Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės D. P. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės D. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkui M. K., išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, asmeniui, nevykdančiam antstolio reikalavimų asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Girių vilkas“ vadovui S. S., dėl patraukimo atsakomybėn asmenų, nevykdančių antstolio reikalavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolė D. P. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama skolininko M. K. darbdaviui asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Girių vilkas“ vadovui S. S. už antstolio reikalavimų nevykdymą skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną.

Pareiškime nurodoma, kad antstolių kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0066/08/00249 dėl 95,78 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko M. K.. Vykdydama išieškojimą, antstolė D. P. 2015-07-31 priėmė patvarkymą Nr. R.3-37-3375/2015 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriuo antstolė skolininko darbdavio UAB „Girių vilkas“ pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Išskaičiuotas lėšas nurodyta pervesti į antstolės D. P. depozitinę sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi antstolės D. P. pareiškimą tenkino iš dalies, skyrė S. S. 15 Eur dydžio vienkartinę baudą.

Teismas konstatavo, kad antstolės D. P. 2015 m. liepos 31 d. priimtas patvarkymas Nr. R.3-37-3375/2015, įteiktas asmeniškai skolininko darbdavio UAB „Girių vilkas“ vadovui S. S., tačiau jis nevykdė patvarkymo be svarbios priežasties.

Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad antstolė D. P. kreipėsi į skolininko darbdavį dėl informacijos pateikimo, prašydama nurodyti dėl kokių priežasčių antstolės patvarkymas nėra vykdomas, nėra duomenų apie perspėjimus ar paklausimus.

Teismas padarė išvadą, kad paskyrus baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, būtų nepagrįstai apsunkinta S. S. finansinė padėtis, kuri teismui nėra žinoma, nes antstolė nesiėmė visų būtinų aktyvių veiksmų tam, kad išieškojimas ir sankcijų už antstolės reikalavimų nevykdymą taikymas suinteresuotam asmeniui S. S. būtų vykdomas operatyviau ir kuo trumpesniais terminais, be to, tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų reikalavimų, todėl antstolės prašymą tenkino iš dalies ir S. S. skyrė vienkartinę baudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė D. P. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – už antstolės reikalavimo nevykdymą S. S. skirti ne vienkartinę baudą, bet paskirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Patvarkymas 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo įteiktas darbdaviui S. S. asmeniškai ir pasirašytinai. Darbdavys patvarkymu buvo įspėtas, kad už antstolio reikalavimo neįvykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Vienas iš patvarkyme nurodytų reikalavimų yra tai, kad vėluojant pervesti pinigus daugiau kaip 15 dienų, darbdavys apie tai privalo pranešti antstoliui ir nurodyti vėlavimo priežastis.

Nors S. S. buvo informuotas, jog jis turi pareigą informuoti antstolę dėl vėlavimo įvykdyti patvarkymą ir nurodyti vėlavimo priežastis, tačiau to nepadarė. Taigi ne antstolė, o skolininko darbdavys turi pareigą būti aktyvus.

Pirmos instancijos teismo nurodytų antstolio veiksmų, tokių kaip perspėjimų, paklausimų, prašymų pateikti informaciją apie nevykdomus patvarkymus, teisės aktai nenumato, taigi antstolė neprivalo papildomai įkalbinėti darbdavį vykdyti antstolio patvarkymus.

Antstolės vertinimu, bauda yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus, tuo tarpu vienkartinė bauda paneigia šį principą, nes tampa nesvarbu, kada bus įvykdyta prievolė. Baudos skyrimas už kiekvieną nevykdymo dieną skatins pažeidėją imtis priemonių ir vykdyti patvarkymą. Paskyrus vienkartinę bausmę, nelieka jokios motyvacijos kuo skubiau įvykdyti prievolę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo paskirtos baudos dydžio už antstolės patvarkymo nevykdymą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš kurių matyti, kad antstolė D. P. vykdo 95,78 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko M. K. pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 7 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.9.-483-156/2007 (vykdomoji byla Nr. 0066/08/00249). Antstolė patikrinusi duomenis apie skolininko darbovietes nustatė, kad M. K. dirba UAB „Girių vilkas“, gauna pajamas. Antstolė 2015 m. liepos 31 d. priėmė patvarkymą Nr. R.3-37-3375/2015 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Nors šis antstolės patvarkymas 2015 m, rugpjūčio 7 d. buvo asmeniškai įteiktas skolininko darbdavio UAB „Girių vilkas“ vadovui S. S., tačiau S. S. antstolės reikalavimų nevykdė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnyje yra įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė ir atsakomybė už reikalavimo nevykdymą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 289 Eur dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad CPK 585 straipsnio 2 dalis suteikia teismui diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti prašymo dėl baudos skyrimo pagrindą ir nustatyti skiriamos baudos dydį, todėl tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 585 straipsnį, antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Taigi, antstolio patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio atveju nei skolininkas, nei skolininko darbdavys neturi diskrecijos teisės spręsti, ar tokį patvarkymą vykdyti, patvarkymas yra privalomas ir turi būti vykdomas jame nustatyta tvarka ir terminais. Pirmosios instancijos teismas teisėtai skyrė baudą už antstolės patvarkymo nevykdymą, tačiau sprendžiant dėl teismo paskirtos baudos dydžio būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad teismo skiriama bauda, kaip procesinė sankcija, neatlieka kompensuojamosios funkcijos, taip pat ši sankcija negali būti vertinama kaip satisfakcija antstoliui ar išieškotojui. Bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą, todėl teismo sprendimą vykdančiam antstoliui, valstybei, išieškotojui, teisiškai svarbus pats baudos skyrimo faktas, o ne jos dydis. Civilinio proceso santykiai taip pat tvarkomi ir kooperacijos principo pagrindu, todėl visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus, taip užkirsdami kelią jų pažeidimui, užtikrindami vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą. Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisėtumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė tokią mažą vienkartinę baudą, kadangi skolininko darbdavys akivaizdžiai nevykdo bendradarbiavimo pareigos, nenurodo priežasčių, dėl kurių nevykdo antstolės patvarkymo, todėl, atsižvelgus į skolininko darbdavio elgesį, pirmosios instancijos teismo paskirta vienkartinė 15 Eur bauda nėra pakankama priemonė nagrinėjamos bylos atveju. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą už antstolės patvarkymo nevykdymą, neatsižvelgė į tęstinį antstolės reikalavimų nevykdančio asmens veiksmų trukmę, kas lėmė nepagrįstai mažos baudos skyrimą, todėl atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenumatė galimybės asmeniui, privalančiam vykdyti antstolio teisėtus reikalavimus, pačiam spręsti, nenuginčijus antstolės reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, apie priežastis, dėl kurių jis gali nevykdyti antstolės reikalavimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Girių vilkas“ vadovas S. S. visiškai nebendradarbiavo su antstole, nereagavo į gautą antstolės patvarkymą, nenurodė aplinkybių dėl kurių negali įvykdyti patvarkymų. Pažymėtina, jog S. S., iš pirmosios instancijos teismo gavęs antstolio pareiškimą dėl patraukimo atsakomybėn asmenų, nevykdančių antstolio reikalavimo ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą pareiškimą, neteikė nei teismui, nei antstoliui jokių duomenų ar paaiškinimų dėl 2015 m. liepos 31 d. patvarkymo Nr. R.3-37-3375/2015 nevykdymo. S. S. 2016 m. gegužės 2 d. gavo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties patvirtintą kopiją, tačiau net ir po nutarties įteikimo jis nesiėmė veiksmų antstolės patvarkymui įvykdyti, nei karto nesikreipė į antstolę ir nenurodė antstolės patvarkymo tęstinio nevykdymo priežasčių. Pastebėtina ir tai, kad S. S. buvo informuotas apie antstolės atskirąjį skundą, tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į jį nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie S. S. gaunamas pajamas, jo finansinę padėtį, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad paskyrus baudą už kiekvieną nevykdymo dieną būtų nepagrįstai apsunkinta S. S. finansinė padėtis. Juridinių asmenų registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad S. S. yra UAB „Girių vilkas“ vadovas nuo 2014 m. balandžio 3 d. Iš viešai prieinamos informacijos apie juridinį asmenį UAB „Girių vilkas“ (http://rekvizitai.vz.lt/imone/giriu_vilkas ir http://www.1588.lt/imone/giriu-vilkas-uab) yra pagrindo spręsti, kad tai nėra nuostolingai dirbanti įmonė.

Pažymėtina, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Antstolės reikalavimas nevykdomas daugiau nei vienerius metus, tačiau įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, tai, kad patvarkymas išduotas dėl 95,78 Eur sumos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įstatyme nustatyto maksimalaus dydžio baudos skyrimas UAB „Girių vilkas“ direktoriui nebūtų proporcingas ir teisingas.

Kaip minėta, apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo paskirta vienkartinė 15 Eur bauda nėra pakankama priemonė nagrinėjamos bylos atveju. Sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes. Byloje duomenų dėl reikalavimo neįvykdymo priežasčių nėra. Nagrinėjamu atveju 95,78 Eur skolos išieškojimas iš dirbančio skolininko, yra pagrindo spręsti, užsitęsė ilgiau nei vienerius metus dėl S. S. neteisėto neveikimo, t. y. teisėto antstolės patvarkymo nevykdymo. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į išieškomos sumos dydį (t. y. 95,78 Eur), antstolės reikalavimų nevykdymo trukmę (šiek tiek daugiau nei vieneri metai), konkrečius bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, apeliacinis teismas turi pagrindo išvadai, kad teismo paskirta bauda didintina, skirtina 60 Eur bauda už antstolės D. P. 2015 m. liepos 31 d. patvarkymo Nr. R.3-37-3375/2015, nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismo nutartis keistina ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį pakeisti.

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą vienkartinę 15 Eur (penkiolikos eurų) baudą padidinti, skirti 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.