Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) UAB „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „General Financing“ prašymą dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo skolininkės L. B. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „General Financing“, vadovaudamasis 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 655/2014 (toliau - Reglamentas), kreipėsi į teismą, prašydamas teismo išduoti blokavimo įsakymą skolininkės L. B. atžvilgiu 3 343,88 Eur dydžio įsiskolinimui užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi prašymą atsisakė priimti. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 15 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014 nustato europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūrą, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose; procedūra pradėta taikyti valstybėse narėse nuo 2017 m. sausio 18 d. Sprendžiant dėl jurisdikcijos nagrinėti klausimą dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, bendroji teismingumo taisyklė yra, kad tokį prašymą turi kompetenciją nagrinėti tos valstybės narės teismas, kuris turi jurisdikciją priimti arba jau yra priėmęs sprendimą dėl bylos esmės (Reglamento 6 straipsnis). Tačiau, jeigu skolininkas yra vartotojas, kuris sudarė sutartį su kreditoriumi tokiu tikslu, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su skolininko verslu ar profesija, blokavimo įsakymo išdavimas priklauso valstybės narės, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė), teismų jurisdikcijai (Reglamento 6 straipsnio 2 nuostata). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo UAB „General Financing“, kuris yra specializuotas paslaugas teikianti finansų įstaiga vartojimo kreditų ir pirkimo išsimokėtinai paslaugų rinkoje, reikalavimas yra pareikštas fiziniam asmeniui – atsakovei L. B.. Byloje nėra duomenų, jog kreditoriaus reikalavimas skolininkės atžvilgiu yra susijęs su skolininkės verslu ar profesija, todėl yra pagrindas pripažinti, jog skolininkė yra vartotoja Reglamento prasme. Skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) Reglamente aiškinama kaip nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012(¹) 62 ir 63 straipsnius, kuriuose numatyta, jog teismas, norėdamas nustatyti, ar šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, į kurios teismą buvo kreiptasi dėl bylos nagrinėjimo, taiko savo vidaus teisę. Pagal CK 2.12 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Remiantis Gyventojų registro duomenimis (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO) skolininkė 2010 m. lapkričio 5 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos į Vokietiją. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skolininkė nuolat gyvena Vokietijoje, pateikia jos nuolatinės gyvenamosios vietos adresą šioje valstybėje, taip pat pateikia duomenis iš socialinių tinklų, kuriuose nurodyta, jog skolininkė Vokietijoje turi nuosavą namą, dirba, tai reiškia, kad skolininkė turi šioje valstybėje asmeninius, socialinius bei ekonominiu interesus. Taigi, tiek skolininkės viešai deklaruoti duomenys apie jos išvykimą iš Lietuvos, tiek kreditoriaus pateikti papildomi įrodymai leidžia teismui pagrįstai manyti, jog skolininkės L. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje.Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė yra vartotoja, kurios nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo prašymas išduoti Europinio sąskaitos blokavimo įsakymą yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl prašymą, kaip paduotą pažeidžiant 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 655/2014 nustatytas jurisdikcijos taisykles, atsisakė priimti, išaiškinant pareiškėjui teisę kreiptis su prašymu į valstybės narės, kurioje yra skolininkės nuolatinė gyvenamoji vieta (Vokietija), kompetentingą instituciją (teismą) (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).Atsisakius priimti pareiškimą, teismas pareiškėjui grąžintino 21,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas UAB „General Financing“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:Į teismą buvo kreiptasi turint Vilniaus miesto 14 – ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą, kurio priverstinis vykdymas yra atliekamas antstolės B. P. kontoroje, todėl šiuo atveju taikoma ES reglamento Nr. 655/2014, 6 str. 3 ir 4 punktai, kur nurodyta, kad „Jei kreditoriui jau išduotas teismo sprendimas arba taikos sutartis, jurisdikciją išduoti blokavimo įsakymą, susijusį su teismo sprendime arba taikos sutartyje nurodytu reikalavimu turi valstybės narės, kurioje priimtas teismo sprendimas arba patvirtinta ar sudaryta taikos sutartis, teismai. Tuo atveju, kai kreditoriui išduotas autentiškas dokumentas, jurisdikciją išduoti blokavimo įsakymą, susijusį su tame dokumente nurodytu reikalavimu, turi teismai, paskirti tuo tikslu valstybėje narėje, kurioje buvo parengtas tas dokumentas.“. Vadovaujantis išdėstytu ir tai, kad notaro išduotas vykdomasis įrašas yra prilyginamas teismo sprendimui ir veiklos teritorija, tiek notaro, tiek pareiškėjo yra pagal teismingumą priskiriama Vilniaus miesto apylinkės teismui, būtent todėl pagal Reglamentą ir buvo teiktas prašymas Vilniaus, o ne Vokietijos teismui. O teismas rėmėsi neteisingu ES reglamento aiškinimu, kuriame konstatuojama nuostata, kai kreipiamasi dėl europinio sąskaitos blokavimo dar neturint įsiteisėjusio vykdomojo dokumento. Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo esmė yra tame, kad galioja tarpvalstybinis bylos pobūdis – turint teismo sprendimą įsakymas priimamas pagal to teismo sprendimo (vykdomojo dokumento) teritorinį teismingumą, o nustačius, kad skolininkas turi sąskaitų /lėšų kitoje ES šalyje, jau priimto įsakymo vykdymas atliekamas tų sąskaitų buvimo teritorijoje ir pagal tos teritorijos teismingumą, ir apsiriboja tik sąskaitų blokavimu, nes priešingu atveju išieškojimas būtų vykdomas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012, ko pareiškėjas neprašė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.Byloje keliamas klausimas dėl prašymo dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo teismingumo.2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 655/2014 (toliau – ir Reglamentas Nr. 655/2014) nustatoma Sąjungos procedūra, kuria kreditoriui sudaromos galimybės siekti, kad būtų išduotas europinis sąskaitos blokavimo įsakymas (toliau – blokavimo įsakymas arba įsakymas), kuriuo, neviršijant įsakyme nurodytos sumos, užkertamas kelias tam, kad kiltų pavojus vėlesniam kreditoriaus reikalavimo įvykdymui dėl lėšų, kurias turi skolininkas ar kurios turimos skolininko vardu valstybėje narėje esančioje banko sąskaitoje, pervedimo ar išėmimo. Kreditorius gali pasinaudoti blokavimo įsakymu kaip alternatyva pagal nacionalinę teisę galiojančioms blokavimo priemonėms.Prašymų dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo jurisdikcija nustatyta Reglamento Nr. 655/2014 6 straipsnyje, kuris nustato: tuo atveju, kai kreditoriui teismo sprendimas, taikos sutartis arba autentiškas dokumentas dar nėra išduotas, jurisdikciją išduoti blokavimo įsakymą turi valstybės narės, kuri pagal atitinkamas taikytinas jurisdikcijos taisykles turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl bylos esmės, teismai (1 dalis); nepaisant 1 dalies, jeigu skolininkas yra vartotojas, kuris sudarė sutartį su kreditoriumi tokiu tikslu, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su skolininko verslu ar profesija, blokavimo įsakymo, kuriuo siekiama užtikrinti reikalavimą, susijusį su ta sutartimi, išdavimas priklauso valstybės narės, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė), teismų jurisdikcijai (2 dalis); jei kreditoriui jau išduotas teismo sprendimas arba taikos sutartis, jurisdikciją išduoti blokavimo įsakymą, susijusį su teismo sprendime arba taikos sutartyje nurodytu reikalavimu turi valstybės narės, kurioje priimtas teismo sprendimas arba patvirtintas ar sudaryta taikos sutartis, teismai (3 dalis); tuo atveju, kai kreditoriui išduotas autentiškas dokumentas, jurisdikciją išduoti blokavimo įsakymą, susijusį su tame dokumente nurodytu reikalavimu, turi teismai, paskirti tuo tikslu valstybėje narėje, kurioje buvo parengtas tas dokumentas (4 dalis).Remiantis Reglamentu Nr. 655/2014, autentiškas dokumentas - tai dokumentas, oficialiai parengtas arba įregistruotas valstybėje narėje kaip autentiškas dokumentas, kurio autentiškumas siejamas su parašu bei dokumento turiniu ir buvo nustatytas viešosios valdžios institucijos arba kitokios tuo tikslu įgaliotos valdžios institucijos. Pareiškėjo teiktais duomenimis, Vilniaus miesto 14 – asis notarų biuras 2009-08-19 yra išdavęs vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš L. B. paprastojo vekselio turėtojo UAB „General Financing“ naudai vekselio sumą, kurio priverstinis vykdymas yra atliekamas antstolės B. P. kontoroje. Teismo vertinimu, antstolio vykdomasis įrašas atitinka autentiško dokumento apibūdinimą, dėl ko, sprendžiant prašymo teismingumo klausimą, taikytina Reglamento Nr. 655/2014 6 straipsnio 4 dalis ir prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduotinas autentišką dokumentą išdavusios institucijos buveinės vietos apylinkės teismui, šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismui (Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 31¹⁸ straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, netinkamai nustatė bylos teismingumą. Atsižvelgiant į aptartą, atskirasis skundas tenkintinas, ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartis naikintina ir prašymo dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo skolininkės L. B. atžvilgiu išdavimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo skolininkės L. B. atžvilgiu išdavimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.