Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-388-1021/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-24
Bylos Nr.
1-388-1021/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05361-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Kaltinamasis
R. M.
Nukentėjusysis
E. A., S. M.
Advokatai
Audronė Neniškienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-388-1021/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05361-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 24 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,kaltinimą palaikant prokurorui R. M.,dalyvaujant: kaltinamajam R. M., jo gynėjai advokatei Audronei Neniškienei,nukentėjusiesiems E. A., S. M.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio profesinio išsilavinimo, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neįregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą bei gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 2014-02-27 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2014-06-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 3 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 str. 4,9 d. subendrinta su 2014-02-27 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, bei paskirta subendrinta 1 m. 1 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 m. ir 6 mėn.. Bausmės vykdymo atidėjimas 2015-09-10 teismo nutartimi panaikintas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. 2016-06-22 teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 7 mėn. 1 d. bausmės dalies, bausmę atlikęs;

3) 2018-10-01 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 140 str. 2 d. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; įpareigojant būti namuose nuo 21 iki 6 val., kiek tai nesusiję su darbu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² str., 2 (du) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

4) 2019-02-28 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 140 str.2 d., pritaikius BK 64¹ str., 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-10-01 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – 9 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), į bausmės laiką įskaičiuotas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2018-12-13 12.10 val. iki 2018-12-14 10.24 val., kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

R. M. 2019 m. vasario 8 d. apie 12.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini)., virtuvėje, kilusio konflikto metu, tyčia mušė savo šeimos narius - sugyventinę E. A. ir tėvą S. M., t.y. rankos kumščiu sudavė nemažiau kaip vieną kartą E. A. į veidą bei ne mažiau kaip vieną kartą S. M. į galvos sritį, tuo šeimos nariams sukeldamas fizinį skausmą, bei padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

K. R. M. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, bei parodė, kad žinantis, kad negerai padaręs. Gyvenantis su tėvu ir vaikais. Jo vaikai, du vaikai, išsituokę jie, tai ji atskirai gyvena, vaikai abu pas jį dabar gyvena. E. A. draugė. Dabar nedraugaujantys, buvo pas jį, buvo, kad gyvenę kartu kažkiek laiko, gal pusantro mėnesio prieš įvykį. Įvykis kada buvo, neatsimenantis, šiais metais, vasario mėnesį, galėjo būti 8 dieną, buvo dienos metu, 12 val. (duomenys neskelbtini). Buvo bute jis, tėvas ir A., vaikų nebuvo, ten du kambariai, virtuvė yra, įvykis buvo vestibiulyje atrodo. Virtuvė atskirai, buvo kaip prieškambaryje, į jį patenkama kai ateinama, virtuvės durys toliau, kur vyko, neatsimenantis normaliai. Buvo išgėręs namie su tėvu, tėvas irgi buvo išgėręs biskį, buvo nuo ryto geriama. Išgėręs, buvo proga, krikštynas buvo šventęs iš vakaro, atsipagirioję. Buvo krikštynos buvusios žmonos mergaitės, bendraujantis su ja. Gėręs alų litrinėm, kiek išgėręs nežinantis, neskaičiavęs. Begeriant konfliktas įvyko, susiginčijęs ir sudavęs, apsistumdę ir baigėsi. Neatsimenantis dėl ko susiginčiję. Sudavęs abiem, kaip rašo, tai ten, į veido sritį, jis po tokių promilių nelabai galintis atsiminti. 3,44 promilės buvo girtumas nustatytas. Antra diena buvo geriama. Kad vieną kartą į veidą sudavęs E. A., ir du kartus S. M. į galvos sritį, gali būti, kad sudavęs. Ar jiems skaudėjo, nežinantis, reikia jų klausti. Pirma sudavęs tėvui, už ką, neatsimenantis. A. sudavęs dėl to, kad stojo ginti tėvą, sudavęs tyčia, kad gynė tėvą nuo jo. Policiją iškvietė gal tėvas. Jis buvęs, kai atvažiavo policija, nematęs ką tėvas su policija kalbėjo, buvęs virtuvėje, o ką su A. kalbėjo negirdėjęs. Ar prisipažinęs policijos pareigūnams, neatsimenantis. Ar filmavo policijos pareigūnai, nematęs. Jis su A. nesiruošiantis gyventi, nutrūko santykiai. Esantis 4 kartus teistas – kad vaiką sumušęs - taip traktuota buvo, nekaltas buvo. Kad vagystę padaręs, kaltas. 2018 m. spalio 1 d. teistas už ką – kad smurtą naudojęs prieš tėvą. Paskutinis nuosprendis 2019 m. vasario 28 d. už smurtą prieš tėvą. Dabar santykiai su tėvu geri. Prieš jį tėvas nevartojęs smurto. Gyvenantis iš ko – gaunantis už vaikus socialinę pašalpą, tėvas pensiją gauna, padeda. Turintis darbą susiradęs, bet kol teismai vyksta, nėjęs dirbti. Ateity tokie dalykai tikrai nebus. Butas tėvui priklauso, neliepia tėvas išsikelti. Nuo alkoholio nepriklausomas, galintis per mėnesį, per du mėnesius vieną kartą išgerti. Galintis negerti iš viso. Ateity nevartosiąs alkoholio, dirbsiąs Kalvarijoj prie kelių, sutartį nesudaręs, buvau nuvažiavęs, šnekėjęs su viršininku, sakė kai galėsi, atvažiuok. Jei būtų įsidarbinęs, tai negražu prašyti už kelių savaičių, kad jam reikia kažkur važiuoti. Vilkaviškyje ligoninėje turintis atidirbti tą 40 valandų, susitaręs, vakar buvo nuvažiavęs. Piktumų tėvas ir buvusi sugyventinė jį apkalbėti neturi, vaikams 18 ir 17 metų, jie mokosi Kybartų gimnazijoje. Vienas vaikas jam pagal teismą priklauso, o kitas skaitosi jau mamai, bet jie abudu gyvena pas jį. Jų motina gyvena irgi Kybartuose, ji gyvena su sugyventiniu ir turi mažą vaiką, ir pas juos vieno kambario butas, tai jiems ten vietos mažai, užtai pas jį jie būna. Dėl savo veiksmų atsiprašęs nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailisi. Atleido. Daugiau nesikartos. Pagal anuos nuosprendžius gailėjęsis. Nustojęs gerti, darbą buvo susiradęs, dabar negeriantis. Nuo vasario 8 d. alkoholio nevartojęs, daugiau bylų nėra. Blaivus nebūtų taip pasielgęs.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, davus parodymus, jam, jo gynėjai bei prokurorui sutinkant, nukentėjusiajai neprieštaraujant, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, esant visoms įstatymo numatytos sąlygoms, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimą jam pagrindžia žemiau išvardinti rašytiniai įrodymai:

N. S. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas, kuriame 2019-02-09 8:59---9:15 val. užfiksuoti jo parodymai, kad 2019-02-08 apie 12.00 val. jam būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav. kartu su sūnumi R. M. ir sūnaus sugyventine E. A. vartoję alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jo ir sūnaus kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis su sūnumi apsistumdęs, t.y. įsikabinę į rūbus, tačiau šio įvykio metu sūnus jo atžvilgiu smurto nenaudojo. Po šio konflikto jis nuėjęs į kitą kambarį ir paskambinęs į bendrą pagalbos centą iškvietęs policijos pareigūnus. Kas šio įvykio metu vyko tarp sūnaus ir jo sugyventinės E. A., jis nematęs tik girdėjęs juos konfliktuojant, tačiau į jų konfliktą nesikišęs. Kad E. A. kviestųsi pagalbą, jis negirdėjęs. Kodėl atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškinęs, kad sūnus prieš jį smurtavo - norėjęs, kad sūnų išvežtų iš namų į areštinę išblaivinimui. Kad melagingai informavęs policijos pareigūnus apie sūnaus padarytą nusikaltimą, jis suvokiantis ir dėl to labai gailisi (b.l. 36-37); Papildomos apklausos protokolas, kuriame jis apklaustas 2019-02-21 13:10---13:16 val. parodė, kad savo ankstesnius parodymus tvirtinantis ir papildantis, kad jei sūnus R. M. jam sudavė smūgį, tai jis neprisimenantis iš girtumo, todėl neprisimenantis, ar jautęs fizinį skausmą. Šiuo metu gyvenantys toliau kartu, santykiai nekonfliktiniai. Sūnui R. M. dėl suduoto smūgio jokių pretenzijų neturintis (b.l. 38);

Nukentėjusios E. A. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas, kuriame 2019-02-18 13:21---13:39 val. užfiksuoti jos parodymai, kad ji su R. M. buvo sugyventiniai, t. y. su juo gyvenusi iki 2019-02-08, tačiau kai jis prieš ją tą dieną smurtavo, ji iš M. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išsikrausčiusi. 2019-02-08 nuo ryto ji su sugyventiniu R. M. ir jo tėvu S. M. vartoję alkoholinius gėrimus virtuvėje. Begeriant žodiškai susipyko R. M. su tėvu S. M., ir šio konflikto metu rankos kumščiu R. M. sėdėdamas prie stalo sudavė sėdinčiam tėvui S. M. dešinį skruostą, dėl ko S. M. nukrito nuo kėdės ant grindų. Tada dar bandančiam stotis S. M. jos sugyventinis R. M. suėmė už drabužių ir purtė, o tėvas S. M. jam sakė, nemušk ,, nei manęs, nei E.nes kitaip iškviestų policiją“. Tuomet R. M. dar labiau supyko, ji stojusi ginti S. M. ir tada rankos kumščiu jai vieną kartą sudavė kairę akį, dėl ko jautusi fizinį skausmą. Taip įvykus sugyventinis R. M. nuėjo parūkyti į balkoną, o tėvas S. M. nuėjęs į kambarį iškvietė policiją, kuri atvyko netrukus, ir R. M. buvo sulaikytas. Išvykus policijai su R. M., ji taip pat pasirengusi iš namų išėjusi ir iki šios dienos tuose namuose nėra buvusi, nes bijanti savo sugyventinio R. M.. Taip pat iki šios dienos nėra R. M. sutikusi, gyvenanti viena savo bute (b.l. 27-28);

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota 2019-02-08 atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų kambarių, koridoriaus bei virtuvės (b.l.5-9);

Fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad jos padarytos iš vaizdo įrašo. Vienoje jų nukentėjusysis S. M. kaire ranka rodo galvos vietą, į kurią jam sudavė kaltinamais R. M.. Kitoje fotonuotraukoje nukentėjusioji E. A. kaire ranka rodo vietą prie kairės akies, kur jai sudavė kaltinamasis R. M. (b.l.11-12).

Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, surašytas 2019-02-08, kuriame rašoma, kad smurtą payręs tėvas S. M., pranešęs apie įvykį, jam vizualiai nustatytas patinimas kairėje pakaušio pusėje, didelis susijaudinimas, jis akivaizdžiai neblaivas, nustatytas 1,55 promilės neblaivumas, smurtu įtariamas sūnus R. P.. Gauti paaiškinimai, kad girtavimo metu tarp neblaivių tėvo S. M., sugyventinės E. A. ir sūnaus R. M. kilo konfliktas, kurio pasekmėje R. M. rankos kumščiu trenkė tėvui S. M. į galvą ir sugyventinei E. A. į kaktą (b.l.13-17);

Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, surašytas 2019-02-08, kuriame rašoma, kad smurtą patyrė sugyventinė E. A., pranešęs apie įvykį S. M.. E. A. vizualiai nustatytas patinimas dešinėje kaktos pusėje, dešiname žande, šoko būsena, ji akivaizdžiai neblaiva, nustatytas 2,14 promilės neblaivumas, smurtu įtariamas R. M.. Gauti paaiškinimai, kad girtavimo metu kilo konfliktas, kurio pasekmėje R. M. prieš sugyventinę E. A. panaudojo fizinį smurtą, t.y. ranka trenkė į veidą (b.l.18-22);

Neblaivumo patikrinimų registracijos žurnalo patvirtinta kopija, iš kurios matyti, kad kaltinamajam R. M. 2019-02-08 12:58 val. nustatytas 3,49 promilių girtumas, nukentėjusiajai E. A. 12:59 val. nustatytas 2,14 promilių girtumas, nukentėjusiajam S. M. 12:56 val. nustatytas 12:96 promilių girtumas (b.l.46-47);

Daiktiniai įrodymai – kompaktinė plokštelė su įvykio vietos vaizdo įrašu, kurį peržiūrėjus matyti, kad nukentėjusysis S. M. ranka parodo į galvos dešinę pusę, bei nurodo, kad buvo suduota į tą vietą, bei yra dar guzas. Nukentėjusioji E. A. parodo į vietą ties kaire akimi, ir pasako, kad jai buvo suduota ten (b.l.10).

III. Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

K. R. M. viso proceso metu iš esmės visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., teigdamas, kad būdamas neblaivus konflikto metu sudavė rankos delnui nukentėjusiajam tėvui S. M., bei nukentėjusiajai E. A. į veido sritį. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: nukentėjusiųjų apklausų protokolai, tarnybiniai pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, įvykio vietos vaizdo įrašas. Teismas šiuos paminėtus duomenis pripažįsta kaltinamojo kaltės įrodymais, ir įvertinęs tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, atsižvelgdamas į jų pakankamumą, patikimumą, leistinumą neginčijamai nustatė, kad buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 str.2 d., nusikaltimo kvalifikacija yra pagrįsta, ir šį nusikaltimą padarė kaltinamasis R. M., dėl ko jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

IV. Dėl bausmės skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 61 str.1 d. nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. M. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį baigtinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Pagal savo pobūdį nusikaltimas mažiau pavojingesnis, kadangi nebuvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, suduoti keli smūgiai, kuriais sukeltas fizinis skausmas, tačiau smūgiuota buvo dviem žmonėms į galvos sritį, kas laikytina aplinkybe, didinančia nusikaltimo pavojingumą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d.2 p.). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 str.1 d.13 p.), būdamas recidyvistas (BK 60 str.1 d.13 p.). Kaltinamasis šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.70). Jis ankščiau teistas už vagystę ir smurtą artimoje aplinkoje prieš mažametį, atlikęs laisvės atėmimo bausmę. 2018-08-24 smurtavo prieš savo sūnų, už ką nuteistas 2018-10-01 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme. 2018-12-12 smurtavo prieš savo tėvą, už ką nuteistas 2019-02-28 teismo nuosprendžiu laisvės apribojimo bausme. Šioje byloje jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė 2019-02-08 vėl prieš tą patį tėvą, ir sugyventinę, kuri gynė tėvą. Kaltinamojo atžvilgiu priimti nuosprendžiai sudaro tris teistumus. Iš jo teistumų matyti, kad kaltinamasis, būdamas anksčiau atlikęs laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. padarymą, analogišką veiką padarė vėl, už ją buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, tačiau reikiamų išvadų nepadarė, vėl padarė analogišką nusikaltimą. Bylą nagrinėjant teisme, jis vėl padarė analogišką nusikaltimą prieš savo tėvą, už kurią pripažintas kaltu šiuo teismo nuosprendžiu. Šie duomenys parodo nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, smurtauti prieš savo šeimos narius, daryti nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo, nedirba, vartoja alkoholinius gėrimus, bei jam skiriamos švelnesnės bausmės nepasiekia savo tikslų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas leidžia manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas, atsižvelgdama į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir smurtinį pobūdį, tyčinę nuteistojo kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, į vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, daro išvadą, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kuri būtent užtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji yra adekvati ir proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, taip pat apribos galimybę daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Bausmės dydis atsižvelgiant į tai, kad yra viena lengvinanti aplinkybė, bet dvi sunkinančios atsakomybę aplinkybės, tačiau nusikaltimas pagal savo pobūdį yra mažiau pavojingesnis, kadangi suduoti tik keli smūgiai, kurie nesukėlė nežymaus sveikatos sutrikdymo, o tik fizinį skausmą, nustatytinas artimas BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, 1 metams. Tokia bausmė nėra per griežta, jos rūšis ir dydis atitinka nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, taikytinas BK 64¹ str. ir paskirta bausmė sumažintina 1/3, paskiriant galutinę subendrintą 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė iki 2019-02-28 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžio priėmimo, todėl nuosprendžiai subendrinti, vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d.,9 d.. Prieš šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, 4 mėn. laisvės apribojimo bausmės iš švelnesnės 9 mėn. laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2019-02-28 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str.2 d., taikant bausmių keitimo taisykles, numatytas BK 65 str. 1 d. 1 p. b) papunktyje, pakeistos į 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, bei paskiriant galutinę subendrintą 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, į kurią įskaityti laiką, atliktą pagal 2019-02-28 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį nuo jos vykdymo pradžios 2019-03-27 iki nuosprendžio nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos, taikant bausmių keitimo taisyklę bei dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, bei vadovaujantis BK 66 str. įskaitytinas į laisvės atėmimo bausmę laikino sulaikymo laikas nuo 2018-12-13 12.10 val. iki 2018-12-14 10.24 val., prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms, bei laikino sulaikymo laikas nuo 2019-02-08 13:00 val. iki 2019-02-09 12:37 val., prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms, iš viso įskaitytinos 4 laisvės atėmimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą teismas parenka vadovaujantis BK 50 str. 3 d. atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (BK 50 str.2 d.) . Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 str.1 d. nustatyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Atsižvelgus į tai, kad R. M. yra nuteistas už nesunkių nusikaltimų padarymą, jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė atliktina atviroje kolonijoje.

V. Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina (BPK 139 str. 3 d.) (b.l.62-63 ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti už šio nusikaltimo padarymą 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę,

taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, bei paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, bei paskirti 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę,

subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu su 2019 m. vasario 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirto 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi - 4 (keturiais) mėnesiais laisvės apribojimo bausmės, taikant bausmių keitimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje, pakeistais į 2 (du) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bei skirti galutinę subendrintą bausmę 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę,

į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti laisvės apribojimo bausmės laiką, atliktą pagal 2019 m. vasario 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį nuo bausmės vykdymo pradžios 2019-03-27 iki nuosprendžio nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos, taikant bausmių keitimo taisyklę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje, bei dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai,

į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaičiuoti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gruodžio 13 d. 12.10 val. iki 2018 m. gruodžio 14 d. 10.24 val., prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms, bei laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. vasario 8 d. 13:00 val. iki 2019 m. vasario 9 d. 12:37 val., prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms, iš viso įskaityti 4 (keturias) laisvės atėmimo dienas,

nustatyti bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su įvykio vietos vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.

Teisėjas Jonas Abraitis