- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-124-186/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Virginija Volskienė, Egidijus Žironas (pran.)
- Ieškovas
- J.
- Advokatai
- Renata Janušytė
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui J. I.
atsakovei A. I.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. I. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovams A. I. , A. M. , G. P. . Institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. I. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nuginčyti jo tėvystę A. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. I. (gim. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad 2008 m. sausio 8 d. parengiamojo teismo posėdžio metu dėl ieškovo ir atsakovės A. I. santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ieškovas sužinojo, kad jis atsakovės dukterų A. ir G. I. gimimo liudijimuose įrašytas jų tėvu. Teigė, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės faktiškai nutrūko prieš 13 metų, ieškovas niekada nepripažino, kad jis yra atsakovės dukrų tėvas, nedalyvavo jų auklėjime, neteikė joms išlaikymo, tarp ieškovo ir atsakovės dukterų nėra glaudaus ryšio. Nurodė, kad ieškovas LR CK 3.152 str. 1 d. įtvirtinto vienerių metų ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti nepraleido, nes apie tai, kad jis atsakovės dukterų gimimo įrašuose yra įrašytas jų tėvu, sužinojo tik 2008 m. sausio 8 d., o iki tol atsakovė teigė, kad dukterų gimimo liudijimuose įrašų apie jų tėvus nėra.
Atsakovė A. I. su ieškiniu sutiko. Teigė, kad ieškovas nėra atsakovės dukterų tėvas. Nurodė, kad A. I. tėvas yra A. M. , o G. I. tėvas – G. P. . Patvirtino, kad su ieškovu negyvena jau daugiau kaip 13 metų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius ieškiniui iš esmės neprieštaravo.
Atsakovai A. M. ir G. P. atsliepimų į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi 2008 m. vasario 20 d., t. y. praėjus po A. I. gimimo 10 metų, o po G. I. gimimo - daugiau kaip 8 metams. Nustatė, kad LR CK 3.152 str. 1 d. įtvirtinto teisės kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo vienerių metų ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą arba nuo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės, paaiškėjimo momento. Teismas nustatė, kad ieškovas apie A. ir G. I. gimimą sužinojo iškarto po jų gimimo, vadinasi, jis jau tuo metu turėjo nekliudomą galimybę susižinoti duomenis apie šių vaikų gimimo aktų tėvystės įrašus bei juos ginčyti. Nustatė, kad pastarąją išvada patvirtina ir tai, jog ieškovas ir atsakovė turi bendrą dukrą J. I. , kas reiškia, kad ieškovui buvo realiai žinomi tėvystės fakto registravimo formalumai. Vadovaudamasis Europos Žmogaus teisių Teismo (EŽTT) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) praktika teismas nustatė, kad senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - įvertinant ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėjo, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, o siekis nustatyti vaiko tikrąją kilmę (LR CK 3.146 str. 2 d.), tai yra jo tėvą (motiną), tuo tarpu šioje byloje tokio siekio nėra. Pažymėjo, kad tėvystė - teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl šioje byloje teismas įvertino tarp ieškovo ir atsakovės dukterų susiklosčiusius santykius bei nustatė, kad A. ir G. I. santykiai su ieškovu geresni nei su galimais biologiniais jų tėvais. Teismas nustatė, kad ieškovas elgėsi pasyviai, kas ir turėjo lemiamą reikšmę, nustatant ieškinio senaties termino pradžią. Įvertinęs per minėtą laiko tarpą susiformavusius vaikų ir tėvo santykius, vaikų amžių, ieškovo elgesį, teismas konstatavo, kad tėvystės nuginčijimas šioje byloje neatitiktų vaikų interesų. Pažymėjo, kad ieškinį patenkinus, vaikams kiltų grėsmė likti be tėvo. Teismas nustatė, kad ieškovas praleido LR CK 3.152 str. 1 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl ieškinį atmetė (LR CK 1.131 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas J. I. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad apie savo subjektinės tėvystės teisės pažeidimą bei įrašą atsakovės dukrų gimimo liudijimuose sužinojo tik parengiamojo teismo posėdžio dėl santuokos nutraukimo metu, o iki tol ieškovas bei pati atsakovė manė, kad atsakovės dukrų gimimo liudijimuose nėra jokio įrašo apie jų tėvus. Teigia, kad ieškovo žinojimas apie atsakovės dukrų gimimą, negali būti sutapatinamas su žinojimu apie ieškovo įrašymą jų tėvu gimimo liudijimuose, nes ieškovo ir atsakovės santuoka nutrūko daugiau kaip prieš 13 metų, o atsakovės dukros gimė atsakovei gyvenant su kitais vyrais. Pažymi, kad ieškovo ir atsakovės bendros dukros gimimas neįrodo, jog atsakovas žinojo apie jo įrašymą tėvu kitų atsakovės dukrų gimimo liudijimuose, nes bendra dukra gimė šalims gyvenant kartu. Teigia, kad teismas pažeidė LR CK 3.164 str. 1 d. bei LR CPK 380 str. 1 d., nes neišklausė ieškovo sugyventinės V. P. bei ieškovo ir atsakovės bendros dukters J. I. parodymų, kuri galėjo papasakoti apie atsakovės dukterų požiūrį į ieškovą. Teigia, kad teismas neužtikrino tinkamo Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovo dalyvavimo nagrinėjant bylą iš esmės, kas šioje byloje buvo privaloma. Pažymi, kad teismas neteisingai taikė LAT praktiką, nes teismo nurodytoje LAT nutartyje c.b. Nr. 3K-3-460/2007 buvo skirtingos faktinės aplinkybės. Pažymi, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ir tėvo santykį su vaiku, o byloje nustatyta, kad tarp atsakovės dukterų ir ieškovo nėra susiklosčiusių glaudžių tėviškų santykių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad esant įregistruotai ieškovo J. I. ir atsakovės A. I. santuokai, (duomenys neskelbtini) gimė A. I. , o (duomenys neskelbtini) gimė G. I. , kurių gimimo įrašuose tėvu ir motina įrašyti atitinkamai ieškovas ir atsakovė. J. I. ieškiniu ginčija tėvystę nurodydamas, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko prieš 13 metų, o aplinkybę, kad jis įrašytas mergaičių tėvu, ieškovas sužinojo tik 2008 m. sausio 8 d.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pritaikęs LR CK 3.152 str. 1 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir konstatavęs, kad toks sprendimas labiausiai atitinka vaikų interesus. Senatį teismas taikė konstatavęs, kad ieškovas neįrodė, jog apie nepilnamečių A. ir G. tėvystės duomenis jis sužinojo 2008 m. sausio 8 d. Tokią išvadą teismas rėmė aplinkybe, kad mergaičių gimimo momentu šalys buvo santuokoje, o iš to, kad anksčiau jau yra įregistruotas jų bendros dukters Julijos gimimas, ieškovas turėjo žinoti, kad jis bus įrašytas mergaičių tėvu be jokių papildomų formalumų. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad LR CK 3.152 str. 1 d. (kitaip nei LR CK 1.127 str. 1 d.) nustatyta, jog ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo dienos, kada asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, bet ne nuo dienos, kada jis turėjo apie juos sužinoti. Aplinkybė, jog A. I. ir G. I. gimimo momentu šalys buvo įregistruotoje santuokoje, leidžia daryti prielaidą, kad ieškovui turėjo būti žinoma, jog jis bus rašytas mergaičių tėvu. Tačiau šioje byloje nenuginčyti ieškovo teiginiai, kuriuos patvirtina ir atsakovė, kad šalys jau 13 metų gyvena atskirai, kad atsakovė per tą laiką gyveno kartu su kitais vyriškiais, kad atsakovė tvirtinusi ieškovui, jog jis nerašytas mergaičių tėvu. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir paminėtai įstatymo nuostatai, kad senatis prasideda nuo sužinojimo, o ne nuo momento, kai asmuo galėjo sužinoti apie įrašą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio senaties klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė neteisingai. Taikyti senatį pagrindo nėra.
Nagrinėdamas bylą apylinkės teismas teisingai nurodė, kad pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus. Teismas sprendė, kad itin svarbi yra vaikų teisė nelikti be tėvo, augti sveikoje, harmoningoje aplinkoje, turėti šeimos ryšius, teisinį aiškumą ir apibrėžtumą šeimos teisiniuose santykiuose. Šios aplinkybės vaikams yra neabejotinai labai svarbios. Tačiau Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. yra įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, kad ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Ši teisę taip pat liečia faktas, ar dokumentuose įrašytas asmuo yra vaiko tėvas.
Teismas taip pat teisingai pažymėjo socialinio ir teisinio tėvystės aspekto svarbą, tačiau šį klausimą sprendė tik svarstydamas ieškinio senaties terminą. O LR CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė santuokoje [...] galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Būtent šiuo aspektu nagrinėjant bylą gali būti atskleistos visos nepilnamečių vaikų teises ir interesus liečiančios aplinkybės. Siekiant užtikrinti visapusišką bylos aplinkybių išaiškinimą ir, tuo pačiu, maksimalią vaikų teisių apsaugą, įstatymų leidėjas nustatė specialias tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo taisykles. LR CK 3.164 str. 1 d., LR CPK 380 str. 1 d. yra nustatyta, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ar per atstovą. Nagrinėjamoje byloje tai padaryta nebuvo. Nesurinkti patikimi duomenys apie G. I. sveikatos būklę ir jos galimybę suvokti bei suformuluoti savo pažiūras. A. I. nuomonė nagrinėjamu klausimu, o taip pat kitos vaiką liečiančios svarbios aplinkybės – bendravimo su ieškovu, ryšio su juo ir kt. nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatytos. Be to, LR CK 3.153 str. numato privalomą vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimą tėvystės nuginčijimo bylose. Šis įstatymo reikalavimas įvykdytas tik formaliai – tarnyba išsamaus tyrimo neatliko, teismui pateikė du mažai informatyvius raštus, tarnybos atstovas teismo posėdyje, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, nedalyvavo.
Tokiu būdu sprendžiant bylą nebuvo išaiškintos esminės jos aplinkybės – ieškovo santykiai su A. ir G., jų tarpusavio ryšio buvimas, šeimos sąvoka vaikų akimis ir ieškovo vaidmuo joje, ieškinio patenkinimo ar atmetimo įtaka vaikų teisėms ir jų teisėtiems interesams. Paminėtos aplinkybės leidžia spręsti ar ieškovas gali būti mergaičių tėvu, o jų neišaiškinus teisingas bylos išsprendimas negalimas. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kuo pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šio pažeidimo priimtas sprendimas gali būti neteisingas dėl klaidingo materialinės teisės normų pritaikymo. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą, o kadangi pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, ji perduodama nagrinėti iš naujo (LR CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.