R. T., S. B., E. K., R. Č., A. B., S. Č., V. P., J. P., O. M., L. G., R. G., M. L., N. P., R. K., R. K., S. J., S. B., R. B., V. G., G. M., R. M., V. P., B. D., V. J., A. K., E. V., E. K., S. K., R. S., S. M., V. M., J. S., M. K., R. S., A. I., D. S. dėl visuotinio narių susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu bei ieškovės S. A. J. atstovo A. J. J. pasirašytą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais visus 2013-04-17 atsakovės visuotinio narių susirinkimo metu priimtus sprendimus, surašytus protokole Nr. 17, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. balandžio mėnesio pradžioje atsakovės skelbimų lentoje buvo iškalbintas pranešimas dėl 2013-04-17 visuotinio narių susirinkimo sušaukimo, dienotvarkėje buvo nurodyti klausimai: bendrijos finansinės ir ūkinės veiklos ataskaita už 2012 m., bendrijos įstatų keitimas ir tvirtinimas, bendrijos pirmininko rinkimai ir darbo užmokesčio nustatymas, kiti einamieji klausimai. Susirinkimas įvyko 2013-04-17, priimti sprendimai: patvirtinti bendrijos finansinės ir ūkinės veiklos ataskaitą už 2012 metus; pakeisti bendrijos įstatus; pratęsti F. Č. pirmininkavimą bendrijai 3 metų laikotarpiui, jam nustatyti kas mėnesį 800,00 Lt, neatskaičius mokesčių, fiksuotą darbo užmokestį; bendrijos metinės finansinės ir ūkinės veiklos ataskaitoms tikrinti patvirtinti revizorę S. Č., sudaryti su ja laikinąją darbo sutartį ir mokėti 100,00 Lt atlygį; išrinkti A. V. įgaliotu asmeniu patvirtinti darbo sutarties pratęsimą F. Č. eiti pirmininko pareigas. Paaiškino, kad nurodyti sprendimai yra neteisėti, nes buvo padaryti procedūriniai pažeidimai – susirinkimą sušaukė įgaliojimų neturintys asmuo F. Č., susirinkime nebuvo kvorumo, buvo naudotasi įstatymo nenumatytu išankstinės nuomonės pareiškimu raštu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad F. Č. (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininku išrinktas nuo 2007-11-06 minėtos bendrijos steigimo būdu, šis faktas registruotas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, todėl F. Č. įgaliojimai, sušaukiant ginčo susirinkimą, buvo teisėti. Pažymėjo, kad ginčo susirinkimo metu dalis bendrijos narių nustatyta tvarka buvo pareiškę raštu savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų, susirinkime savo valią pareiškė 41 narys iš 65 bendrijos narių, todėl susirinkimas ir jo metu priimti ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pabrėžė, kad ieškovės reikalavimams, remiantis CK 1.125 str., 4 d., 2.82 str. 4 d., turi būti taikomas sutrumpintas 3 mėnesių nustatytas ieškinio senaties terminas. Atsakovo atstovas F. Č. prašė skirti ieškovei bei jos atstovams baudą už nepagrįstai pareikštą ieškinį.
Tretieji asmenys M. L., G. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad bendrijos pirmininkas F. Č. savivaliauja, priiminėja sau naudingus sprendimus, dezinformuoja bendrijos narius.
Trečiasis asmuo A. V. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad ginčijamas visuotinis akcininkų susirinkimas vyko teisėtai, jo sprendimai tai pat yra teisėti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-31 sprendimu ieškinį atmetė: priteisė iš ieškovės 2018,76 Lt (584,67 EUR) bylinėjimosi išlaidų atsakovei; priteisė iš ieškovės 151,61 Lt (43,91 EUR) pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties terminas yra praleistas ir pagrindo jį atnaujinti nėra. Konstatavo, kad atsakovo atstovo F. Č. prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei bei jos atstovams dėl to, kad jie nepasirašė taikos sutarties, pareiškė nepagrįstą ieškinį, negali būti tenkinamas, kadangi tai negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas teise.
2015-03-05 nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas dėl sprendimo priėmimo datos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad apie 2013-04-17 vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtą nutarimą sužinojo netrukus po jo priėmimo, bet apie jo neteisėtumą sužinojo tik 2014 m. vasario mėn. Pažymi, kad po minėto nutarimo priėmimo kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, siekdama išsiaiškinti vykusio susirinkimo ir jame priimtų nutarimų pagrįstumo ir išankstinio balsavimo teisėtumo klausimus. Teigia, kad gavusi nepagrįstus atsakymus, kreipėsi pagalbos į Valstybinių ir privačių įmonių profesinę sąjungą, pastaroji 2014 m. vasario mėn. nusiuntė teisinei konsultacijai pas advokato padėjėją. Teigia, kad būtent minėtos konsultacijos metu sužinojo apie 2013-04-17 visuotinio narių susirinkimo metu neteisėtai priimtus nutarimus. Mano, kad terminas ieškinyje nurodytiems reikalavimams pareikšti nėra praleistas, todėl skundžiamas teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo nutraukti apeliacinį procesą, o apeliacinės instancijos teismui nusprendus apeliacinį procesą tęsti – apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą sprendimą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės pateiktą apeliacinį skundą pasirašė teisėtų įgaliojimų neturintys asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas pradėtas nepagrįstai, mano, kad šis procesas turi būti nutrauktas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė, nes ieškovė ir jos atstovai neįrodė, kad apie susirinkime priimtus nutarimus sužinojo 2014 m. vasario mėn. Priešingai, byloje nustatyta, kad apie susirinkime priimtus nutarimus ieškovė sužinojo susirinkimo metu, kadangi jame dalyvavo ir aktyviai reiškėsi. Teigia, kad ieškinys pareikštas siekiant nesąžiningų tikslų – atimti iš F. Č. teisę būti (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininku.
Trečiasis asmuo A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, palaiko atsakovės poziciją, išdėstytą atsiliepime į apeliacinį skundą, tais pačiais motyvais ir pagrindais. Prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą sprendimą, priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl ieškovės atstovo teisės pasirašyti apeliacinį skundą.
Byloje nustatyta, kad ieškovei pirmosios instancijos teisme atstovavo atstovas A. J. J. pagal pavedimą (t. 1, b. l. 18) ir advokato padėjėjas S. G.. Įgaliojimas atstovauti ieškovei išduotas 2012-02-15, jame nurodyta pavedimo apimtis ir jis išduotas penkeriems metams. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliacinis procesas turi būti nutrauktas, nes A. J. J. yra netinkamas ieškovės atstovas, tačiau tokia pozicija yra neparemta suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013 yra išaiškinta atstovo pagal pavedimą, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, teisė pasirašyti apeliacinį skundą ir šioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismų nurodytu CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu apeliacinį procesą nutraukti galima tik tada, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinio proceso. Nagrinėjamos bylos atveju su apeliaciniu skundu į aukštesnės instancijos teismą kreipėsi dalyvaujančio byloje asmens atstovas, neturintis teisės jam atstovauti teisme pagal pavedimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinio skundo subjektai yra dalyvaujantys byloje asmenys, o ne skundą pasirašę asmenys, kurie už byloje dalyvaujantį asmenį gali pasirašyti tik tuo atveju, jeigu byloje dalyvaujantis asmuo negali pasirašyti pateikiamo apeliacinio skundo (CPK 111 straipsnio 6 dalis). Šioje byloje susidarė procesinė situacija, kai ieškovė turi teisę paduoti skundą, tačiau pagal jos suteiktus įgaliojimus apeliacinį skundą pasirašė netinkamas atstovas – asmuo, neturintys teisės atstovauti teisme pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 ir 3 dalis). Šioje byloje teisiškai reikšminga, kad visą bylą pirmosios instancijos teisme vedė ieškovės įgaliotas atstovas su advokato padėjėju, pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės apeliacinį skundą, nenustatydamas trūkumų. Teisėjų kolegija šioje byloje sprendžia, kad nutraukus apeliacinį procesą būtų pažeistos ieškovės teisės, nes ieškovė paminėtu įgaliojimu suteikė teisę savo atstovui pasirašyti dokumentus jos vardu, todėl jos atstovas tokią teisę pagal jam suteiktą įgaliojimą turi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad dėl procesinės aplinkybės – apeliacinio skundo trūkumo (kai skundą dalyvaujančio byloje asmens (apeliacinio skundo subjekto) vardu pasirašo tinkamai neįgaliotas asmuo ar kai apeliacinį skundą byloje dalyvaujančio asmens vardu pateikia asmuo, neturintis teisės jam atstovauti pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalis), apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali būti varžoma teisė į apeliaciją. Dėl to apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumas, susijęs su netinkamu atstovavimu, kartu nesuvaržant apeliacijos subjekto teisės į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje. Tokią teismų praktiką kasacinis teismas formuoja aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias teisės į apeliaciją įgyvendinimą tokiais atvejais, kada paduodant apeliacinį skundą netinkamai įgyvendinama atstovavimo teisė, – tai padaryti siekia tokios teisės neturintis subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2010; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2012; kt.). Įvertinus šią praktiką ir tik šios bylos kontekste, siekiant neužkirsti ieškovei teisės į apeliaciją, konstatuotina, kad apeliacinis skundas yra tinkamai pasirašytas, nes jo atsiuntimas patvirtintas advokato padėjėjo elektroniniu parašu, todėl ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad ieškovės atstovas ir advokato padėjėjas faktiškai sudarė atstovavimo Klaipėdos apygardos teisme sutartį.
Dėl ieškinio senaties.
Ieškinio senaties terminai įtvirtinti CK 1.125 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuria laikoma diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Šioje byloje ieškovė siekia pripažinti DNSB, kurios narė ji yra, visuotinio narių susirinkimo nutarimus, priimtus 2013 m. balandžio 17 d. vykusio susirinkimo metu. Apeliantės teigimu, ji apie šio susirinkimų metu priimtus sprendimus sužinojo tik 2014 m. vasario mėnesį konsultacijos metu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties termino pradžia apeliantų pareikštiems reikalavimams prasidėjo anksčiau nei 2014 m. vasario mėn., o ieškinys pareikštas praleidus 3 mėnesių ieškinio senaties terminą ir tą patvirtina byloje esantys įrodymai. Byloje įrodyta, kad atsakovės pirmininkas F. Č. atsakė ir įteikė atsakymą ieškovės atstovui A. J. J. 2013-06-27, šiame atsakyme buvo paminėtas 2013-04-17 visuotinis bendrijos narių susirinkimas ir jame priimtas nutarimas (t. 1, b. l. 146). 2013-05-07 rašte atsakovės atstovui ieškovės atstovas analizuoja 2013-04-17 susirinkimo nutarimų teisėtumą (t. 1, b. l. 186), todėl byloje įrodyta, kad ieškovė, veikdama per savo įgaliotą asmenį, apie ginčijamą susirinkimą sužinojo 2013 m. gegužės–birželio mėnesiais, tačiau ieškinį pareiškė tik 2014-02-19, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą šios kategorijos reikalavimams pareikšti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, todėl paminėtas 2013-05-07 ieškovės atstovo pasirašytas pareiškimas įrodo, jog jis iš dalies analizuoja ir šiame ieškinyje nurodomas aplinkybes dėl balsavimo raštu, dėl bendrijos įstatų pakeitimo, todėl įrodyta, kad šio susirinkimo nutarimai ieškovei buvo žinomi. Įstatymų leidėjas, nustatydamas sutrumpintus ieškinio senaties terminus tam tikriems reikalavimams pareikšti, atsižvelgia į teisinio santykio specifiką, todėl nustatydamas tokį ieškinio senaties terminą ginčo reikalavimui, įstatymo leidėjas turi omenyje, jog bendrijos ir jos narių santykiai nuolat kinta, bendrijos nariai bet kada įstatuose nustatyta tvarka turi teisę inicijuoti visuotinio narių susirinkimo sušaukimą, todėl tokiu trumpu ieškinio senaties terminu jų teisės nėra pažeistos.
Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, pripažįstama, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Šioje byloje esminis ginčas kyla dėl to, ar ginčo susirinkime iš 41 protokole nurodyto dalyvavusio nario 11 narių, iki susirinkimo raštu pareiškusių savo nuomonę, dalyvavimas buvo teisėtas. Įvertinus 2012-07-01 Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 4 d. redakciją, galiojusią ginčijamo susirinkimo metu, darytina išvada, kad toks 11 narių nuomonės pareiškimas raštu iki susirinkimo nelaikytinas neteisėtu. Šioje teisės normoje buvo nustatyta, kad bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Ginčo susirinkimo metu galiojo 2007-11-06 Juridinių asmenų registre įregistruoti bendrijos įstatai, kurių 6.5.7 p. numatė, kad bendrijos narys gali įgyvendinti kitas įstatymų numatytas teises, todėl jei įstatais nebuvo sureguliuota bendrijos narių nuomonės raštu pateikimo tvarka, galiojo paminėta teisės norma. Toks teisinis juridinio asmens veiklos reglamentavimas yra numatytas CK 2.46 str., kuris nustato, kad juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus – įstatus, o jei įstatuose tam tikra veikla nėra sureguliuota, taikytinos teisės normos. Priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržytos bendrijos narių teisės, kurios yra įtvirtintos teisės normoje, ir tai prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo principams. Taip pat ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovės pirmininkas F. Č. neturėjo teisės sušaukti ginčijamo bendrijos narių susirinkimo, nes Juridinių asmenų registro išrašas įrodo, kad šis asmuo bendrijos vadovas yra nuo 2007-11-06 (t. 1, b. l. 144) ir jokių jo atšaukimo iš pareigų įrodymų byloje ginčo susirinkimo organizavimo metu nebuvo. Apeliacinio skundo motyvai dėl bendrijos narės G. M. finansinių santykių su bendrija nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija plačiau šio apeliacinio skundo motyvo analizuoti neturi pagrindo šioje byloje.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Priteistini iš ieškovės atsakovei 400 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nes šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintų išlaidų Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 93 str. 1d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš S. A. J. (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai 400 EUR išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.