- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- 1-962-876/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22319-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- G. P., L. P.
- Nukentėjusysis
- A. A., N. J., E. V.
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas
- Kategorijos
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti, registruotis įdarbinimo tarnyboje arba mokytis;
2) Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, per mėnesį įpareigojant dirbti po 20 valandų visuomenės labui. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartimi, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, t. y 60 valandų viešųjų darbų pakeisti į 10 MGL dydžio baudą. Bauda nesumokėta.
3) Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant ją per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje,
Žemesnės instancijos teismas
L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti, registruotis įdarbinimo tarnyboje arba mokytis;
2) Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui, iš viso 180 valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
3) Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant dirbti po 30 valandų kas mėnesį visuomenės labui, iš viso 270 valandų viešųjų darbų,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. P. įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą turtą, t. y. 2021 m. liepos 6 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui pastūmęs pečiu išlaužė 50 Eur vertės buto durų užraktą ir patekęs į N. J. priklausantį butą, iš virtuvėje buvusios piniginės pagrobė 225 Eur, tuo nukentėjusiajai padarydamas 275 Eur turtinę žalą.
Be to, jis pagrobė svetimą turtą, t. y. 2021 m. liepos 17 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymu, būdamas A. A. bute, pagrobė ant spintelės buvusį 300 Eur vertės A. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A32“, IMEI: (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajam padarydamas 300 Eur turtinę žalą.
Be to, jis pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2021 m. liepos 26 d., apie 19.20 val., viešoje vietoje, daugiabučio gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės normų negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, kitų žmonių akivaizdoje, tyčia, be jokios dingsties sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į veidą ant suoliuko sėdinčiam E. V., tokiu būdu nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir pažeidė viešąją tvarką.
L. P. realizavo turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. 2021 m. liepos 17 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žinodamas kad jo brolis G. P. 2021 m. liepos 17 d., apie 15.00 val., iš A. A. pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A32“, pardavė jį N. R. už 50 Eur, o gautus pinigus pasidalino su G. P.
Teisiamojo posėdžio metu G. P. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, jog buvo išgėręs didelį alkoholio kiekį, todėl visų įvykių nelabai prisimena. Tiksliai neprisimena, kuomet pagrobė turtą iš N. J. namų, bet po nusikaltimo daug kas pasakojo, kad švaistėsi pinigais, todėl nusikaltimą pripažįsta. Su broliu L. P. atėjo pas A. A. į namus paprašyti ugnies. Kol brolis kalbėjosi su A. A., jis nuėjo į jo kambarį, kuriame prie televizoriaus buvo padėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A32“. Telefoną pasiėmė, įsidėjo į kišenę ir išėjo iš A. A. namų kartu su broliu. Po to broliui parodė pavogtą telefoną, kurį pats pardavė už 50 Eur, o brolis pasiėmė pinigus, kuriuos vėliau pasidalino per pusę. Brolis nežinojo, kad telefonas vogtas, sužinojo tik tuomet, kai nešė jį parduoti. Kai sudavė E. V. tiksliai neprisimena, bet visa tai pripažįsta. Atsimena, kad jam trenkė, bet ne lauke. Savo veiksmus vertina blogai, jei būtų buvęs blaivus, to nebūtų padaręs.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių metų jis paaiškino, jog 2021 m. liepos 6 d. ryte, apie 9 val. nuėjo iki E. V., kuris gyvena netoli, nes sutarė su juo išgerti alaus. Palaukė, kol bus 10 val., o tada jo kaimynas R. L. nuvažiavo nupirkti alaus, pinigų jam davė E. V. Žino, kad jis dirba Vilniuje ir galimai turi pinigų. Kaimynas parvežė 8 butelius alaus, kuriuos visi trys ir išgėrė pas E. V. kieme, priešais tą namą, kuriame gyvena N. J. Išgėrę alų, nuėjo išsimaudyti į upę ir grįžo visi pas R. L., kuris parvežė dar 7 butelius alaus, alų gėrė pas jį, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie apdegusio namo. Kažkuriuo momentu, gal apie 12 val., atėjo jo brolis L. P., su kuriuo nuėjo iki vaikų darželio esančios gatvės, su juo ir M. (V. P.) išgėrė du butelius alaus, jį nupirko pats V. P. Paskui jis paliko brolį ir ėjo pas pažįstamą merginą, bet dėl girtumo paeiti nepajėgė, todėl užmigo prie užtvankos. Daugiau niekur nuėjęs nebuvo, kai prabudo buvo apie 6 val., kiek tiksliai nežino, nes neturėjo nei laikrodžio, nei telefono ir, kai ėjo per pylimą link savo namų, jį sulaikė policijos pareigūnas. Dėl ko jį sulaikė nežino ir jam nesakė. Mokytojų name jis 2021 m. liepos 6 d. nebuvo, kodėl jį kaltina, kad jis ten buvo, nežino. Jis tik praėjo pro tą kiemą, kai jau ėjo link savo namų. Jis jokių pinigų nevogė, užėjęs pas N. J. į butą nebuvo. Pietų metu, kai dar buvo pas E. V., jis matė, kai N. J. ėjo su šunimi, tada su ja nekalbėjo, jos nekeikė. Daugiau jos nebuvo sutikęs, kiek pamena. N. J. yra jo dėdės draugė, yra buvęs pas ją bute, kai buvo grįžęs jo dėdė, tačiau jokių pinigų jis iš jos nevogė, nes ir sulaikymo metu prie jo nerastas nė euras. Tą dieną gėrė iš svetimų pinigų, kas galėjo pavogti pinigus iš N. J. buto nieko nežino. Ranka jo supjaustyta paties britvute prieš kelias dienas, tą kartą buvo kviesta policija ir greitoji. Pas N. J. yra buvęs pasiskolinti pinigų praeitą savaitę, bet ji jam jų neskolino. Papildomai apklaustas parodė kad kaltu dėl pinigų vagystės prisipažįsta visiškai. Pirmos apklausos metu davė neišsamius parodymus, nes dar visko gerai neprisiminė. Visi parodymai duoti pirmos apklausos metu iki tos vietos, kur jis užmigo prie užtvankos lieka, nes taip iš tikrųjų ir buvo. O po to pramigęs jau ėjo link savo namų, ėjo per pylimą, ir pamatė kaip N. J. vedžioja savo šunį. Ar jis bendravo su ja, šaukė ar keikė ją tikrai to neatsimena, tačiau jau tada sugalvojo, kad reikia pabandyti įsibrauti į jos butą, nes gal pavyks rasti pinigų. Jam tų pinigų reikėjo alkoholiui. Tada nuo pylimo iš karto nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur gyvena N. J., tikslaus namo numerio nežino, užlipo į trečią namo aukštą ir su pečiu išvertė jos buto duris. Jokio įrankio neturėjo, o kadangi to buto durys prastos, tai jas greitai atidarė, tiksliau išvertė su petimi ir tokiu būdu pateko į buto vidų. Prieš tai patikrino ar to buto durys buvo tikrai užrakintos įleidžiama spyna. Iš karto įėjęs į butą pamatė virtuvėje esantį juodos spalvos rankinuką ir iš karto nuėjo prie jo. Viduje rado piniginę, kurios spalvos nepamena ir iš ten paėmė pinigus, tačiau ar paėmė visus ten buvusius pinigus nepamena. Išėjęs iš buto ir eidamas link parduotuvės, susiskaičiavo pavogtus pinigus. Buvo 4 kupiūros po 50 Eur, viena 20 Eur kupiūra ir viena 5 Eur kupiūra, iš viso 225 Eur. Parduotuvėje ,,Aibė“ nusipirko vienkartinę elektroninę cigaretę ir du pakelius ,,Rothmans“ cigarečių ir vaikštinėjo mieste, susitiko pažįstamą A., pavardės nežino, kuris už jo paduotus 50 Eur nupirko apie 4-5 butelius alaus, gal ir daugiau, nepamena, grąžą jis jam grąžino. Alų išgėrė keturiese mieste, buvo jis, A. ir dar kiti du jam nepažįstami asmenys. Paskui trūko atmintis, pažįstami pasakojo, kad jis tą dieną būdamas girtas švaistėsi pinigais, tačiau kaip ir kas konkrečiai buvo, negali pasakyti, nes neprisimena. Dėl padarytos vagystės labai gailisi, įsipareigoja padarytą žalą grąžinti artimiausiu metu. 2021 m. liepos 17 d., apie 14 val., jis kartu su broliu L. P. ėjo pas pažįstamą A. A., nes broliui reikėjo pasiimti ugnies, prisidengti cigaretei. Jis tuo metu buvo šiek tiek išgėręs. Nuėję pas A. A. į namus, buto duris atsidarė patys, kadangi jos buvo neužrakintos. Girdėjo, kad brolis L. P. paprašė, kad jam duotų ugnies, kiek matė, brolis su juo dar kalbėjosi pas jį kambaryje. Broliui kalbantis su A. A., jis sėdėjo kambaryje ant esančios lovos, o pats tuo metu vaikščiojo po kambarį, kuriame jie buvo. Vaikščiojant po kambarį, ant spintelės, ant kurios buvo padėtas televizorius, pamatė, padėtą mobilaus ryšio telefoną, kiek atsimena telefono markė ir modelis buvo „Samsung Galaxy A32“, jis jį paėmė ir įsidėjo į kišenę. Kiek atsimena namuose užtruko apie 10-15 minučių, tada jis kartu su broliu išėjo. Jiems išėjus iš A. A. namų, jis broliui parodė telefoną, jam brolis pasakė, kad reikia nešti kam nors jį parduoti, jis sutiko. Taip pat jis broliui padavė knygutę, tiksliai pasakyti negali, apie ką ji, bet mano, kad tai gali būti telefono knyga, kurioje nurodoma kaip elgtis su telefonu. Dar su broliu nuėjo į savo namus, iš kurių paėmė sau priklausantį mobilaus ryšio telefono pakrovėją, kadangi pagalvojo, kad gali reikėti pakrovėjo. Tada jis su broliu ėjo ir pamatė, kad namuose yra N. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė nueiti pas jį ir pasiūlyti pirkti telefoną. Nuėję pas N. R. į namus, jį rado sėdintį verandoje, kartu kiek matė su juo buvo ir jo mama, jos vardo ir pavardės nežino. Jis išsitraukė iš kišenės minėtą telefoną ir pasiūlė jį pirkti už 70 Eur. N. R. jiems pasakė, kad jam jo nereikia, tada girdėjo kaip L. P. pasiūlė pirkti už 50 Eur. N. R. sutiko nupirkti iš jų telefoną. Kiek pamena, kad N. R. jam pasakė, kad neturi pinigų, tačiau matė, kaip jis paklausė mamos ar ji galinti paskolinti pinigų. N. R. mama broliui L. P. padavė 50 Eur, tuo metu jis rodė, kaip elgtis su minėtu telefonu. Jam parodžius kaip elgtis su telefonu, N. R. jį paėmė, dar kartu su telefonu jo brolis padavė minėto telefono knygutę ir tada jis kartu su broliu išėjo. Jiems išėjus, jis su broliu pasidalino gautus 50 Eur per pusę. Jie kartu su broliu nuėjo pas jo draugą V. P. į (duomenys neskelbtini), namo numerio neatsimena, kur po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir juos kartu su broliu sulaikė ir išsivežė į policijos komisariatą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad telefoną pavogti iš A. A. namų jis sugalvojo vienas, jokio susitarimo su broliu L. P. ką nors pavogti iš anksto nebuvo. Jo broliui reikėjo ugnies, tai dėl to ir užėjo, paskui juodu kalbėjo kambaryje ir tuo momentu jis paėmė iš A. A. telefoną, kuris buvo padėtas ant spintelės. Apie tai jo brolis nieko nežinojo. Jis tik išėjęs iš namų parodė savo broliui, kad pavogė telefoną, tada jau abu nusprendė tą telefoną parduoti, už kurį gavo 50 Eur ir abu juos pasidalino. 2021 m. liepos 26 d., jau į vakarą, kada tiksliai nežino, jis kartu su savo broliu L. P. nuėjo pas pažįstamą E. V. Tuo metu abu su broliu jau buvo stipriai apgirtę, pas žmones buvo užsidirbę pinigų ir juos abu su broliu pragėrė. Išgėrė daug alkoholio, jis vienas išgėrė gal kokius 5-6 litrus alaus. Vėliau nuėjo aiškintis pas E. V., nes turėjo nesutarimų iš anksčiau. Nuėję pas jį dar kalbėjo su juo, o paskui abu su broliu pradėjo jį mušti suduodami jam smūgius kumščiais į veidą. Tų smūgių sudavė daug, tikrai ne vieną, paskui kiek pamena iš jo buto su broliu išėjo ir ėjo link namų. Kažkuriuo momentu jau prie E. V. namo atsirado L. L., kuris sakė, kad eitų namo, dėl ko jis taip sakė nežino. Kad būtų mušęs E. V. nepamena, bet turbūt, kad kieme kilo kažkoks konfliktas tai kažkas buvo, ko jis nepamena ir dėl to jiems L. L. liepė eiti namo. Kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau kad kieme muštų E. V. to neprisimena, tačiau jeigu liudytojai tvirtina, kad taip buvo, tai vadinasi tiesa ir savo kaltę pilnai pripažįsta. Po to konflikto abu su L. P. ėjo link namų, tačiau namo neparėjo, o kažkur mieste dar gėrė, kada ir kaip sulaikė jį policijos pareigūnai nežino, nes buvo stipriai girtas. Parodė, kad jis telefoną pavogti sugalvojo vienas. Brolis nieko apie tai nežinojo, jis jam nieko nesakė ir vykdyti vagystę jie kartu nesitarė. Apie tai, kad jis telefoną pavogė broliui parodė tik išėjus iš A. A. namų. Broliui pasakė, kad pavogė. Tada su broliu pasitarė ir nutarė, kad telefoną reikia parduoti. Pinigų reikėjo alkoholiui. Tada jis pasiūlė, kad telefoną gali parduoti N. R. Brolis jam pritarė ir jie nuėjo pas N. R. į namus. Jo brolis pasiūlė pirkti telefoną ir jie sutarė, kad jį parduos už 50 Eur. Brolis iš N. R. pasiėmė pinigus, už kuriuos jie abu nuėję į parduotuvę nusipirko alkoholio ir jį išgėrė. Kai jie ėjo parduoti telefoną N. R., tai brolis jau žinojo, kad telefonas yra vogtas. Dėl E. V. sumušimo nori pasakyti, kad kai jie su broliu nuėjo pas jį į namus, jis su broliu abu buvo neblaivūs, E. V. tai taip pat buvo neblaivus. Pirmos apklausos metu nurodė, kad namuose E. V. jis mušė kartu su broliu, tačiau taip nebuvo. Jo brolis jo nemušė. Iš pradžių namuose tarp jų su kilo žodinis konfliktas, dėl senų jų reikalų, kurių jis pasakoti nenori. Tada konflikto metu jis jam sudavė smūgį ar kelis namuose, dabar tiksliai kiek pasakyti negali, nes neatsimena. Po to jie abu su E. V. išėjo į lauką ir dar ten jis jam sudavė porą smūgių. Po to aplink susirinko žmonės ir pradėjo jį raminti. Jį ramino ir jo brolis. Tada jis E. V. mušti nustojo. Jį mušdamas pinigų tikrai nereikalavo. Jų senas konfliktas yra ne dėl pinigų, o dėl kitų dalykų, bet kaip minėjo jis jų nenori pasakoti. Jis dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. (2 t., b. l. 48–51, 53–55, 74–76, 79–81, 99–102, 105–107).
Motyvuojamoji dalis
Pagarsinus nurodytus parodymus, kaltinamasis G. P. patvirtino, kad parodymai yra teisingi.
Teisiamojo posėdžio metu L. P. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, jog kai brolis parodė tą telefoną, pasiūlė jį parduoti. Iškart nuėjo į močiutės namus, kad galėtų pasiimti telefono pakrovėją. Vėliau nuėjo iki N. R., iš pradžių siūlė pirkti už 70 Eur, bet jis nepirko, tada pasiūlė už 50 Eur ir jis sutiko nupirkti. Vėliau pasidalino pinigus su broliu. Gautus pinigus išleido ant alaus. Sužinojo, kad brolis paėmė telefoną, kai išėjo iš A. A. namų, tada ir suprato, kad telefonas vogtas.
Nukentėjusieji N. J. ir A. A. posėdžio metu paaiškino, jog atsisako civilinių ieškinių, kadangi žala jau atlyginta.
Kadangi kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas, po kaltinamųjų apklausos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamiesiems ir prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.
Kaltinamųjų G. P. ir L. P. padarytos nusikalstamos veikos be jų visiško prisipažinimo, taip pat įrodytos ištirtais rašytiniais įrodymais:
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pranešimais dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (1 t., b. l. 1–9);
- 2021 m. liepos 18 d. A. A. pareikšimu apie tai, kad 2021 m. liepos 17 d., apie 15 val., buvo pavogtas jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A32“. Dėl vagystės padaryta 300 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 14–24);
- nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2021 m. liepos 17 d., apie 14.15 val., jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai atėjo kaimynai broliai L. P. ir G. P. Matėsi, kad jie abu neblaivūs. Broliai pasiūlė išgerti alaus, tačiau jis atsisakė ir todėl jie išėjo. Apie 15 val., kai jis buvo kambaryje, broliai vėl atėjo. L. P. pradėjo kaltinti A. A., jog liepė G., kad jį sumuštų, todėl su juo išėjo į koridorių pasikalbėti, o G. P. tuo metu liko kambaryje. Po maždaug 2 min. jie grįžo į kambarį ir tada A. A. su G. P. išėjo į koridorių pasikalbėti, o L. P. liko kambaryje. Parėjus į kambarį, L. P. jam pasakė, kad pasakys jam G. telefono numerį ir jis pats jam galės pasiskambinti ir išsiaiškinti. Tuo metu jis ir pastebėjo, kad nėra jam priklausančio mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy A32“, mėlynos spalvos korpusu, kuris buvo padėtas kambaryje ant spintelės prie televizoriaus. Abu broliai teigė, kad telefono neėmė, sakė jam pačiam ieškotis, gal kur pametė, po ko juodu išėjo. Mano, kad jo telefoną pavogė kažkuris iš brolių, nes iki jiems ateinant antrą kartą, telefonas dar buvo savo vietoje, kadangi iš jo jis dar skambino. Daugiau niekas pas jį į namus nebuvo atėjęs ir jis iš namų nebuvo išėjęs. Jis dar bandė skambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas. Dėl telefono vagystės padaryta 300 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 14–24);
- tarnybiniu pranešimu dėl bendravimo su asmenimis, kad bendraujant su namo kuriame buvo įvykdyta vagystė gyventojais, jie nurodė, kad visą dieną matė, apie jų namą vaikščiojantį G. P., o Z. J. jį matė išeinant iš namo kuriame buvo įvykdyta vagystė (1 t., b. l. 33–35);
- tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, kad reaguojant į įvykį ir ieškant nusikaltimą padariusių asmenų, buvo nuvykta pas jų močiutę B. G., kuri paaiškino, kad tą dieną pas ją buvo atėję anūkai G. P. ir L. P., kurie rodė mobiliojo ryšio telefoną ir sakė kad jį parduos N. R. (1 t., b. l. 36–37);
- tarnybiniu pranešimu dėl girtumo nustatymo, kad 2021 m. liepos 17 d., 20.18 val. G. P. nustatytas 2,08 promilių girtumas, o L. P. 20.19 val. nustatytas 3,14 promilių girtumas (1 t., b. l. 38);
- tarnybiniu pranešimu dėl bendravimo su kaimynais, kad bendraujant su (duomenys neskelbtini) namo gyventojais, pasakojo, kad G. P. ir L. P. dažnai mato neblaivius, jų bijo. Šių asmenų teigimu broliai nuolat rodo nepagarbą vietos gyventojams ir trikdo visuomenės rimtį ir tvarką (1 t., b. l. 39);
- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas yra trijų aukštų daugiabučio namo antroje laiptinėje, trečiame aukšte. Vaizdo stebėjimo kamerų prie namo ir bute nėra. Apsaugos signalizacija bute neįrengta. Buto durys medinės, iš vidaus ir išorės durų varčia apkalta į dirbtinę odą panašia medžiaga. Prie durų ant laiptų aikštelės yra medžio nuolaužų. Viena staktos nuolauža yra laiptų aikštelės kampe, tarp 4 ir 5 aukštų. Ant laiptų ir durų varčios pėdsakų ieškota vizualiai, panaudojant papildomą šviesos šaltinį. Ant laiptų prie buto ir durų varčios avalynės pėdsakų nerasta. Buto durų dešinėje pusėje, 35 cm atstumu nuo durų ir 97 cm atstumu nuo laiptų pakopos yra į kraują panaši dėmė. Panaudojant vatos šluotelę paimtas į kraują panašios medžiagos pavyzdys, šluotelė įpakuota į voką Nr. 1. Rankų pėdsakų, tinkamų identifikuoti asmenį, nerasta. Koridoriuje ant grindų patiesta kiliminė danga. Ant dangos, prie durų yra medžio nuolaužų. Dalis dešinės staktos, prie spynos užkabos montavimo vietos, yra išlaužta. Apžiūrimas butas yra trijų kambarių. Kambariuose išmėtytų ar išvartytų daiktų nesimato. Įėjus iš laiptinės per duris, dešinėje pusėje yra virtuvė. Virtuvėje yra virtuvinis baldų komplektas, sofa, prie lango yra stalas ir 3 kėdės. Virtuvėje langas yra plastikinis, baltos spalvos, 3 dalių. Prie dešiniosios dalies ant plastikinės baltos spalvos palangės yra padėta juodos spalvos rankinė. Rankinėje yra juodos spalvos piniginė, kurioje yra sudėtos įvairios kortelės, monetos. Ant rankinės ir piniginės rankų pėdsakų nerasta. Virtuvėje grindys yra išklotos parketu. Parketo viršutinis lako sluoksnis stipriai nutrintas. Ant grindų avalynės pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 41–46);
- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą, matomas dviejų aukštų medinis, šviesiai geltonos spalvos gyvenamasis namas. Įėjimas į gyvenamąjį namą yra nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Gyvenamojo namo kiemas yra atviras ir puikiai matomas nuo gatvės, taip pat iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Įvažiavimas į gyvenamojo namo kiemą uždarytas žalios spalvos metaliniais vartais, maždaug vieno metro aukščio. Įėjimo į gyvenamąjį namą durys yra medinės, dviejų dalių su stiklu, rudos spalvos. Prie durų iš dešinės pusės stovi medinė kėdė, o iš kairės stovi medinis suoliukas, kurio kojos yra mėlynos spalvos, sėdimoji suoliuko dalis nenudažyta. Prie įėjimo pagrindas yra išklotas plytelėmis. Aplink namą auga veja. Apžiūrėjus įvykio vietą tyrimui reikšmingų pėdsakų ar kitų nusikalstamą veika identifikuojančių pėdsakų nenustatyta (1 t., b. l. 49–55);
- nukentėjusioji N. J. parodė, kad 2021 m. liepos 6 d., apie 15 val., ji, iš jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), išvedė pasivaikščioti šunį. Buto duris užrakino įleidžiama spyna. Su šuniu ji nuėjo pylimu prie upės. Ties pylimo galu prie paminklo stovėjo stipriai neblaivus kaimynas G. P. Jis kažką šūkavo, tačiau nėjo suprasti ką. Į namus ji grįžo maždaug praėjus 25 min. Grįžusi pastebėjo, kad praviros buto durys ir yra išlaužtas buto durų užraktas. Įėjusi į vidų pastebėjo, kad iš virtuvės patalpoje buvusios piniginės, kuri buvo rankinėje, pavogta 225 Eur. Dėl buto durų apgadinimo jai padaryta 50 Eur turtinė žala. Viso nusikalstamos veikos metu jai padaryta 275 Eur turtinė žala. Turtas draustas, signalizacija bute neįrengta, aplink vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Mano, kad vagystę galėjo įvykdyti G. P., kuris matė, kad ji išėjo iš namų. G. P. ir šiaip ne kartą buvo atėjęs neblaivus ir prašė namo gyventojų pinigų (1 t., b. l. 58–61);
- liudytoja Z. J. parodė, kad ji gyvena tame pačiame daugiabučiame gyvenamajame name kaip ir jos dukra N. J., tik jų butai yra skirtingose laiptinėse. 2021 m. liepos 6 d., apie 15.30 val., ji buvo nuėjusi į šiltnamį, esantį už daugiabučio namo. Pareidama ir būdama ties namo kampu, pamatė, kaip iš antros namo laiptinės išėjo neblaivus kaimynas G. P., kuris nusvirduliavo (duomenys neskelbtini) gatve. Vėliau ji iš dukros sužinojo, kad buvo apvogtas jai priklausantis butas. Mano, kad vagystę galėjo įvykdyti G. P. (1 t., b. l. 72–74);
- liudytojas V. U. parodė, kad 2021 m. liepos 6 d., apie 15.00-15.30 val., buvo centre. Tuo metu prie jo priėjo G. P. su A. S. G. P. buvo stipriai neblaivus, o A. S. buvo gal tik truputį išgėręs. Prie jo priėjęs paklausė ar turi rūkyti, pasakė, kad neturi, tada G. P. jam ištiesė suglamžytą 50 Eur kupiūrą ir pasakė, kad eitų nusipirkti rūkyti. Dar pasakė, kad nusipirktų alaus pakuotę. Su duotais pinigais parduotuvėje ,,Aibė“ nusipirko rūkyti pakelį cigarečių ir pakuotę alaus. Grižęs atgal į parką, atidavė tą alų G. P., jam grąžino 20 Eur, smulkius jis liepė pasilikti sau. Sakė, kad jis tuos pinigus užsidirbo Vokietijoje, o jis tuo ir patikėjo. Po to G. P. su tuo alumi nuėjo link savo namų, o jis su A. S. nuėjo link savo namų. Kai nuėjo pas draugę, tada kaimynas pasakė, kad apvogta N. J., iš jos buto pavogta virš 200 Eur. Tada suprato, kad tai G. P. darbas, nors apie tai jis nieko nežinojo. Daugiau pinigų pas G. P. nematė (1 t., b. l. 77–80);
- liudytojas A. S. parodė, kad kad 2021 m. liepos 6 d., apie pietus, ėjo (duomenys neskelbtini) per skverą. Tuo metu buvo šiek tiek išgėręs. Prie suoliuko skvere sutiko G. P., kuris irgi buvo išgėręs. Atsimena, kad kartu su G. P. beeidami sutiko V. U. Tada G. P. iš kišenės išsitraukė 50 Eur ir padavė V. U., kad šis nupirktų sau ir jam cigarečių ir alaus. G. P. sakė, kad jis dirba Vokietijoje ir todėl turi pinigų. G. P. siūlė dar kartu su juo išgerti alaus, tačiau su nesutiko, tada jis davė vieną butelį alaus, o kai pamatė gatvėje policijos automobilį, pradėjo skirstytis. Apie tai, kad pinigai buvo pavogti nieko nesisakė. Kad apvogta N. J. sužinojo tik po kelių dienų, tačiau apie tai nieko nežino ir papasakoti negali (1 t., b. l. 83–85);
- papildomai apklaustas A. A. parodė, kad ankstesnėje apklausoje nurodė, kad jam priklausančio pavogto mobilaus ryšio telefono IMEI: (duomenys neskelbtini), tačiau jis suklydo, nes tikslus IMEI: (duomenys neskelbtini). Taip pat nori parodyti, kad šiuo metu jam priklausantį telefoną „Samsung Galaxy A32“ atgavo neapgadintą, jokių pretenzijų neturi. Jam priklausantis telefonas buvo grąžintas 2021 m. rugpjūčio 5 d. policijos pareigūnų (1 t., b. l. 88–90);
- liudytojas N. R. parodė, kad 2021 m. liepos 17 d., apie 14 val., jam L. P. ir G. P., atėję pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pasiūlė nusipirkti telefoną, kad turėtų pinigų ant alaus. L. P. siūlė telefoną įsigyti už 70 Eur, tačiau G. P. vėliau pasiūlė už 50 Eur. L. P. teigė, kad telefonas priklauso asmeniškai jam, pirktas naujas su čekiu, taip pat teigė, kad gali atnešti pirkimo čekį. Jis iš karto savo mamos B. R. paprašė paskolinti jam 50 Eur, kad galėtų nusipirkti iš minėtų asmenų „Samsung“ telefoną, mėlynos spalvos. Iš telefono, kurį pirko, L. P. išėmė SIM kortelę. Vėliau minėtus 50 Eur padavė L. P., kuris jam padavė minėtą telefoną ir tada broliai išėjo į miestelį. Kad telefonas vogtas sužinojo 2021 m. liepos 18 d., apie 11 val., iš savo mamos B. R. (1 t., b. l. 100–101);
- liudytoja B. R. parodė, kad 2021 m. liepos 17 d., apie 18 val., jos sūnus N. R. paprašė jos 50 Eur, už kuriuos norėjo nusipirkti mobilaus ryšio telefoną. Jai padavus minėtus pinigus jos sūnus išėjo į koridorių, kuriame buvo jai iš matymo pažįstami asmenys, kuriems jos sūnus padavė minėtus pinigus, o jie jam padavė tamsios spalvos mobilaus ryšio telefoną, iš kurio jaunuoliai jai matant išėmė SIM kortelę, o sūnus įsidėjo jam priklausančia SIM kortelę, kad patikrintų ar tikrai telefonas yra veikiantis ir jaunuoliai išėjo iš jai priklausančių namų. Po kurio laiko sūnus taip pat išėjo iš namų ir iki šiol yra negrįžęs (1 t., b. l. 104–105);
- savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo N. R. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“ (1 t., b. l. 107–108);
- apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrimas iš N. R. paimtas mobiliojo ryšio telefonas (1 t., b. l. 109–110);
- pakvitavimu mobiliojo ryšio telefonas atiduotas A. A. (1 t., b. l. 111–112);
- liudytojas E. V. parodė, kad 2021 m. liepos 26 d., apie 19 val., pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo G. P. ir L. P. Jis tuo metu buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Abu broliai pradėjo jo prašyti pinigų. Jis pinigų neturėjo ir jiems nieko nedavė. G. P. pradėjo jį daužyti kumščiais į galvą. L. P. jo kambaryje nemušė, dar bandė jį apginti nuo savo brolio. Jam iš nosies bėgo kraujas. Jis bandė G. P. išstumti iš savo buto į kiemą. Jie visi trys išėjo į namo kiemą, kur G. P. vėl pradėjo jį daužyti. Daugiausiai smūgių kliuvo į galvą. L. P. jį gynė, laikė brolį už rankos. Visa tai matė ir aplinkiniai gyventojai, kurių tiksliai įvardinti negali, jie ir iškvietė policiją. Tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena, nes ir pats buvo stiprokai apgirtęs, neprisimena, kad dar kažkas jį būtų gynęs nuo G. P. Į įvykio vietą buvo atvykę medikai, tačiau pagalbos jis atsisakė. Jį mušė tik G. P., o jo brolis dar bandė jį apginti. Jiems jokių pretenzijų neturi, nes nenori su jais turėti jokių reikalų. Civilinio ieškinio nereiškia. Toks konfliktas su G. P. buvo pirmas, nors jį pažįsta jau daug metų. Papildomai apklaustas parodė, kad matėsi, kad ir broliai G. P. ir L. P. buvo neblaivūs. Jiems įėjus į jo namus, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Dėl ko jis tiksliai buvo jis pasakyti negali. Jis su G. P. jau seniai turi visokių nesutarimų. Nei vienas iš brolių jo pinigų neprašė. Kodėl taip sakė pirmos apklausos metu nežino. Gali būti, kad buvo neblaivus ir pats nesuprato ką kalba. Kai vyko konfliktas, jis jau atsistojo iš lovos. Tada G. P. jam trenkė su kumščiu į veidą. Jam pradėjo bėgti kraujas. G. P. brolis pradėjo raminti. Jie visi išėjo į lauką. Tada kieme G. P. jam dar du kartus su kumščiu trenkė į galvą. Nepamena, kad kas nors prie jų dar būtų buvę. Tik žino, kad po jam suduotų smūgių L. P. puolė raminti G. P. Vėliau atvyko policija ir medikai. Tačiau jis medikų apžiūros atsisakė, nes nesijautė sužalotas. Po suduotų smūgių jis tik jautė fizinį skausmą, kuris vėliau praėjo. Jis niekur nesigydė, į medikus nesikreipė, vaistų nevartojo. Jam buvo duotas siuntimas pas ekspertą, tačiau jis pas jį nevyko, o šiuo metu jau nėra likę jokių žymių. Kaip minėjo jį mušė tik G. P., tačiau jis jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t., b. l. 115–118, 119–121);
- liudytoja N. J. parodė, kad 2021 m. liepos 26 d., būdama prie savo namų adresu (duomenys neskelbtini), lauke prie laiptinės, išgirdo didelį triukšmą iš namo vidaus adresu (duomenys neskelbtini), kuriame girdėjosi kaimyno E. V., kuris gyvena tame name šauksmą „Dinkit iš čia“ ir girdėjosi dviejų vaikinų balsai t. y. G. P. bei L. P., kurie rėkė, bet nesuprato ką tiksliai. Vėliau nuėjo į savo butą ir atsistojo prie praviro lango, triukšmas dar buvo nesibaigęs iš namo vidaus, kuriame girdėjosi šauksmai. Vėliau po kokių 5-8 min. pamatė, kad iš ankščiau minėto namo išėjo G. P. ir L. P. kuris rankose turėjo „Aibės“ krepšiuką, kuriame buvo matyti alaus plastikiniai buteliai, kurie vėliau iškrito. Buvo girdėti kaip L. P. sakė G. P., jog eitų pro pylimą ir šie nuėjo link pylimo krypties. Vėliau perėjo į buto virtuvę ir pastebėjo, kad nuėjo iki paminklo, tada G. P. apsisuko, iš paskos ir L. P. nubėgo pas kaimyną E. V., kuris tuo metu sėdėjo ant suoliuko prie savo namo. G. P. pribėgęs prie sėdėjusio ant suoliuko E. V., nemažiau tris kartus kamščiu trenkė jam į veido sritį, jis bandė rankomis dengtis galvą, o pribėgęs L. P. sakė „nelysk daugiau ir einam“. Bemušant E. V. atbėgo kitas kaimynas L. L., kuris bandė išskirti juos. E. V. kruvinu veidu liko sėdėti ant savo suoliuko. Vėliau broliai nuėjo į savo namus, šią situaciją pamačius pasibaisėjo jų elgesiu prieš kaimyną, bei išsigando, kadangi kaimyną mušė kitiems kaimynams matant, todėl ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Bendraujant su kitais kaimynais šie taip pat yra pasibaisėję G. P. ir L. P. elgesiu. Vėliau bendraujant su E. V. jam pasakė, kad G. P. ir L. P. jam pasakė, kad ateis naktį ir jį pribaigs, kadangi E. V. kažką kažkam paskundė. Papildomai apklausta parodė, kad nori patikslinti, kad kai G. P. mušė lauke ant suoliuko sėdintį E. V., matė, kaip jis smūgiavo dešine ranka jam į veidą, tai jo brolis bandė jį atitraukti, sakė „einam jau gana“. Dar matė, kad nuo smūgių E. V. dengėsi su ranka savo veidą. L. L. negynė E. V., jų neišskyrė, gal ją ne taip suprato pareigūnai pirmos apklausos metu. L. L. atėjo į kiemą jau kiek vėliau, kai G. P. jau nemušė, o juodu broliai stumdėsi gatvėje ir bėgo link savo namų. E. V. po smūgių jau buvo nuėjęs į vidų, kai atėjo L. L. raminti brolių. Kai dėl to konflikto ji kvietė policiją, tai tuo metu buvo dar namo laiptinėje ir išėjusi į kiemą pamatė, kad broliai tarpusavyje stumdėsi gatvėje. Ji nuėjo pažiūrėti pas E. V. į namus. Jis buvo užsirakinęs koridoriaus duris, jai pabeldus įsileido ir išėjo į kiemą, pamatė, kad jis buvo sužalotas, jam bėgo stipriai kraujas iš nosies, jo kairė akis tiesiog tino jiems bekalbant. Tik išėjus jam į kiemą, atėjo ir jo sesuo Alma, pavardės nežino, pasakė, kad jį tik ką sumušė, ji irgi iškvietė policiją. Parodo, kad patį E. V. mušimą lauke gerai matė tik ji viena per langą, tuo metu gatvėje tikrai jokių žmonių nematė. Kai iškvietusi policiją ji nulipo žemyn, pamatė, kad konfliktas jau buvo pasibaigęs, E. V. jau buvo nuėjęs į namo vidų, o ji broliams pasakė, kad jie dingtų iš svetimo kiemo, pasakė, kad iškvietė policiją. Tuo metu pro šalį keliu važiavo B., bet jie nieko nematė, jau viskas buvo pasibaigę, dar L. L. patraukė G. P. nuo kelio, kad jie pravažiuotų (1 t., b. l. 128–132, 134–137);
- liudytojas L. L. parodė, kad 2021 m. liepos 26 d., apie 07.25 val., jis grįžo į savo kiemą (duomenys neskelbtini), kai išlipęs iš automobilio išgirdo triukšmą gatvėje. Suprato, kad šūkauja N. J. su kažkuo, išėjo į gatvę apžiūrėti kas vyksta ir pamatė, kad gatvėje, o tiksliau ant šaligatvio sėdėjo L. P., o toliau stovėjo G. P., kuris konfliktavo žodžiu su N. J., dėl ko jie ginčijosi nesuprato. Iš pat pradžių pagalvojo, kad jie konfliktuoja dėl tos vagystės iš jos buto, nes dėl ko ir kas čia įvykę jam nieko nesakė. Dar jiems bešūkaujant buvo sustojęs automobilis, nes G. P. stovėjo ant pagrindinio kelio ir trukdė pravažiuoti, tada jis priėjo prie jo ir jį patraukė už rankos nuo to kelio. Tada jam pasakė, kad jis eitų namo ir nesikabinėtų prie žmonių. Matėsi, kad G. P. buvo neblaivus, su savimi jis nieko neturėjo, ant jo rankų matėsi kraujo dėmės, pagalvojo, kad pats kur susižalojo. Kai pasakė G. P. eiti, jis su savo broliu nuėjo link pylimo, brolis turėjo rankoje nugertą plastmasinį alaus butelį. Parodė, kad jis jokio konflikto nematė, savo kaimyno E. V. sužaloto nematė, jo su G. P. neskyrė, mano, kad N. J. sumaišė, kad jis išskyrė G. P. su E. V., nes jis jų konflikto nematė, tik vėlai vakare apie 23.13 val. į namus atvykus policijos pareigūnams sužinojo, kad buvo sumuštas kaimynas net du kartus (1 t., b. l. 139–141);
- asmens apžiūros protokolas kuriame užfiksuota, kad apžiūrint E. V. matoma kraujosruva abiejuose kairės akies vokuose, nubrozdinimai ant nosies, sukrešėjusio kraujo dėmės ant viso veido (1 t., b. l. 142–147);
Dėl nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Kvalifikuojantys vagystę požymiai išdėstyti BK 178 straipsnio 2 dalyje, o itin kvalifikuojantys (didesnio pavojingumo) požymiai numatyti BK 178 straipsnio 3 dalyje. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.
Byloje nustatyta, kad kaltinamajam G. P. inkriminuotos veikos – A. A. priklausančio telefono vagystė, padaryta 2021 m. liepos 17 d., bei įsibrovimas į N. J. priklausantį butą ir iš ten esančių pinigų pagrobimas, padarytas 2021 m. liepos 6 d. Dėl pagrobto turto byloje ginčo nekilo, kaltinamasis pripažino, jog pavogė nurodytus daiktus, sutiko su kaltinime nurodyto pagrobto turto verte, kurią patvirtina ir bylos medžiaga (ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai). Kaltinamojo G. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitiko jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei atitiko bylos medžiagą. Kaltinamojo vieningus nuoseklius vieni kitus papildančius parodymus visiškai patvirtino ir papildė aukščiau ištirti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga, tame tarpe ir įvykio vietos apžiūros protokolai bei savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo buvo pateiktas pavogtas mobiliojo ryšio telefonas.
Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus, kaltinimai G. P. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymo pasitvirtino. Kaip minėta, kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu pačio kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad G. P. 2021 m. liepos 6 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), išlaužė buto durų užraktą ir patekęs į nukentėjusiajai N. J. priklausantį butą, iš ten buvusios piniginės pagrobė pinigus. Be to, 2021 m. liepos 17 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas nukentėjusiojo A. A. bute, pagrobė ant spintelės buvusį nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną.
Dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.
Kaltinime nurodoma, kad viešosios tvarkos pažeidimas buvo padarytas įžūliais kaltinamojo veiksmais, t. y., kad G. P. būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės normų negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, kitų žmonių akivaizdoje, tyčia, be jokios dingsties sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į veidą ant suoliuko sėdinčiam E. V., taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pasitvirtino visos kaltinime nurodytos aplinkybės. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. P. visiškai pripažino savo kaltę, nurodė, kad to momento, kai sudavė E. V. tiksliai neprisimena, bet visa tai pripažįsta, kadangi buvo neblaivus ir galėjo taip pasielgti. Savo veiksmus vertina blogai ir jei būtų buvęs blaivus, to nebūtų padaręs. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo E. V. ikiteisminio tyimo metu duoti parodymai, kad G. P. atėjęs į jo namus pradėjo jį daužyti kumščiais į galvą, tada jiems išėjus į lauką, kaltinamasis jam dar du kartus su kumščiu trenkė į galvą. Visa tai matė ir aplinkiniai gyventojai, kurie iškvietė policiją. Po suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą, kuris vėliau praėjo. Nukentėjusiojo parodymus, patvirtina ir liudytojos N. J. parodymai, kad lauke išgirdo didelį triukšmą, kurio metu girdėjosi E. V. šauksmas bei girdėjosi dviejų vaikinų balsai t. y. G. P. bei L. P., kurie taip pat rėkė. Matė kaip G. P. pribėgęs prie sėdėjusio ant suoliuko E. V., nemažiau tris kartus kamščiu trenkė jam į veido sritį, o nuo smūgių nukentėjusysis dengėsi savo veidą su ranka. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantys tarnybiniai pranešimai dėl to, jog kaimynai G. P. dažnai mato neblaivų, jo prisibijo. Jų teigimu G. P. su broliu nuolat rodo nepagarbą vietos gyventojams ir trikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Taip pat asmens apžiūros protokolas kuriame užfiksuota, jog apžiūrint E. V. buvo matoma kraujosruva abiejuose kairės akies vokuose, nubrozdinimai ant nosies, sukrešėjusio kraujo dėmės ant viso veido.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių dėl to, kad G. P. būdamas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, elgėsi įžūliai. Jo įžūlus elgesys pasireiškė tuo, kad jis smurtavo prieš nukentėjusįjį E. V., taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Kaltininko elgesys buvo iššauktas menkavertės priežasties, tam turėjo įtakos ir apsvaigimas nuo alkoholio. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis jautė fizinį skausmą.
Kaip minėta, vien viešos vietos ir kaltinamojo G. P. veiksmų nepakanka jo veikai kvalifikuoti kaip nusikaltimui, numatytam BK 284 straipsnyje. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ir padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas, suniokotas svetimas turtas ir pan. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.
Pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų, dėl menkavertės priežasties buvo mušamas nukentėjusysis E. V., muštynes matė ir kiti asmenys. Šią situaciją pamačius liudytoja pasibaisėjo kaltinamojo elgesiu prieš kaimyną, bei išsigando dėl ko į įvykio vietą iškviesta policija. Situaciją taip pat matė ir kiti asmenys. Teismo nuomone, pirmiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju kilo BK 284 straipsnyje nustatyti padariniai, tiek visuomenės rimties, tiek ir tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Aptartas G. P. elgesys rodo, kad kaltinamasis bendrais bruožais, net ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio turėjo ir galėjo numatyti, kad savo elgesiu demonstruoja nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, aplinkiniams ir aplinkai bei, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Kaip minėta, dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjo E. V. ir patyrė fizinį skausmą.
Dėl nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 1 dalyje
BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1-3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Turto įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Turto realizavimas – tai bet kuria civilinės teisės reglamentuota forma (pardavimu, dovanojimu, paskola, nuoma, įkeitimu ir kt.) iš anksto kaltininkui nepažadėtas jo nusikalstamu būdu gauto turto atlygintinas ar neatlygintinas perdavimas tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–114–489/2016). Nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo. Jeigu kaltininkas gavęs žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą iškart jo negrąžina teisėtam savininkui, arba, nesant galimybės to padaryti, neinformuoja policijos pareigūnų, jis realizuoja BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius.
Kaltinamasis L. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. kad jis žinodamas kad jo brolis G. P. 2021 m. liepos 17 d., apie 15.00 val., iš A. A. pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A32“, pardavė jį N. R. už 50 Eur, o gautus pinigus pasidalino su G. P. Byloje ginčo dėl to, jog telefonas, kurį vertinamo įvykio metu įgijo ir disponavo minėtas kaltinamasis, buvo įgytas nusikalstamu būdu – jį pagrobiant, nekilo. Tai, kad L. P. įgijo turtą ir juo disponavo žinodamas, kad jis yra pavogtas, patvirtino bylos duomenų visuma – pačio kaltinamojo teisme duoti parodymai, sutapę su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos atitiko ir juos papildė kito kaltinamojo G. P. teisme duoti parodymai, sutapę taip pat su ikiteisminio tyrimo metu duotaisiais parodymais. L. P. teisme parodė jog išėjęs iš A. A. namų suprato, kad telefonas vogtas, tuomet nuėjo iki N. R. namų ir pasiūlė jam pirkti telefoną, su kuo jis vėliau sutiko. Gautus pinigus pasidalino su broliu G. P. Kaltinamojo parodymus patvirtino rašytinė bylos medžiaga: protokolai pareiškimai, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai ir kita bylos medžiaga.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 straipsnio 1 dalį svarbu yra tai, kad kaltinamasis L. P. suvokė, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. pavogtas iš nukentėjusiojo A. A. buto ir tai žinodamas, jis šį turtą perleido tretiesiems asmenims. Asmens suvokimas, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu ir noras su šiuo turtu atlikti BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytus veiksmus išreiškia tiesioginės tyčios turinį asmens veikoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. P. iškart išėjęs iš A. A. namų suprato, kad telefonas yra vogtas. Įvertinus visas aplinkybes, kaltinamasis L. P. realizavo BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius, nes įgijęs žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, juo disponavo, jo negrąžino teisėtam savininkui, taip pat ir neinformavo policijos pareigūnų. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi žinojo, jog įgyja ir naudojasi nusikalstamu būdu gautu turtu ir norėjo taip veikti.
Dėl bausmių skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam G. P. teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus ir du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, į nusikalstamų veikų stadiją – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, administracine tvarka baustas, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra; duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam G. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat už BK 284 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartimi, paskirta bausme ir paskiriama galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė su 10 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi ankstesnis nuosprendis nėra įsiteisėjęs.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į G. P. paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – namų areštas 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., adresu (duomenys neskelbtini). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam L. P. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigtos; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, teistas, administracine tvarka baustas, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra; duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam L. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje paskyrus 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (tris viešųjų darbų valandas prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai), paskiriant galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 22 d. pažyma dėl antrinės pagalbos išlaidų – 90 Eur už G. P. gynusio advokato darbo užmokestį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam G. P. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, nes jam buvo paskirta karomoji priemonė – suėmimas, o be gynėjo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad to pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, šiuo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo G. P. netenkintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vatos šluotelė, su kuria laiptinėje nuo sienos paimtas į kraują panašios medžiagos pavyzdys – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nuo 22 val. iki 06 val. būti savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartimi, paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę bei 10 MGL dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. P. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d., vieną laikino sulaikymo (kardomojo kalinimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąsias priemones – namų areštą (su įpareigojimais) ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. P. nepriteisti.
L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (ketverių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (tris viešųjų darbų valandas prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai) ir paskirti galutinę 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vatos šluotelę, su kuria laiptinėje nuo sienos paimtas į kraują panašios medžiagos pavyzdys – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.