Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja A. J., sekretoriaujant J. J., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L., asmens atstovui advokatui A. R., nukentėjusiems asmenims K. K., N. K., teismo posėdyje išnagrinėjo G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietės, išsituokusios, turinčios du išlaikytinius, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. birželio 4 d. apie 12.00 val. G. L. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje konflikto metu plūdo, įžeidinėjo K. K. ir N. K. jų mažametės dukros G. K., gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, tokiais savo veiksmais pažeidė vaiko teises ir įvykdė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181-3 str. 1 d.

G. L. savo kaltės dėl pažeidimo padarymo nepripažino ir parodė, kad tą 2011-06-04 dieną josdukros A., 8 metų, ir Iveta, 4 metų, grįžo iš kiemo verkdamos. Ji paklausė, kas atsitiko. Dukros atsakė, kad K. K. išvadino jas „debilėmis“. Ji iš karto nuėjo pas K. K. aiškintis. Jai paskambinus į buto duris, jas atidarė N. K.. Ji K. K. paklausė, kodėl taip pasakė dukroms, o K. K. ją išplūdo visokiais žodžiais. Viskas vyko prie buto durų, koridoriuje, nes N. K. išėjo į koridorių. K. dukros nebuvo. Ji pati buvo atėjusi su savo dukromis. Po konflikto su K., grįžo namo ir nuėjusi į policiją parašė pareiškimą. Iš policijos gavo atsakymą, kad turi kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Su K. ji kalbėjo gražiai. Patys jie buvo pikti. Su K. anksčiau tokių piktumų nebuvo; jų vaikai bendraudavo; iki to įvykio jie sveikindavosi. Su K. ji kalbėjosi nevartodama įžeidžiančių ir necenzūrinių žodžių. Laiptinėje tuo metu buvo kaimynas A. G., jis viską girdėjo.

Nukentėjusioji K. K. parodė, kad 2011-06-04 buvo šeštadienio rytas ir jų šeima ruošėsi važiuoti maudytis. Jai būnant namuose, parbėgo vekdama dukra G., gim. 2003-09-08. Tai kartojosi paskutiniu metu tendencingai. G. L. jų dukrą G. nuolat užkabinėdavo. Tai truko apie 2 savaites. Tą dieną G. L. mergaitės vaipėsi po jos buto langu, ir ji buvo pasakiusiu, kad pastarosios eitų šalin. G. L. norėjo įeiti į jų buto vidų, kai vyras atidarė duris. Ji pati tuo metu stovėjo už vyro nugaros. Nenorėdami su G. L. ginčytis namuose, jie uždarė buto duris ir išėjo į laiptinę. Jų dukra taip pat buvo su laiptinėje. G. L. pasakė, kad jie yra „ubagai, valkatos, mužikai“, kad jų dukra yra „ryža, stora ir strazdanota“. Jų dukra G. tokius pasakytus žodžius girdėjo. Po konflikto G. L. išėjo ir pasakė „mes dar pamatysim“. Tada jų šeima išvažiavo į kaimą žvejoti. Įvykio metu ji pati G. L. dukrų nematė, buvo ką tik išlipusi iš vonios, kai grįžo dukra namo. Kai tik toms mergaitėms, stovinčioms po langu, pasakė: „kad nematyčiau“ , iškart atėjo G. L.. Po to ji pati galvojo važiuoti pirmadienį, 2011-06-06, į policijos komisariatą rašyti pareiškimo, bet nenuvažiavo. Tačiau po kelių dienų neapsikentusi 2011-06-08 nuvažiavo ir parašė pareiškimą. G. L. jos dukrą išvadino „durne“. Visa ši situacija kartojosi dar ilgai. Kreipėsi į policiją, kai G. L. nustūmė kaimynę nuo laiptų. Visi kiemo žmonės yra parašę pareiškimą Vaikų teisių apsaugos tarnybai apie bendrą situaciją jų kieme dėl G. L. elgesio. Pareiškimas buvo parašytas 2011 metų birželio pabaigoje ar liepos mėnesio pradžioje.

Nukentėjusysis N. K. parodė, kad K. K. yra jo sutuoktinė, o G. L. – kaimynė. Jo žmona K. K. viską teismui papasakojo, kaip buvo iš tiesų. Konflikto su G. L. metu dukra G. stovėjo tarpduryje, jiems už nugaros. Po konflikto išeinančiai G. L. jis pasakė, kad jei dar kabinėsis prie jų dukros, parašys pareiškimą. Jų vaiką G. L. vadino „ryža, debile“. Jam sunku atsiminti viską, ką pastaroji pasakė. Buvo įžeistas, kai G. L. pasakė, kad jie yra „ubagai“. Jis pats nieko nespėjo pasakyti. Tik paklausė G. L., kodėl dukrai aiškina, kad jos motina yra „debilė“. Po konflikto G. L. jis pasakė, kad parašys pareiškimą. Jų dukra viską girdėjo. Kai G. L. atėjo pas juos, jis tuo metu buvo kambaryje, o žmona maudėsi. Žmona iki tol nebuvo išėjusi į kiemą. Jie ketino išvažiuoti, todėl namuose tvarkėsi ir ruošėsi. Girdėjo, kaip žmona pasakė „eikit nuo lango“ G. L. dukroms, nes jos rodė liežuvius ir visokias mimikas. Iki to įvykio jų vaikas skųsdavosi, kad G. L. dukros ir ji pati įžeidinėja. A. G. sakė, kad yra „debilė“, todėl jie uždraudė savo dukrai su jomis bendrauti. Jų dukra ir G. L. dukros kartu lankė darželį. Jie patys nėra konfliktiški žmonės. Nesikiša į vaikų santykius, todėl tik sakė dukrai nebendrauti su G. L. ir jos vaikais. Jei susiklostė tokie santykiai, mano, kad galima vaikui neleisti bendrauti. Nenorėjo skandalo, tačiau G. L. su visais kaimynais konfliktuoja.

Liudytoja J. B. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. yra jos pažįstama. Nukentėjusieji taip pat pažįstami iš matymo, kaip kaimynai iš sekančio namo. 2011-06-04 apie 12 val. ji grįžo iš kapinių. Eidama pro laiptinę, kur gyvena K., išgirdo didelį triukšmą. Jų namai yra sujungti. Ji ėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Į pačią laiptinę nebuvo įėjusi. Laiptinės durys buvo atidarytos, todėl ji girdėjo, kaip G. L. šaukė ant K. „vagys, ubagai“. Išgirdo, kaip K. K. pasakė: „kur tavo dvi melagės, tegul ateina“. K. K. garsiai kalbėjo. G. L. taip pat garsiai kalbėjo. Suprato, kad abi moterys susipyko. Visą situaciją ji stebėjo iš lauko pusės. Matė, kad K. K. buvo šlapiais plaukais, apsivilkusi chalatą; K. dukros nepastebėjo. Ji tik pasiklausė ir nuėjo. Neatsimena, ar dar tuo metu kas nors buvo namo kieme. Ji pati su G. L. pradėjo nebesutarti, kai atsisakė prižiūrėti pastarosios dukras. Jai einat su lazda, vieną kartą G. L. trenkė su šluota. Rašė dėl to pareiškimą policijai, bet jai buvo nurodyta kreiptis į teismą. Pagrindo meluoti ji neturi.

Liudytojas A. G. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. L. gerai nepažįsta; o nukentėjusieji yra jo buto kaimynai. 2011-06-04 būdamas namuose, koridoriuje, išgirdo laiptinėje triukšmą. Per buto duris išgirdo du moteriškus balsus. Tada jis išėjo į laiptinę. Pasakė, kad negražu taip daryti. Ginčijosi dvi moterys - G. L. ir K. K.. Neatsimena, ar šalia stovėjo K. K. vyras. Laiptinėjegal nieko daugiau nebuvo. Moterys išvadino viena kitą „gražiais“ žodžiais. K. K. ant G. L. dukrų pasakė: „žiurkės alkanos, vaikšto nevalgiusios“. Jo (liudytojo) nuomone, K. K. yra kalta dėl to įvykio. Jis prie moterų priėjęs nebuvo, tik išėjęs į laiptinę jas subarė. Tarp jo ir moterų buvo 2-3 metrų atstumas. Moterys turėjo girdėti jo žodžius. Jam niekas nieko neatsakė. Jis nuėjo atgal į savo butą, kai G. L. ir K. K. išsiskirstė. Liudytojo nuomone, K. duktė tinkamai neprižiūrima; matomai, K. pavydi L.dukroms, nes pastarosios gerai mokosi; groja pianinu, dainuoja. P. K. neduoda ramybės L. vaikams. Negali tiksliai pasakyti, kokie moterų žodžiai buvo pavartoti to įvykio metu, nes nebeatsimena. K. dukros konflikto metu nepastebėjo. Matė, kad G. L. dukros tuo metu stovėjo ant laiptų.

Liudytoja B. O. V. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. yra pažįstama; nukentėjusieji K. taip pat pažįstami. Apie 2011-06-04 įvykusį konfliktą nieko negali pasakyti, nes nematė ir nesigilino į tą situaciją. Jos nuomone, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. yra labai konfliktiška asmenybė. Ji pati buvo apkaltinta, kad G. L. dukras išvadino „debilėmis“. Su pastarosios dukromis ji visai nekalba, nors jos ir laksto po kiemą. G. L. yra provokuojantis konfliktus žmogus. Pažįstama A. D. kieme kalbėjo apie nustūmimą nuo laiptų ir rodė jai savo “mėlynes”.

Išklausius teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą, nukentėjusių asmenų ir liudytojų parodymus bei ištyrus byloje surinktą rašytinę medžiagą – 2011-06-09 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK specialisto nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykio, 2011-06-08 K. K. protokolą - pareiškimą, Šiaulių AVPK specialisto R. G. tarnybinius pranešimus, 2011-06-17 G. L. pareiškimą policijai, mažamečių vaikų G. K., I. L., A. L. pokalbių dėl 2011-06-04 įvykio aprašymą, darytina išvada, kad G. L. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181-3 straipsnio 1 dalyje sudėtį, bei asmens kaltė yra įrodyta. Teismas vertina kritiškai ir atmeta G. L. paaiškinimus, kad kilusio konflikto metu ji kalbėjo deramu tonu, nevartodama įžeidžiančių žodžių tiek K., tiek jų dukros atžvilgiu, ir kad pastarosios iš viso šalia tėvų nebuvo; nes tokias aplinkybes patvirtina tiek nukentėjusieji N. K., K. K.; tiek jų dukra G. K.. Tai, kad kilusią konfliktinę situaciją namo laiptinėje skirtingai apibūdino liudytojai J. B. bei A. G., kurie tik per atstumą stebėjo įvykį ir galėjo nepastebėti visų ginče dalyvavusių asmenų, neturi esminės reikšmės vaiko teisių pažeidimo vertinimo aspektu; pats mažametis vaikas - G. K. nurodo mačiusi ir girdėjusi šį G. L. iniciatyva pradėtą ginčą su jos tėvais namo laiptinėje, patyrusi dėl to ginčo emocinį stresą, neigiamas pasekmes, nes po to bijojusi viena išeiti į namo kiemą, ir teismas tokiais vaiko paaiškinimais, duotais Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, neturi pagrindo abejoti bei laikytini juos melagingais.

Policijos pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, G. L. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d., nes mažamečio vaiko G. K. akivaizdoje triukšmo sukėlimas namo laiptinėje, vaiko ir jo tėvų išvadinimas įžeidžiančiais žodžiais daro neigiamą įtaką vaiko psichinei būklei, ir laikytini vaiko teises į saugią aplinką pažeidžiančiais veiksmais. Be to negali būti toleruojama ir pateisinama daugiabučiame name situacija, kai mažamečių vaikų bendravimo ir jų elgesio problemas tėvai mėgina spręsti tik tarpusavio ginčais, iš esmės savo veiksmais nesistengdami vengti konfliktinių situacijų, bet atvirkščiai - sąlygodami jų kilimą ir laikydamiesi kraštutinių pozicijų ginče, neadekvačiai gindami tik savo vaikų interesus, ignoruodami kaimynystėje gyvenančių asmenų išsakytus argumentus ir jų nuomonę. Tą rodo ir byloje pateikta medžiaga: tiek G. L., tiek kitų namo gyventojų veiksmais sąlygoti 2011 metais daugkartiniai skundai policijai, pareiškimai Vaiko teisių apsaugos skyriui, nurodant bet kokius galimus vaikų teisių pažeidinėjimo atvejus.

G. L. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjos asmenybę (neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, išsituokusi, viena šeimoje augina du mažamečius vaikus). Teismo nuomone, G. L. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181-3 straipsnio 1 dalyje, skirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja A. J.