Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

M. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Sinter pramogos“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, 2010 m. rugsėjo 16 d. leido naktinio klubo „Kiss“ rūbinėje dirbti E. K., nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010).

Iš Protokolo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010 m. rugsėjo 16 d. apie 1.20 val., atliekant patikrinimą naktiniame klube „Kiss“, esančiame adresu Lukiškių g. 5, Vilnius, rūbinėje rasta dirbanti E. K., kuri darbo pažymėjimo nepateikė (b. l. 2-3, 7). 2010 m. rugsėjo 16 d. pirminiame paaiškinime E. K. nurodė, kad apie rūbininkės darbą klube „Kiss“ kalbėjo su Bendrovės vadovo drauge G., todėl patikrinimo metu buvo atėjusi pabandyti dirbti. E. K. paaiškino, kad jos darbas buvo pakabinti ir grąžinti klientų striukes, nustatytas darbo laikas – iki 4 val. (b. l. 8). Apibendrinusi šias nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad patikrinimo metu buvo užfiksuotas E. K. realaus darbo Bendrovės naudai faktas.

Šią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareigūnų teikti parodymai. Pareigūnas J. G. paaiškino, kad, patikrinimo metu užėjus į klubo patalpas, esančioje rūbinėje už pertvaros pamatė ir sulaikė rūbinėje dirbusią merginą, kuri priiminėjo viršutinius rūbus iš klubo lankytojų. Mergina inspektoriui paaiškino, kad dirba rūbinėje (b. l. 37). Pareigūnas A. B. nurodė, kad patikrinimo metu klube buvo nustatytas dar dviejų darbuotojų (galimai apsaugos darbuotojai) nelegalus darbas (b. l. 23). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti inspektorių ir pareigūnų teiktais parodymais, kadangi byloje nėra pateikta jokių pagrįstų įrodymų apie jų suinteresuotumą bylos baigtimi, be to, pareigūno J. G. parodymai iš esmės sutampa su liudytojos E. K. teiktu pirminiu paaiškinimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paaiškino, kad E. K. klube rūbininke nedirbo, su ja darbo sutartis sudaryta nebuvo – E. K. oficialiai pagal darbo sutartį klubo rūbininke pradėjo dirbti nuo 2010 m. spalio 1 d. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad klube dirbanti praktikantė G. V. neturi jokių įgaliojimų priimti asmenis į darbą (b. l. 13-14).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja E. K. teikė parodymus, prieštaraujančius jos pirminiam paaiškinimui. Liudytoja nurodė, kad patikrinimo metu rūbinėje nedirbo, klube lankėsi kaip lankytoja, tačiau paaiškino, jog jau pažinojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (b. l. 24). Atkreiptinas dėmesys į E. K. nurodytą aplinkybę, kad ji klube dirba rūbininke nuo 2010 m. spalio 20 d. (b. l. 24). Šie liudytojos parodymai prieštarauja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tvirtinimui, kad E. K. įdarbinta klube nuo 2010 m. spalio 1 d. Kadangi į bylą nėra pateiktos Bendrovės ir E. K. darbo sutarties, teisėjų kolegijos vertinimu, šios prieštaringos aplinkybės liudija administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai: teisėjų kolegija sprendžia, kad E. K. ir Bendrovę jau iki darbo sutarties sudarymo siejo darbiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodymus teikę asmenys nenurodė tos pačios E. K. darbo pradžios Bendrovėje datos.

Dėl E. K. parodymų prieštaringumo teisėjų kolegija pažymi, kad nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą), todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pareigūnų teiktais parodymais. Tuo tarpu liudytojos E. K. parodymai vertintini kritiškai – kaip nustatyta, E. K. buvo įdarbinta Bendrovėje, todėl yra priklausoma nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei suinteresuota bylos baigtimi.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra nustatytas darbdavio ir nelegaliai dirbusios darbuotojos susitarimo faktas bei kad G. V., su kuria dėl darbo klube kalbėjosi E. K., nėra įgaliota įdarbinti asmenis. Teisėjų kolegija pažymi, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis gali būti nustatyta ir tokiais atvejais, kai kiti bendrovės darbuotojai, t. y. ne vadovas ar kitas jo oficialiai įgaliotas asmuo, turėdami žodinį bendrovės direktoriaus pavedimą, organizuoja asmenų įdarbinimą. Tokiais atvejais bendrovės vadovas žino, jog bendrovėje dirbamas nelegalus darbas, bet nesiima jokių priemonių darbo santykius įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu bendrovės vadovas administracinį pažeidimą padaro neveikimu – nepakankama darbo teisinių santykių kontrole (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje N575-3202/2011).

Atsižvelgdama į E. K. paaiškinimą, kad klube padirbėti rūbininke jai pasiūlė G. V. (b. l. 8), teisėjų kolegija sprendžia, kad G. V. ir Bendrovę siejo daugiau darbinės praktikos santykiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. V. Bendrovėje buvo įgaliota atlikti tam tikras atsakingas darbines funkcijas, apie kurias liudija ir aplinkybė, jog, klube nesant Bendrovės direktoriaus, ji vienintelė iš administracijos bendravo su patikrinimą atliekančiais pareigūnais (b. l. 37). Taip pat pažymėtina, kad E. K., kuri, kaip pati nurodė, jau anksčiau pažinojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, patikėjo G. V. įgaliojimų apimtimi tartis dėl galimų darbo sąlygų ir atėjo į klubą, kur, kaip jau nustatyta, faktiškai dirbo rūbininkės darbą. Apibendrinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasitikėjo G. V. bei kad ji buvo faktiškai įgaliota tartis dėl darbo sąlygų su E. K. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantas negalėjo nežinoti apie E. K. nelegalų darbą Bendrovės naudai, todėl administracinėn atsakomybėn dėl nepakankamos darbo teisinių santykių kontrolės patrauktas pagrįstai.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje neįrodytas darbo užmokesčio suderėjimo ir išmokėjimo faktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje N575-3202/2011).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.