Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2013-02-05 · Civilinė byla Nr. 2-13-876/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-05
Bylos Nr.
2-13-876/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Ieškovas
B. M., L. N.
Atsakovas
R. N.
Civilinė byla Nr. 2-13-876/2013Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00396-2012-2procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 116.4. (N)
(S)ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 5 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei B. M., ieškovui L. N., atsakovo R. N. kuratoriui advokatui G. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų – B. M. ir L. N. – ieškinį atsakovui R. N. dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė B. M., palaikydama ieškinį, teismo posėdyje paaiškino, kad Šakių rajono apylinkės teismas 1997 m. gegužės 16 d. jos sūnaus L. N. išlaikymui iš jo tėvo R. N. priteisė alimentus – ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio, kas mėnesį nuo 1997 m. balandžio 28 d. iki L. pilnametystės. 1998 m. spalio 26 d. pagal R. N. ieškinį Šakių rajono apylinkės teismas L. N. priteistus alimentus sumažino iki 1/6 dalies. Atsakovas mokėjo po 56 Lt kas mėnesį, tačiau to nepakanka. Per ketverius metus iš esmės pasikeitė aplinkybės ir sąlygos. R. N. daugiau išlaikytinių neturi – kitas jo sūnus jau yra pilnametis. Atsakovo materialinė padėtis pagerėjo iš esmės. Jis tapo individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininku. Užsiima įvairiais komerciniais ir statybiniais darbais, veiklą vykdo Švedijoje. R. N. gyvena Naujojoje Akmenėje, turi pakankamai turto, pajamų ir lėšų. Įmonės įplaukos pakankamai didelės, kad iš jų galėtų išlaikyti ir aprūpinti savo sūnų. B. M. teigia, kad jos padėtis pablogėjo, nes nuolat blogėja sveikatos būklė. Ji yra neįgali (50 % darbingumo), todėl mažėja pajamos ir didėja išlaidos vaistams, tyrimams bei procedūroms. Sunkiai dirbdama gauna nedidelį atlyginimą – vidutiniškai apie 1230 Lt per mėnesį, neturi galimybės gauti pajamingesnio užsiėmimo. Dar gauna 297 Lt neįgalumo pensiją. Nuosavo gyvenamojo ploto ji neturi, už patarnavimus ir elektrą moka per pusę su dukra. L. N. poreikiai išaugo. Ieškinio padavimo teismui metu jis buvo 17 metų, dabar jau yra pilnametis. L. N. gyvena kartu su ieškove, yra jos išlaikomas ir aprūpinamas, nes dėl mokymosi vidurinėje mokykloje pats dar negali užsidirbti. L. aktyviai sportuoja, treniruojasi, dalyvauja varžybose. Jis ruošiasi studijoms universitete, lanko papildomus užsiėmimus Kaune. Kelionėms, mokesčiams, pagerintam maitinimui ir kondicijos palaikymui reikia papildomų lėšų. Dėl išvardintų aplinkybių sūnaus išlaikymui reikia daugiau lėšų nei prieš penkerius metus: 300 Lt maistui, 150 Lt pietums mokykloje, 100 Lt mokymosi priemonėms ir kitoms mokyklos reikmėms, 300 Lt aprangai ir avalynei, 200 Lt laisvalaikiui ir pramogoms, 80 Lt sporto klubo Kaune mokesčiui ir 200 Lt kelionei į klubo užsiėmimus, 120 Lt internetui ir telefonui, 50 Lt buities ir higienos prekėms, taigi 1500 Lt mėnesiui. Atsakovo pajamas, turtą bei lėšas apskaityti sunku, todėl išlaikymo dydžio apskaičiavimas uždarbio (pajamų) dalimis, kai alimentai priteisti pagal pajamų dalis, yra neįmanomas. B. M. prašo iš R. N. priteisti 800 Lt dydžio išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui L. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki L. N. sukaks pilnametystės amžius, t. y. 2012 m. rugsėjo 23 d., pakeičiant Šakių rajono apylinkės teismo 1998 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-916³ dėl alimentų dydžio pakeitimo.

Ieškovas L. N., palaikydamas ieškinį, teismo posėdyje paaiškino, kad jo mama teisme pradėjo bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kurios nagrinėjimas užsitęsė, nes atsakovas vengia priimti teismo dokumentus. 2012 m. rugsėjo 23 d. L. N. tapo pilnametis, todėl savo išlaikymu nuo tos dienos privalo rūpintis pats. Kadangi mokosi Šakių r. (duomenys neskelbtini), kurią baigs 2013 m. birželį, neturi nei savo turto, nei pajamų, jo tėvas R. N. privalo teikti jam išlaikymą iki tol, kol įgis vidurinį išsilavinimą. Atsakovas yra nevedęs ir neturi kitų išlaikytinių. L. N. yra pažangus moksleivis, pavyzdingai lanko užsiėmimus, reguliariai sportuoja, aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje: mokyklos sporto būrelių veikloje, treniruotėse ir varžybose, lanko užsiėmimus jėgos ir kovos menų klube. Planuoja tapti policijos pareigūnu, todėl šios profesijos įgijimui aktyviai rengiasi. L. N. tikėjosi vasarą gauti darbo, todėl Vilkijos žemės ūkio mokykloje įsigijo traktorininko teises, kursai kainavo 550 Lt. Jis lankė vairuotojų kursus AR V-AUTO Kaune ir gavo vairuotojo pažymėjimą. Kursai ir egzaminas kainavo 1200 Lt. Ieškovas nurodo turintis sveikatos problemų – nuo 2010 m. rudens reguliariai lankosi pas ortodontą ir turi papildomų išlaidų kelionei bei paslaugoms – išleista 5560 Lt. Šimtadieniui reikėjo duoti pinigų, reikia kostiumo, batų – išleido virš 500 Lt. Yra paskaičiavęs, kad jo pragyvenimas per mėnesį kainuoja virš 1220 Lt. Jis važiuoja į kiną į Kauną, vyksta draugų gimtadieniai, vakarėliai, todėl vidutiniškai pramogoms per mėnesį išeina 200 Lt. 100 Lt moka už internetą, nes kaimo vietovėje jis brangus, jeigu norisi greitesnio. Kadangi jį išlaikanti mama B. M., pati gaudama tik 1500 Lt pajamų per mėnesį, visiškai ieškovo aprūpinti negali, jam reikalinga tėvo pagalba. Su tėvu bendrauja labai mažai, jis išlaikymo gera valia neteikia. Ieškovas žino, jog tėvas dirba su medžiu, turi įmonę, pinigų turi. Atsižvelgiant į tai, L. N. prašo priteisti pusę visų jo būtinųjų poreikių dydžio, t. y. 610 Lt kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo jo pilnametystės iki kol įgis vidurinį išsilavinimą.

Atsiliepimas

Atsakovo R. N. kuratorius advokatas G. B. tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes mano, jog prašoma per didelė suma. Galima būtų priteisti 300 Lt per mėnesį. Advokatas mano, kad daug išlaidų yra nepagrįstos: 100 Lt mokymosi priemonėm, kad kiekvieną mėnesį reikia keisti avalynę ir aprangą ir tam išleisti 300 Lt, taip pat 200 Lt per daug laisvalaikiui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo šalių paaiškinimus teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes:

atsakovas R. N. yra L. N. tėvas (b. l. 7, 8, 58);

ieškovė B. M. yra L. N. motina (b. l. 7, 58);

Šakių rajono apylinkės teismo 1997 m. gegužės 16 d. sprendimu L. N. išlaikymui iš R. N. priteisti alimentai – ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 1997 m. balandžio 28 d. iki L. pilnametystės (b. l. 4);

Šakių rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 26 d. sprendimu L. N. gyvenamoji vieta nustatyta su B. M. (b. l. 5);

Šakių rajono apylinkės teismo 1998 m. spalio 26 d. sprendimu R. N. sumažinti Šakių rajono apylinkės teismo 1997 m. gegužės 16 d. sprendimu L. išlaikymui priteisti alimentai iki 1/6 dalies;

2012 m. balandžio 11 d. B. M. šeimą sudarė jos sūnus L. N. (b. l. 9);

L. N. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini);

L. N. mokosi Šakių rajono Kriūkų vidurinėje mokykloje, apibūdinamas kaip gabus mokinys su gera mokymosi motyvacija (b. l. 40, 62);

L. N. registruoto turto neturi (b. l. 64, 65);

B. M. vardu registruoti keturi žemės sklypai; ji uždirba vidutiniškai 1246 Lt per mėnesį ir gauna 297,36 Lt netekto darbingumo pensiją (b. l. 11, 51, 46-48, 52);

B. M. neterminuotai nustatytas neįgalumas (50 % darbingumo);

R. N. yra IĮ (duomenys neskelbtini), kuri veiklą vykdo Švedijoje, vadovas (b. l. 15) ir savininkas (b. l. 19) nuo 2007 m. lapkričio 9 d.; SODROJE nėra duomenų apie R. N. IĮ „(duomenys neskelbtini0“ įmokas už R. N. (b. l. 53);

R. N. vardu registruota: 1/2 žemės sklypo su ½ dalimi pastatų dalis ir keturios transporto priemonės;

B. M. yra kreipusis į antstolę prašydama išieškoti susidariusią 2704 Lt išlaikymo skolą (b. l. 41).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto LR CK 3.3 str. 1 d. (LAT 2008-05-26 nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2006-05-17 nutartis Nr. 3K-3-341/2006; 2005-05-11 nutartis Nr. 3K-3-306/2005; 2003-03-19 nutartis Nr. 3K-3-369/2003, 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D.; bylos Nr. 3K-3-1017/2003, ir kt.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Taip pat svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ar su kuriuo iš tėvų vaikas faktiškai nuolat gyvena, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tik esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys)

Pagal formuojamą vienodą teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo pareiga išlaikyti pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį reiškia, kad, tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui (paramai) teikti. Atsižvelgiant į nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus išaiškinimus, pripažįstama, kad, įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. , E. T. v. A. T. , byla Nr. 3K-3-188/2007). Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės mėn. 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 yra pasisakęs dėl pilnamečių vaikų, kurie mokosi vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose išlaikymo priteisimo sąlygų ir nurodęs tokį išlaikymo priteisimo sąlygų turinį: mokymasis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, sąžiningas ir pažangus mokymasis, vaikui būtina parama, tėvų galimybės teikti išlaikymą.

Išklausęs šalių paaiškinimus, išanalizavęs bylos medžiagą, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovo pajamas, turtą bei lėšas apskaityti sunku, todėl išlaikymo dydžio apskaičiavimas uždarbio (pajamų) dalimis, kai alimentai priteisti pagal pajamų dalis, praktiškai yra neįmanomas. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. N. priklausanti įmonė veiklą vykdo ne Lietuvoje, be to, būdamas įmonės savininkas ir vadovas, atsakovas SODRAI įmokų nemoka. Pažymėtina, kad atsakovui priklauso individuali įmonė, o Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas leidžia neteikti individualios įmonės finansinių ataskaitų viešam registrui. Net jei būtų gauta informacija iš valstybinės mokesčių inspekcijos apie R. N. priklausančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaruojamas pajamas, pagal tai apskaičiuoti atsakovo pajamas būtų beveik neįmanoma, kadangi, nors individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, jos turtas nėra tapatinamas su jos savininko turtu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad išlaikymą L. N. tikslinga skaičiuoti ne uždarbio (pajamų) dalimi, bet priteisti konkrečia pinigų suma, kuri turi atitikti šių dienų pragyvenimo lygį ir išaugusius vaiko poreikius.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 800 Lt. Atsakovo kuratorius atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, jog dalį išlaidų laiko nepagrįstomis, todėl sutinka, kad L. N. būtų priteistas 300 Lt išlaikymas. Teismo ir šalių iniciatyva surinkus duomenis apie šalių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei gaunamas pajamas, nustatyta, jog ieškovė ne tik gauna apie 1500 Lt pajamų per mėnesį, bet ir uždarosioms akcinėms bendrovėms šiuo metu nuomoja tris iš keturių jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Teismui nepateikti duomenys apie šią nuomą, tačiau, tikėtina, kad B. M. iš to pajamų gauna (sudaryta nuomos, ne panaudos sutartis). Atsakovui bendrąja daline nuosavybės teise priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo, gyvenamojo namo, trijų pagalbinio ūkio paskirties statinių ir kiemo statinių, keturios 1999, 2001, 1980 m. ir 1983 m. transporto priemonės. Apie R. N. pajamas teismas duomenų negavo, tačiau pagrįstai tikėtina, jog asmuo, turintis veikiančią įmonę, kuri veiklą vykdo Švedijoje, turi pakankamai pajamų prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo. Kitų išlaikytinių tėvai neturi, todėl darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra apylygė. B. M. kreipiantis į teismą L. N. buvo nepilnametis, 2012 m. rugsėjo 23 d. jam suėjo 18 metų, jis mokosi vidurinėje mokykloje. B. M. nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikia 1500 Lt, o pats L. N. – kad virš 1220 Lt per mėnesį. B. M. prašo priteisti po 800 Lt, L. N. – po 610 Lt kas mėnesį. Teismas laiko, kad nėra visiškai pagrįsti 150 Lt pietums mokykloje, nes iš Šakių rajono Kriūkų vidurinės mokyklos pažymos matyti, jog pietūs mokykloje mokiniui kainuoja 4-5 Lt (b. l. 44). Kadangi pamokos vyksta maždaug 20 dienų per mėnesį, pripažintina, jog pietums mokykloje yra pagrįstos 100 Lt išlaidos. Pilnai nepagrįstomis laikytinos ir 100 Lt mokymosi priemonėms ir kitoms mokyklos reikmėms. Iš bylos medžiagos spręstina, kad (duomenys neskelbtini) yra įprasta valstybinė mokymosi įstaiga, kurioje mokslas nėra mokamas, ji yra išlaikoma valstybės. Be to, mokyklinės priemonės nėra perkamos kiekvieną mėnesį už 100 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad L. N. yra dvyliktokas, todėl atsiranda papildomų išlaidų specialioms šventėms, pagrįstomis laikytinos yra 50 Lt išlaidos mokymosi priemonėms ir kitoms mokyklos reikmėms. Spręsdamas išlaidų aprangai ir avalynei pagrįstumą, teismas turi vadovautis protingumo kriterijumi: vaikas turi rengtis tvarkingai, laikmetį atitinkančiais rūbais, tačiau prie tokių pagrįstų išlaidų negali būti priskiriamas naujų rūbų ar avalynės pirkimas kiekvieną mėnesį, taigi šios išlaidos mažintinos iki 100 Lt aprangai ir avalynei. B. M. nurodytas 80 Lt sporto klubo Kaune mokestis ir 200 Lt kelionių į klubo užsiėmimus išlaidos taip pat laikytinos nepagrįstomis. Ir pats L. N. nebeskaičiuoja šių išlaidų, tik nurodo, kad laisvalaikiui ir pramogoms išleidžia 200 Lt. Teismas sprendžia, jog, atsižvelgiant į L. N. amžių, jo aktyvumą užklasinėje veikloje, visgi pakankamomis laikytinos 100 Lt išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms ir 100 Lt internetui ir telefonui, nes byloje buvo pasisakyta, kad 100 Lt internetui reikalingi norint jo greitesnio. Kitos išlaidos – 300 lt maistui, 50 Lt buities ir higienos prekėms – laikytinos pagrįstomis. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, bei į tiek ieškovų, tiek atsakovo kuratoriaus paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, jog prašomo dydžio išlaikymas nepagrįstas, todėl jis mažintinas, bei atsižvelgiant į vaiko bendruosius poreikius maistui, rūbams, būstui, į vaiko amžių – 18 m., konstatuotina, jog L. N. poreikiams patenkinti būtina 800 Lt suma. Atsakovas yra darbingas, vykdo veiklą Švedijoje, byloje nėra duomenų, jog jis iš jos negautų pajamų, jis į teismo posėdžius neatvyko, atsiliepimų nepateikė, taigi nepasinaudojo teise paaiškinti savo finansinę padėtį, turi nekilnojamojo turto ir pakankamai vertingo kilnojamojo turto, ieškovės pajamos nelaikytinos ypač mažomis Lietuvos Respublikoje, iš bylos medžiagos nustatyta, jog ji gali savo nepilnamečio vaiko laisvalaikiui skirti daugiau negu būtinai reikalingas išlaidas (b. l. 40 ir paaiškinimai teismo posėdyje), ji turi žemės sklypų, iš kurių realiai gali gauti papildomų pajamų, taigi iš atsakovo priteistinas 400 Lt dydžio išlaikymas L. N., kuris nuo bylos iškėlimo dienos (2012 m. gegužės 3 d.) iki L. N. pilnametystės (2012 m. rugsėjo 23 d.) pervestinas į B. M. sąskaitą, o nuo L. N. pilnametystės iki jo vidurinės mokyklos baigimo pervestinas į L. N. sąskaitą.

Periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 str. 1 d. nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus dalinai (57 proc.), iš atsakovo proporcingai priteistinas 89 Lt žyminis mokestis į valstybės pajamas ir 11 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 269 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 d. 1 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 269 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 d. 1 p. , CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 1998 m. spalio 26 d. sprendimu L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po keturis šimtus litų (400 Lt), pinigus pervedant į B. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB.

Priteisti iš R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnamečio sūnaus L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis 400 Lt dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. rugsėjo 23 d. iki kol L. N. mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, pinigus pervedant į L. N. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB.

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 89 Lt (aštuoniasdešimt devynių litų) žyminį mokestį ir 11 Lt (vienuolikos litų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Judita Sungailaitė