Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Bendrovė), vadovui A. T. dėl galimai padaryto nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam normos sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą. Pareiškime nurodoma, jog Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) 2025 m. lapkričio 17 d. duomenimis, bendrovė turi 7 397,19 Eur mokestinę nepriemoką. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Įvertinus „Swedbank“ AB banko pateiktus sąskaitų išrašus nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. VMI duomenimis, bendrovės vardu yra atidaryta „Swedbank“ AB banko atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini). Iš sąskaitos buvo vykdomas atsiskaitymas su kreditoriais. Bendrovė 2024 m. liepos 3 d. pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2024 m. balandžio mėnesį, kuria mokėtina suma valstybės biudžetui sudarė 32 682,00 Eur. Remiantis VMI turimais duomenimis, Bendrovė padengė dalį turimos nepriemokos t. y. 25 824,93 Eur. Pridėtinės vertės mokesčio likutis yra 6 587,08 Eur, kuris nėra padengtas ir šiai dienai. Pagal „Swedbank“ AB pateiktus sąskaitų išrašus nustatyta, jog didžiausi mokėjimai buvo atliekami nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2024 m. liepos 31 d. datomis, Bendrovei turint 6 587,08 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką. Taigi nustatyta, kad bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tuo pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises. Tokiu būdu, Bendrovė, vykdydama minėtus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – juridinio asmens vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. T. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. tai, kad Bendrovei neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turint susidariusią mokestinę nepriemoką, vadovas privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau to nepadarė, pvz., Bendrovei turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, 2024 m. liepos mėnesį buvo sumokėta žemesnės eilės kreditoriams, tokiems kaip: MB (duomenys neskelbtini) – 10 100 Eur suma (600 + 2 500 +1 000 + 3 000 + 3 000), UAB (duomenys neskelbtini) – 6 168,94 Eur suma (418,94 + 5 750), UAB (duomenys neskelbtini) – 4 763,96 Eur (1 326,16 + 3 437,80), (duomenys neskelbtini) – 2 014 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) – 1 210 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) – 1 190,64 Eur, J. J. – 526,19 Eur, MB (duomenys neskelbtini) – 400 Eur, (duomenys neskelbtini) – 378 Eur suma (228 + 150), (duomenys neskelbtini) – 140 Eur, degalinei (duomenys neskelbtini) – 110,81 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 105,27 Eur suma, UAB (duomenys neskelbtini) – 100 Eur. Tuo buvo pažeisti kreditoriaus VMI interesai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Įvertinus A. T. padaryto nusižengimo pobūdį, nesant duomenų, jog asmuo būtų buvęs baustas už analogiškus nusižengimus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda, t. y. 1 400 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.